Byla A-822-184-14
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. (G. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) sprendimą Nr. 28.5.24-38 dėl atsisakymo išduoti vienkartinę nacionalinę vizą ( - ) piliečiui G. K. (toliau – ir Sprendimas), perduoti klausimą dėl vizos išdavimo spręsti iš naujo. Taip pat prašė iš atsakovo priteisti 100 Lt žyminio mokesčio bei atstovavimo išlaidas.

5Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. birželio mėnesį kreipėsi į advokato M. K. kontorą ir domėjosi galimybe užsiimti mažmenine prekyba Lietuvoje ir atvykti gyventi į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjui buvo pasiūlyta įregistruoti uždarąją akcinę bendrovę. G. K. 2012 m. birželio 25 d. pavedimu buvo įsteigta UAB „Kirako“, 2012 m. liepos 5 d. pareiškėjas oficialiai tapo bendrovė akcininku. Pareiškėjas per Lietuvos Respublikos ambasadą ( - ) pateikė prašymą Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir 2013 m. kovo 5 d. gavo Migracijos departamento pranešimą Nr. (15/4-11)10K-7646 apie priimtą sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) patarėjas, atliekantis laikinojo reikalų patikėtinio funkcijas (toliau – Konsulas) 2013 m. kovo 13 d. paaiškino pareiškėjui, kad vienkartinei nacionalinei vizai gauti reikia užpildyti nustatytos formos prašymą. Pareiškėjas pateikė užpildytą prašymą ir 2013 m. kovo 14 d. ambasados darbuotojas telefonu paprašė pateikti lėktuvo bilietų rezervaciją, sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą ir pažymą iš banko, kad turima pakankamai lėšų. Pareiškėjas dokumentus pristatė. G. K. 2013 m. kovo 22 d. įteiktas sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą. Ambasados darbuotoja pareiškėjui nepaaiškino neigiamo sprendimo priežasčių. Iš sprendimo matyti, kad vizą atsisakyta išduoti dėl to, kad Konsului kilo rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Iš Migracijos departamento pranešimo turinio matyti, kad priimtas sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra terminuotas ir sąlyginis, t. y. galioja 3 mėnesius (iki 2013 m. birželio 1 d.), per kuriuos užsienietis privalo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikti prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi vieneriems metams.

6Pareiškėjas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ambasada ( - ), atsisakydama išduoti pareiškėjui vienkartinę nacionalinę vizą, kai Migracijos departamento priimtu sprendimu pareiškėjui jau buvo suteikta teisė laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, nepagrįstai suvaržė jo teises ir teisėtus lūkesčius. Konsulas atsisakė pareiškėjui pateikti papildomu paaiškinimus. Pareiškėjo nuomone, iš Sprendimo neįmanoma suprasti, dėl kokių priežasčių ir motyvų buvo atsisakyta išduoti vienkartinę nacionalinę vizą. Sprendimas visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas objektyviais įrodymais. Pareiškėjas negali efektyviai realizuoti teisės į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Sprendimo forma ir turinys neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Konsulas, prieš priimdamas sprendimą, nesuteikė pareiškėjui teisės pateikti paaiškinimus. Šios aplinkybės lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Visais atvejais privalo būti vertinamas galimos nelegalios migracijos grėsmės realumas bei užtikrinama valstybės interesų ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyra. Užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės prognozavimo procesas negali būti grindžiamos vien tik spėjimais, o turi būti paremtas nustatytais faktais. Vien faktas jog jis yra investavęs asmenines lėšas į įmonės steigimą Lietuvoje ir siekia Lietuvoje pradėti savo asmenini verslą, yra pakankamas įrodymas, kad jis neketina nelegaliai imigruoti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas pasirinko teisėtą kelią atvykti į Lietuvą, samdė profesionalų teisininką.

7Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir URM) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsiliepime į skundą nurodė, kad Šengeno bei nacionalinės vizų išdavimo reglamentavimas įtvirtina Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno diskrecijos teisę gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti ją išduoti. Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į Europos Sąjungą pavojų nagrinėjant prašymus dėl Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu. Užsienio reikalų ministerijos konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. Pareiškėjas neįvykdė reikalavimo pateikti reikiamus įrodymus apie buvimo Lietuvoje kaip Europos Sąjungos šalyje, tikslą, sąlygas, pragyvenimo lėšų pakankamumą. Konsulas neturi pareigos neapibrėžtą laiką bendrauti su besikreipiančiu užsienio piliečiu iki pastarasis surinks ir pateiks visus reikiamus dokumentus.

9Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nenustato, kad individualaus administracinio akto turinys (jo pagrindimas) turi būti išdėstytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas rodo, kad sprendimas grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis. Sprendimo turinio trūkumas savaime neleidžia ginčijamo sprendimo pripažinti nemotyvuotu, nes jame yra nurodytas teisinis šio akto priėmimo pagrindimas. Pareiškėjas iš esmės galėjo ir turėjo suvokti Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, priėmimo motyvus, nes pareiškėjo vardu prašymus Užsienio reikalų ministerijai bei skundą teismui teikė kvalifikuotas advokatas.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

11Paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 27 d. Migracijos departamentas gavo Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ( - ) persiųstą pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei dokumentus. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas ir pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Pareiškėjas yra UAB „Kikaro“ vienintelis akcininkas, jam priklauso 1000 bendrovės akcijų, kurių vertė sudaro 10 000 Lt, jis ketina dirbti šios bendrovės direktoriumi. Migracijos departamentas, įvertinęs visus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir nenustatęs pagrindų, dėl kurių atsisakoma išduoti leidimą gyventi, 2013 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį vienerius metus. Atkreipė dėmesį, kad sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2013m. birželio 1 d. Sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpiu užsienietis gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo. Sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas gali būti pratęstas kreipiantis asmeniškai, tačiau Migracijos departamentas prašymo negavo. Vienkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimus dėl vienkartinių nacionalinių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti priima Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos. Migracijos departamentas procedūroje nedalyvauja, šiai institucijai nėra žinomi motyvai, kuriais Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ( - ) atsisakė išduoti pareiškėjui vienkartinę nacionalinę vizą.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas yra ( - ), kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, pilietis, taigi pagal Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, atvykdamas į Lietuvos Respubliką, jis, privalo turėti vizą. Pareiškėjas prašė išduoti vienkartinę nacionalinę vizą 30 dienų. Užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduodama vienkartinė nacionalinė viza (Įstatymo 17 straipsnio 3 dalis).

15Iš pareiškėjo skunde aprašytos vizos išdavimo situacijos bei kitų byloje pateiktų dokumentų matyti, kad buvo laikomasi Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų reglamentuoja vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašo reikalavimų. Nors pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pažymėjo būtinumą nacionalinės vizos išdavimo procedūrą vykdyti pagal Aprašo nuostatas, tačiau kokių nors padarytų procedūrinių pažeidimų nenurodė.

16Iš prašomo panaikinti sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas motyvuojant tuo, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę (Įstatymo 19 straipsnio 10 punktas).

17Teismas pažymėjo, kad G. K. nepagrįstai tvirtina, kad Lietuvos Respublikos ambasada ( - ), neturėjo teisės atsisakyti išduoti pareiškėjui vienkartinę nacionalinę vizą, kai Migracijos departamento priimtu sprendimu pareiškėjui jau buvo suteikta teisė laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Šių dviejų administracinių sprendimų priėmimas nėra siejamas tarpusavyje ir joks teisės aktas nenustato, kad nacionalinė viza gali būti išduodama kita tvarka, nei įprasta, kai asmuo yra gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Aprašo 72 punktą Migracijos departamento pranešimas apie priimtą sprendimą leisti jam laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje yra tik vienas išduodant nacionalinę vizą pateikiamų dokumentų, kurį pateikus nereikalaujama papildomų Aprašo 73 punkte išvardintų dokumentų. Taigi, konsulinis pareigūnas, išduodamas pareiškėjui vizą, turėjo įsitikinti, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų pagrindų atsisakyti ją išduoti. Aprašo 9 punkto 2 dalis nustato, kad įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, norėdamas įsitikinti užsieniečio patikimumu, gali pareikalauti, kad užsienietis dokumentus pateiktų asmeniškai. Atsakovo atstovo teigimu, kurio neneigia pareiškėjo atstovas, Konsulas su pareiškėju bendravo du kartus, jam buvo pateikti pareiškėjo prašymas, kiti dokumentai – lėktuvo bilietų rezervaciją, sveikatos draudimą patvirtinantys dokumentai, pažyma iš banko. Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad taip pat buvo pateikta paso kopija bei Migracijos departamento 2013 m. kovo 1 d. pranešimas apie sprendimą Nr. (15/4-111). Taip pat atsakovui Migracijos departamentas 2013 m. vasario 6 d. raštu pateikė Lietuvos Respublikos ambasadoje ( - ) sudarytą apklausos lapą.

18Vertindamas priimto sprendimo pagrindimą teismas atsižvelgė į tai, kad byloje esantys ir atsakovo atstovo nurodyti bei pareiškėjo neginčijami duomenys rodo, jog buvo pakankamas pagrindas išvadai, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui atvykus į apklausą Lietuvos Respublikos ambasadoje ( - ), jam buvo pateiktas apklausos lapas, tačiau nei į vieną klausimą pareiškėjas neatsakė. Pateikti klausimai buvo susiję su jo įsigytos įmonės veikla, pavyzdžiui, kodėl jis ketina užsiimti verslu Lietuvoje, o ne kitoje valstybėje, kokią konkrečią veiklą įmonė ketina vykdyti, ar turi veiklos planą ir pan. Į tokius klausimus bent kiek susidomėjęs veiklos galimybėmis asmuo galėtų iš karto duoti atsakymą. Tai, kad pareiškėjas neatsakė į klausimus ir pabrėžtinai valstybę įžeidžiančiu būdu pažymėjo atsisakymą bendradarbiauti, duoti paaiškinimus apie ketinimus vykdyti veiklą Lietuvoje, rodo, jog jis neketino Lietuvoje užsiimti ūkine veikla, t. y. prašydamas vizos, žinomai neteisingai nurodė kelionės tikslą. Konsuliniam pareigūnui bendraujant su pareiškėju susidarė įspūdis, kad jis pakankamai neblogai kalba rusiškai, tačiau pareiškėjas nieko nežinojo apie nusipirktą įmonę, neturėjo nei verslo plano, nei kitokios įmonės vystymo vizijos, negalėjo paaiškinti apie įmonės veiklą. Pareiškėjas, nors ketino išvykti tik 30 dienų, nepateikė atgalinio lėktuvo bilieto. Surinkta informacija nėra prieštaringa ir nekelia abejonių dėl jos teisingumo. Teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo, nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji G. K. kelionės tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiškėjas ir dėl ko galėtų kilti nelegalios migracijos rizika. Teismas darė išvadą, kad įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisės aktų reglamentuojančių vizų išdavimą nuostatas, bei pareiškėjui skunde nurodytais motyvais ir byloje pateiktais įrodymais nepatvirtinus ginčijamo sprendimo, priimto susiklosčiusių faktinių aplinkybių pagrindu, ydingumo, pareiškėjui buvo pagrįstai atsisakyta išduoti nacionalinę D tipo vizą. Įstatymo 11 straipsnio 10 punkte numatyta sąlyga buvo visiškai įrodyta.

19Teismas pažymėjo, kad ginčijamame sprendime yra nurodytas atsisakymo išduoti vizą pagrindas, bet nenurodyti faktiniai duomenys, kuriais remiantis apsispręsta dėl tokio pagrindo buvimo, tačiau akivaizdu, kad jis buvo priimtas pareiškėjui nepateikus duomenų, patvirtinančių jo nurodytą atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – darbą įsteigtoje UAB „Kirako“. Kilus abejonėms, kad tikrieji G. K. kelionės tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiškėjas, pagrįstai padaryta išvada dėl nelegalios migracijos rizikos. Pareiškėjas iš esmės galėjo ir turėjo suvokti Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, priėmimo motyvus. Neatsakydamas ir pateiktus klausimus bei nesugebėdamas paaiškinti aplinkybių, susijusių su vykdoma veikla, pareiškėjas negalėjo turėti jokio teisėto pagrindo tikėtis, kad jam bus išduota viza.

20Teismui pripažinus, kad sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas, konstatuota, kad nėra jokio teisinio pagrindo perduoti klausimą dėl vizos išdavimo spręsti iš naujo. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21III.

22Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 138–143) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo sprendimą ir perduoti klausimą dėl vizos išdavimo spręsti iš naujo. Patenkinus skundą, prašo priteisti žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.

