Byla 2A-444-278/2007

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,

3kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

4sekretoriaujant Ritai Norkūnienei,

5dalyvaujant ieškovo atstovui prokurorui R. Senkui,

6atsakovo atstovei A. T.,

7viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, D. S., D. S., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras Panevėžio filialui dėl administracinio akto panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei teisinės registracijos panaikinimo.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, ieškovo ir atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovų paaiškinimus,

Nustatė

9ieškovas nurodė, kad vadovaujantis Panevėžio apskrities viršininko 2001 10 29 įsakymu Nr. 2772ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo“ (sąrašo Nr. 2, 6 eilutė), 2002 03 28 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi D. S. ir jo sutuoktinei D. S. buvo parduotas 0,07 ha valstybinės žemės sklypas, esantis ( - ). Asmeninio ūkio žemė Panevėžio rajono Velžio apylinkėje asmenims buvo suteikta Vyriausybės įgaliotinio Velžio apylinkėje 1993 12 30 potvarkiu Nr. 69-p „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo", tačiau D. S. pavardės šio potvarkio prieduose nėra. Kadangi atsakovui asmeninio ūkio žemė Panevėžio rajono Velžio apylinkėje pagal įstatymus nebuvo suteikta, ginčo žemės sklypas negalėjo būti laikomas asmeninio ūkio žeme ir negalėjo būti parduotas vykdant Velžio kadastro vietovės 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Panevėžio apskrities viršininko 2000 03 29 įsakymu Nr. 484Ž. Nurodė, jog Panevėžio apskrities viršininko 2001 10 29 įsakymu Nr. 2772ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo" patvirtinto sąrašo Nr. 2, 6 eilutė ir 2002 03 28 valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutartis prieštarauja norminių aktų nuostatoms ir yra neteisėti. Prašė teismo panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2001 10 29 įsakymu Nr. 2772ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo" patvirtinto sąrašo Nr. 2, šeštąją eilutę ir pripažinti negaliojančia 2002 03 28 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2051 dėl 0,07 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro Nr. 6690/0005:123 Velžio k., pardavimo bei panaikinti šio žemės sklypo teisinę registraciją.

10Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, taikė restituciją ir įpareigojo atsakovus žemės sklypą, esantį ( - ), grąžinti valstybės nuosavybėn. Teismas nurodė, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 03 13 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. T-272-229/2007 įrodyta, kad Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 08 28 pažyma Nr. 972, kurioje nurodoma, kad Vyriausybės įgaliotinio Velžio apylinkei 1993 12 30 sprendimu Nr. 69-p D. S. Keravos kaime skirta 0,07 ha asmeninio ūkio žemės, buvo suklastota, todėl ji yra negaliojanti. Teismas darė išvadą, jog atsakovas, 2000 09 05 prašydamas Velžio seniūnijos žemėtvarkos skyriaus paruošti jo vardu išskirtos asmeninio ūkio 0,07 ha žemės sklypo privatizavimo dokumentus, elgėsi nesąžiningai, nes žinojo, kad asmeninio ūkio žemė jam 1993 12 30 potvarkiu Nr. 69-p nebuvo paskirta, todėl jis negali būti laikomas sąžiningu įgijėju. Nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko 2000 03 29 įsakymu Nr. 484ž Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui buvo pavesta paženklinus suprojektuotus žemės sklypus parengti žemės nuosavybės įteisinimo dokumentus 1 priede nurodytiems asmenims, jų tarpe ir D. S. dėl 0,07 ha žemės sklypo Velžio kadastrinėje vietovėje, o 2001 10 29 įsakymu Nr. 2772ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo“ 1.2. punktu patvirtintas piliečių, kuriems parduodami asmeninio ūkio žemės sklypai Velžio seniūnijoje, sąrašas Nr. 2, šeštoje eilutėje nurodant D. S. Šio įsakymo pagrindu D. S. parduotas 0,07 ha žemės sklypas ( - ) bei atlikta teisinė registracija. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad valstybinė žemė D. S. parduota nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 str. nuostatų. Teismas darė išvadą, kad D. S. nepateikė įrodymų kokiu pagrindu valdė žemės sklypą nuo 1995 – 1996 metų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko įsakymai 2000 03 29 Nr. 484ž ir 2001 10 29 Nr. 2772ž buvo išleisti Vyriausybės įgaliotinio Velžio apylinkėje 1993 12 30 potvarkio Nr. 69-p pagrindu. Kadangi D. S. pavardė nebuvo įtraukta į šį potvarkį, jam negalėjo būti suprojektuotas žemė sklypas Panevėžio apskrities viršininko 2000 03 29 įsakymo Nr. 484ž pagrindu, jis negalėjo būti įtrauktas į Panevėžio apskrities viršininko 2001 10 29 įsakymu patvirtintą piliečių, kuriems parduodami asmeninio ūkio žemės sklypai Velžio seniūnijoje, sąrašą. Asmeninio ūkio žemė Panevėžio rajono Velžio apylinkėje buvo suteikta Vyriausybės įgaliotinio Velžio apylinkėje 1993 12 30 potvarkiu Nr. 69-p „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo“, o 2000 03 29 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 484ž buvo tik projektuojami žemės sklypai minėto potvarkio pagrindu. Teismas darė išvadą, kad atsakovo atstovo argumentas, jog atsakovo žemės sklypo įgijimo teisėtumo klausimą galima būtų kelti tik nuginčijus Panevėžio apskrities viršininko 2000 03 29 įsakymą Nr. 484ž, atmestinas kaip nepagrįstas. Nurodė jog Panevėžio apskrities viršininko 2001 10 29 įsakymu Nr. 2772ž patvirtinto sąrašo Nr. 2 šeštoji eilutė teisiškai nepagrįsta, todėl 2002 03 28 valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutartis Nr. 2051 taip pat laikytina neteisėta ir pripažintina negaliojančia, kadangi sudaryta minėto įsakymo pagrindu.

