Byla 2KT-16/2011
Dėl neturtinės žalos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Šiaulių miesto apylinkės teismo žinioje esančia civiline byla Nr. ( - ) pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo,

Nustatė

2Bylos aplinkybės

3Šiaulių apygardos teisme 2011-07-01 gauta Šiaulių miesto apylinkės teismo žinioje esanti civilinė byla Nr. ( - ) pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo.

4Byla teismo pirmininkės Gemos Janušienės patvarkymu (rezoliucija), vadovaujantis Teismų informacinės sistemos LITEKO bylų paskyrimo teisėjams moduliu paskirta nagrinėti teisėjai Irenai Stasiūnienei, kuri nuo bylos nagrinėjimo nusišalino CPK 65-66 straipsnių pagrindu, nurodžiusi, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos siejamas su Šiaulių miesto apylinkės teismo veiksmais (teisėjo A. Vilbiko), kuris vykdydamas savo funkcijas, anot pareiškėjo, pažeidė ieškovo teises ir interesus, neveikė taip, kaip privalo veikti pagal įstatymą, todėl nagrinėjant ginčą teisme objektyviai gali kilti abejonių dėl jos, kaip to paties teismo teisėjos nešališkumo.

5Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkė Gema Janušienė lydraštyje, persiunčiant bylą į Šiaulių apygardos teismą, nurodo, kad šioje situacijoje kyla klausimas ne tik dėl vienos teisėjos nusišalinimo, bet ir galimybės šią bylą nagrinėti visiems Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjams, nes byla keliama dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo atliktų veiksmų. Todėl prašo spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam teismui.

6Prašymo dėl bylos perdavimo faktiniai ir teisiniai argumentai.

7Pažymėtina, kad šioje byloje atsakovas yra Lietuvos valstybė, kurią atstovauja Teisingumo ministerija ir byla keliama dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo veiksmų, kuris sprendė teisinę situaciją veikdamas teismo vardu. Teisėjos nusišalinimo motyvai ir teismo pirmininkės G. Janušienės argumentai, kuriais prašoma bylą perduoti kitam teismui, sudaro pakankamas prielaidas, kad šis klausimas (dėl objektyvaus pagrindo, t. y. galimo nepasitikėjimo visais Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjais) gali realiai iškilti bet kuriam šio teismo teisėjui priėmus bylą savo žinion. Tokios objektyvios prielaidos yra paties ieškinio reikalavimo esmė, pagrindas ir reikalavimo turinys.

8Sprendžiant bylos perdavimo kitam teismui klausimą šiuo atveju svarbu du aspektai, kurie primintini ir šiame procesiniame dokumente: tai - bylos išnagrinėjimo operatyvumas ir ekonomiškumas; ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose teisės aktuose, o kartu tarptautiniuose teisės aktuose (Konvencijos 6 str.) įtvirtinta šalies (asmens) teisė į nepriklausomą ir bešališką teismą.

9Tai reiškia, kad jokie subjektyvūs ar objektyvūs veiksniai neturi kelti nei dabar nei ateityje abejonių teisėjo ar teismo bešališkumu nagrinėjant konkrečią bylą. Visais atvejais turi būti paisoma galimų netgi ateityje kilti ar susidaryti aplinkybių, sudarančių pagrindą nepasitikėti teismu ar teismų sistema apskritai, todėl visi klausimai turi būti sprendžiami iš anksto ir apdairiai.

10Grįžtant prie bylos aplinkybių ir prašymo argumentų akivaizdu, kad šioje byloje dėl objektyvių aplinkybių (reiškiamo reikalavimo esmės) bet kuriuo metu gali kilti abejonės dėl visų Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjų nešališkumo. Nors pats savaime (subjektyviąja prasme) šis teisėjos nusišalinimo nutartyje ir teismo pirmininkės prašyme nurodytas faktas subjektyviai nekelia abejonių dėl galimo teismo teisėjų asmeninio suinteresuotumo nagrinėjant bylą, nes tam įrodymų byloje nėra, tačiau objektyviai, - pateikti pakankamas garantijas, kurių pagrindu būtų pašalintos bet kokios abejonės, kurios gali kilti pašaliniam stebėtojui dėl šio teismo teisėjų bešališkumo galimybės nėra. Vertinant objektyviuosius aspektus, primintina, kad turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų bešališkumo. Šiuo atveju tokių objektyvių faktų, kurie pagrįstai kelia tokias abejones, yra. Taigi akivaizdu, kad pašaliniam stebėtojui, arba bet kuriai bylos šaliai tai gali atrodyti pakankamai reikšminga ir svarbu.

11Todėl esant visumai šių argumentų, byla perduotina nagrinėti kitam teismui, esančiam Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje spręsti ieškinio priėmimo ir su juo susijusius klausimus.

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsniu Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

13Civilinę bylą Nr. ( - ) perduoti nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai