Byla 2A-960-516/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. P. ir L. P., atsakovės Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. ir trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. P. ir L. P. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarei S. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: „AIG Europe Limited (Finland Branch)“, J. L. (J. L.), V. M. (V. M.), R. M. (R. M.), A. B. ir valstybės įmonė Registrų centras, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas kilo dėl žalos, patirtos dėl netinkamo notaro pareigų atlikimo tvirtinant sandorius, atlyginimo.
  2. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. 231 696,01 Eur žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto 24-ajame notaro biure ieškovė pasirašė preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto Vilniuje, ( - ), įsigijimo iš UAB „Liepų kalnas“. Ieškovė už planuojamą įsigyti nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims J. L. ir R. M. perdavė 150 000 Lt (43 443 Eur) avansą.
  3. Ieškovai 2009 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto 24-ajame notaro biure pasirašė žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Liepų kalnas“ už 800 000 Lt (231 696,01 Eur) pardavė žemės sklypą Vilniuje, ( - ), su jame esančiu pastatu–gyvenamuoju namu. Ieškovai, atsiskaitydami už šį nekilnojamąjį turtą, tą pačią dieną Vilniaus miesto 24-ajame notaro biure sumokėjo 650 000 Lt (188 253,01), iš jų 300 000 Lt (86 886 Eur) ieškovė perdavė M. Z. (trečiojo asmens A. B. kreditoriaus A. K. įgaliotam asmeniui, taip padengdama A. B. iš A. K. 2008 m. rugsėjo 30 d. gautą paskolą), o 350 000 Lt (101 367,01 Eur) ieškovai perdavė tretiesiems asmenims M. M. ir R. M., šie pinigus pasidalijo su D. Č., J. L., A. B., M. Š. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.
  4. Minėtas nekilnojamasis turtas priklausė G. V. M., tačiau M. Š., nuo 2008 m. gruodžio 19 d. tapęs UAB „Liepų kalnas“ direktoriumi, neteisėtai disponavo šiuo turtu ir, neturėdamas teisės to daryti, pardavė jį ieškovams. Taip V. M. vadovaujama organizuota grupė apgaule savo, kitų minėtos grupės narių bei juridinio asmens UAB „Liepų kalnas“ naudai pasisavino iš ieškovų 800 000 Lt (231 696,01 Eur), sumokėtus už neva UAB „Liepų kalnas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau iš tiesų jie nekilnojamojo turto neįsigijo, o sumokėtų pinigų neatgavo. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu V. M., R. M., J. L., D. Č. ir A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti dėl netikro įgaliojimo D. Č. pagaminimo bei disponavimo netikru G. V. M. ištuokos liudijimu; dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu; dėl sukčiavimo ieškovų atžvilgiu, o minėtas nekilnojamasis turtas grąžintas teisėtam jo savininkui – G. V. M.. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 13 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus nuteistųjų A. B., J. L. ir R. M. apeliacinius skundus.
  5. Ieškovai teigė, kad neteisėtai parduodamą nekilnojamąjį turtą jie nusipirko ir dėl to patyrė nuostolių dėl atsakovės kaltės ir jos netinkamai atliktų notarės pareigų. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-36/2011 nustatyta, kad atsakovė 2008 m. rugsėjo 5 d. priėmė iš D. Č. ir J. L. (veikusių V. M. suburtoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš V. M., D. Č., J. L., A. B. ir R. M., turinčios tikslą apgaule pagal suklastotus dokumentus įgyti svetimą G. V. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir disponuoti juo kaip savu) dokumentus G. V. M. priklausančio žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sandoriui patvirtinti, tarp kurių jai buvo pateiktas netikras, V. M. pagamintas ir imituotu G. V. M. parašu patvirtintas 2003 m. spalio 10 d. G. V. M. įgaliojimas, leidžiantis D. Č. disponuoti G. V. M. nekilnojamuoju turtu, patvirtintas netikru Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės V. S.-M. parašu ir jos antspaudu bei netikra V. M. pagaminta 1993 m. birželio 28 d. G. V. M. ištuokos liudijimo kopija, patvirtinta netikru Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarės G. P. parašu bei antspaudu. Taigi atsakovė, nedalyvaujant tikrajam turto savininkui ir nesant turto savininko asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso ar asmens tapatybės kortelės), 2008 m. rugsėjo 5 d. patvirtino pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro

    5Nr. ( - )) tarp D. Č. ir J. L. Minėtu nuosprendžiu taip pat konstatuota, kad atsakovės veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, todėl Vilniaus apygardos teismas apie atsakovės, kaip valstybės įgalioto asmens, galbūt padarytus nusikalstamus veiksmus informavo prokuratūrą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau šis nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

  6. Ieškovai mano, kad atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo pastebėti, jog ištuokos liudijimo kopija notarės G. P. buvo patvirtinta valstybinės šventės dieną, t. y. 2008 m. kovo 11 d., nors notarai nei savaitgaliais, nei švenčių dienomis nedirba. Protingai vertinant, ištuokos liudijimo tvirtinimas negali būti laikomas tokiu įvykiu, dėl kurio notaras šventinę dieną vyktų į darbo vietą tvirtinti dokumento. Atsakovė galėjo telefonu susisiekti su G. P. ir pasiteirauti, ar iš tiesų toks dokumentas buvo patvirtintas. Ji taip pat negalėjo nepastebėti, kad G. V. M. parašai dokumentuose skiriasi ir vien tai buvo pakankamas pagrindas kilti dvejonei, ar pateikti dokumentai yra tinkami. Kilus tokiems įtarimams, atsakovė turėjo galimybę susisiekti su notare V. S.–M. ir pasiteirauti, ar iš tiesų toks įgaliojimas buvo išduotas, tačiau to nepadarė. Atsakovė patvirtino, kad su V. M. palaikė gerus santykius, šie tęsėsi ilgą laiką. Atsakovė, kaip notarė, pažeidė etikos normas, kas buvo pagrindas nusikalstamai veikai padaryti. Ji pati aiškiai nurodė, kad po pokalbio su šiuo asmeniu net nepasiliko įgaliojimo, kuris patvirtino D. Č. įgaliojimus. Toks atsakovės elgesys yra neatsakingas, aplaidus ir nusikalstamas, nes ji, pasitikėdama asmeniu, neatliko notaro funkcijų taip atidžiai, kaip to reikalauja įstatymai. Atsakovė akivaizdžiai G. V. M. paso kopiją padarė ant popieriaus lapo, kuriame jau buvo D. Č. ir

    6J. L. paso kopijos, tačiau, patvirtinant teisėtą sandorį, privalėjo būti ir G. V. M. paso kopija, kurios nebuvo ir negalėjo būti. Tokiais savo veiksmais atsakovė siekė paslėpti pradėjusius aiškėti faktus apie jos padarytą nusikalstamą veiką. Atsakovė taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, pagal kurio nuostatas notaras privalo per 7 darbo dienas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikti duomenis apie asmens tapatybę tuo atveju, jei sudarytas sandoris viršija 15 000 Eur. Byloje yra duomenų, kad atsakovė dar 2008 m. liepos 9 d. internetu iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo atsisiuntusi išrašą apie G. V. M. asmens duomenis, o 2008 m. liepos–rugpjūčio mėnesį iš VĮ Registrų centro buvo atsisiuntusi G. V. M. priklausiusio žemės sklypo ir statinių registracijos duomenis. Taip ieškovai dėl atsakovės nerūpestingumo, nekompetencijos, leidžiant sudaryti sandorį nedalyvaujant tikrajam turto savininkui, prarado 800 000 Lt (231 696,01 Eur).

  7. Ieškinio senaties termino pradžia, ieškovų teigimu, turi būti skaičiuojama nuo Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. vasario 14 d. nutarimo, kuriuo buvo atmestas skundas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovės atžvilgiu, priėmimo. Pareiškiant ieškinį, ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų trečiajam asmeniui „AIG Europe Limited (Finland Branch)“ po 2 533,13 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir valstybei po 8,02 Eur pašto išlaidų atlyginimo.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovai patirtą žalą kildina iš atsakovės patvirtinto 2008 m. rugsėjo 5 d. nekilnojamo daikto–žemės sklypo ir gyvenamo namo neteisėto pirkimo–pardavimo sandorio, sudaryto trečiųjų asmenų D. Č. ir J. L., nes nekilnojamasis turtas iš tikrųjų priklausė G. V. M..
  3. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas)

    72 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad, sprendžiant dėl tam tikrą notarinį veiksmą atlikusio notaro civilinės atsakomybės, būtina nustatyti, kokius kaltus veiksmus notaras atliko, taip pat turi būti įvertinta, ar šis asmuo toje konkrečioje situacijoje padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti. Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į notaro profesinei veiklai keliamus reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovei dėl 2008 m. rugsėjo 5 d. sandorio tvirtinimo buvo pateikti visi reikiami dokumentai ir pati atsakovė gavo iš viešų registrų duomenis, reikalingus įsitikinti sandorio teisėtumu.

  4. Teismas nesutiko su ieškovų argumentu, kad atsakovei turėjo sukelti abejonių

    8G. V. M. ištuokos liudijimo tikrumas, nes jis buvo patvirtintas valstybinės šventės dieną. Įvertinęs Notariato įstatymo 21 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

    92004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1R-119 patvirtintų Reikalavimų, keliamų notarų biurams ir notarų darbo laikui nuostatas, teismas padarė išvadą, kad, teisės aktams leidžiant notarams dirbti ir savaitgaliais bei švenčių dienomis, notarinis veiksmas, atliktas šventinę dieną, negalėjo sukelti abejonių atsakovei dėl jo tikrumo ar teisingumo. Iš byloje esančios ištuokos liudijimo kopijos teismas nustatė, kad joje akivaizdžių dokumento suklastojimų požymių nebuvo matyti, t. y. dokumentas turėjo visus tokio pobūdžio dokumentui privalomus rekvizitus, antspaudus, parašus, todėl atsakovė objektyviai negalėjo ir neprivalėjo įtarti, jog dokumentas gali būti suklastotas.

  5. Teismas taip pat nesutiko su ieškovų argumentu, kad atsakovei turėjo sukelti abejonių

    10G. V. M. įgaliojimo tikrumas, nes akivaizdžiai matėsi, jog jame ir kituose dokumentuose esantys G. V. M. parašai skiriasi. Teismas nurodė, kad nors vizualiai matyti, jog parašai nėra identiški, tačiau toks nesutapimas negalėjo vienareikšmiškai sudaryti pagrindo abejoti įgaliojimo tikrumu. Dokumentai, kuriuose buvo G. V. M. parašai, buvo išduoti ne vienu metu, tarp jų buvo pakankamai didelis laiko tarpas, todėl galima prielaida, kad asmens parašas galėjo kisti. Be to, notaras neturi specialių žinių, kad galėtų spręsti apie parašo tikrumą ir pats nustatyti parašo suklastojimo faktą. Atsakovei buvo pateikta daug dokumentų, reikalingų sandoriui sudaryti, išduotų VĮ Registrų centro D. Č. būtent pagal minėtą įgaliojimą, todėl atsakovei nebuvo pagrindo abejoti, jog minėti dokumentai gauti panaudojus suklastotą įgaliojimą. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad įgaliojimas galiojo iki 2008 m. spalio 10 d., o sandoris buvo sudaromas 2008 m. rugsėjo 5 d., t. y. einant į pabaigą įgaliojimo terminui, tačiau jam nepasibaigus, nebuvo pagrindas abejoti jo tikrumu. Be to, notarė domėjosi informacija apie įgaliojimo panaikinimą, tačiau tokių duomenų nebuvo įregistruota, o notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registras pradėjo veikti tik nuo 2011 m. sausio 1 d.

  6. Teismo vertinimu, atsakovė atliko visus privalomus veiksmus: jai buvo pateikti reikiami dokumentai iš VĮ Registrų centro apie parduodamą turtą, žemės sklypo planas su privalomais antspaudais, duomenys, jog parduodamas turtas tikrai priklauso pardavėjui, parduodamo turto savininko įgaliojimas turtą parduoti, duomenys apie sandorio dalyvių šeiminę padėtį; atsakovė iš Centrinės hipotekos įstaigos gavo ir patikrino duomenis apie turto apribojimus ar apsunkinimus; patikrino įgaliotinio asmens tapatybę; apie sudarytą didelės vertės sandorį informavo tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, tiek VĮ Registrų centrą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė, tvirtindama

    112008 m. rugsėjo 5 d. sandorį, būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, pažeidusi notaro veiklą reglamentuojančius teisės aktus, todėl, nesant neteisėtų veiksmų, negalimas civilinės atsakomybės jai taikymas.

  7. Teismas, remdamasis CK 1.124 straipsniu, 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 1, 2 dalimis, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovai pripažino, jog apie savo teisių pažeidimą jie suprato įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo

    122011 m. liepos 4 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje, t. y. 2012 m. balandžio 13 d., padarė išvadą, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina būtent nuo 2012 m. balandžio 13 d. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad ieškovai, ieškinį pareiškę 2015 m. sausio 27 d., sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Apeliaciniame skunde atsakovė S. K. ir trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, kuria teismas netenkino atsakovės Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AIG Europe Limited (Finland Branch) prašymų ieškovų T. ir L. P. 2015 m. sausio 22 d. ieškinio reikalavimams taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir šioje dalyje konstatuoti, t. y. pripažinti, jog ieškovai T. ir L. P. 2015 m. sausio 22 d. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovės Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. atžvilgiu pareiškė praleidę sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl jų ieškinys yra atmestinas dar ir dėl šios priežasties; priteisti iš ieškovų T. ir L. P. lygiomis dalimis trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AIG Europe Limited (Finland Branch) naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliaciniame skunde ieškovai T. P. ir L. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  3. Atsiliepime į atsakovės bei trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovai T. P. ir L. P. prašo apeliantų atsakovės notarės S. K. ir trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) apeliacinį skundą atmesti; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė S. K. ir trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK

    14320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

  2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 25 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir ieškovų ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovams iš atsakovės 46 339,20 Eur žalos ir 695,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš ieškovų valstybei 2 780 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovės valstybei 695 Eur žyminio mokesčio; priteisė trečiajam asmeniui