11Apeliaciniu skundu atsakovas D. S. prašo panaikinti 2007 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad jis niekada neteigė, kad žemės sklypas jam buvo suteiktas kaip asmeninė ūkio žemė 1993 12 30 potvarkiu Nr. 69p., nes žemė kaip asmeninio ūkio žemė buvo suteikta kitu žemės suteikimo aktu, kurio teismas neišreikalavo ir nesiaiškino kokiu būdu, be Vyriausybės atstovo potvarkio, žemė jam buvo suteikta. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo žemės sklypo nuomos sutarčių, kurios būtų įrodžiusios, kad jis žemę faktiškai naudojo ir ją galėjo privatizuoti. Teigia, kad jo teisę privatizuoti žemę patvirtina Panevėžio apskrities viršininko 2000 03 29 įsakymas Nr. 484ž. Mano, jog teismo išvada, kad minėtas įsakymas yra negaliojantis, nepagrįsta, nes šio norminio akto pagrindu jam atsirado teisė įsigyti žemės sklypą nuosavybėn. Dokumentas nėra panaikintas, ieškovas neprašė jo pripažinti negaliojančiu, o teismas savo iniciatyva negali jo tokiu pripažinti. Nurodo, jog yra sąžiningas žemės sklypo įgijėjas, už sklypą sumokėjo pinigus ir nežinojo jog ginčo sklypą leidžiama jam išsipirkti kaip suteiktą Velžio apylinkės 1993 12 30 portvarkiu Nr. 69p. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė restituciją.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantas nenurodė kokiu žemės suteikimo aktu jam buvo suteikta asmeninio ūkio žemė. Teigia, jog nuomos sutartis nebuvo rasta, o 2000 08 28 Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 972, kurioje nurodyta, jog Vyriausybės įgaliotinio Velžio apylinkėje 1993 12 30 potvarkiu D. S. buvo suteikta asmeninio ūkio žemė, yra suklastota.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog Panevėžio apskrities viršininko 2000 03 29 įsakymas Nr. 484ž buvo priimtas dėl projekto patvirtinimo ir asmeninio ūkio žemės nesuteikė.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Iš Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 08 28 pažymos Nr. 972 matyti, kad Vyriausybės įgaliotinio Velžio apylinkei 1993 12 30 sprendimu Nr. 69p. „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo“, D. S. buvo skirta 0,07 ha asmeninio ūkio žemės ( - ) ir šį žemės sklypą 2000 09 05 atsakovas prašė leisti išsipirkti, mokant grynais pinigais (b. l. 17, 18). Minėtų dokumentų pagrindu Panevėžio apskrities viršininko 2001 10 29 įsakymu Nr. 2772ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo“, atsakovui buvo suteikta teisė pirkti 0,07 ha žemės sklypą, o 2002 03 28 sudaryta valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutartis (b. l. 7-9). Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 03 13 baudžiamojo įsakymo, kuriuo yra nuteisti J. A., L. Z., Z. U. matyti, jog minėta pažyma Nr. 972 apie asmeninio ūkio žemės suteikimą D. S. buvo suklastota (b. l. 128-133). Tai, jog asmeninė ūkio žemė atsakovui D. S. 1993 12 30 potvarkiu Nr. 69p nebuvo suteikta ir jis nebuvo įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriems šiuo potvarkiu buvo suteikiami žemės sklypai asmeniniam ūkiui, patvirtina ir byloje esantis 1993 12 30 potvarkis. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo atsiliepimas į ieškinį bei paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, kuriuose D. S. nurodė, jog žemės sklypas jam buvo suteiktas tik 1995 – 1996 m. laikotarpiu. Paminėti duomenys patvirtina faktą, kad 1993 12 30 potvarkiu Nr. 69p. žemės sklypas asmeniniam ūkiui D. S. nebuvo suteiktas (b. l. 43-45, 55-58, 135-140). Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 str. 1 d. nustatė, kad piliečių asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam ūkiui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 1997 07 23 (1997 07 02 redakcija). Nors atsakovas teigia, kad ginčo sklypas jam buvo suteiktas 1995 – 1996 m. laikotarpiu, kaip Panevėžio rajono policijos pareigūnui, ir šį sklypą jis nuomojo, tačiau dokumentų, patvirtinančių jog pagal įstatymus žemės sklypas ( - ), kaip asmeninė ūkio žemė, D. S. buvo suteikta minėtu laikotarpiu, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė. LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 8 d. nustato, jog asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis piliečiams, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat piliečiams, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Nesant duomenų, jog atsakovui buvo suteikta asmeninio ūkio žemė, ginčo žemės sklypas D. S. negalėjo būti parduotas. Atsakovo teiginys, kad teismui tenkinti ieškinį nebuvo pagrindo, nes nėra nuginčytas Panevėžio apskrities viršininko 2000 03 29 įsakymas Nr. 484ž, kuriuo jam suteikta teisė privatizuoti žemę, atmestinas. Minėtas įsakymas „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo Panevėžio rajono Velžio seniūnijos Velžio kadastrinėje vietovėje“ asmeninio ūkio žemės atsakovui nesuteikė, o tik patvirtino paruoštą žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotų sklypų ribas bei pavedė Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui paženklinti suprojektuotus žemės sklypus vietoje bei parengti žemės nuosavybės įteisinimo dokumentus (b. l. 15). Kadangi valstybinė žemė atsakovui yra parduota vadovaujantis Panevėžio apskrities viršininko 2001 10 29 įsakymu Nr. 2772ž, o ne įsakymo Nr. 484ž pagrindu, kas nurodoma ir žemės pirkimo – pardavimo sutartyje, todėl pripažinti neteisėtu Panevėžio apskrities viršininko 2000 03 29 įsakymą Nr. 484ž. nėra pagrindo. Apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas Panevėžio apskrities viršininko 2000 03 29 įsakymą Nr. 484ž. ir jo priedą pripažino negaliojančiu, yra nepagrįstas.

