Byla A-261-3200-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Liljai Andrijauskaitei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui L. J., atsakovo atstovui Sergėjui Montvilai, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Andriui Ūsui,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Į. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Į. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos kariuomenei, dėl įsakymo panaikinimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pareiškėjas R. Į. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Krašto apsaugos ministrės 2010 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. P-1376 „Dėl drausminės nuobaudos j. srž. R. Į. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“; grąžinti R. Į. į profesinę karo tarnybą, į Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono Štabo ir aprūpinimo kuopos Štabo būrio ABC apsaugos skyriaus ABC užterštumo prognozavimo techniko pareigas; priteisti iš Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos už priverstinę pravaikštą nuo 2010 m. spalio 22 d. tarnybinį atlyginimą, maistpinigius ir butpinigius už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.

8Pareiškėjas skunde (t. I b. l. 1-2) ir patikslintame skunde (t. I b. l. 28-29) paaiškino, kad 2010 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos (toliau –KAM) ministrės įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos j. srž. R. Į. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“ Nr. P-1376 (toliau – ir Įsakymas) buvo nuspręsta 2010 m. spalio 22 d. nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir atleisti iš profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) į atsargą. Profesinės karo tarnybos sutartis (t. I b.l. 41-42) buvo nutraukta vadovaujantis 2010 m. rugsėjo 6 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 2TP-26 „Dėl Birutės bataliono karių buvimo neblaiviais stovykloje“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje buvo pasiūlyta drausminė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos Kariuomenės drausmės statuto (toliau – LR KDS) 75 str. pažeidimą - atleidimas iš profesinės karo tarnybos.

9Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Statutas) 75 straipsnis yra priskiriamas prie šiurkščių drausmės pažeidimų. Statuto 5 straipsnio 3 dalis numato, kad šiurkštus drausmės pažeidimas: tai karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai. Nesant šio požymio, negali būti karių drausmės pažeidimas kvalifikuojamas kaip šiurkštus.

10Pažymėjo, jog 2010 m. rugsėjo 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 2TP-26 „Dėl Birutės bataliono karių buvimo neblaiviais stovykloje“ (toliau – ir Išvada), kuria remiantis nėra nustatyta kaltės forma, veikos tikslai ir motyvai (Statuto 23 str. 4 p.), drausmės pažeidimo sąlygos ir priežastys (Statuto 23 str. 7 p.), drausmės pažeidimo pasekmės, padarytos žalos dydis (Statuto 23 str. 8 p.). Priimant Išvadą buvo remiamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio nuostatomis, tačiau nebuvo tiriama aplinkybė, ar karys buvo karinėje teritorijoje ir ar buvo informuotas, jog yra karinėje teritorijoje. Iki 2010 m. birželio 10 d. nebuvo supažindintas nei su pratybų įsakymais, nei su poligono ribomis, nei su poligono vidaus tvarkos taisyklėmis, jokio instruktažo vadovybė neatliko, tik buvo pasakyta, kad vyksta į Ruklą. Apie tai, jog yra poligone (karinėje teritorijoje) sužino jau tik po pratybų, kada buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

11Pagal Karių materialinės atsakomybės įstatymą kariai materialiai atsako tik už patikėto turto, nepatikėto turto ir tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimą, jei tretiesiems asmenims tą žalą atlygina krašto apsaugos institucijos. Taigi, kariui gali būti taikoma tik materialinė atsakomybė, tai yra atsakomybė už krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tvarkai padarytą esminę materialinę žalą, tai yra žalą padarytą turtui ir negali būti taikoma atsakomybė už krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tvarkai padarytą nematerialinę žalą, tai yra žalą padarytą ne turtui. Atsižvelgiant į tai, kad išvadoje nėra nustatyta, kokią esminę žalą pareiškėjas padarė krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai, o tai reiškia, kad nėra pagrindinio šiurkštaus karių drausmės kvalifikavimo požymio – esminės žalos padarymo krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tvarkai.

12Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

13Atsiliepime į skundą (t. I, b.l 35-38) paaiškino, kad pareiškėjui skundžiamu Įsakymu drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos paskirta vadovaujantis Statuto 52 straipsnio 6 punktu, 75 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei atsižvelgiant į 2010 m. rugsėjo 6 d. išvadą Nr. 2 TP-26.

14Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas, dalyvaudamas karinėse pratybose, būdamas karinėje teritorijoje, vartojo alkoholinius gėrimus, kas yra uždrausta įstatymu. Šie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip kario pareigų – laikytis įstatymų reikalavimų, neatlikimas (Statuto 75 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos. Viena iš atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra atvejis, kai šiurkštus drausmės pažeidimas per metus padarytas pakartotinai (42 str. 1 d. 5 p.). Pareiškėjui prieš tai paskutinė drausminė nuobauda buvo paskirta 2010 m. kovo 2 d. (pareiškėjas buvo nubaustas pagal Statuto 75 str. 1 d. - Tarnybos pareigų neatlikimas), todėl yra pagrindas teigti, jog šiurkštus drausmės pažeidimas per metus padarytas pakartotinai. Pareiškėjo drausmės pažeidimas vertintinas kaip padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis.

15Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos įvykio faktinės aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas neginčijo alkoholio vartojimo fakto pratybų vietoje. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis nežinojo karinio poligono ribų yra nepagrįsti. Nurodė, kad dar 2010 m. birželio mėn. su kariais buvo organizuojamas prevencinio pobūdžio pokalbis dėl alkoholio vartojimo tarnybos metu. Tokia aplinkybė nurodyta ir 2010 m. rugsėjo 6 d. Išvadoje. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas turėjo žinoti, kad tarnybos metu vartoti alkoholį draudžiama.

16Atkreipė dėmesį, kad 2010 m. lapkričio 29 d. patikslinto skundo reikalavimas grąžinti pareiškėją į iki atleidimo užimtas pareigas neatitinka teisės aktų nuostatų. Karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu teismas nustato, kad asmuo yra atleistas iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos be šio įstatymo numatyto pagrindo, teismas gali jį grąžinti į profesinę karo tarnybą ar kario savanorio tarnybą. Šiuo atveju Teismo grąžintas į profesinę karo tarnybą asmuo skiriamas į pareigas ar į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą karo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

17Trečiais suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

18Atsiliepime į skundą (t. II, b.l. 141-144) nurodė, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis karininkas neturi teisinio pagrindo aiškintis, ar pareiškėjo drausmės pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes veikas, kurios laikytinos šiurkščiais drausmės pažeidimais, nustatyta įstatymu.

19Pažymėjo, kad Karių materialinės atsakomybės įstatymo nuostatos taikomos tik tais atvejais, kuomet kariai materialinę žalą padaro krašto apsaugos sistemos institucijoms. Pareiškėjas šiuo atveju nusižengė karo tarnybos tvarkai neatlikdamas pareigų, kurias privalėjo atlikti, todėl tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas neturėjo teisinės pareigos nustatinėti materialinės žalos dydžio ir vadovautis Karių materialinės atsakomybės įstatymo nuostatomis. Taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis vartodamas alkoholinius gėrimus, nežinojo ir nebuvo informuotas, kad yra karinėje teritorijoje. Paaiškino, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325) (toliau – ir KASOKTĮ) 2 straipsnio 8 dalis numato, kad karinė teritorija – tai krašto apsaugos sistemos institucijų valdoma ar jų naudojama teritorija (lauko teritorija, pastatas ar patalpa), <... suprantamu būdu pažymėta vietovė, kurioje kariuomenė atlieka karinius mokymus ir pratybas...>. Ši nuostata nurodo, kad kariuomenė karinius mokymus ir pratybas atlikinėja krašto apsaugos sistemos institucijų valdomose ar jų naudojamose karinėse teritorijose. Taip pat karinio poligono bei karinio mokymo teritorijos sąvoka ir jos paskirtis patvirtinta Vyriausybės 2000 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 545. Kad pareiškėjas žinojo, jog yra Gaižiūnų poligone (t. y. karinėje teritorijoje) ir sąmoningai vartojo alkoholinius gėrimus, patvirtina Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas buvo instruktuotas dėl saugaus elgesio kelionės į Gaižiūnų poligoną metu. Be to, tarnybinio patikrinimo metu pats pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinimo papildyme nurodė, kad prieš išvykdamas į pratybas buvo instruktuotas dėl saugaus elgesio kolonos kelionės metu į Gaižiūnu poligoną.

