Byla Ik-988-365/2011

Dėl sprendimų panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Santai Buivydaitei, pareiškėjui A. K., jo atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui, atsakovės atstovui Kęstučiui Kadonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir

Nustatė

2Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija savo sprendimu patvirtino patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas 2004-2007 metais vykdydamas prekybos naudotais automobiliais individualią veiklą, jos neregistravo, gavęs individualios veiklos pajamų, jų nedeklaravo bei neapmokestino Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nustatyta tvarka ir papildomai apskaičiavo 36 263 Lt pridėtinės vėtės mokesčio (toliau – PVM), 15 043 Lt PVM delspinigių, 3 626 Lt PVM baudos, 57 279 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 21 627 GPM delspinigių, 5 728 GPM baudą, 4 462 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų, 2 231 Lt VSD įmokų baudą, 3 650 Lt VSD įmokų, 1 825 Lt VSD įmokų baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtino Inspekcijos sprendimą. Mokestinių ginčų komisija patvirtino VMI sprendimą.

3Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu prašydamas panaikinti: 1) Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2010 04 30 sprendimą Nr. (10.15.)-10.1-15; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMĮ) 2010 07 15 sprendimą Nr. 68-171; 3) Mokestinių ginčų komisijos (toliau –Komisija) 2010 09 17 sprendimą Nr. S-248(7-195/2010) (b. l.1-2, 14-16).

4Pareiškėjo teigimu Inspekcijos darbuotojų patikrinimo metu padarytos išvados, kad jis 2006 m. pardavė - 87 automobilius, o 2007 m. -120 automobilių yra nepagrįstos, kadangi šios išvados padarytos ne iš nustatyto automobilių įsigijimo ir pardavimo faktų, o tik iš automobilių atvežimo į Uteną fakto. Patikrinimo aktuose pripažįstama, kad mokestinio tyrimo metu pagal Muitinės duomenų bazėje esančią informaciją nustatyta, kad jis 2004 m. sausio 1 d. - 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu į Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikiją, Turkmėniją, Baltarusiją, Rusiją pardavė tik 50 automobilių ( 2004 m. -11 vnt., 2005 m.- 8 vnt, 2006 m.- 13 vnt.ir 2007 m.-18 vnt.). Be to pagal VĮ „Regitra” pateiktą informaciją, jis pats Lietuvoje yra pardavęs 8 automobilius, o 75 atvežti automobiliai Lietuvoje įregistruoti pagal tiesiogiai su Vokietijos piliečiais sudarytas sutartis. Mano, kad sprendime išsakomi teiginiai, kad visus 207 automobilius, kuriuos 2006-2007 m. laikotarpyje vežė UAB „Bleiras” transportu, buvo įsigijęs, kad vėliau gautų pajamų iš jų pardavimo neatitinka tikrovės, kadangi realiai pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įvežė tik 36 transporto priemones. Likusios transporto priemonės priklausė Vokietijos piliečiui J. K., o ne jam. Jis, kaip UAB „Bleiras” vadybininkas, tik tarpininkavo atvežant šias transporto priemones bendrovės transportu ir įnešė bendrovei gautus pinigus už šios bendrovės suteiktas transporto priemones. Pareiškėjo manymu, Inspekcijos darbuotojai neišsiaiškino jo, kaip vadybininko, darbo pobūdžio UAB „Bleiras” ir be pagrindo padarė išvadą, kad jis veikė asmeniškai savo, o ne bendrovės interesais. Aukščiau minėtos transporto priemonės jam niekada nepriklausė, šių automobilių pirkimo Vokietijoje, o vėliau pardavimo Lietuvoje sutarčių jis nėra sudaręs, todėl teiginiai, kad iš jų pardavimo turėjo pajamų yra nepagrįsti. Padarytos išvados apie 149 automobilių pirkimą, vėlesnį jų pardavimą ir iš šių automobilių pardavimo gautas pajamas neatitinka tikrovės. Išvados padarytos be šių automobilių pirkimo ir vėlesnį jų pardavimo faktą patvirtinančių dokumentų analizės, išlikusių dokumentų pagrindu visada galima įsitikinti, kad šie dokumentai rašyti ne jo ranka. Pareiškėjo teigimu, jam yra priskaičiuoti per dideli mokesčiai. Teigia, kad sprendimuose nėra įrodytas faktas apie 2006 m., 2007 m. laikotarpiais gautas pajamas, kurios metų eigoje viršijo 100 000 litų sumą, todėl PVM įmokos priskaičiuotos neteisėtai. Pažymėjo, kad automobilių pirkimo-pardavimo kaina yra pirkėjo ir pardavėjo sutarimo objektas, o ją apsprendžia automobilio techninė būklė. Vykdyti automobilių pirkimo-pardavimo faktai įforminti pirkimo - pardavimo sutartimis, šios sutartys nėra nuginčytos, jos galiojančios. Todėl padarytos išvados apie būtinumą taikyti MAĮ 70 str. nuostatas, nustatant parduotų automobilių kainą yra nepagrįstos. Pareiškėjo teigimu, net taikant ekonominių modelių metodą, mokesčių administratorius priskaičiavo per didelį GPM. Teigia, kad 2004 - 2007 m. laikotarpyje parduotų automobilių skaičius ir realiai gautos pajamos neduoda pagrindo išvadai, kad jis versliškai vertėsi individualia veikla, todėl nurodymai papildomai mokėti VSD įmokas pagrindinei ir papildomai pensijai taip pat yra neteisėti.

5Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 37-39) nurodė, kad skundžiami sprendimai yra visiškai pagrįsti ir teisingi, priimti išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Paaiškino, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, sudarydamas automobilių pirkimo - pardavimo sutartis, veikė savo vardu ir savo sąskaita, nebuvo darbo ar kitų teisinių (faktinių) pavaldumo ryšių su sutarties šalimis bei kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog pareiškėjas neveikė savo valia ir nuožiūra. Todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo veikla, susijusi su automobilių pardavimu, laikytina savarankiška veikla Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme. Analizuojant pareiškėjo sudarytus sandorius pastebėtina, kad pareiškėjas nuo 2004-01-01 iki 2007-12-31 eksportavo 50 naudotų automobilių bei 109 (iš jų 8 - savo vardu) naudotus automobilius pardavė Lietuvos pirkėjams. Būtent toks nevienkartinis ir pasikartojantis automobilių pirkimo pardavimo sandorių sudarymas per tęstinį laikotarpį nesudaro prielaidų teigti, jog minėti sandoriai su automobiliais buvo atsitiktiniai, ir leidžia pagrįstai konstatuoti tęstinumo požymio buvimą nagrinėjamoje pareiškėjo veikloje. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nuolat įsigydavo ir parduodavo (eksportuodavo) automobilius, pajamos už parduotus automobilius buvo pagrindinėmis pareiškėjo pajamomis tikrintuoju laikotarpiu, todėl galima teigti, kad atlikdamas aktyvius automobilių pirkimo - pardavimo veiksmus turėjo tikslą gauti pajamų, kurios buvo pagrindinis jo pajamų šaltinis. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į išdėstytas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes galima konstatuotina, kad pareiškėjas 2004 - 2007 m. vykdė individualią naudotų automobilių pirkimo - pardavimo veiklą. Pažymėjo, kad pareiškėjo PVM apmokestinamosios pajamos 100 000 Lt per metus (per paskutinius 12 mėnesių) viršijo 2006 m. lapkričio mėn., tačiau pareiškėjas, pažeisdamas PVM įstatymo 71 str. ir 92 str. nuostatas, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą 36 263 Lt PVM.. Todėl pareiškėjui pagrįstai apskaičiuota 36 263 Lt PVM ir, vadovaujantis PVM įstatymo 123 str. 1 d., Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p. ir 97 str. 2 d. už nesumokėtą patikrinimo metu nustatytą nedeklaruotą 36 263 Lt PVM pagrįstai apskaičiuota 15 043 Lt PVM delspinigių bei, vadovaujantis PVM įstatymo 123 str. 3 d., pagrįstai paskirta 3 626 Lt PVM bauda (10 procentų dydžio). Pažymėjo, kad apskaičiuojant PVM, pareiškėjo pajamos už eksportuotus 50 automobilių teisingai apmokestintos taikant 0 procentų PVM tarifą. Nurodė, kad pareiškėjas mažas automobilių pardavimo pajamas deklaravo sistemingai visus metus. Pažymėjo, kad visuomenės informavimo priemonėse (internete, laikraščių skelbimuose) skelbiamos naudotų automobilių rinkos kainos yra žymiai didesnės, negu nurodyta pareiškėjo parduotų automobilių