23Apeliaciniame skunde pažymi, kad nors teismo sprendime atmetami pareiškėjo argumentai dėl dviejų procedūrų – leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalinės vizos išdavimo, susiejimo, tačiau pripažindamas ir remdamasis Migracijos departamento 2013 m. vasario 6 d. raštu, kuriuo buvo pateiktas sudarytas apklausos lapas pareiškėjui ir kuriuo rėmėsi atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą, pats teismas jas susiejo. Laikantis leidimų laikinai gyventi ir vienkartinių nacionalinių vizų išdavimo procedūrų atskyrimo principo, teismo sprendime cituojamos faktinės aplinkybės laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. iki 2013 m. vasario 26 d. neturi jokio ryšio su ginčo dalyku. Joks teisės aktas nenumato prievolės ar pareigos pareiškėjui pateikinėti atsakymus į Migracijos departamento klausimus susijusius su įmonės veikla ar panašaus pobūdžio klausimynus, pateikiant ir nagrinėjant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai pareiškėjas pagrįstai neteikė atsakymų susijusių su įmonės veikla, o Migracijos departamentas priėmė teigiamą sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui, neatsižvelgiant į tai, kad jis atsisakė teikti atsakymus į pateiktus klausimus. Konsulinių įstaigų pareigūnų kompetencija leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūroje apsiriboja Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto „Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo (toliau – ir LLG aprašas) 24 punkte nurodytais veiksmais ir jokių klausimynų pateikimas, juo labiau pareiga į tokius klausimynus atsakinėti, jame nenumatyti.

24Konsulinio pareigūno veiksmus išduodant vienkartines nacionalines vizas reglamentuoja Aprašas. Vienkartinės nacionalinės vizos išdavimo procedūra pradedama pareiškėjui pateikus prašymą ir Apraše numatytus dokumentus vienkartinės nacionalinės vizos išdavimui. Aprašo 74 punkte numatyta, kad vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis, todėl atsakovas, norėdamas remtis Migracijos departamento sudaryto klausimyno duomenimis privalėjo pakartotinai, pradėjus vienkartinės nacionalinės vizos išdavimo procedūrą, pateikti su įmonės veikla susijusius klausimus pareiškėjui, tačiau to nepadarė ir su pareiškėju bendravo tik vieną kartą, padarydamas Migracijos departamento pranešimo, apie priimtą sprendimą išduoti Leidimą laikinai gyventi, kopiją ir pasakydamas, kad pareiškėjas turi užpildyti nustatytos formos prašymą. Vėliau su pareiškėju bendravo tik techniniai ambasados darbuotojai.

25Pareiškėjo nuomone, teismas nepakankamai įsigilino į ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, rėmėsi netinkamais įrodymais bei padarė neteisingas ir teisės aktais nepagrįstas išvadas. Pareiškėjas laikosi skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui išdėstytos pozicijos dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir vienkartinės nacionalinės vizos santykio ir mano, kad Lietuvos Respublikos ambasada ( - ), atsisakydama išduoti pareiškėjui vienkartinę nacionalinę vizą, kai Migracijos departamento priimtu sprendimu jam jau buvo suteikta teisė laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teises ir pažeidė teisėtus lūkesčius. Nors teismo sprendime konstatuojama, kad pareiškėjas iš esmės galėjo ir turėjo suvokti Konsulinio pareigūno priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus ir priėmimo motyvus, tačiau pareiškėjas su tuo nesutinka, nes, kaip minėta, aukščiau, konsulinis pareigūnas su pareiškėju, pradėdamas administracinę vienkartinės nacionalinės vizos išdavimo procedūra, bendravo tik vieną kartą apsiribodamas paaiškinimu, kad pareiškėjas turi užpildyti nustatytos formos prašymą.

26Formaliai, vadovaudamasis Aprašo 80 punktu, Konsulas sprendimą įformino tinkamai, tačiau pareiškėjui kyla abejonių, ar toks sprendimo įforminimas atitinka viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas mano, kad Konsulas prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, turėdamas abejonių dėl pareiškėjo įmonės veiklos, vadovaudamasis Aprašo 74 punktu, galėjo ir privalėjo papildomai paprašyti patikslinamųjų duomenų apie įmonės veikla, bet to nepadarė, o rėmėsi kitoje administracinėje procedūroje gauta informacija, kurios rinkimo leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra nenumato ir nereglamentuoja.

27Pareiškėjas kelia ir Aprašo 80 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams klausimą.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 149) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo skundą

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) 2013 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 28.5.2.4.-38, kuriuo ( - ) piliečiui G. K. atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

32Byloje nustatyta, kad skundžiamu Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) 2013 m. kovo 22 d. sprendimu buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą remiantis tuo, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

33Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra jokio teisinio pagrindo perduoti klausimą dėl vizos išdavimo spręsti iš naujo, pareiškėjo skundą atmetė.

34Įstatymo 19 straipsnyje (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija) yra įtvirtinti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir vizos panaikinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju ginčijamame Sprendime nurodytas pagrindas – yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę – yra numatytas Įstatymo 19 straipsnio 10 punkte.

35Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro bei Užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (2013 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 1V-156/V-52 redakcija) reglamentuoja ir dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų. Aprašo 80 punkte numatyta, kad nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (9 priedas). Su šiuo sprendimu užsienietis supažindinamas vizų tarnyboje.

36Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos ambasadai ( - ) pateikė specialios formos prašymą išduoti nacionalinę vizą (b. l. 87–89) ir reikiamus dokumentus. Pagal Aprašo 72 punktą, vienkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis Lietuvos vizų tarnybai užsienyje pateikia prašymą, galiojantį kelionės dokumentą, išduotą per pastaruosius dešimt metų, kurio galiojimo laikas turi būti ne mažiau kaip 3 mėnesiais ilgesnis už prašomos išduoti vizos galiojimo laiką, nuotrauką, sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, Migracijos departamento pranešimą apie priimtą sprendimą leisti jam laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau pabrėžtina, kad vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, be kita ko, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų.

37Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui nacionalinė viza iš esmės buvo neišduota remiantis tuo, kad pareiškėjas neatsakė nei į vieną Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) pateiktos apklausos klausimą (b. l. 91–96). Pateikti klausimai buvo susiję su jo įsigytos įmonės veikla, pavyzdžiui, klausta, kodėl jis ketina užsiimti verslu Lietuvoje, o ne kitoje valstybėje, kokią konkrečią veiklą įmonė ketina vykdyti, ar turi veiklos planą ir pan. Pareiškėjas, nors ketino išvykti tik 30 dienų, nepateikė atgalinio lėktuvo bilieto.

38Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi nacionalinės vizos išdavimo procedūros, kadangi pareiškėjui nebuvo pateikta jokių papildomų klausimų, susijusių su kelionės tikslu ir įmonės veikla, kuri sukėlė įtarimų. Dar sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui Migracijos departamentui kilo įtarimų, jog pareiškėjo tikslas buvo gauti leidimą laikinai gyventi, o ne vykdyti veiklą, t. y. kilo įtarimų dėl pareiškėjo tikslų vykti į Lietuvą, todėl buvo pateikti apklausos lapai, o pareiškėjas nei į vieną jame pateiktą klausimą neatsakė. Taigi, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti informaciją, susijusią su jo įsigyta įmone, planuojama veikla, tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo. Lietuvos Respublikos ambasada ( - ) pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę, kadangi tai, jog asmuo atsisako teikti bet kokius paaiškinimus apie planuojamą veiklą Lietuvoje, kelia pagrįstas abejones dėl tikrųjų jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslų. Todėl nors apklausos lapai buvo pateikti Migracijos departamentui sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. dar prieš jam pateikus prašymą išduoti nacionalinę vizą, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog ši aplinkybė neturi jokio ryšio su ginčo dalyku. Nepaisant to, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamento pranešimas apie priimtą sprendimą leisti jam laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje yra tik vienas išduodant nacionalinę vizą pateikiamų dokumentų, ir leidimo laikinai gyventi išdavimas nebūtinai nulemia nacionalinės vizos išdavimą, tačiau Lietuvos Respublikos ambasada ( - ) turėjo pagrįstą teisę atsižvelgti ir į tas aplinkybes, kurios susiformavo sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Apklausos lapuose esantys klausimai susiję su tos pačios įmonės, dėl kurios pareiškėjas prašė išduoti nacionalinę vizą, veiklos (UAB „Kirako“), prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytas pagrindinis kelionės tikslas – verslas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neatsakė į nei vieną apklausos lapuose pateiktą klausimą apie minėtą įmonę ir joje vykdomą veiklą, Lietuvos Respublikos ambasadai ( - ) pagrįstai kilo abejonių dėl prašyme išduoti nacionalinę vizą esančių duomenų teisingumo ir tikrųjų kelionės į Lietuvą tikslų.

