Byla A-63-2861-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Justinui Čobotui, atsakovo atstovams Laurai Petrauskaitei, Tomui Čaplinskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Druskininkų savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I tomas, b. l. 1 – 10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2010 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. KS-60 „Dėl A. V.“; priteisti jo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas nurodė, kad jis yra Druskininkų savivaldybės tarybos ir viešojo juridinio asmens Druskininkų rankininkų klubo narys. Teigė, kad jis dalyvavo balsuojant dėl šių Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimų: 2009 m. vasario 26 d. Nr. T1-45 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, tvirtinimo“ bei 2009 m. gegužės 26 d. Nr. T1-135 „Dėl Tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-45 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, tvirtinimo“ pakeitimo“, tačiau nedalyvavo rengiant minėtų sprendimų projektus ir juos svarstant Druskininkų savivaldybės tarybos komitetuose. Manė, kad Komisijos 2010 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. KS-60 „Dėl A. V.“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi, visų pirma, turėjo būti nustatyta faktinė aplinkybė, kad jis turėjo „privatų interesą“, susijusį su skundžiamame sprendime nurodytų tarybos sprendimų priėmimu. Manė, kad nenustačius, jog sprendimai buvo susiję su jo privačiais interesais, jis negali būti laikomas pažeidusiu teisės normas. Pareiškėjas manė, kad skundžiamame sprendime jo interesai nepagrįstai sutapatinti su Druskininkų rankininkų klubo interesais, nes Druskininkų rankininkų klubas yra juridinis asmuo, kurio turtas yra atskirtas nuo jos steigėjų ir/arba narių turto, todėl jis jokios turtinės naudos iš to, kad Druskininkų rankininkų klubas gauna pinigines lėšas, jokia forma negavo ir negali gauti. Be to, Druskininkų rankininkų klubas yra viešasis juridinis asmuo, o skundžiamame sprendime nėra nustatyta jokių duomenų, kad Druskininkų rankininkų klubas, prieštaraudamas Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 daliai, tenkintų ne viešuosius, o privačius interesus. Pareiškėjas skunde vadovavosi Kūno kultūros ir sporto įstatymu ir nurodo, kad Druskininkų rankininkų klubo projekto „Rankinio populiarinimas Druskininkuose“, kuriam buvo skirtas finansavimas, tikslai yra išimtinai viešojo pobūdžio. Teigė, kad 2009 m. birželio 3 d. pasirašytos sutarties Nr. SP-14 nuostatos patvirtina, jog finansavimas buvo suteiktas konkrečioms išlaidų grupėms. Skundžiamame Komisijos sprendime nėra nustatyta aplinkybių, kad jis gautų kokią nors turtinę naudą iš rankininkų sporto klubo vykdomai programai skirtų lėšų. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigė, kad interesų konflikto sąvoka yra siejama ne su bet kokiu interesu, o su privačiu (asmens ar jo artimu giminaičiu ar šeimos nariu) turtiniu ar neturtiniu interesu. Teigė, kad Rankininkų klubo tikslai, kaip ir konkrečios sporto programos, kuriai buvo skirtas finansavimas, tikslai nėra susiję su jo asmeniniais interesais, todėl manė, kad lėšų Druskininkų rankininkų klubo vykdomai programai skyrimas nėra ir negali būti susijęs su jo asmeniniais interesais. Pareiškėjas rėmėsi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (toliau – ir Įstatymas) ir teigė, kad įstatymų leidėjas aiškiai išskyrė skirtingas aplinkybes, kurios apibrėžia asmens privačius interesus: moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas. Manė, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį turint privatų suinteresuotumą, turi būti nustatytos šios aplinkybės (bent viena iš jų). Teigė, kad Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo aiškiai nustatyti, kokį konkrečiai privatų interesą jis turėjo, kuriuo tariamai vadovavosi dalyvaudamas balsavime. Nenurodydamas pažeidimo, atsakovas pažeidžia jo teisę į gynybą ir tai, pareiškėjo manymu, patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Paaiškino, kad pats pripažįsta, jog narystė asociacijose „gali“, bet neprivalo, sukelti interesų konfliktą, tačiau tai tik prielaida, kuri turi būti nustatyta objektyviai, nešališkai ir išsamiai nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai. Manė, kad nustačius, jog asociacija yra įsteigta visų pirma tenkinti viešuosius interesus, narystė tokioje asociacijoje negali būti laikoma privačių interesų turėjimu ir sukelti interesų konflikto. Teigė, kad skundžiamame sprendime nurodomas motyvas, neva jis yra asmeniškai suinteresuotas, kad klubas gautų finansavimą iš savivaldybės biudžeto, nėra paremtas jokiais įrodymais, faktinėmis aplinkybėmis, o dėstomas apibendrintai, motyvai išdėstyti neatsižvelgus ir neįvertinus to, jog Druskininkų rankininkų klubo veikla yra susijusi išimtinai su viešųjų interesų tenkinimu, todėl manė, kad suinteresuotumas, jog būtų kuo geriau tenkinami viešieji interesai, niekaip negali būti laikomas asmeniniu neturtiniu suinteresuotumu. Paaiškino, kad jis aktyvia sportine veikla neužsiima, nedalyvauja klubo organizuojamose varžybose, todėl asmeniškai nesinaudojo už savivaldybės skirtas lėšas nupirktomis prekėmis, paslaugomis ar darbais. Skundžiamame sprendime yra dėstomi motyvai, kurie visiškai nesusiję su nagrinėjamu jo balsavimu dėl sprendimų, nes analizuojamas jo balsavimas 2008 m. vasario 12 d. savivaldybės tarybos posėdyje bei 2007 m. sudarytas jo gyvenimo aprašymas, o tai nėra šio tyrimo dalykas. Manė, kad dalyvaudamas Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje ir balsuodamas jis vykdė savo, kaip tarybos nario, pareigas, gynė viešąjį (ne privatų) interesą, susijusį su Druskininkų miesto savivaldybės jaunimo užimtumo, ugdymo, sporto veikla. Teigė, kad nesant privataus intereso dalyvaujant balsavime, jis neturėjo pagrindo papildyti savo privačių interesų deklaracijos, todėl manė, kad atsakovas visiškai nepagrįstai nusprendė, jog jis, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (svarstymas ir priėmimas Tarybos sprendimų, susijusių su finansavimo skyrimu sporto projektams, tarp kurių ir asociacijos, kurios valdybos narys (valdybos pirmininkas) yra jis pats, projektai), dėl kurių jo tarnybinėje veikloje galėjo kilti ir kilo interesų konfliktas, ir nepapildęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.

6Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I tomas, b. l. 81 – 84) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas nurodė, kad Komisija tinkamai surinko, nustatė ir sprendime išdėstė visas reikšmingas faktines aplinkybes (duomenis) bei pateikė jų teisinį vertinimą. Pareiškėjas apskritai nenurodė jokių jo samprotavimus, esą Komisijos priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, galinčių pagrįsti duomenų, faktų ar teisinių argumentų. Teigė, kad pradėjo tyrimą ir jį vykdė (rinko įrodymus) Vyriausiosios tarnybinės etikos įstatymo numatytose ribose, todėl pareiškėjo teiginys, esą Komisija, vertinusi jo elgesį ir 2008 m. vasario 12 d. savivaldybės tarybos posėdžio metu, nukrypo nuo tyrimo dalyko, yra atmestinas. Atkreipė dėmesį į tai, jog Komisijos nagrinėjimo dalykas – tik valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesio, šiems esant galimo ar realaus interesų konflikto situacijoje, atitikties Įstatymo nuostatoms vertinimas. Valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų teisėtumo ir jų atitikties kitiems teisės aktams Komisija apskritai nevertina. Nurodė, kad Įstatymu siekiama įtvirtinti valdžios, taip pat ir vietos savivaldos įstaigų sprendimų nešališkumą, pašalinant bet kokią galimybę juos svarstant ar priimant dalyvauti ir jais asmeniškai suinteresuotiems asmenims ar interesų grupėms. Asmeninių interesų turėjimas svarstomų klausimų atžvilgiu visuomet neišvengiamai sukompromituoja ir tokius sprendimus (net ir iš esmės gerus bei teisingus sprendimus), o kartu pakerta bendruomenės pasitikėjimą jai tarnaujančia vietos valdžia. Toks valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesys neabejotinai prieštarauja Įstatymo nuostatomis saugomam viešajam interesui – visuomenės lūkesčiams, kad šie visus jiems pavestus klausimus spręstų tik objektyviai ir nešališkai, t. y. be jokio asmeninio suinteresuotumo. Paaiškino, kad interesų konfliktas Įstatymo nuostatų prasme yra tokia situacija, kai privačių interesų turėjimas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui neleidžia jam pavestų tarnybinių funkcijų, susijusių ir su asmeniškai jam rūpimu klausimu (ginčijamu atveju – pateikto sprendimo projekto skirti Asociacijos projektams finansavimą svarstymu), atlikti nešališkai. Teigė, kad Įstatyme apibrėžtas interesų konfliktas apskritai neturi nieko bendra su pareiškėjo subjektyviai suprantama „viešojo intereso“ plačiąja prasme, kaip „visuomenės gerovės“, „dvasinės, materialinės ar pan. naudos daugumai“, sąvoka. Viešojo intereso, kaip filosofinės kategorijos, negalima tapatinti (o tai nepagrįstai ir daro pareiškėjas) su specialia Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka, skirta specifiniams valstybės valdymo tikslams – užtikrinti sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo procese dalyvaujančių asmenų nešališkumą. Manė, kad pareiškėjo skunde pateikiami teiginiai, išsakomi rašant apie narystę asociacijoje kaip apie galimą interesų konflikto šaltinį, prieštarauja vienas kitam, t. y. iš vienos pusės teigiama, kad asociacija galėtų kelti interesų konfliktą tik tada, jei asociacija būtų įkurta tenkinti kitokius tikslus