    15AIG Europe Limited (Finland Branch) iš ieškovų po 2 626,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš ieškovų valstybei 3,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo; priteisė iš atsakovės valstybei 12,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-378/2017 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 25 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

16Dėl rašytinių paaiškinimų pridėjimo prie bylos

  1. Atsakovė S. K. ir trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Šiame procesiniame dokumente nurodomi papildomi argumentai ir paaiškinimai dėl priteistinos žalos dydžio ir prievolės rūšies. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija minėtų rašytinių paaiškinimų dalį, kurioje nurodyti papildomi faktiniai ir teisiniai argumentai atsisako priimti, o likusią dalį, kurioje pateikiama atsakovės nuomonė dėl taikytinos teisės priima (CPK 323 straipsnis).

17Dėl žalos, patirtos dėl netinkamo pareigų atlikimo tvirtinant sandorius, atlyginimo

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-378/2017 išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis), todėl atsižvelgtina į šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį ir ieškinio senaties termino pradžią, todėl padarė teisiškai pagrįstą išvadą, jog ieškovai, pareikšdami nagrinėjamą ieškinį, sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido (2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje 40 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių notaro profesinę civilinę atsakomybę, ir nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį su ieškovams kilusiais padariniais (2017 m. birželio 22 d. nutarties 57 punktas). Kaip matyti iš kasacinio teismo išaiškinimų, byla buvo grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo tik dėl priteistinos žalos dydžio (2017 m. birželio 22 d. nutarties 62–64 punktai).
  2. Byloje nustatyta, kad atsakovės 2008 m. rugsėjo 5 d. patvirtintas sandoris sudarė sąlygas nusikalstamu būdu įgytą turtą įteisinti UAB „Liepų kalnas“ vardu, o vėliau,

    182009 m. sausio 12 d., šį turtą parduoti ieškovams; ieškovai pagal 2009 m. sausio 12 d. sandorį visiškai atsiskaitė, tačiau nekilnojamojo turto neįgijo, nes šis Vilniaus apygardos teismo

    192011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu grąžintas teisėtam jo savininkui.

  3. Nagrinėjamoje byloje teismų yra nustatytos visos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę atsakovei (nutarties 23 punktas), todėl toliau nagrinėtinas tik klausimas dėl prievolės rūšies – solidariosios arba dalinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei; tuo atveju, jei būtų konstatuotas pagrindas dalinei atsakomybei, tai keliamas tinkamo atsakomybės proporcijų nustatymo klausimas.
  4. Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai), o kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).
  5. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos

    202014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008).

  6. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; kt.).
  7. Kasacinis teismas, spręsdamas notarų civilinės atsakomybės klausimus taip pat yra akcentavęs, kad teismai turi atsižvelgti, ar žalą padarę asmenys veikė nesusitarę, ar veikė skirtingu laiku, ar jų kaltė buvo skirtingų kaltės formų, ir pagal tai spręsti, ar nėra pagrindo taikyti dalinę, bet ne solidariąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008. Teismų praktika. 2008, 29). Taigi, sprendžiant, ar byloje taikytina solidarioji ar dalinė atsakomybė, būtina nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos pobūdį, t. y. kaip atsakovės veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą. Pagal formuojamą teismų praktiką, taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