39Aprašo 74 punkte numatyta, kad įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis. Tačiau pažymėtina, kad yra įtvirtinta teisė, o ne pareiga tai atlikti. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog Lietuvos Respublikos ambasada ( - ) privalėjo pakartotinai pateikti apklausos lapus. Vien tai, kad pareiškėjas neatsakė į nei vieną apklausos lapuose pateiktą klausimą kelia abejonių dėl tikrųjų jo kelionės į Lietuvą tikslų, todėl laikytina, jog pakartotinis tų pačių klausimų teikimas tokių abejonių neišsklaidytų. Negana to, byloje nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė atgalinio lėktuvo bilieto. Atsižvelgiant į tai, kad numatomo buvimo trukmė buvo tik 30 dienų, laikytina, jog ši aplinkybė taip pat kėlė pagrįstų abejonių dėl tikrųjų aplinkybių, susijusių su jo kelione į Lietuvą, todėl tai sudarė pakankamą pagrindą laikyti, jog pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju reali nelegalios migracijos grėsmė buvo nustatyta, todėl pagrįstai buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui.

40Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, taigi atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis. Tačiau Aprašo 80 punkte numatyta, jog sprendimas dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą yra priimamas naudojant Aprašo 9 priedą, kuriame yra pažymima (-os) viena ar kelios Įstatymo 19 straipsnyje nurodyta (-os) aplinkybė (-ės). Su šiuo sprendimu užsienietis supažindinamas vizų tarnyboje. Taigi, priimant sprendimą neišduoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje nėra pateikiama išsamios informacijos apie nustatytas aplinkybes. Taigi, nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Aprašo 9 priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai. Todėl sprendžiant, ar sprendimas yra pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo darytos atitinkamos išvados. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovo pateiktais dokumentais, matyti, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas pareiškėjui nepateikus duomenų, patvirtinančių jo nurodytą atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – darbą įsteigtoje UAB „Kirako“. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad sprendimas neišduoti vizos buvo objektyviai pagrįstas konkrečiu atveju nustatytais duomenimis. Todėl skundžiamas 2013 m. kovo 22 d. sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu nagrinėjant prašymą išduoti vizą nustatytomis aplinkybėmis.

41Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir ginčijamas Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) 2013 m. kovo 22 d. sprendimas yra pakankamai aiškūs, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, panaikinti jų nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

44Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. birželio mėnesį kreipėsi į advokato... 6. Pareiškėjas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ambasada ( - ),... 7. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir... 8. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Šengeno bei nacionalinės vizų išdavimo... 9. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nenustato, kad individualaus... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos... 11. Paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 27 d. Migracijos departamentas gavo Lietuvos... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu... 14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas yra ( - ), kuri nėra... 15. Iš pareiškėjo skunde aprašytos vizos išdavimo situacijos bei kitų byloje... 16. Iš prašomo panaikinti sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas motyvuojant... 17. Teismas pažymėjo, kad G. K. nepagrįstai tvirtina, kad... 18. Vertindamas priimto sprendimo pagrindimą teismas atsižvelgė į tai, kad... 19. Teismas pažymėjo, kad ginčijamame sprendime yra nurodytas atsisakymo... 20. Teismui pripažinus, kad sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra... 21. III.... 22. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 138–143) prašo panaikinti pirmosios... 23. Apeliaciniame skunde pažymi, kad nors teismo sprendime atmetami pareiškėjo... 24. Konsulinio pareigūno veiksmus išduodant vienkartines nacionalines vizas... 25. Pareiškėjo nuomone, teismas nepakankamai įsigilino į ginčo santykius... 26. Formaliai, vadovaudamasis Aprašo 80 punktu, Konsulas sprendimą įformino... 27. Pareiškėjas kelia ir Aprašo 80 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos... 32. Byloje nustatyta, kad skundžiamu Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) 2013 m.... 33. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog sprendimas dėl atsisakymo... 34. Įstatymo 19 straipsnyje (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189... 35. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro bei Užsienio... 36. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 12 d. Lietuvos... 37. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui nacionalinė viza iš... 38. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju... 39. Aprašo 74 punkte numatyta, kad įgaliotas vizų tarnybos valstybės... 40. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus... 41. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir ginčijamas Lietuvos Respublikos... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 43. Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.... 44. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą... 45. Nutartis neskundžiama....