nei viešieji, tuo pat metu akcentuojama, kad asociacijos apskritai gali būti steigiamos tenkinti tik viešuosius interesus. Komisija neginčijo tarybos sprendimo skirti finansavimą teisėtumo ir pagrįstumo bei Asociacijos veiklos naudingumo ir pan., tačiau manė, kad pareiškėjo teiginys, jog narystė asociacijoje nėra jo privatus interesas ir kad jam nekilo interesų konfliktas dalyvaujant tarybos posėdžiuose, kai buvo skiriamas finansavimas Asociacijos projektams, yra nepagrįsti. Teigė, kad įstatymų leidėjas besąlygiškai nustatė, jog valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens narystė bei pareigos asociacijoje yra traktuojamos kaip privataus intereso buvimas ir tai negali būti ginčijama. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo privatų interesą, pasireiškusį jo naryste ir pareigomis Asociacijoje. Teigė, kad šią Komisijos poziciją aiškiai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442‑1422‑10. Paaiškino, kad tarybos posėdžiuose buvo svarstomi klausimai iš esmės susiję su pareiškėjo privačiu interesu, todėl pareiškėjas pateko į interesų konflikto situaciją ir privalėjo imtis priemonių šiai interesų konflikto situacijai pašalinti pagal Įstatymo nuostatas – vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turėjo nusišalinti nuo dalyvavimo svarstant klausimus dėl lėšų skyrimo jo vadovaujamos Asociacijos projektams. Atkreipė dėmesį, kad nėra kvestionuojama pareiškėjo galimybė ir pareiga vykdyti jo, kaip tarybos nario, kompetenciją sudarančias funkcijas, susijusias su savivaldybės gyventojų interesų ir poreikių tenkinimu bei galimybė dalyvauti visuomeninėje veikloje (būti asociacijų nariu ir (ar) eiti jose pareigas), tačiau tarybos narys turi atlikti jo kompetencijai priskirtas funkcijas tokiais būdais, kurie nekelia abejonių, jog jis veikia nešališkai (jo veiksmai nekelia interesų konflikto). Akcentavo, kad priklausymas vienai ar kitai konkrečiai asociacijai ar vadovavimas jai, rūpinimasis jos veikla neįeina į tarybos nario kompetenciją. Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, savivaldybės tarybos nariai, tarybos (komisijų, komitetų) posėdžiuose svarstydami jiems pateiktus sprendimų projektus ir priimdami atitinkamus sprendimus, t. y. atstovaudami vietos bendruomenei, privalo visiems gyventojams tarnauti vienodai teisingai ir nešališkai. Šis principas visiškai nesiderina su tokia situacija, kai vietos politikas, šiuo atveju pareiškėjas, eidamas savo tarnybines pareigas, sprendžia Asociacijos, kuri atstovauja tik nedidelės Druskininkų savivaldybės gyventojų grupės rankininkų sportiniams interesams ir kurios valdymo organo narys jis yra pats, neabejotinai svarbius klausimus. Nurodė, kad asmuo, atsidūręs interesų konflikto situacijoje, turi vengti interesų konflikto ir nedalyvauti klausimų, keliančių interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ir sprendimų priėmimo procedūrose, taip pat privalo papildyti privačių interesų deklaraciją, nurodydamas naujas aplinkybes, dėl kurių gali kilti ir šiuo atveju kilo interesų konfliktas.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo skundą (II tomas, b. l. 3 – 7) prašė jį tenkinti.