pažymose - sąskaitose. Be to, išanalizavus automobilių įsigijimo kainas, nurodytas pirkimo dokumentuose (Kaufvertrag) ir pardavimo kainas muitinės pateiktose eksporto deklaracijose matyti, kad beveik visi automobiliai buvo parduoti pigiau, negu pirkimo dokumentuose nurodyta jų įsigijimo kaina, ar artima įsigijimo kainai. Tuo tarpu įvertinus automobilių atgabenimo paslaugų vertę, atsižvelgiant į tai, kad kainuoja pragyvenimas Vokietijoje, išvykus pirkti automobilių, kuras, sunaudotas automobilių atgabenimui (kai automobilius atsivežė pats pareiškėjas), automobilių atgabenimo išlaidos, kai automobilių atgabenimo paslaugas pareiškėjas pirko iš UAB „Bleiras”, jų registravimas Lietuvoje, laikinųjų numerių išdavimas bei patiriamos kitos su tokia veikla susijusios sąnaudos, automobilius parduoti po 100 - 230 Lt yra nerealu, ekonomiškai nenaudinga bei nepagrįsta. Nurodo, kad atlikus pareiškėjo šeimos pajamų ir išlaidų analizę už 2004 - 2007 metus nustatė, kad pareiškėjo šeimos pajamos 2004 m. sudarė 4 911 Lt, 2005 m. – 10 186 Lt, 2006 m. – 18 359 Lt, 2007 m. – 25 005 Lt, o pareiškėjo šeimos išlaidos sudarė 2004 m. 14 650 Lt, 2005 m. – 18 635 Lt, 2006 m. – 63 240 Lt, 2007 m. – 76 275 Lt, tai yra išlaidos viršijo pajamas 114 339Lt. Inspekcija apklausė 2 automobilių pirkėjus, pirkusius automobilius iš Pareiškėjo. Vienas iš jų nurodė, kad už automobilį mokėjo daugiau, nei nurodyta pažymoje - sąskaitoje -ne 200 Lt, o 3000 Lt, nors nenurodė, jog mokėjo Pareiškėjui, kitas pirkėjas nurodė, kad įsigytas automobilis buvo blogos techninės būklės, už jį Pareiškėjui sumokėjo 200 Lt, tai yra tiek, kiek ir nurodyta pažymoje - sąskaitoje. Inspekcija taip pat apklausė 24 automobilių pirkėjus, įsigijusius automobilius, už kurių atgabenimą į Lietuvą UAB „Bleiras” sumokėjo Pareiškėjas. Iš jų 4 nurodė, kad už automobilius mokėjo Pareiškėjui, likę tik nurodė už automobilius sumokėtą kainą. Nagrinėjant 2006 - 2007 metų automobilių įsigijimo, vežimo ir pardavimo aplinkybes, nustatyta, kad iš 207 pareiškėjui atvežtų automobilių, 31 pareiškėjas eksportavo, 5 pardavė Lietuvoje. 101 automobiliui, kuriems nustatyta registracijos Lietuvoje data, ji buvo prilyginta pardavimo datai. 70 automobilių dėl neįskaitomų duomenų tarptautiniuose transportavimo važtaraščiuose įsigijimo sandoriai apmokestinamajai bazei nustatyti nebuvo vertinami. Tarptautiniuose krovinių transportavimo važtaraščiuose pareiškėjas nurodytas minėto 101 automobilio gavėju Lietuvoje. Pareiškėjas sumokėjo UAB „Bleiras” už šių automobilių atgabenimą į Lietuvą. Tai įrodo, kad pareiškėjas įsigijo Vokietijoje minėtus 101 automobilį, atgabeno juos į Lietuvą ir čia pardavė. Patikrinimo metu siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, informacija buvo paimta iš trijų šaltinių: 1) komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimais nustatytomis atitinkamų laikotarpių vidutinėmis rinkos kainomis „Dėl nekilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo”; 