    21Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

    22Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

  8. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. sandorio tvirtinimo metu atsakovei notarei S. K. buvo pateiktas V. M. pagamintas netikras dokumentas – kompiuterinės technikos pagalba atspausdintas įgaliojimas, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y., kad Vilniaus miesto 1 notarų biure, G. V. M. įgaliojo D. Č. parduoti G. V. M. priklausantį 0,2000 ha žemės sklypą su jame esančiais pastatais už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje). Taip pat 2008 m. rugsėjo 5 d. sandorio sudarymo metu notarei buvo pateikta netikra G. V. M. ištuokos liudijimo AC Nr. ( - ) kopija, kurioje buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, tariamai patvirtinantys, kad 1993 m. birželio 28 d. buvo nutraukta santuoka tarp G. V. M. ir išgalvoto asmens – R. M., patvirtinta netikru Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarės G. P. antspaudo spaudu ir netikru, imituotu notarės G. P. parašu.
  9. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šios nutarties 30 punkte nurodyti trečiųjų asmenų veiksmai rodo, jog notarė buvo suklaidinta organizuotoje grupėje veikiančių asmenų, kurie apgaule, turėdami tikslą savo ir kitų naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, pasinaudojo suklastotais dokumentais. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl notarės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų daro išvadą, kad atsakovės neteisėtus veiksmus (atsakovė nesilaikė jai kaip profesionalei keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų) ir kilusias pasekmes (atsakovės 2008 m. rugsėjo 5 d. suklastotų dokumentų pagrindu patvirtintas sandoris sudarė sąlygas nusikalstamu būdu įgytą turtą įteisinti UAB „Liepų kalnas“ vardu ir jį legalizuoti) sieja netiesioginis priežastinis ryšys, t. y. jei atsakovė būtų atsisakiusi tvirtinti sandorį, tikėtina, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas nebūtų buvęs įteisintas. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad notarės veiksmai (neveikimas), kaip liudija baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės, nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, o jos veiksmai (neveikimas) padaryti nežinant apie trečiųjų asmenų tikslus ir ketinimus bei skirtingu laiku.
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamu atveju solidariai žalos priteisimas iš atsakovės neužtikrintų proporcingumo tarp jos neteisėtų veiksmų pobūdžio ir reikšmės neigiamiems padariniams, nes, kaip nurodyta anksčiau, atsakovė ir kiti žalą padarę asmenys veikė nesusitarę, ne vienu metu, jų kaltė buvo skirtingų kaltės formų. Solidariosios atsakomybės taikymas šiuo atveju reikštų, kad asmens, kurio neatidumu ir nerūpestingumu buvo pasinaudota nusikalstamais tikslais ir panaudojant apgaulę, atsakomybė prilygtų organizuotoje grupėje veikiančių asmenų, turėjusių tikslą nusikalstamu būdu savo ir kitų naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, atsakomybei. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės prievolė nagrinėjamu atveju yra dalinė.
  11. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors žala kilo dėl kelių asmenų veiksmų, tačiau ieškovai, remiantis dispozityvumo principu, įgyvendino savo procesines teises ir pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo tik atsakovei, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo ribas, nesprendžia dėl kitų asmenų konkrečios atsakomybės dalies. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

    232017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-378/2017 nepripažino nepagrįstomis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

    242016 m. spalio 25 d. sprendimo 29 punkte nurodytų išvadų, kad VĮ Registrų centras nagrinėjamu atveju neturi teisinio ryšio nei su viena iš šalių ir su ginčo teisiniu santykiu, o tik vykdo valstybės pavestas funkcijas – registruoti daiktus, daiktines teises, juridinius faktus.

  12. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovės kaltės laipsnio ir atsakomybės dalies atsižvelgia į tai, kad jos kaltė gali kilti ir dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje

    25Nr. 3K-7-645/2002; 2003 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003;

    262013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013), o šioje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad nors atsakovei pateiktų dokumentų klastojimo faktas nustatytas tik atlikus specialųjį tyrimą, tačiau minėtuose dokumentuose esantys akivaizdūs trūkumai (netinkami rekvizitai, parašai, neatitinkantys kituose dokumentuose esančių) privalėjo sukelti atsakovei pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų tikrumo, o kilus abejonių, ji privalėjo atsisakyti tvirtinti tokį sandorį. Atsakovė, tvirtindama nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, ypač atsižvelgdama į tai, kad turto savininkas nedalyvavo sudarant sandorį, privalėjo įsitikinti sandorį sudarančių asmenų tapatybe ir jų parašų tikrumu, t. y ne tik atidžiai apžiūrėti parašus, esančius asmens dokumentuose ir įgaliojime, bet ir juos palyginti su parašais, esančiais kituose dokumentuose. Dėl šių priežasčių atsakovė atidžiai nepatikrinusi jai pateiktų dokumentų, nesilaikė jai kaip profesionalei keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų

    27(2017 m. birželio 22 d. nutarties 52, 55 punktai). Taigi, šiuo atveju yra nustatyta, kad notarės kaltė yra nulemta jos nepakankamo atidumo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jos kaltės laipsnis nelaikytinas tokiu dideliu, kad lemtų prievolę atlyginti visą ar didžiąją jos dalį, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovės kaltės laipsnis sudaro

    2820 procentų ir ieškovams iš atsakovės priteistina 46 339,20 Eur žalos atlyginimo

    29(231 696,01 Eur x 20 proc.).

  13. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 62 straipsnyje nustatyta, kad notarų, jų atstovų ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos. Kasacinio teismo praktikoje ne vieną kartą konstatuota, kad esant draudiminiam įvykiui pagal notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį trečiojo asmens patirtą žalą turi atlyginti draudimo kompanija, kurioje draudėjas (notaras) yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 22 d. nutartis byloje

    30Nr. 3K-3-336/2000, 2006 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-25/2006).

  14. Nors ginčo tarp šalių nėra, kad atsakovės notarės S. K. profesinė civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu, tačiau byloje nėra nei atsakovės profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties, nei profesinės civilinės atsakomybės draudimo poliso. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra reiškiamas, todėl žalą priteisti iš draudiko nagrinėju atveju nėra pagrindo, nes būtų peržengti byloje pareikšti reikalavimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad šis sprendimas neeliminuoja draudiko pareigos, atsižvelgiant į draudimo sutarties sąlygas ir teisės aktus, suteikti atsakovei draudiminę apsaugą.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Šalių išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).
  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimą šioje byloje tenkinti 20 procentų (231 696,01 Eur x 20 proc.), todėl keistinas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas.
  4. Nustatyta, kad ieškovai sumokėjo 3 475,44 Eur (12 000 Lt) žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą (t. I, b. l. 56–58a). Kadangi ieškovų reikalavimai patenkinti 20 procentų, ieškovams iš atsakovės priteistinos 695,09 Eur bylinėjimosi išlaidos.
  5. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 5 066,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pateikė į bylą bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (t. I, b. l. 190–191, 192–195; t. II, b. l. 107–112). Pagal bylos duomenis, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos apima ir atsakovės bylinėjimosi išlaidas, nes už jas atsiskaitė trečiasis asmuo. Suteiktos teisinės paslaugos detalizuotos

    322015 m. lapkričio 24 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų. Nors šiame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodomos įvairios teisinės paslaugos (pvz. teisinės išvados teikimas, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, susipažinimas su atsiliepimais į ieškinį), tačiau vertinant jų dydį pagal Rekomendacijas, jie priskirtini atitinkamoms platesnėms Rekomendacijose nurodytoms teisinėms paslaugos, atsižvelgiant į jų pobūdį.

  6. Įvertinus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, matyti, kad Rekomendacijų prasme

    332015 m. birželio 12 d. patirtos 2 756 Eur bylinėjimosi išlaidos apėmė atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimų, atsakovės tripliko ir prašymo teismui parengimą. 2015 m. liepos 3 d. patirtos 630 Eur bylinėjimosi išlaidos apėmė trečiojo asmens bei atsakovės atstovavimą

    342015 m. liepos 21 d. teismo posėdyje. 2015 m. rugpjūčio 25 d. patirtos 918,75 Eur bylinėjimosi išlaidos apėmė trečiojo asmens ir atsakovės atstovavimą 2015 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. spalio 27 d. ir 2015 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžiuose, 2015 m. lapkričio 24 d. patirtos 761,25 Eur bylinėjimosi išlaidos apėmė dviejų prašymų teismui pateikimą ir trečiojo asmens bei atsakovės atstovavimą 2015 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje. Įvertinusi šias trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas už jo ir atsakovės atstovavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.17, 8.19 punktai).

  7. Teisėjų kolegija, priimdama naują sprendimą (ieškinį patenkinti iš dalies) šioje civilinėje byloje atitinkamai keičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir iš ieškovų trečiajam asmeniui priteisia

    354 053 Eur (5 066,25 Eur x 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Iš ieškovų ir atsakovės taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgus į bylos duomenis, ši prievolė jau įvykdyta (t. III, b. l. 45, 115).

  8. Apeliacinės instancijos teisme ieškovai nurodė patyrę 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro apeliacinio skundo paruošimas ir teisinės konsultacijos, atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimas. Įvertinusi šias ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7, 8.10, 8.11,

    368.19 punktai).

  9. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 1 501 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pateikė į bylą bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (t. II, b. l. 148; t. III, b. l. 4–6). Pagal

    372016 m. gegužės 20 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bylinėjimosi išlaidas sudaro trečiojo asmens ir atsakovės apeliacinio skundo paruošimas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimas. Įvertinusi šias trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7, 8.10, 8.11 punktai).

  10. Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas 20 procentų, todėl ieškovams iš atsakovės priteistina 480 Eur (2 400 Eur x 20 proc.), o trečiajam asmeniui iš ieškovų 1 200,8 Eur (1 501 Eur x 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovams žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą atidėtas iki sprendimo priėmimo byloje, o ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas 20 proc., valstybei iš ieškovų priteistina 2 780 Eur žyminio mokesčio suma, o iš atsakovės 695 Eur žyminio mokesčio dalis, atsižvelgus į bylos duomenis, ši prievolė jau įvykdyta (t. III, b. l. 45, 115).
  11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-378/2017 bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą paliko spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės. Ieškovai už kasacinio skundo pateikimą sumokėjo 2 259 Eur žyminio mokesčio.
  12. Trečiasis asmuo už atsakovės kasacinį skundą sumokėjo 912 Eur žyminio mokesčio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-378/2017 panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, žyminis mokestis, sumokėtas už kasacinius skundus grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
  13. Ieškovai kasacinės instancijos teisme patyrė 2 080 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė į bylą bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (t. III, b. l. 173–174). Bylinėjimosi išlaidas sudaro kasacinio skundo parengimas, atsiliepimo į kasacinį skundą parengimas. Įvertinusi šias ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7, 8.13, 8.14 punktai).
  14. Kasacinės instancijos teisme trečiasis asmuo patyrė 2 493,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė į bylą bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (t. III, b. l. 169–171). Bylinėjimosi išlaidas sudaro atsakovės kasacinio skundo parengimas, pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo parengimas, atsiliepimo į kasacinį skundą parengimas. Įvertinusi šias trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7, 8.13, 8.14, 8.16 punktai).
  15. Atsižvelgusi į procesinės bylos baigtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovams iš atsakovės priteistina 416 Eur (2 080 x 20 proc.) bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimo, o trečiajam asmeniui iš ieškovų 1 995 Eur (2 493,75 Eur x 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 24,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies

    383 punktas). Iš ieškovų priteistina 19,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, o iš atsakovės 4,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme (CPK 96 straipsnis).

39Dėl procesinės bylos baigties

  1. Remdamasi pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniai argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad nustačius sąlygas notarės profesinei civilinei atsakomybei nagrinėjamu atveju kilti, 46 339,20 Eur priteistina iš atsakovės notarės S. K., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies.
  2. Teisėjų kolegija, atsižviegdama į tai, kad pagal bylos duomenis, kasacinės instancijos teismo panaikintas ankstesnis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas buvo šalių įvykdytas, konstatuoja, kad šiuo sprendimu yra sukuriamos iš dalies analogiškos prievolės šalims (priteisiamas iš esmės tas pats žalos ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo dydis).
  3. Teisėjų kolegija taip pat nustato šalių įvykdytų prievolių pagal Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 25 d. sprendimą santykį su šiuo sprendimu nustatytinomis prievolėmis šalims. Šiuo sprendimu ieškovams iš atsakovės yra priteisiama 1 175,09 Eur (695,09 Eur + 480 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo ir 46 339,20 Eur žalos atlyginimo. Trečiajam asmeniui

    40AIG Europe Limited (Finland Branch) iš ieškovų yra priteisiama 5 253,80 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo (4 053 Eur + 1 200,80 Eur). Vykdant Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 25 d. sprendimą, atsakovė 2016 m. lapkričio 8 d. pervedė ieškovams po 145 Eur (viso – 290 Eur; t. III, b. l. 113–114), o trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) 2016 m. lapkričio 11 d. atitinkamai 20 745,25 Eur ir 20 745,25 Eur (viso – 41 490,5 Eur; t. III 117–118), iš viso ieškovams pervesta 41 780,50 Eur (41 490,50 Eur + 290 Eur). Šalys taip pat įvykdė prievoles susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme bei 2 780 Eur ir

    41695 Eur žyminio mokesčio valstybei prievolę (t. III, b. l. 45, 115). Taigi, vykdytina šio sprendimo dalis sietina tik su tomis bylinėjimosi išlaidomis, kurios yra priteisiamos papildomai.

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų T. P. ir L. P. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarei S. K. patenkinti iš dalies.

44Priteisti ieškovams T. P. (asmens kodas ( - ) ir L. P. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės notarės S. K. (asmens kodas ( - ) 46 339,20 Eur (keturiasdešimt šešis tūkstančius tris šimtus trisdešimt devynis eurus ir 20 ct) žalos atlyginimo.

45Priteisti ieškovams T. P. (asmens kodas ( - ) L. P. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės S. K. (asmens kodas ( - ) 695,09 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 9 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

46Priteisti iš ieškovų T. P. (asmens kodas ( - ) L. P. (asmens kodas ( - ) 2 780 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) žyminio mokesčio už ieškinį į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

47Priteisti iš atsakovės S. K. (asmens kodas ( - ) 695 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio už ieškinį į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

48Priteisti trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) (juridinio asmens kodas FI24885827) iš ieškovų T. P. (asmens kodas ( - ) ir L. P. (asmens kodas ( - ) 4 053 Eur (keturis tūkstančius penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

49Priteisti trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) (juridinio asmens kodas FI24885827) iš ieškovų T. P. (asmens kodas ( - ) ir L. P. (asmens kodas ( - ) 1 200,80 Eur (tūkstantį du šimtus eurų ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

50Priteisti ieškovams T. P. (asmens kodas ( - ) ir L. P. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės notarės S. K. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės S. K. (asmens kodas ( - ) 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

51Grąžinti trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) (juridinio asmens kodas FI24885827) 912 Eur (devynis šimtus dvylika eurų) žyminio mokesčio už atsakovės notarės S. K. kasacinio skundo padavimą.

52Grąžinti ieškovams T. P. (asmens kodas ( - ) ir L. P. (asmens kodas ( - ) 2 259 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt devynis eurus) už kasacinio skundo padavimą.

53Priteisti ieškovams T. P. (asmens kodas ( - ) ir L. P. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės notarės S. K. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės S. K. (asmens kodas ( - ) 416 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimo.