9Druskininkų savivaldybė nurodė, kad Druskininkų savivaldybės meras 2010 m. kovo 10 d. potvarkiu Nr. M3-4 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė Darbo grupę galimiems Druskininkų savivaldybės tarybos narių Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimams pagal pateiktą Komisijos informaciją ištirti (toliau – ir Darbo grupė). Teigė, kad Darbo grupė priėmė sprendimą, jog pareiškėjas Įstatymo nuostatų nepažeidė. Darbo grupė konstatavo, kad Druskininkų savivaldybės tarybos nario A. V. veiksmas turėtų būti vertinamas kaip bendras aukštesnės pakopos tikslas, balsuodamas jis vykdė savo, kaip tarybos nario, pareigas, gynė viešąjį (ne privatų) interesą, susijusį su Druskininkų sportuojančio jaunimo apsaugojimu bei tam tikra nusikalstamumo Druskininkų savivaldybėje prevencija.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu (II tomas, b. l. 49 – 55) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. KS-60 2 punktą, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

12Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas yra Druskininkų savivaldybės tarybos narys bei 2009 m. sausio 6 d. išrinktas Druskininkų rankininkų klubo, kurio teisinė forma nurodyta registravimo pažymėjime – asociacija, valdybos nariu. Nustatyta, kad pareiškėjas, kaip Druskininkų savivaldybės tarybos narys, balsavo priimant 2009 m. vasario 26 d. savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-45 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, tvirtinimo“ ir 2009 m. gegužės 26 d. savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-135 „Dėl Tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-45 Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, tvirtinimo“ pakeitimo“. Druskininkų savivaldybės meras 2010 m. kovo 10 d. potvarkiu Nr. M3-4 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė Darbo grupę, kuri 2010 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 10, kuriame konstatavo, jog pareiškėjas Įstatymo nuostatų nepažeidė. Atsakovas (Komisija), nesutikdamas su Darbo grupės sprendimu, nutarė pats atlikti pareiškėjo veiklos atitikties Įstatymo nuostatoms tyrimą. 2010 m. spalio 11 d. jis priėmė sprendimą Nr. KS‑60, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas, dalyvaudamas tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su finansavimo skyrimu sporto projektams, kai paraiškas gauti finansavimą buvo pateikusi ir asociacija, kurios valdybos narys (valdybos pirmininkas) yra jis pats, nevykdė Įstatymo 3 straipsnio 2 punkto prievolės teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, ir pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pareiškėjas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (svarstymas ir priėmimas tarybos sprendimų susijusių su finansavimo skyrimu sporto projektams, tarp kurių ir asociacijos, kurios valdybos narys (valdybos pirmininkas) yra jis pats, projektai), dėl kurių jo tarnybinėje veikloje galėjo kilti ir kilo interesų konfliktas, ir nepapildęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas. Komisija sprendime taip pat rekomendavo pareiškėjui, atliekant tarnybines pareigas Druskininkų savivaldybės taryboje, vengti interesų konflikto ir nedalyvauti sprendimų susijusių su asociacija Druskininkų rankininkų klubu, rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iš esmės neginčijo faktinių bylos aplinkybių, t. y. to, kad būdamas Druskininkų rankininkų klubo valdybos ir Druskininkų savivaldybės tarybos narys, balsavo priimant 2009 m. vasario 26 d. savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-45 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, tvirtinimo“ ir 2009 m. gegužės 26 d. savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-135 „Dėl Tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-45 Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, tvirtinimo“ pakeitimo“, tačiau nesutiko su nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu. Teismas rėmėsi Įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 7 straipsnio 2 dalimi, 1 straipsniu, 2 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 4 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir įvertinęs minėtas teisės normas, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo privatų interesą, pasireiškusį jo naryste ir pareigomis asociacijoje – Druskininkų rankininkų klube. Teismo vertinimu, pareiškėjas, kaip savivaldybės tarybos narys, dalyvaudamas balsuojant dėl 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-45 ir 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T1-135, atliko aktyvius veiksmus (balsavo), susijusius su jo privačiu interesu. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas pateko į interesų konflikto situaciją ir, vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, privalėjo imtis priemonių šiai interesų konflikto situacijai pašalinti. Tokia priemone, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turėjo būti pareiškėjo nusišalinimas nuo balsavimo, tačiau pareiškėjas tokio nusišalinimo nepareiškė ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 punktą bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalis. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra kvestionuojamos pareiškėjo, kaip Druskininkų savivaldybės tarybos nario, galimybės vykdyti funkcijas, numatytas Konstitucijoje, Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose. Savivaldybės tarybos narys gali balsuoti dėl sprendimų, susijusių su jaunimo užimtumo, ugdymo sporto ir pan. veikla, tačiau jis tai turi daryti tokiais būdais, kurie nekeltų abejonių, jog yra interesų konfliktas, kaip to reikalauja Įstatymo 3 straipsnio 2 punktas. Teismo vertinimu, šioje nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja tam tikrų asmens pareigų priešprieša. Viena vertus, toks asmuo turi pareigą vykdyti savo tiesiogines tarnybines funkcijas, numatytas įstatymų ir kitų teisės aktų. Antra vertus, toks asmuo taip pat turi pareigą vengti interesų konflikto. Kaip turi būti išsprendžiama ši valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša, būtent ir yra numatyta Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, pagal kurias minėta pareigų priešprieša yra sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto. Pastebėjo, jog tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–1422/2010). Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Įstatymas savo esme yra prevencinis, o tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14–844/07, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–705/2008). Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kuriuose jis teigia, kad negavo jokios turtinės naudos ir asmeniškai nesinaudojo už savivaldybės lėšas nupirktomis prekėmis, kadangi interesų konfliktas Įstatymo prasme nėra siejamas tik su materialinės naudos turėjimu. Pareiškėjo privatus interesas pasireiškia tuo, kad dalyvaudamas klubo valdymo organe – valdyboje, kuri atsakinga už klubo veiklą, realizuoja savo asmeninį saviraiškos laisvės interesą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas Druskininkų savivaldybės tarybos narys ir tuo pačiu metu Druskininkų rankininkų klubo valdybos narys, privalėjo nusišalinti savivaldybėje priimant sprendimus dėl finansavimo Druskininkų rankininkų klubui skyrimo, o to nepadaręs pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 punktą bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, todėl laikė, kad Komisijos 2010 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. KS-60 1 punktas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė. Pažymėjo, jog kiti pareiškėjo skunde dėstomi argumentai neturi esminės reikšmės skundo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisakė. Teismas taip pat pažymėjo, jog aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms šios veiklos vykdymo aplinkybėms (atsiradus reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, išreiškiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, laikė, kad reikia skirti aplinkybes, kurios yra prielaidos interesų konfliktui kilti, nuo konkrečių tarnybinės veiklos aplinkybių, kurios minėtas prielaidas paverčia interesų konfliktu. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, privačių interesų deklaracija turi būti papildoma tik paaiškėjusiomis naujomis aplinkybėmis, kurios yra prielaidos interesų konfliktui kilti, bet ne konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis, kurios tokias prielaidas paverčia interesų konfliktu. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju prielaida pareiškėjo interesų konfliktui kilti buvo jo narystė bei pareigos asociacijoje (Druskininkų rankininkų klube) ir būtent ši aplinkybė turėjo būti deklaruota pareiškėjo privačių interesų deklaracijoje. Kaip matyti iš Komisijos internetiniame puslapyje esančios pareiškėjo deklaracijos, aplinkybę, kad jis yra Druskininkų rankininkų klubo narys, pareiškėjas buvo deklaravęs, taigi, teismo vertinimu, papildomai jos deklaruoti nebeturėjo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas sprendime nepagrįstai reikalauja, kad pareiškėjas deklaruotų ne aplinkybes, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, bet patį jau kilusį interesų konfliktą, kadangi Įstatymas interesų konflikto kilimo atveju numato asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, nusišalinimą, o ne kilusio interesų konflikto deklaravimą (Įstatymo 11 str. 2 d.). Pažymėjo, jog šią poziciją pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442- 1422/2010). Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Komisijos sprendimo 2 punkto panaikinimo tenkintinas, Komisijos 2010 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. KS-60 2 punktas, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).

13III.

14Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 60 – 67) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą dalyje, kuria atmesta jo skundo dalis, panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

151. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 11 d. spendime Nr. KS-60 pareiškėjo privatus interesas nebuvo įvardintas. Skundžiamame akte nebuvo įvardinta, ar privatus interesas buvo turtinis, ar neturtinis. Privataus intereso buvimas ir jo pobūdis yra fakto klausimas. Be to, asmeninio saviraiškos laisvės intereso nei viena iš proceso šalių nenurodė bylą nagrinėjant teismo posėdyje, teismas nepagrindė, kokiais įrodymais remiantis buvo nustatyta ši faktinė aplinkybė. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodydamas konkretų pareiškėjo saviraiškos laisvės interesą (asmeninį saviraiškos laisvės interesą) išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Taigi, nėra aišku, kokį privatų neturtinį interesą turėjo pareiškėjas, kadangi nėra aiškus asmeninio saviraiškos laisvės intereso turinys, taip pat nėra aišku, kaip asmeninės saviraiškos laisvės interesas vertintinas Įstatymo 2 straipsnio 6 dalies prasme.

162. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų suformuoti teisės aiškinimo taisyklę, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens deklaracijoje nurodyta informacija siekiant nustatyti privataus intereso buvimą turėtų būti vertinama kaip prielaida Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai inicijuoti tyrimą, siekiant objektyviai, nešališkai ir išsamiai nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai nustatyti, inter alia privataus intereso buvimą, bet savaime neįrodo privataus intereso buvimo.

173. Privataus intereso buvimas yra ne teisės, o fakto klausimas, nustatomas visų pirma vertinant faktines aplinkybes; faktinės aplinkybės, susijusios su privataus intereso buvimu, yra esminės aplinkybės, be kurių veikos kvalifikacija yra objektyviai neįmanoma, todėl teismo atsisakymas šaukti liudytojus yra nepagrįstas. Taigi teismas nepagrįstai netyrė fakto klausimų, susijusių su privataus intereso buvimu ir jo pobūdžio (rūšies) nustatymu, nepagrįstai nepasisakė dėl dalies pareiškėjo argumentų.

18Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 73 – 75) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

191. Šio ginčo, kaip ir Komisijos atlikto tyrimo, nagrinėjimo dalykas – pareiškėjo elgesio –dalyvavimo svarstant bei priimant (tarnybinių pareigų atlikimo) sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais, atitiktis Įstatymo nuostatoms. Ginčo dėl to, kad Asociacijos, kaip viešojo juridinio asmens, ir jos projekto, kuriam skirtas finansavimas, tikslai – viešojo pobūdžio, kad pareiškėjas galėjo gauti konkrečią asmeninę naudą (naudotis Asociacijos įgytu inventoriumi ir pan.) ir kt., nebuvo nei Komisijos atliekamo tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Taigi, teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (pvz., 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-844/07, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-705/2008), skelbiančia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nebūtina nustatyti, kad pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą kviesti liudytojus ir nepasisakė dėl dalies skunde dėstomų pareiškėjo teiginių.

202. Teismas, pagrįstai remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 lapkričio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010 pateiktu išaiškinimu, kaip turinčiu precedento galią nagrinėjamoje byloje dėl iš esmės tapačių faktinių aplinkybių abiejose bylose, teisingai pasisakė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo privatų interesą, pasireiškusį jo naryste ir pareigomis Asociacijoje.

213. Nagrinėjamu atveju objektyviai, individualiai ir išsamiai išnagrinėjus šios bylos kontekstą sudarančias aplinkybes, buvo nustatytos konkrečios iškilusios tarnybinės veiklos vykdymo aplinkybės – pareiškėjo dalyvavimas Tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su pareiškėjo naryste konkrečioje asociacijoje, t. y. buvo tinkamai nustatyta, kad pareiškėjas dalyvaudamas balsuojant dėl Tarybos sprendimų, atliko aktyvius veiksmus (dalyvavo svarstyme ir balsavo), susijusius su jo privačiu interesu. Taigi, teismas padarė teisingą išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas pateko į interesų konflikto situaciją ir, vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, privalėjo imtis priemonių šiai interesų konflikto situacijai pašalinti.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Apeliacinis skundas netenkintinas.

25Byloje ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. KS–60 „Dėl A. V.“, kuriame konstatuota, jog Druskininkų savivaldybės tarybos narys A. V. nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, ir tokiais veiksmais pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat šiuo sprendimu konstatuota, jog A. V., paaiškėjus naujoms aplinkybėms ( svarstymas ir priėmimas Tarybos sprendimų, susijusių su finansavimo skyrimu sporto projektams, tarp kurių-ir asociacijos, kurios valdybos narys ( valdybos pirmininkas) yra jis pats, projektai), dėl kurių jo tarnybinėje veikloje galėjo kilti ir kilo interesų konfliktas, ir nepapildęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.

26Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir sprendimą dalyje dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pažeidimo, panaikino. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šios sprendimo dalies ir papildomai dėl jos nepasisako.

27Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII–1562 redakcija) 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.

28Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-371 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Minima teisės norma draudžia atlikti teisei priešingas veikas – dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus – t. y. reikalauja susilaikyti nuo tam tikro elgesio varianto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai, priimti administracinėse bylose Nr. A143–951/2010, Nr. A662–1121-11, Nr. A- 662-2312/2011).

29Aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms šios veiklos vykdymo aplinkybėms (atsiradus reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, išreiškiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–1422–10).

30Byloje ginčo dėl A. V. buvimo asociacijos Druskininkų rankininkų klubo valdybos nariu nėra, todėl šiuo bylos aspektu teismas plačiau nepasisako.

31Vertinant, ar buvo pažeista anksčiau minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, dėl Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų.. Ši aplinkybė nustatytina vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis.