20II.

21Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo R. Į. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22Teismas, nustatydamas bylos faktinės aplinkybes, vertino byloje esančius įrodymus (t. I, b.l. 40, 41, 59, 73-76, 109, 66-67, 69-72, 109, 118, 128, 131, 1, 128).

23Teismas pažymėjo, kad pagal KASOKTĮ 2 straipsnio 8 dalį karinė teritorija – krašto apsaugos sistemos institucijų valdoma ar jų naudojama teritorija (lauko teritorija, pastatas ar patalpa), kitokia aptverta ar kitu suprantamu būdu pažymėta teritorija, priskirta ir (ar) naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų reikmėms, taip pat suprantamu būdu pažymėta vietovė, kurioje kariuomenė atlieka karinius mokymus ir pratybas, sprogmenų kenksmingumo pašalinimo, gelbėjimo ar kitus valstybės saugumo ir gynybos reikmėmis skirtus darbus šių pratybų, mokymų ar darbų metu.

24Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų valdymo ir naudojimo nuostatų 1 ir 2 punktai (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 545; šiame dokumente aptariamas poligonas pavadintas – Ruklos-Gaižiūnų karinis poligonas) apibrėžia, jog karinis poligonas – Krašto apsaugos ministerijai valdymo teise suteiktas žemės sklypas, kuriame įrengiama stacionarinė kovinio mokymo ir pratybų infrastruktūra, statomi gynybinės infrastruktūros objektai, vyksta kovinio šaudymo ir sunkiosios kovinės ginkluotės ir technikos naudojimo pratybos.

25Karinio mokymo teritorija – žemės sklypas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės suteiktas Lietuvos kariuomenei neterminuotai naudotis karių ir karinių vienetų mokymui ir pratyboms, nekeičiant miškų ūkio paskirties žemės pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Įstatymas ir nutarimas apibrėžia poligonų, karinių teritorijų sąvokas, poligonų ribas ir tame tarpe Ruklos-Gaižiūno karinio poligono.

26Teismas nurodė, kad Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų valdymo ir naudojimo nuostatų reikalavimų pažeidimo, aptariamu ginčo laikotarpiu, pagal bylos medžiagą nenustatyta.

27Aptariamų pratybų lauko stovyklos buvimo vieta nurodyta Birutės bataliono vado 2010 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. V-246 C priede, konkretus stovyklos infrastruktūros išdėstymas nurodytas šio įsakymo I priedo 2 priedėlyje „Stovyklos schema“. Štabo aprūpinimo kuopos vado kpt. G. N. nurodymu, Štabo aprūpinimo kuopos kariams, atvykus į Ruklos - Gaižiūnų poligone įrengtą lauko stovyklą, 2010 m. birželio 9 d. S4 skyriaus personalas konkretizavo ŠAK kuopai skirtų gyvenamųjų palapinių numerius. Pagal šiuos numerius minėtose palapinėse buvo apgyvendinami kariai (taip pat pareiškėjas).

28Iš lauko stovyklos išdėstymo schemos matyti, jog ši stovykla bei stovyklos palapinės nustatyta tvarka buvo išsidėstę karinėje teritorijoje. Atsižvelgiant į tai teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, žinodamas apie atvykimo į Ruklos – Gaižiūnų poligoną tikslą, gyvenimo sąlygas ir pan., tiksliai žinojo apie palapinės, kurioje buvo apgyvendintas kartu su kitais kariais, paskirtį.

