Byla Ik-3142-562/2011

Dėl sprendimų panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Miliuvienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Mariui Žėbai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Nustatė

2pareiškėja R. K. padavė teismui patikslintą skundą (I tomo b. l. 27-29), kuriame prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2010-05-26 sprendimą Nr. 68-126 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2010-03-15 sprendimą Nr. (21.26)-256-65. Skunde nurodoma, kad sandorio su UAB „VKK investicija“ sudarymo metu (2007-05-14) oficialiame VMI tinklalapyje skelbiamame Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo komentare buvo nurodyta, kad žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas, PVM neapmokestinamas. PVM lengvata netaikoma žemei, perduodamai kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, bei žemei statyboms. Nustatant, ar žemė skirta statyboms, reikėtų įvertinti, ar yra leidimai statybai, arba savivaldybės detaliuose planuose yra numatytas sklypo užstatymas. VMI raštu buvo išplatintas leidinys „Dėl žemės ir kito nekilnojamojo turto apmokestinimo PVM“, kuriame nurodyta, kad „žemė statyboms – tai žemės sklypas, kuris yra skirtas statyboms ir yra leidimas statybai arba savivaldybės detaliuose planuose yra numatytas šio sklypo užstatymas, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie tvarkymo darbai“. Sandorio sudarymo momentu sklypų paskirtis buvo žemės ūkio, leidimai statybai sklypuose nebuvo išduoti, savivaldybės detaliuose planuose nebuvo numatytas sklypų užstatymas, todėl nebuvo pagrindo sklypų pardavimo apmokestinti PVM. Teigia, kad VMI pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 32 str. 2 punktą, kuris nustato, nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių, 3 punktą – tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų bei 6 punktą – naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis. Mano, kad VMI netinkamai pritaikė mokestinės teisės normas bei remdamasi prielaidomis nepagrįstai jai taiko sankcijas (LVAT 2009-12-07 sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1346/2009).

3Atsakovė VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (I tomo b. l. 34-36), kuriame paaiškino, kad pareiškėja 2007-04-23 įregistravo individualią veiklą (veiklos rūšis – žemės pirkimas-pardavimas, EVRK kodu ( - )), PVM mokėtojų registre neįregistruota. Vykdydama nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą pareiškėja 2007-05-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) UAB „VKK investicija“ pardavė 5 žemės sklypus (paskirtis – žemės ūkio) Klaipėdos mieste ir gavo 2436000 Lt individualios veiklos turto perleidimo pajamų. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja 2007 m. vykdė individualią nekilnojamojo turto prekybos veiklą, kuri pagal PVMĮ nuostatas pripažįstama ekonomine veikla. PVM neapmokestinamas nekilnojamųjų daiktų tiekimas, išskyrus naujus pastatus ar statinius, jų dalis, bet jeigu žemės sklype bus statomi nauji pastatai ar statiniai, kurie taps PVM objektu, žemė po pastatais taip pat turi dalyvauti PVM sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjos parduoti žemės sklypai patenka į gyvenamosios paskirties teritoriją, o kai kurių sklypų dalys – į komercinės, bendro naudojimo ir infrastruktūros teritorijas; sklypų pirkėjos veiklos UAB „VKK investicija“ veiklos tikslas yra investicinio projekto, susijusio su įsigytų žemių Klaipėdos mieste vystymu iki gyvenamo kvartalo užstatymo, infrastruktūros sukūrimo ir gyvenamojo ploto pardavimo, įgyvendinimas; tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „VKK investicija“, taip pat UAB „Vicus“, UAB „VKK Kaunas“, UAB „VKK Vilnius“, UAB „Upynalė“ bei S. J., kuriuos kaip įgaliotas asmuo atstovavo UAB „VKK investicija“ direktorė D. B., 2008-09-29 buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. ( - ) (detaliojo planavimo tikslai – pakeisti žemės sklypų paskirtį; apie parengtą Klaipėdos miesto detalųjį planą viešai buvo paskelbta jau 2006 m. sausio mėn. (su juo buvo galima susipažinti nuo 2006-01-24 iki 2006-02-24). Nurodo, kad žemės sklypo pardavimo sandoris buvo sudarytas 2007-05-14, o 2008-09-29 su šio žemės sklypo savininkais buvo pasirašyta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. Ar. ( - ), planavimo tikslas – pakeisti žemės sklypų paskirtį, suplanuoti teritorijos inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą. Pirkėjo žemės sklypo įsigijimo tikslas, bei aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama pakeisti žemės paskirtį pagal bendrąjį planą, akivaizdžiai rodo, kad žemės sklypas buvo įsigytas statyboms. Daro išvadą, kad žemės sklypas buvo parduotas kaip žemė skirta statyboms, kas sąlygojo jos kainą ir paklausą, todėl PVM įstatymo prasme jos pardavimas pagrįstai buvo apmokestintas PVM. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. nustato, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą teismų praktiką taikant įstatymus, skelbia išplėstinių teisėjų kolegijų apeliacine tvarka priimtus sprendimus, o į nustatyta tvarka paskelbtuose sprendimuose esančius įstatymo taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus. Tačiau pareiškėjos nurodyta teismo nutartis nėra formuojanti teismų praktiką.

4Remiasi 1977-05-17 Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB 4 str. 3 d. b punktu, 2006-11-28 Tarybos direktyvos 2006/112/EB 135 str. 1 d. k punktu ir 2 d., PVMĮ 32, 71 str., MAĮ 2 str. 1 d., 12 str. 2 d., LR žemės įstatymo 24 str. 1 d., LR teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 1 d., 7 str. 2 d., 9 str. 2 d., 19 str. 2 d., ETT sprendimu byloje Nr. C-468/93, 1989-06-15 sprendimu byloje Nr. C-348/87. Pažymi, kad Europos Komisija savo išvadose ETT byloje Nr. C-468/93 nurodė, jog, sprendžiant, ar konkretus žemės sklypas yra žemė statyboms PVM direktyvos prasme, būtina: 1) atsižvelgti į objektyvius kriterijus; 2) PVM lengvatas aiškinti siaurai, tuo tarpu PVM lengvatų išimtis interpretuoti plačiai, nes tai atitinka bendrąjį apmokestinimo principą, jog visi apmokestinamojo asmens vykdomi tiekimai už atlygį turi būti apmokestinami PVM.

5Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskr. VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (II tomo b. l. 185), kuriame nurodė, kad palaiko atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

6Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant šių asmenų atstovams (LR ABTĮ 78 str. 1 d. ).

7Skundas tenkintinas.

8Byloje nustatyta, kad pareiškėjai R.K. 2007 metais vykdant individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą (individuali veikla įregistruota 2007-04-23, EVRK kodas ( - )) pirkimo-pardavimo 2007-05-14 sutarties pagrindu pareiškėja pardavė UAB „VKK investicija“ 5 žemės sklypus (paskirtis – žemės ūkio), esančius Klaipėdos mieste, ir šių sandorių pagrindu gavo 2 436 000 Lt individualios veiklos turto perleidimo pajamų: 1) 0,4400 ha, unikalus Nr. ( - ), pardavė už 220000 Lt. Žemės sklypas įsigytas 2006-06-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) už 220000 Lt; 2) 0,9900 ha, unikalus Nr. ( - ), pardavė už 125000 Lt. Žemės sklypas įsigytas 2006-06-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) už 45000 Lt; 3) 0,5900 ha, unikalus Nr. ( - ), pardavė už 523000 Lt. Žemės sklypas įsigytas 2006-06-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) už 523000 Lt; 4) 0,4800 ha, unikalus Nr. ( - ), pardavė už 518000 Lt. Žemės sklypas įsigytas 2006-06-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) už 518000 Lt; 5) 0,9700 ha, unikalus Nr. ( - ), pardavė už 1050000 Lt. Žemės sklypas įsigytas 2006-06-19 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) už 1050000 Lt ( 1t.b.l.13-19).

9Inspekcija, patikrinimo metu įvertinusi pareiškėjos 2007-01-01 – 2007-12-31 laikotarpiu sudarytus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius ir gautas pajamas, konstatavo, kad pareiškėja, pagal 2007-05-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) UAB „VKK investicija“ pardavusi 5 žemės ūkio paskirties žemės sklypus (bendras plotas 3,47 ha), esančius Klaipėdos mieste (buvę ( - ) ir ( - ) k.), gavo 2 436 000 Lt individualios veiklos turto perleidimo pajamų, kurios pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str. 1 dalies bei 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, priskirtinos prie PVM apmokestinamųjų pajamų (Inspekcijos 2010-03-15 sprendimas Nr. (21.26)-256-65). VMI 2010-05-26 sprendimu Nr. 68-126 patvirtino Inspekcijos sprendimą. Pareiškėjai dėl šio sandorio papildomai apskaičiuotas 356 339 Lt PVM, 142 321 Lt PVM delspinigių ir paskirta 35 634 PVM bauda ( 1t.b.l.4-6,39-41,60-62).