54Priteisti trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) (juridinio asmens kodas FI24885827) iš ieškovų T. P. (asmens kodas ( - ) ir L. P. (asmens kodas ( - ) 1 995 Eur (tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimo.

55Priteisti iš ieškovų T. P. (asmens kodas ( - ) ir L. P. (asmens kodas ( - ) 19,88 Eur (devyniolika eurų ir 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimo į valstybės biudžetą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

56Priteisti iš atsakovės S. K. (asmens kodas ( - ) 4,97 Eur (keturis eurus ir 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimo į valstybės biudžetą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas kilo dėl... 5. Nr. ( - )) tarp D. Č. ir J. L. Minėtu nuosprendžiu taip pat konstatuota, kad... 6. J. L. paso kopijos, tačiau, patvirtinant teisėtą sandorį, privalėjo būti... 7. 2 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos... 8. G. V. M. ištuokos liudijimo tikrumas, nes jis buvo patvirtintas valstybinės... 9. 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1R-119 patvirtintų Reikalavimų, keliamų... 10. G. V. M. įgaliojimo tikrumas, nes akivaizdžiai matėsi, jog jame ir kituose... 11. 2008 m. rugsėjo 5 d. sandorį, būtų atlikusi neteisėtus veiksmus,... 12. 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje, t. y. 2012 m.... 13. Teisėjų kolegija... 14. 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija,... 15. AIG Europe Limited (Finland Branch) iš ieškovų po 2 626,90 Eur bylinėjimosi... 16. Dėl rašytinių paaiškinimų pridėjimo prie bylos
      17. Dėl žalos, patirtos dėl netinkamo pareigų atlikimo tvirtinant sandorius,... 18. 2009 m. sausio 12 d., šį turtą parduoti ieškovams; ieškovai pagal 2009 m.... 19. 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu grąžintas teisėtam jo savininkui.... 20. 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2008... 21. Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje... 22. Nr. 3K-3-189/2011; kt.).
    1. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2008 m.... 23. 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-378/2017... 24. 2016 m. spalio 25 d. sprendimo 29 punkte nurodytų išvadų, kad VĮ Registrų... 25. Nr. 3K-7-645/2002; 2003 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.... 26. 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013), o šioje... 27. (2017 m. birželio 22 d. nutarties 52, 55 punktai). Taigi, šiuo atveju yra... 28. 20 procentų ir ieškovams iš atsakovės priteistina 46 339,20 Eur žalos... 29. (231 696,01 Eur x 20 proc.).
    2. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo... 30. Nr. 3K-3-336/2000, 2006 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-25/2006).... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų
      1. Šaliai, kurios... 32. 2015 m. lapkričio 24 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų. Nors šiame... 33. 2015 m. birželio 12 d. patirtos 2 756 Eur bylinėjimosi išlaidos apėmė... 34. 2015 m. liepos 21 d. teismo posėdyje. 2015 m. rugpjūčio 25 d. patirtos... 35. 4 053 Eur (5 066,25 Eur x 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios... 36. 8.19 punktai).
      2. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch)... 37. 2016 m. gegužės 20 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo,... 38. 3 punktas). Iš ieškovų priteistina 19,88 Eur išlaidų, susijusių su... 39. Dėl procesinės bylos baigties
        1. Remdamasi pirmiau... 40. AIG Europe Limited (Finland Branch) iš ieškovų yra priteisiama 5 253,80 Eur... 41. 695 Eur žyminio mokesčio valstybei prievolę (t. III, b. l. 45, 115). Taigi,... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir... 44. Priteisti ieškovams T. P. (asmens kodas ( - ) ir L. P. (asmens kodas ( - ) iš... 45. Priteisti ieškovams T. P. (asmens kodas ( - ) L. P. (asmens kodas ( - ) iš... 46. Priteisti iš ieškovų T. P. (asmens kodas ( - ) L. P. (asmens kodas ( - ) 2... 47. Priteisti iš atsakovės S. K. (asmens kodas ( - ) 695 Eur (šešis šimtus... 48. Priteisti trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) (juridinio... 49. Priteisti trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) (juridinio... 50. Priteisti ieškovams T. P. (asmens kodas ( - ) ir L. P. (asmens kodas ( - ) iš... 51. Grąžinti trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) (juridinio... 52. Grąžinti ieškovams T. P. (asmens kodas ( - ) ir L. P. (asmens kodas ( - ) 2... 53. Priteisti ieškovams T. P. (asmens kodas ( - ) ir L. P. (asmens kodas ( - ) iš... 54. Priteisti trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) (juridinio... 55. Priteisti iš ieškovų T. P. (asmens kodas ( - ) ir L. P. (asmens kodas ( - )... 56. Priteisti iš atsakovės S. K. (asmens kodas ( - ) 4,97 Eur (keturis eurus ir...