16Ieškovas nurodė, jog žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta suklastoto dokumento, pažymos Nr. 972, pagrindu, kurioje buvo nurodyta, kad asmeninio ūkio žemė D. S. suteikta 1993 12 30 sprendimu Nr. 69p. Minėta aplinkybė buvo įrodyta ir konstatuota, jog minėtu potvarkiu žemės sklypas atsakovui nebuvo suteiktas, todėl teismui nebuvo pagrindo aiškintis, ar atsakovui vėlesniais potvarkiais buvo suteikta asmeninio ūkio žemė ir kokiu pagrindu ginčo žeme naudojosi atsakovas. Be to, dokumentus jog atsakovui buvo suteikta asmeninio ūkio žemė, teismui privalėjo pateikti pats D. S. arba, nurodęs konkretų sklypo suteikimo pagrindą ir laikotarpį, prašyti teismo išreikalauti šiuos dokumentus iš juos priėmusių institucijų (CPK 178 str., 199 str.). Nors apeliantas nurodė, kad jis yra sąžiningas įgijėjas, niekada neteigė, jog asmeninė ūkio žemė jam suteikta 1993 12 30 potvarkiu 69p. ir nežinojo, kokie tarpiniai dokumentai buvo priimti svarstant žemės sklypo jam pardavimo klausimą, tačiau iš įsiteisėjusio Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 03 13 baudžiamojo įsakymo matyti, jog atsakovas nuteistojo J. A. klausė apie galimybę įrašyti jį į patvirtintą asmenų, kuriems suteikta asmeninio ūkio žemė sąrašą. Iš šio nuosprendžio matyti, kad atsakovui buvo žinoma, jog jis nėra įtrauktas į asmenų, turinčių teisę įsigyti žemę sąrašus, todėl D. S. žinojo ir suprato, kad išduota pažyma apie žemės jam suteikimą 1993 12 30 potvarkiu „Dėl asmeninio naudojimo žemės suteikimo“ yra suklastota (b. l. 128-133). Dėl paminėto, konstatuoti, jog atsakovas yra sąžiningas pirkėjas, nėra pagrindo.