29Teismas nurodė, kad įtikinamais rašytiniais įrodymais nepagrįsta, jog pagal schemą įrengta palapinių stovyklavietė (t. I b.l. 66), kurioje karinių pratybų metu buvo apgyvendintas visas pareiškėjo būrys, yra ne Ruklos-Gaižiūno karinio poligono teritorijoje. Pareiškėjo teiginiai dėl karinio poligono ribų žymėjimo, dėl neblaivumo aplinkybių bei nežinojimo, jog yra kariniame poligone ar įrodymais pagrįstų aplinkybių neigimas, yra neadekvatūs byloje esantiems įrodymams ir yra tik subjektyvūs pastarojo teiginiai.

30Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas žinojo, jog yra Ruklos – Gaižiūnų poligone (t. y. karinėje teritorijoje) ir sąmoningai vartojo alkoholinius gėrimus ir patvirtina Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas buvo instruktuotas dėl saugaus elgesio kelionės į Ruklos - Gaižiūnų poligoną metu. Tarnybinio patikrinimo metu pats pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinimo papildyme nurodė, kad prieš išvykdamas į pratybas buvo instruktuotas dėl saugaus elgesio kolonos kelionės metu į Ruklos – Gaižiūnų poligoną.

31Karo tarnybos statuto 14 punkte pažymėta, jog kariai, prieš vykdydami gautą įsakymą, privalo patikslinti įsakymo vykdymo aplinkybes, jeigu jiems kyla abejonių, kad įsakymas gali būti netinkamai suprastas ir įvykdytas. Jei paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vado (viršininko) duotas įsakymas gali būti neįvykdytas laiku ar tinkamai, karys privalo nedelsdamas apie tai pranešti įsakymą davusiam vadui (viršininkui). Jei pareiškėjas (t. y. būdamas rūpestingas ir atidus karys) nebuvo įsitikinęs, kokios paskirties teritorijoje yra ir nenorėdamas nusižengti teisės aktų reikalavimams, bet kada galėjo (t. y. turėjo teisinę pareigą) to paklausti savo tiesioginių vadų, atsakingų už tinkamą karinių pratybų pravedimą.

32Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje vartoti alkoholinius gėrimus draudžiama laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose.

33Tarnybinio patikrinimo metu (2010 m. rugsėjo 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 2TP-26) nustatyta ir įrodymais patvirtinta, jog pareiškėjas, dalyvaudamas karinėse pratybose, būdamas karinėje teritorijoje, vartojo alkoholinius gėrimus. Pareiškėjo veiksmai vertintini kaip kario pareigų – laikytis įstatymų reikalavimų, neatlikimas (Statuto 75 str. 1 d.).

34Prieš tai, 2010 m. kovo 2 d., pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda (t. y. nubaustas pagal Statuto 75 straipsnio 1 dalį – Tarnybos pareigų neatlikimas), todėl paskesnis asmens nusižengimas pagrįstai pripažintas kaip šiurkštus drausmės pažeidimas pakartotinai padarytas per metus, todėl 2010 m. rugsėjo 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 2TP-26 pareiškėjo atžvilgiu aptariamas drausmės pažeidimas vertintinas kaip padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis (Statuto 75 str. 2 d.).

35Teismas konstatavo, kad Statuto 75 straipsnio 2 dalis pagal įrodymus pareiškėjo atžvilgiu taikytas teisingai ir atitinka šio statuto II dalies I skyriaus nuostatas. Nepatenkinus pagrindinio pareiškėjo reikalavimo dėl Krašto apsaugos ministrės 2010 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. P-1376 „Dėl drausminės nuobaudos j. srž. R. Į. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“ panaikinimo, netenkinami kiti pareiškėjo išvestiniai reikalavimai.

36III.