32Kaip matyti iš bylos medžiagos , Druskininkų rankininkų klubas, kaip visus norinčius žaisti rankinį vienijanti visuomeninė kūno kultūros ir sporto organizacija ( teisinė forma-asociacija), įregistruotas juridinių asmenų registre 1998 m. gruodžio 8 d., kurio vienas iš steigėjų-A. V.. Byloje yra duomenys, kad 2008 m. lapkričio 10 d. klubo steigiamajame susirinkime buvo sudaryta valdyba, į ją išrinktas ir pareiškėjas. Be kitų klausimų, šiame posėdyje valdybos narys R. L. įgaliotas parengti projektą Savivaldybės finanasavimui gauti ir pateikti jį savivaldybei ( b.l. 68-70, 1 tomas) Tokia Druskininkų rankininių klubo projekto paraiška savivaldybei buvo pateikta 2008 m. gruodžio 3 d. ir Druskininkų savivaldybės tarybos 2009-02-26 sprendimu Nr. T1-45 patvirtinta. Minėtame projekte A. V. nurodytas kaip Druskininkų rankinio komandos vadovas ( b.l. 63, 1 tomas). A. V. dalyvavo savivaldybės tarybos posėdžiuose ir balsavo priimant 2009 m. vasario 26 d. ir 2009 m. gegužės 26 d. sprendimus dėl sporto projektų finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų. Rankininkų klubas, kuriuos valdybos nariu buvo A. V., taip pat buvo pateikusi projektą ir virš paminėtais sprendimais toks finansavimas buvo skirtas.( b.l. 24-27, 1 tomas),

33Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, būdamas Druskininkų miesto savivaldybės tarybos nariu, privalėjo nusišalinti svarstant ir priimant sprendimus Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto tvirtinimo bei vėlesnio šio sprendimo pakeitimo, o to nepadaręs, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punktą bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalis.

34Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, balsuodamas už 2009-02-26 tarybos sprendimo Nr. T1-45 ir 2009-05-26 sprendimo Nr. T1-135 priėmimą aktyviai dalyvavo šių sprendimų priėmime, todėl Komisija 2010 m. spalio 11d. sprendime pagrįstai konstatavo, kad Druskininkų savivaldybės tarybos narys A. V., 2009 m. vasario 26 ir 2009 m. gegužės 26 dalyvaudamas Druskininkų savivaldybės tarybos posėdžiuose ir balsuodamas už sprendimų, susijusių su finansavimo skyrimu sporto projektams, kai paraiškas gauti finansavimą buvo pateikusi ir asociacija, kurios valdybos nariu yra pats pareiškėjas , nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konfliktų ir tokiais veiksmais pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

35Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis. Tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14 –844/07). Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirma turi būti nustatomi privatūs interesai, t. y. realus ir objektyviai egzistuojantis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos tarnybinių pareigų vykdymui.

36Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

37Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas .

38Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

40Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I... 5. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra Druskininkų savivaldybės tarybos ir... 6. Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepimu į pareiškėjo... 7. Atsakovas nurodė, kad Komisija tinkamai surinko, nustatė ir sprendime... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybė atsiliepimu į... 9. Druskininkų savivaldybė nurodė, kad Druskininkų savivaldybės meras 2010 m.... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu (II... 12. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas yra... 13. III.... 14. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 60 – 67) prašo Vilniaus... 15. 1. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 11 d. spendime Nr.... 16. 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų suformuoti teisės... 17. 3. Privataus intereso buvimas yra ne teisės, o fakto klausimas, nustatomas... 18. Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepimu į pareiškėjo... 19. 1. Šio ginčo, kaip ir Komisijos atlikto tyrimo, nagrinėjimo dalykas –... 20. 2. Teismas, pagrįstai remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 21. 3. Nagrinėjamu atveju objektyviai, individualiai ir išsamiai išnagrinėjus... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 25. Byloje ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo dėl Vyriausiosios... 26. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir... 27. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje... 28. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje... 29. Aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar... 30. Byloje ginčo dėl A. V. buvimo asociacijos Druskininkų... 31. Vertinant, ar buvo pažeista anksčiau minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalis,... 32. Kaip matyti iš bylos medžiagos , Druskininkų rankininkų klubas, kaip visus... 33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, būdamas Druskininkų miesto... 34. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas,... 35. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,... 36. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 37. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio... 38. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 39. Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.... 40. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą... 41. Nutartis neskundžiama....