17Kadangi suklastoto dokumento, pažymos Nr. 972 pagrindu atsakovui Panevėžio apskrities viršininko 2001 10 29 įsakymu Nr. 2772ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo“ buvo suteikta teisė sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tenkino ieškinį bei taikė restituciją. Vienok, sandorį pripažinus negaliojančiu CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, kiekviena sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką ji yra gavusi, t. y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sudarant sandorį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodęs šią CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatytą normą, taikydamas restituciją nenurodė, jog įpareigojus atsakovus grąžinti žemės sklypą valstybės nuosavybėn, iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos atsakovo naudai priteistina už ginčo sklypą jo sumokėta 131 Lt piniginė suma (b. l. 7). Dėl paminėto, sprendimas šioje dalyje papildytinas.

18Išlaidos valstybės naudai, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteistinos iš atsakovo D. S. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., b. l. 164).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. teisėjų kolegija

Nutarė

20Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Sprendimo dalį, kuria taikyta restitucija ir atsakovai D. S. bei D. S. įpareigoti 0,07 ha žemės sklypą, registro Nr. 66/32983, kadastrinis Nr. 6690/0005:123 Velžio k. v., unikalus Nr. 6690-0005-0123, esantį ( - ), grąžinti valstybės nuosavybėn, papildyti nurodant, jog iš atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos (kodas 188607727, Respublikos g. 38, Panevėžio m.) atsakovo D. S., a. k. ( - ), naudai priteistinas 131 Lt (vienas šimtas trisdešimt vienas Lt).

21Priteisti iš atsakovo D. S., a.k. ( - ), 8 Lt (aštuonis Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,... 3. kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),... 4. sekretoriaujant Ritai Norkūnienei,... 5. dalyvaujant ieškovo atstovui prokurorui R. Senkui,... 6. atsakovo atstovei A. T.,... 7. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie... 9. ieškovas nurodė, kad vadovaujantis Panevėžio apskrities viršininko 2001 10... 10. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį... 11. Apeliaciniu skundu atsakovas D. S. prašo panaikinti 2007 m. liepos 18 d.... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities viršininko... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Iš Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 08 28 pažymos Nr. 972... 16. Ieškovas nurodė, jog žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo... 17. Kadangi suklastoto dokumento, pažymos Nr. 972 pagrindu atsakovui Panevėžio... 18. Išlaidos valstybės naudai, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteistinos iš... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d.... 20. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimą iš esmės... 21. Priteisti iš atsakovo D. S., a.k. ( - ), 8 Lt (aštuonis Lt) bylinėjimosi...