37Pareiškėjas R. Į. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

38Pareiškėjas apeliaciniame skunde (t. III, b. l. 30-36) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodė šiuos argumentus:

391. Teismas neanalizavo rašytinių įrodymų, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjo reikalavimas.

402. Teismas nepasisakė apie Ruklos miestelio jurisdikcijos problemą. Jonavos savivaldybės raštas ir Krašto apsaugos ministerijos žemėlapis vienas kitam prieštarauja, dėl ko vien remiantis tik įstatymais yra neįmanoma nustatyti karinės teritorijos faktinę ribą 2010 m. birželio 9 d. Norint ją nustatyti buvo būtina tuo metu ištirti faktinį karinės teritorijos žymėjimą. Rašytiniai įrodymai (t. II, b.l. 182-185) patvirtina, kad net ir atsakovas negali pasakyti kur yra karinės teritorijos ribos pradžia ir kur yra pabaiga.

413. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas neprieštaravo, kad vartojo alkoholį, kadangi įvykio metu tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl alkoholio vartojimo tarnybos metu, o ne dėl vartojimo tarnybos vietoje.

424. Teismas preziumavo, kad karys privalo žinoti visus bataliono vado išleidžiamus įsakymus, nors tai yra vado pareiga supažindinti karį su jį liečiančiais įsakymais. Tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Pareiškėjas nežinojo, kad jis buvo karinėje teritorijoje, nes pareiškėjo vadovybė nesupažindino su 2010 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-246.

435. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ ) 81 straipsnio nuostatas, kadangi neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių.

446. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2010 m. gegužės 21 d. vado įsakymo V-246 C priedu, nes karys nebuvo supažindintas su tokiu priedu.

457. Teisėjas Bronius Januška turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi Specialiųjų tyrimų tarnyboje yra atliekamas tyrimas teisėjo Broniaus Januškos atžvilgiu.

46Atsakovas Krašto apsaugos ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

47Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 41-47) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pažymėjo, kad:

481. Tarnybinio patikrinimo išvada iš esmės atitinka Statuto 26 straipsnio reikalavimus, apelianto kaltė dėl drausmės pažeidimo akivaizdi, todėl aptariamo pažeidimo – alkoholinių gėrimų vartojimas karinėje teritorijoje – tikslo, motyvų ir pasekmių šiuo atveju nustatinėti nėra būtinybės, kadangi šios aplinkybės nepaneigia paties drausmės pažeidimo padarymo fakto bei neturi reikšmės nagrinėjamo teisės pažeidimo teisinei kvalifikacijai. Šie apelianto veiksmai nebūtinai turi sukelti materialines pasekmes, t. y. materialinę žalą. Statutas šiuos apelianto veiksmus priskiria prie šiurkščių kario drausmės pažeidimų, todėl tokiais veiksmais visais atvejais padaroma žala karinių tarnybinių santykių stabilumui.

492. Ruklos miestelio jurisdikcijos klausimas nagrinėjamai bylai reikšmės neturi, kadangi pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė Gaižiūnų karinio poligono teritorijoje, o ne Ruklos miestelyje. Ruklos – Gaižiūnų karinio poligono teisinis statusas, teritorijos ribos, žymėjimo taisyklės, nustatyti minėtose teisės aktuose, todėl teismui šių aplinkybių papildomai įrodinėti nereikėjo.

503. Bataliono vado 2010 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. V-246 dėl pratybų organizavimo yra didelės apimties dokumentas, kuriame nurodyti pratybų dalyvių (karinių padalinių) veiksmai, taip pat, aptarti organizaciniai klausimai (logistika ir pan.). Šį dokumentą sudaro įvairūs priedai (schemos, skaidrės, planai ir pan.). Šis įsakymas pagal paskirtį daugiau skirtas pratybų organizatoriams, įvairių lygmenų karinių vienetų vadams, tiesioginiams vykdytojams. Šis įsakymas su visais priedais nebuvo tiesiogiai skirtas kiekvienam eiliniam kariui, todėl nebuvo poreikio kiekvieną eilinį kari pasirašytinai supažindinti su visų šio įsakymo tekstu.

