Byla eA-2646-662/2016
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. S-1324(1.20E); 2) įpareigoti Inspekciją: atlikti pėsčiųjų tilto, esančio tarpstotyje Klaipėda-Rimkai (5 km 7 pk) prie prekybos centro „Banginis“ (tarp Vilniaus pl. ir Šilutės pl. 35A), ir gelžbetoninio tilto, esančio tarpstotyje Klaipėda-Rimkai (7 km 2 pk) per geležinkelį netoli Lypkių rajono katilinės (toliau – ir ginčo statiniai), patikrinimą, nustatyti pėsčiųjų tilto, esančio tarpstotyje Klaipėda-Rimkai (5 km 7 pk) prie prekybos centro „Banginis“ (tarp Vilniaus pl. ir Šilutės pl. 35A), ir gelžbetoninio tilto, esančio tarpstotyje Klaipėda-Rimkai (7 km 2pk) per geležinkelį netoli Lypkių rajono katilinės, būklę, nustačius avarinius požymius, įpareigoti atsakingus asmenis pėsčiųjų tiltą, esantį tarpstotyje Klaipėda-Rimkai (5 km 7 pk) prie prekybos centro „Banginis“ (tarp Vilniaus pl. ir Šilutės pl. 35A), suremontuoti arba nugriauti, nustačius avarinius požymius, įpareigoti atsakingus asmenis gelžbetoninį tiltą, esantį tarpstotyje Klaipėda-Rimkai (7 km 2 pk) per geležinkelį netoli Lypkių rajono katilinės, suremontuoti arba nugriauti.

5Pareiškėjas skunde paaiškino, kad kreipėsi į Inspekciją, prašydamas imtis priemonių ir užtikrinti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje geležinkelio apsaugos zonoje netoli prekybos centro „Banginis“ esančio pėsčiųjų tilto per geležinkelį būklė nekeltų grėsmės žmonėms ir aplinkai. Atsakovas 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu informavo, kad nurodyta funkcija priskirta pareiškėjo kompetencijai. Pareiškėjas pakartotinai pateikė motyvuotą prašymą atsakovui imtis nurodytų saugos priemonių, tačiau atsakovas 2014 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. S-1324(1.20E) atsisakė vykdyti geležinkelių infrastruktūros objektų naudojimo priežiūros kontrolės funkciją, vadovaudamasis Susisiekimo ministerijos pateikta nuomone, jog Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantys pėsčiųjų eismui skirti viadukai nėra priskirtini geležinkelio statiniams, kurių naudojimo priežiūrą atlieka Inspekcija. Pareiškėjas pažymėjo, kad teisės aktai įpareigoja atsakovą atlikti geležinkelių infrastruktūros objektų naudojimo priežiūros kontrolės funkcijas, o Susisiekimo ministerija nėra kompetentinga institucija teikti privalomų teisės aktų išaiškinimų. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.23 punktą viadukas – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui per geležinkelį, kelią ar gatvę skirtingų lygių eismo sankryžoje. Minimi tiltai per geležinkelį yra geležinkelio apsaugos zonoje, joje esantys statiniai, skirti pėstiesiems pereiti per geležinkelį, yra geležinkelio infrastruktūros objektai, užtikrinantys saugų eismą geležinkeliais, todėl įvairūs įrenginiai ir statiniai, susiję su pėsčiųjų perėjimu per geležinkelį, laikomi geležinkelio infrastruktūros objektais. Šie statiniai ir jų atramos yra žemės sklype, priklausančiame akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.40 straipsnio 1 dalį žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Taigi, pareiškėjo teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija negali atlikti jokių veiksmų ne jai priklausančiame žemės sklype. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybė jokių funkcijų geležinkelio apsaugos zonoje nevykdo. Geležinkelių transporto kodekso (toliau – ir GTK) 19 straipsnio 5 dalis, be kita ko, draudžia be viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar savininko, o geležinkelio želdinių apsaugos zonoje – be geležinkelio želdinius eksploatuojančios įmonės rašytinio sutikimo statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus bei statinius, skirtus geležinkelių transporto reikmėms. Analogiški draudimai suformuluoti ir GTK 19 straipsnio 6 dalyje. Remiantis šiomis GTK nuostatomis, geležinkelio apsaugos zonoje negali būti statinių, kurie būtų skirti ne geležinkelių transporto reikmėms. Dėl šių priežasčių pareiškėjas mano, kad ginčijamas atsakovo raštas prieštarauja aukščiau minimiems teisės aktams ir pažeidžia įstatymo saugomus interesus dėl piliečių saugumo. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos terminų banką geležinkelio perėja yra pėsčiųjų ėjimo per geležinkelio kelią vieta.