10Pareiškėja pateiktu skundu prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-05-26 sprendimą Nr. 68-126 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-03-15 sprendimą Nr. (21.26)-256-65, nurodydama, kad sandorio sudarymo momentu sklypų paskirtis buvo žemės ūkio, leidimai statybai sklypuose nebuvo išduoti, savivaldybės detaliuose planuose nebuvo numatytas sklypų užstatymas, todėl nebuvo pagrindo sklypų pardavimo apmokestinti PVM.

11Nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas iš esmės kilęs dėl PVM mokėjimo už žemės pardavimą ar kitokį jos perleidimą pagal PVM įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl aplinkybės ar pareiškėjos parduoti žemės sklypai laikytini žeme statyboms PVM įstatymo prasme.

12Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas, išskyrus žemę, perduodamą kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms. Žeme statyboms šiame straipsnyje laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne.

13Nustatytas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindo pripažinti, kad statyboms skirtų žemės sklypų kategorijai, PVM įstatymo taikymo prasme, yra priskiriami ir tie žemės sklypai, kuriuose dar nėra atlikti su statyba susiję veiksmai – statybvietės nustatymas; statybos sklypo tvarkymas; statybiniai tyrinėjimai ir pan. (Statybos įstatymo 2 straipsnio 13; 15; 23; 25; 26 p.). Todėl esminiu kriterijumi, nustatant ar konkretaus žemės sklypo pardavimas ar perdavimas disponuoti kitiems asmenims yra apmokestinamas PVM, ar ne, yra tai, ar konkretus žemės sklypas gali būti priskiriamas sklypų, skirtų statyboms kategorijai, ar ne. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m.liepos 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-2247/2011).

14Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad PVM įstatyme nėra pateikta žemės sklypo, kuris yra skirtas statybai, sąvokos. Lietuvos Respublikos statybų įstatymo, reglamentuojančio statybos teisinius santykius, 2 straipsnio 13 dalies nuostatos statybą apibūdina kaip veiklą, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Pagal šio straipsnio 24 dalyje nustatytą reglamentavimą statybos sklypas - žemės naudojimo tikslinės paskirties nustatytų ribų žemės sklypas (teritorijos dalis), kuriame atliekami statybos darbai. Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintų Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių 2 punktas nustato, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma apskrities viršininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorinio planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės konsolidacijos projektus) ir detaliuosius planus, formuojant naujus žemės sklypus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m.liepos 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-2247/2011) minėto teisinio reglamentavimo pagrindu padarė išvadą, kad konkretus žemės sklypas gali būti priskirtas statybos sklypų kategorijai, kai apskrities viršininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorinio planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės konsolidacijos projektus) ir detaliuosius planus, šiame sklype esančiai žemei buvo nustatoma tokia pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, kurios naudojimo būdas bei pobūdis leidžia šioje žemėje vykdyti statybą (Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalis; 25 – 29 straipsniai). Pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 5 dalį žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu, būtent šių viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai - apskrities viršininko sprendimo; specialiųjų teritorinio planavimo dokumentų ir/ar detaliųjų planų; Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenys, yra pirminiai bei tiesioginiai įrodymai, kuriais remiantis gali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie konkretaus žemės sklypo priskirtinumą (arba ne) sklypų, skirtų statyboms kategorijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1346/2009).

15Pagal PVM įstatymo 14 straipsnio nuostatas prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (14 straipsnio 1 dalis). PVM įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato, jog šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą. Todėl sąlygos PVM įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos PVM lengvatos išimties taikymui privalo egzistuoti įstatyme apibrėžtu apmokestinimo momentu, t. y. sprendžiant klausimą ar atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM už parduodamus žemės sklypus, privalo būti vertinama ar šie sklypai jų pardavimo metu (t. y. jų perdavimo ar apmokėjimo už juos momentu, priklausomai nuo to, kuris iš šių įvykių įvyko anksčiau), atitiko žemės, skirtos statyboms, kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m.liepos 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-2247/2011).

16Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, jog pareiškėjos pirkimo-pardavimo 2007-05-14 sutarties pagrindu UAB „VKK investicija“ parduoti 5 žemės sklypai yra pripažintini žeme statyboms, o jų pardavimas yra PVM objektas.