51Pareiškėjas buvo priskiriamas prie žemiausios grandies karių, kuris turėjo vykdyti savo tiesioginių vadų nurodymus. Pareiškėjas savo tiesioginių vadų buvo informuotas apie būsimas pratybas, šių pratybų laiką, vietą, pobūdį, gyvenimo sąlygas, taip pat dalyvavo pasirengime pratyboms (dalyvavo vadavietės skleidimo pratybose). Pareiškėjas pats dalyvavo aptariamo Bataliono vado įsakymo rengime.

524. Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad teismo aktyvus vaidmuo renkant įrodymus nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo, ar jų išreikalavimo.

535. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas B. Januška negalėjo nagrinėti bylą pagal pareiškėjo R. Į. skundą atsakovui Krašto apsaugos ministerijai ir turėjo nusišalinti.

54Karo tarnybos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato, kad kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. Pagal profesinės karo tarnybos sutarties, pasirašytos tarp krašto apsaugos ministerijos ir pareiškėjo, 3 punktą, pareiškėjas savanoriškai įsipareigojo sutartyje nustatytą laikotarpį tarnauti profesinėje karo tarnyboje Karo tarnybos įstatymo, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Kariai be tiesioginių pareigų, numatytų jų pareiginėse nuostatuose ar kituose teisės aktuose, privalo vykdyti ir bendrąsias kario pareigas, numatytas Karo tarnybos statute (Žin., 2008, Nr. 30-1057). Šio Statuto 10.2. punktas reglamentuoja, kad karys privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių bei susitarimų, Krašto apsaugos sistemos statutų bei kitų teisės aktų nuostatų ir duotos priesaikos.

55Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose.

56Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

57Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 49-52) nurodė, kad:

581. Pratybos vyko, stovyklavietė ir pareiškėjo palapinė buvo įrengta Gaižiūnų poligono teritorijoje (karinėje teritorijoje).

592. Pažeidėjas alkoholinius gėrimus Gaižiūnų poligone vartojo 2010 m. birželio 9 d., taigi praėjus pusantrų metų nuo 2008 m. gruodžio 31 d., kada visos karinės teritorijos buvo pilnai pažymėtos laikantis reikalavimų, numatytų Krašto apsaugos ministro 2008 m. balandžio 4 d. įsakyme Nr. V-264. Šis krašto apsaugos ministro įsakymas buvo viešai skelbtas „Valstybės žiniose“, pareiškėjas buvo profesinės karo tarnybos karys, krašto apsaugos sistemoje tarnavo nuo 1995 metų, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo statusą ir profesinę patirtį, pareiškėjui karinių teritorijų žymėjimo reikalavimai turėjo būti žinomi.

603. Pratybų įsakymai buvo skirti vadams, atsakingiems už tinkamą pratybų organizavimą. Tuo tarpu pareiškėjas tiek pagal savo pareigas, tiek pagal turimą laipsnį ir neprivalėjo su šiais įsakymais būti supažindintas.

614. Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas draudimas galioja neatsižvelgiant į tai, ar pažeidėjas žinojo ar nežinojo esąs karinėje teritorijoje.

62Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

63Atsakovo atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas paaiškino nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.

64Teisėjų kolegija

konstatuoja:

65VI.

66Bylos ginčas yra dėl drausminės nuobaudos paskyrimo profesinės karo tarnybos kariui teisėtumo.

67Pirmosios instancijos tesimas nustatė, kad pareiškėjui drausminė nuobauda – atleidimas iš profesinės karo tarnybos yra teisėtas.

68Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepilnai ištyrė įrodymus, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

69Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

70Karo tarnybos įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai.

71Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos aplinkybes bei jos griežtumą, atsižvelgia į tai, kad profesine karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, pagrįsta specialia ištikimybe valstybei. Kariuomenės organizavimas, atsižvelgiant į jos paskirtį bei funkcijas, yra pagrįstas griežtos drausmės principais, siekiant palaikyti kariuomenėje nustatytą tvarką, kad ji garantuotų tinkamą kariuomenės mokymą bei parengtį bei įgyvendinti jai paskirtus uždavinius.

72Karys privalo vykdyti žodžiu ir raštu duodamus vado įsakymus. Taip pat jis savo elgesį privalo grįsti profesinės karo tarnybos sutartimi ir profesinio parengimo žiniomis. Todėl teismas, vertindamas drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumą, konstatuoja, kad kario elgesys turi būti grindžiamas ne tik konkretaus įsakymo apimtimi, o turi būti pagrįstas bendrais kario tarnybos principais bei duota priesaika.

73Todėl sprendžiant pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą teismas pareiškėjo argumentus apie tai, kad jis nežinojo, jog jis randasi karinėje teritorijoje, vertina kaip aiškiai nepagristus. Byloje yra įrodyta, kad pareiškėjas alkoholinius gėrimus vartojo Gaižiūnų poligono karinių mokymų teritorijoje esančioje lauko stovyklos palapinėje. Todėl šiuo atveju tirti, ar karinių mokymų teritorija buvo paženklinta ar ne, nėra jokio pagrindo. Atsakovas neprivalėjo kario supažindinti su karinių mokymų stovyklos teritorijos ribomis ta apimtimi, jog jos teritorijoje yra draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ir preziumuojama, kad pareiškėjas, būdamas profesinės karo tarnybos kariu, žinojo, kas yra kariniai mokymai ir kad jis randasi karinių mokymų teritorijoje ir tuo pačiu karinėje teritorijoje. Ar pareiškėjas buvo supažindintas su kitais įsakymais, kurių pagrindu buvo vykdomi kariniai mokymai, nėra reikšmingi šiam ginčui, nes tai susiję su pareiškėjo kaip kario tarnybos užduočių atlikimu. Šiuo atveju pareiškėjui paskirta nuobauda ne dėl tarnybos užduoties neatlikimo, o dėl tarnybos pareigos neatlikimo.

74Alkoholinių gėrimų vartojimo faktas yra įrodytas, padarytas pažeidimas yra tinkamai kvalifikuotas, nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Remiantis šiuo pagrindu atsakovas pagrįstai nutraukė karo tarnybos sutartį su pareiškėju.

75Pirmosios instancijos teismas įrodymo tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė. Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

76Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

77Remdamasi šia teismų praktika apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ištyrė įrodymus ir tinkamai juos vertino. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas, nagrinėdamas šią bylą, buvo šališkas ar dėl kitų aplinkybių negalėjo nagrinėti šios bylos.

78Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

79Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

80R. Į. apeliacinį skundą atmesti.

81Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

82Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Liljai Andrijauskaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui L. J., atsakovo atstovui... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pareiškėjas R. Į. kreipėsi į Vilniaus apygardos... 8. Pareiškėjas skunde (t. I b. l. 1-2) ir patikslintame skunde (t. I b. l.... 9. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir... 10. Pažymėjo, jog 2010 m. rugsėjo 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.... 11. Pagal Karių materialinės atsakomybės įstatymą kariai materialiai atsako... 12. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija su skundu nesutiko... 13. Atsiliepime į skundą (t. I, b.l 35-38) paaiškino, kad pareiškėjui... 14. Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas, dalyvaudamas karinėse pratybose,... 15. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos įvykio faktinės aplinkybės įrodo,... 16. Atkreipė dėmesį, kad 2010 m. lapkričio 29 d. patikslinto skundo... 17. Trečiais suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime su skundu... 18. Atsiliepime į skundą (t. II, b.l. 141-144) nurodė, kad tarnybinį... 19. Pažymėjo, kad Karių materialinės atsakomybės įstatymo nuostatos taikomos... 20. II.... 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu... 22. Teismas, nustatydamas bylos faktinės aplinkybes, vertino byloje esančius... 23. Teismas pažymėjo, kad pagal KASOKTĮ 2 straipsnio 8 dalį karinė teritorija... 24. Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų valdymo... 25. Karinio mokymo teritorija – žemės sklypas, kuris Lietuvos Respublikos... 26. Teismas nurodė, kad Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo... 27. Aptariamų pratybų lauko stovyklos buvimo vieta nurodyta Birutės bataliono... 28. Iš lauko stovyklos išdėstymo schemos matyti, jog ši stovykla bei stovyklos... 29. Teismas nurodė, kad įtikinamais rašytiniais įrodymais nepagrįsta, jog... 30. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas žinojo, jog yra Ruklos –... 31. Karo tarnybos statuto 14 punkte pažymėta, jog kariai, prieš vykdydami gautą... 32. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1... 33. Tarnybinio patikrinimo metu (2010 m. rugsėjo 6 d. tarnybinio patikrinimo... 34. Prieš tai, 2010 m. kovo 2 d., pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda... 35. Teismas konstatavo, kad Statuto 75 straipsnio 2 dalis pagal įrodymus... 36. III.... 37. Pareiškėjas R. Į. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde (t. III, b. l. 30-36) nurodė iš esmės... 39. 1. Teismas neanalizavo rašytinių įrodymų, kuriais buvo grindžiamas... 40. 2. Teismas nepasisakė apie Ruklos miestelio jurisdikcijos problemą. Jonavos... 41. 3. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas neprieštaravo,... 42. 4. Teismas preziumavo, kad karys privalo žinoti visus bataliono vado... 43. 5. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 44. 6. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2010 m. gegužės 21 d. vado įsakymo V-246 C... 45. 7. Teisėjas Bronius Januška turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo,... 46. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir... 47. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 41-47) nurodė iš esmės tuos... 48. 1. Tarnybinio patikrinimo išvada iš esmės atitinka Statuto 26 straipsnio... 49. 2. Ruklos miestelio jurisdikcijos klausimas nagrinėjamai bylai reikšmės... 50. 3. Bataliono vado 2010 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. V-246 dėl pratybų... 51. Pareiškėjas buvo priskiriamas prie žemiausios grandies karių, kuris turėjo... 52. 4. Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad teismo... 53. 5. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių Vilniaus apygardos... 54. Karo tarnybos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato, kad kario tarnyba... 55. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1... 56. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė su apeliaciniu skundu... 57. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 49-52) nurodė, kad:... 58. 1. Pratybos vyko, stovyklavietė ir pareiškėjo palapinė buvo įrengta... 59. 2. Pažeidėjas alkoholinius gėrimus Gaižiūnų poligone vartojo 2010 m.... 60. 3. Pratybų įsakymai buvo skirti vadams, atsakingiems už tinkamą pratybų... 61. 4. Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas... 62. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas... 63. Atsakovo atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas paaiškino... 64. Teisėjų kolegija... 65. VI.... 66. Bylos ginčas yra dėl drausminės nuobaudos paskyrimo profesinės karo... 67. Pirmosios instancijos tesimas nustatė, kad pareiškėjui drausminė nuobauda... 68. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį... 69. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas... 70. Karo tarnybos įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad kario tarnyba... 71. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjui paskirtos... 72. Karys privalo vykdyti žodžiu ir raštu duodamus vado įsakymus. Taip pat jis... 73. Todėl sprendžiant pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą... 74. Alkoholinių gėrimų vartojimo faktas yra įrodytas, padarytas pažeidimas yra... 75. Pirmosios instancijos teismas įrodymo tyrimo ir vertinimo taisyklių... 76. Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų... 77. Remdamasi šia teismų praktika apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 78. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 79. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 80. R. Į. apeliacinį skundą atmesti.... 81. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą... 82. Nutartis neskundžiama....