6Atsakovas Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Inspekcija atlieka statinių, kurių naudojimo priežiūrą atlieka Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos, sąrašo 4 punkte nurodytų geležinkelio statinių, priskiriamų geležinkelių infrastruktūrai, naudojimo priežiūrą. Atsakovo nuomone, pėsčiųjų viadukai nelaikomi geležinkelio viadukais, nes jie nėra susiję su geležinkelio keliu, jam netarnauja ir yra skirti išskirtinai pėsčiųjų poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, pėsčiųjų viadukų priežiūra nėra priskirta Inspekcijos kompetencijai. Pagal Statybos įstatymo nuostatas statinių, nenurodytų 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte, naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, todėl, atsakovo teigimu, pėsčiųjų viadukų naudojimo priežiūrą privalo atlikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas statybos techninio reglamente STR 1.01.09:2003 pateiktą bendrąją viaduko sąvoką nepagrįstai pažodžiui pritaiko visų rūšių viadukams ir nepagrįstai teigia, jog Susisiekimo ministerijos išaiškinimas prieštarauja statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 nuostatoms. Taip pat pareiškėjas painioja statinių naudojimo priežiūros ir statinių techninės priežiūros sąvokas, kadangi statinio naudojimo priežiūra – tai viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal Statybos įstatymą statinių naudojimo priežiūrą atliekantis subjektas, nustatęs statinio naudojimo pažeidimus, turi teisę įpareigoti statinio naudotoją imtis priemonių pažeidimams ištaisyti. Tuo tarpu pareiškėjo skunde minimas statinio rekonstravimas yra laikomas statinio technine priežiūra, kurią vykdo statinio naudotojas, o ne statinio naudojimo priežiūrą atliekantis subjektas. Statinių naudojimo priežiūra nėra susijusi su sklypų, ant kurių stovi pėsčiųjų viadukai, savininko teisėmis ar geležinkelių apsaugos zonose numatytais veiklos apribojimais. Statinių naudojimo priežiūrą vykdančių subjektų funkcijos geležinkelių apsaugos zonose nėra apribotos. Priešingai, Statybos įstatymas numato kitų statinių naudojimo priežiūros subjektų, įskaitant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, pareigą šias funkcijas vykdyti, jei geležinkelių apsaugos zonose stovi statiniai, kurių naudojimo priežiūra pagal Statybos įstatymo nuostatas yra priskirta jų kompetencijai. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ne visi geležinkelių apsaugos zonoje esantys statiniai yra laikomi geležinkelių infrastruktūros objektais. Geležinkelių apsaugos zonoje esančių pėsčiųjų viadukų naudojimo priežiūrą privalo atlikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 2(IF-4)-1193 kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pateikti duomenis apie bešeimininkių nekilnojamojo turto objektų – tiltų – savininkus ir įpareigoti juos tinkamai prižiūrėti statinius. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (4.39.)-R2-2847 Inspekciją informavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturi įgaliojimų vykdyti susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių naudojimo priežiūrą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. (4.36.)-R2-3750 kreipėsi į Inspekciją dėl statinių naudojimo priežiūros ir priemonių grėsmės likvidavimui. Susisiekimo ministerija Inspekcijai pateiktame 2014 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. 2-5197(122) nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantys pėsčiųjų eismui skirti viadukai nėra priskirti geležinkelio statiniams, kurių naudojimo priežiūra priskirta Inspekcijos kompetencijai. Inspekcija 2014 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. S-1324(1.20E) nurodė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai atlikti Klaipėdos miesto teritorijoje esančių pėsčiųjų viadukų naudojimo priežiūrą ir užtikrinti saugią jų būklę.

11Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčas tarp šalių iš esmės yra kilęs dėl Inspekcijos nuostatų, patvirtintų susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3-509 (toliau – ir Inspekcijos nuostatai), 9.1.5 ir 9.1.7 punktų, susisiekimo ministro 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 3-506 „Dėl statinių, kurių naudojimo priežiūrą atlieka Susisiekimo ministerija ir (arba) jos įgaliotos organizacijos sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sąrašas), Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punkto, GTK 3 straipsnio 5 dalies, 14 straipsnio, 19 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų bei statybos techniniame reglamente STR 1.08.01:2002 ir statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 pateiktų „viaduko“ ir „geležinkelio viaduko“ sąvokų aiškinimo ir taikymo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi GTK 3 straipsnio 5 dalies, 14 straipsnio ir 19 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis. Šis kodeksas nustato geležinkelių transporto veiklos sąlygas, reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams ir reglamentuoja santykius, atsirandančius iš keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelių transportu (1 str. 1 d.), ir nereglamentuoja geležinkelių infrastruktūros naudojimo priežiūros. Statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę reglamentuoja specialus teisės aktas – Statybos įstatymas. Statybos įstatymo 41 straipsnio, reglamentuojančio statinių techninę priežiūrą ir techninės priežiūros taisykles, 1 dalyje nustatyta, kad statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas, kuriuo yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčo statinių savininko nėra. Tuo tarpu statinio naudojimo priežiūrą reglamentuoja Statybos įstatymo 43 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka: susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, o statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, – savivaldybių administracijos.

12Pareiškėjo teigimu, pėsčiųjų eismui skirti viadukai nagrinėjamu atveju priskirtini geležinkelių infrastruktūros objektams (geležinkelio viadukams) pagal susisiekimo ministro 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 3-506 patvirtinto Statinių, kurių naudojimo priežiūrą atlieka Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos, sąrašo 4 punktą, todėl šių objektų naudojimo priežiūra yra Inspekcijos kompetencija. Nagrinėdamas šį argumentą, teismas nurodė, kad statybos techninio reglamento STR 101.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.23 punkte viadukas apibrėžtas kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui per geležinkelį, kelią ar gatvę skirtingų lygių eismo sankryžoje. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 3 priedo 2 punktą geležinkelio statiniai – tai geležinkelio keliai ir jų priklausiniai (2.3 p.), tuo tarpu 2.1 punkte įtvirtinta, kad geležinkelio kelio priklausiniai yra savarankiški geležinkelio keliui tarnauti skirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su geležinkelio keliu. Geležinkelio kelio priklausiniais laikomi tiltai, viadukai, estakados, tuneliai, pralaidos, kurių skersmuo yra ne mažesnis nei 1,0 m, praginos, pervažos, perėjos, drenažo tinklai, traukinių eismui reikalingas kontaktinis tinklas su atitinkama įranga, peronai, platformos, triukšmą slopinančios sienutės, gyvūnų ir žmonių atitvarai, užtveriamieji statiniai. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad ginčo statiniai nepriskirtini geležinkelio statiniams, nes jie nėra susiję su geležinkelio keliu (ant pėsčiųjų viadukų nėra nutiestas geležinkelio kelias) ir jam netarnauja (geležinkelio kelias gali savarankiškai egzistuoti be pėsčiųjų viadukų), dėl to šių statinių naudojimo priežiūra nepriskirtina Inspekcijos kompetencijai.

13Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas konstatavo, kad ginčijamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Inspekciją atlikti ginčo statinių patikrinimą, nustatyti jų būklę, o nustačius avarinius požymius, įpareigoti atsakingus asmenis ginčo statinius suremontuoti arba nugriauti.

14III.

15Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16Pareiškėjas nurodė, kad tarp proceso šalių nekilo ginčo, jog ginčijami pėsčiųjų tiltai (viadukai) yra bešeimininkiai (CK 4.57 str.). Vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 3.2 punktu, daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Pareiškėjo teigimu, AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. 2(IF-4)-1193, kuriuo Inspekcija informuota apie geležinkelio apsaugos zonoje nustatytus du bešeimininkio nekilnojamojo turto objektus, yra aiškus faktinis konstatavimas, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ ne tik pirmoji sužinojo apie geležinkelio kelio pasaugos zonoje esančius bešeimininkius pėsčiųjų tiltus, bet šie objektai yra jos žinioje. Dėl to, pareiškėjo nuomone, su geležinkelių transporto eismo organizavimu tiesiogiai susijusių statinių priežiūrą / eksploataciją turi vykdyti AB „Lietuvos geležinkeliai“, o tokios priežiūros / eksploatacijos kontrolę – Inspekcija.

17Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas atsisakymą grindžia Susisiekimo ministerijos nuomone, kad Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantys pėsčiųjų eismui skirti viadukai nėra priskirtini geležinkelio statiniams, kurių naudojimo priežiūrą pagal Sąrašo 4 punktą atlieka Inspekcija, motyvuojant tuo, jog statybos techninio reglamento STR 1.08.01:2002 „Statinio statybos rūšys“ 3 priedo 2.1 punktas nustato, kad geležinkelio viadukai yra tokie viadukai, ant kurių yra įrengta viršutinė geležinkelio kelio konstrukcija ir kurie skirti geležinkelių transporto eismui. Pareiškėjo teigimu, Susisiekimo ministerija nėra kompetentinga institucija teikti privalomus teisės aktų išaiškinimus, todėl jos išvados dėl minėtos teisės normos nėra nekvestionuojamos. Be to, ministerijos išvados neatitinka statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.23 punkto, kuriame apibrėžta viaduko sąvoka: „viadukas – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui per geležinkelį, kelią ar gatvę skirtingų lygių eismo sankryžoje“. Taip pat pažymėjo, kad toks Susisiekimo ministerijos aiškinimas prieštarauja šiame skunde aptariamoms GTK nuostatoms, todėl šiais išaiškinimais paremtas sprendimas neatlikti jokių veiksmų minimų objektų atžvilgiu naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

18Nagrinėjamu atveju tiltai per geležinkelį yra geležinkelio apsaugos zonoje. Pažymėtina, kad geležinkelio apsaugos zonoje esantys statiniai, skirti pėstiesiems pereiti per geležinkelį, yra geležinkelio infrastruktūros objektai, užtikrinantys saugų eismą geležinkeliais, kad pėstieji saugiai pereitų geležinkelį nesukeldami nei sau, nei geležinkelio transportui pavojaus, dėl ko geležinkelio infrastruktūros objektais laikomi įvairūs įrenginiai ir statiniai, susiję su pėsčiųjų perėjimu per geležinkelį. Be to, minimi statiniai ir jų atramos yra žemės sklype, priklausančiame AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracija negali jame atlikti jokių veiksmų. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nevykdo jokių funkcijų geležinkelio apsaugos zonoje. Remdamasis GTK 19 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, pareiškėjas darė išvadą, kad geležinkelio apsaugos zonoje net negali būti statinių, kurie būtų skirti ne geležinkelių transporto reikmėms.

19Pareiškėjo teigimu, susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 3-36 „Dėl Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkte labai aiškiai nurodyta, jog geležinkelio perėja – pėsčiųjų ėjimo per geležinkelio kelią vieta. Todėl pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos argumentu, jog šie ginčijami bešeimininkiai pėsčiųjų tiltai (viadukai) nėra susiję su geležinkelio eismo organizavimu, nes tiek pėsčiųjų viadukai, tiek geležinkeliai gali funkcionuoti atskirai. Kitaip tariant, priklausomai nuo pėsčiųjų tilto (viaduko), kaip inžinerinio statinio techninio sprendimo, priklauso, ar tai bus geležinkelio perėja ar tik „kažkoks“ pėsčiųjų tiltas (viadukas) geležinkelių apsaugos zonoje. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovas nevertina aplinkybės, kad ginčijamų pėsčiųjų viadukų sudėtingesnis techninis sprendimas (t. y. virš geležinkelio bėgių) atliktas AB „Lietuvos geležinkeliai“ interesais, nes įgalina dirbti efektyviau – netrukdomas traukinių darbas.

20Atsakovas Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

21Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateiktas apeliacinis skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, nes jame nenurodytas nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu juridinis pagrindas, neargumentuojama, kaip ir kodėl pirmos instancijos teismo sprendimu buvo pažeistos materialinės ar procesinės teisės normos; apeliaciniame skunde tiesiog atkartojami skundo, teikto pirmos instancijos teismui, argumentai.

22Atsakovas nesutinka su pareiškėjo išvada, kad pėsčiųjų viadukai laikytini geležinkelio perėjomis. Atsakovo nuomone, ši išvada daroma remiantis tik Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) pateikta geležinkelio perėjos sąvoka, o ne sisteminiu Taisyklių nuostatų vertinimu. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad geležinkelio perėja yra laikoma pėsčiųjų ėjimo per geležinkelio kelią vieta, esanti viename lygyje su geležinkelio keliu. Taisyklių IV1 skyriuje pateikiami minimalūs techniniai perėjų reikalavimai, kuriuose nurodoma, kad perėjos klojinys vėžės išorinėje ir vidinėje pusėje klojamas vienu lygiu su bėgių galvučių viršumi. Taisyklių 1004 punkte nurodoma, kad prieš perėją, įrengtą ne pervažoje arba pervažoje, neturinčioje signalizacijos įrenginių, turi būti įrengiamas informacinis stendas „Geležinkelio perėja“. Taisyklių 15 priede pateikiami pervažoje ir ne pervažoje esančių geležinkelio perėjų brėžiniai, kurie akivaizdžiai įrodo, kad geležinkelio perėjos įrengiamos tik viename lygyje su geležinkelio keliu. Taisyklių 13 priede pateikiamos pėsčiųjų ėjimo per perėjas taisyklės, kuriose nurodoma, kad eidami per geležinkelio perėjas pėstieji privalo įsitikinti, kad neartėja bėginė transporto priemonė, privalo vadovautis signalizacijos įrenginiais, kelio ženklais, užtvaro padėtimi ar eismą reguliuojančio asmens signalais. Atsakovo teigimu, šios Taisyklių nuostatos įrodo, kad pėsčiųjų viadukas negali būti laikomas geležinkelio perėja, nes pėsčiųjų viadukas ir geležinkelio kelias yra įrengti skirtinguose lygiuose. Atkreipė dėmesį, kad šalia skunde minimų pėsčiųjų viadukų (kaip ir šalia visų kitų pėsčiųjų viadukų) taip pat nėra ir informacinių stendų „Geležinkelio perėja“, signalizacijos įrenginių, užtvarų ar kitų kelio ženklų, kurie įprastai statomi prie geležinkelio perėjų.

23Atsakovas papildomai nurodė, kad pradinis pareiškėjo skundas buvo paremtas tuo, jog ginčo objektai yra laikomi pėsčiųjų viadukais, o jų naudojimo priežiūrą turi atlikti Inspekcija. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas pakeitė savo poziciją ir bandė įrodyti, kad ginčo objektai turi būti laikomi pėsčiųjų perėjomis, kurių naudojimo priežiūra pagal susisiekimo ministro patvirtintą sąrašą tiesiogiai priskirta Inspekcijai. Minėtos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjo motyvai yra nepastovūs, pagrįsti šališku atskirų teisės aktų nuostatų aiškinimu.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

27Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. S-1324(1.20E), kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai nurodyta atlikti Klaipėdos miesto teritorijoje geležinkelių apsaugos zonose esančių pėsčiųjų viadukų naudojimo priežiūrą ir užtikrinti saugią jų būklę, teisėtumo ir pagrįstumo.

28Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu konstatavo, kad ginčo statiniai – pėsčiųjų tiltai (viadukai) per geležinkelį – nepriskirtini geležinkelio infrastruktūros objektams, dėl to šių statinių naudojimo priežiūra priskirtina savivaldybės administracijos, o ne Inspekcijos kompetencijai. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu su tokiu aiškinimu nesutinka ir mano, jog su šie statiniai yra tiesiogiai susiję su geležinkelių transporto eismo organizavimu, todėl jų priežiūros kontrolę vykdo Inspekcija.

29ABTĮ 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Pagal ABTĮ 136 straipsnio 2 dalį teismo, apeliacine tvarka nagrinėjančio bylą, nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

30Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ, kurio 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 142 straipsnyje nurodytų pagrindų; 2) bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų; 3) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.).

31Pažymėtina, kad pagal ABTĮ nagrinėjančio bylą teismo vaidmuo yra aktyvus. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymas įpareigoja pareiškėją skunde (prašyme) teismui nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pagrįsti jas įrodymais ir juos pateikti teismui (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str.). Teisę pateikti į bylą įrodymus turi visos administracinės bylos proceso šalys (ABTĮ 53 str. 2 d., 82 str. 5 d.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą) nagrinėti, pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje, be kita ko, esant reikalui, imasi procesinių priemonių dėl įrodymų išreikalavimo. Be to, teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jei paaiškėja, kad būtina išreikalauti naujus įrodymus (ABTĮ 80 str. 1 ir 3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies, 81, 86 straipsnių nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

32Nagrinėjamos bylos atveju šalys kelia klausimą dėl ginčo statinių naudojimo priežiūros vykdymo, t. y. dėl to, kuris viešojo administravimo subjektas turi atlikti ginčo statinių techninės priežiūros kontrolę, siekiant nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.

33Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka: susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, o statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, – savivaldybių administracijos (42 str. 1 d. 3 p.).

34Statinių, kurių naudojimo priežiūrą atlieka Susisiekimo ministerija ir (arba) jos įgaliotos organizacijos sąrašo, patvirtinto susisiekimo ministro 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 3-506, 4 punkte nustatyta, kad Inspekcija yra atsakinga už geležinkelio statinių, priskiriamų geležinkelių infrastruktūrai, naudojimo priežiūrą. Tokiems statiniams priskiriami: geležinkelio keliai; geležinkelio tuneliai, tiltai, viadukai, pralaidos, perėjos, pervažos, peronai, platformos; traukinių eismui reikalingas kontaktinis tinklas su atitinkama įranga bei statiniais; geležinkelio kelio drenažo tinklai. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis nagrinėjamoje byloje aptariamus pėsčiųjų tiltus (viadukus) per geležinkelį priskiria būtent šiame sąraše nurodomiems geležinkelio viadukams arba geležinkelio perėjoms, t. y. geležinkelių infrastruktūros statiniams, už kurių naudojimo priežiūrą atsakinga Inspekcija.

35Pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-825, 8.6 punktą statinio naudojimo priežiūrą atliekantis subjektas, be kita ko, atlieka statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), pripažinimo bešeimininkiais procedūras.

36Bylos medžiaga patvirtina, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pateikti informaciją apie ginčo statinių savininkus ir įpareigoti juos tinkamai prižiūrėti statinius. Atsakydama į šį raštą, Inspekcija informavo, kad šių statinių naudojimo priežiūrą vykdo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija; pastaroji 2014 m. lapkričio 10 d. raštu nurodė, kad ginčo statinių naudojimo priežiūra priskirta Inspekcijos kompetencijai, o AB „Lietuvos geležinkeliai“, kaip patikėjimo teise valdanti, naudojanti bei disponuojanti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektais, turi pareigą vykdyti tokių objektų, kurie pripažinti bešeimininkiais, perdavimo valstybei procedūras.

37Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nors iš anksčiau aptartų dokumentų turinio matyti, kad ginčo byloje dėl to, jog statiniai yra bešeimininkiai, iš esmės nekyla, tačiau byloje nepateikta šią aplinkybę patvirtinanti informacija, iš kurios būtų galima spręsti apie jų teisinį statusą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar ginčo statiniai iš tiesų yra bešeimininkiai, nerinko duomenų dėl esamų ar buvusių jų savininkų.

38Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.57 straipsnio 1 dalį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse. Šių taisyklių 3.2 punkte reglamentuota, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Šių nuostatų analizės pagrindu darytina išvada, kad bet kokiu atveju bešeimininkiu laikytinas daiktas bei pagrindas inicijuoti pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą yra faktas (sąlyga), jog turtas neturi savininko ar savininkas nežinomas.

39Taigi, sprendžiant kilusį ginčą, pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo juridinis pagrindas vertinti, jog statiniai neturi savininko ar savininkas yra nežinomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra reikšminga siekiant iš esmės atsakyti į klausimą, kas yra atsakingas už ginčo statinių techninę būklę. Nors skundu formuluojamas reikalavimas ne dėl statinių techninės priežiūros, o jų naudojimo priežiūros, t. y. dėl to, kuris viešojo administravimo subjektas yra kompetentingas tikrinti, kaip statinių naudotojai vykdo Statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus, statinių naudotojo (savininko) nustatymas šiuo atveju yra betarpiškai susijęs su ginčo esme. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad nenustačius, ar į ginčo statinius yra registruotos nuosavybės teisės, kitų aplinkybių vertinimas nėra tikslingas. Tuo atveju, jei ginčo statinių naudotojas (savininkas) yra vienas iš subjektų, tarp kurių kilęs ginčas dėl kompetencijos atliekant statinių naudojimo priežiūrą (o ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ar paneigta), tai faktiškai reikštų, jog šioje byloje nagrinėjamam ginčui kilti apskritai nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siekiant nustatyti aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad yra būtina surinkti informaciją apie tai, ar buvo parengti ginčo statinių projektai ar kita projektinė dokumentacija, bei nustatyti, į kurios institucijos ar įstaigos turto balansą šie objektai buvo įtraukti (ir jei taip, - kada tai buvo atlikta).

40Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, kt.).

41Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, padaryti procesinės teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

44Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

45Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir... 5. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad kreipėsi į Inspekciją, prašydamas... 6. Atsakovas Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos... 7. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Inspekcija atlieka statinių, kurių... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“... 11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčas tarp šalių iš esmės yra... 12. Pareiškėjo teigimu, pėsčiųjų eismui skirti viadukai nagrinėjamu atveju... 13. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas... 14. III.... 15. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė... 16. Pareiškėjas nurodė, kad tarp proceso šalių nekilo ginčo, jog ginčijami... 17. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas atsisakymą grindžia Susisiekimo... 18. Nagrinėjamu atveju tiltai per geležinkelį yra geležinkelio apsaugos zonoje.... 19. Pareiškėjo teigimu, susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymo Nr.... 20. Atsakovas Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos... 21. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateiktas apeliacinis skundas neatitinka... 22. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo išvada, kad pėsčiųjų viadukai... 23. Atsakovas papildomai nurodė, kad pradinis pareiškėjo skundas buvo paremtas... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV.... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis... 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės geležinkelio inspekcijos... 28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu... 29. ABTĮ 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka... 30. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ, kurio 141... 31. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ nagrinėjančio bylą teismo vaidmuo yra aktyvus.... 32. Nagrinėjamos bylos atveju šalys kelia klausimą dėl ginčo statinių... 33. Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad statinių... 34. Statinių, kurių naudojimo priežiūrą atlieka Susisiekimo ministerija ir... 35. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo... 36. Bylos medžiaga patvirtina, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas... 37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nors iš anksčiau aptartų... 38. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.57 straipsnio 1 dalį... 39. Taigi, sprendžiant kilusį ginčą, pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo... 40. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios... 41. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 43. Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį... 44. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą... 45. Nutartis neskundžiama....