17Mokesčių administratorius ginčo sklypų priskyrimą statybų kategorijai motyvuoja tuo, kad pareiškėjos parduoti 5 žemės sklypai pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-I10, patenka į gyvenamosios paskirties teritoriją, o kai kurių sklypų dalys - į komercinės, bendro naudojimo ir infrastruktūros teritorijas; sklypų pirkėjos UAB „VKK investicija" veiklos tikslas yra investicinio projekto, susijusio su įsigytų žemių Klaipėdos mieste vystymu iki gyvenamo kvartalo užstatymo, infrastruktūros sukūrimo ir gyvenamojo ploto pardavimo, įgyvendinimas; pagal bendrovės direktorės D. B. informaciją, bendrovės investicijų objektas – žemės sklypai, esantys Klaipėdos mieste, teritorijoje, kurioje pagal 2007-04-05 patvirtintą bendrąjį planą planuojama gyvenamoji teritorija, numatoma mažaaukščių ir daugiaaukščių namų statyba; tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „VKK investicija", taip pat UAB „Vicus" „VKK Kaunas", UAB „VKK Vilnius", UAB „Upynalė" bei S. J., kuriuos kaip įgaliotas asmuo atstovavo UAB „VKK investicija" direktorė D. B., 2008-09-29 sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, kurios tikslas pakeisti žemės sklypų paskirtį, suplanuoti teritorijos inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą pagal Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-I10, sprendinius.

18Vertinat šiuos atsakovo nurodytus duomenis, pažymėtina, kad sąlygos PVM įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos PVM lengvatos išimties taikymui privalo egzistuoti įstatyme apibrėžtu apmokestinimo momentu, t. y. sprendžiant klausimą ar atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM už parduodamus žemės sklypus, privalo būti vertinama ar šie sklypai jų pardavimo metu (t. y. jų perdavimo ar apmokėjimo už juos momentu, priklausomai nuo to, kuris iš šių įvykių įvyko anksčiau), atitiko žemės, skirtos statyboms, kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m.liepos 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-2247/2011).

19Bylos duomenimis nustatyta, kad sandoris, kurio pagrindu pareiškėja perleido jai priklausančius žemės sklypus, buvo sudarytas 2007-05-14, žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodant, jog ši sutartis kartu yra ir parduodamų žemės sklypų priėmimo – perdavimo aktas (1 t.b.l.18). 124 – 128). Todėl aplinkybės, reikšmingos PVM mokesčio apskaičiavimui, atsirado būtent 2007-05-14. Ginčo atveju taip pat nustatyta, kad pareiškėjos laikotarpiu 2006 m.birželio 14d.- birželio 19d. įsigytų ir 2007 m. gegužės 14 d. parduotų tretiesiems asmenims žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio (1t. b. l. 90-110). Duomenų, kad šių žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis, jų perleidimo trečiajam asmeniui – UAB „VKK investicija“ -metu, suteikė teisę vykdyti statybas, nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjos parduoti žemės sklypai jų pardavimo metu ir faktinio perdavimo pirkėjui momentu, neatitiko žemės, skirtos statyboms, kriterijų. Papildomai pažymėtina, jog analogiško pobūdžio nuostatos, kad PVM įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos PVM lengvatos išimties taikymas siejamas ne su subjektyvia sandorio šalių valia ar galbūt ateityje galimais atlikti veiksmais, o su objektyviomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, egzistuojančiomis žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momentu, laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose (2010 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438 – 1375/2010), t. y. tokia teismo praktika yra dominuojanti.

20Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Kita vertus, šiame Konstitucinio Teismo nutarime, pažymėta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

21Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus.

22Atsakovė nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-07 nutartis, kuria remiasi pareiškėja savo skunde, nėra formuojanti teismų praktiką.

23Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2011 m.liepos 21 d. sprendime analogiškoje byloje taip pat vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-07 nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr.A-438-1346/2009, todėl teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėja remiasi paviene Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

24Teismo išdėstytų motyvų pagrindu pripažintina, kad pareiškėjos skundas pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, skundas tenkintinas, panaikinant ginčijamus mokesčių administratoriaus sprendimus.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 2 d., teisėjų kolegija

Nutarė

26pareiškėjos R. K. skundą tenkinti.

27Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-05-26 sprendimą Nr. 68-126 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-03-15 sprendimą Nr. (21.26)-256-65.

28Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.