2) VšĮ „Emprekis” internetiniame puslapyje paskelbta informacija „Populiarių automobilių kainos”, panaudojant duomenis apie rinkos kainas, buvusias tais laikotarpiais, kai automobiliai buvo parduoti; 3) informacija iš leidinio „Lengvųjų automobilių rinkos kainos”, kuris skirtas naudoti muitininkams, mokesčių rinkėjams, draudimo kompanijoms ir auto mėgėjams, įvertinti draudimo kompanijų, muitinės, nepriklausomų automobilių kainų vertintojų pasiūlymai, patikslinimai bei pastabos. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas slėpė 101 automobilio pardavimą, nors surinktų įrodymų visuma yra nustatyta, kad būtent pareiškėjas įsigijo Vokietijoje, atgabeno į Lietuvą ir pardavė 101 automobilį, mokesčių bazės pagal mokesčių įstatymus Inspekcija negalėjo nustatyti ir dėl šios priežasties. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija pagrįstai pareiškėjo 2004 - 2007 metų mokesčių bazes nustatė pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant ekonominių modelių metodą ir nustatė 25 620 Lt mokesčių bazę 2004 m., 18 705 Lt mokesčių bazę 2005 m., 119 638 Lt mokesčių bazę 2006 m. ir 264 007 Lt mokesčių bazę 2007 m. Pažymėjo, kad Inspekcija pareiškėjo pajamas apmokestino taikydama palankesnį pareiškėjui 15 % pajamų mokesčio tarifą ir už 2004 m. apskaičiavo 3 555 Lt GPM, už 2005 m. – 2 551 Lt GPM, už 2006 m. – 17 100 Lt GPM ir už 2007 m. 34 073 Lt GPM. Vadovaujantis GPM įstatymo, Mokesčių administravimo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis pareiškėjui pagrįstai apskaičiuota GPM delspinigių, 10 procentų dydžio bauda, įmokos bazinei pensijai bei šios įmokos bauda.

6Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti skunde išdėstytais argumentais.

7Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

8Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

9Skundas netenkinamas.

10Byloje nustatyta, kad Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimų skyrius vykdydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 04 27 sprendimą Nr. 68-11, pakartotinai patikrino pareiškėjo pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM), gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) bei valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau - VSD įmokos) apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumą 2004 – 2007 metų laikotarpiu ir surašė 2010 02 26 patikrinimo aktą Nr. 7.28-6, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjo veikla atitinka individualios veiklos požymius (MGK byla, b. l. 19-35).

11Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 04 30 sprendimu Nr. (10.15)-10.1-15 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė patvirtinti patikrinimo aktą ir papildomai apskaičiavo 36 263 Lt PVM, 15 043 Lt PVM delspinigių, 3 626 Lt PVM baudos, 57 279 Lt GPM, 21 627 GPM delspinigių, 5 728 GPM baudą, 4 462 Lt VSD įmokų, 2 231 Lt VSD įmokų baudą, 3 650 Lt VSD įmokų, 1 825 Lt VSD įmokų baudą (MGK byla, b. l. 10-17).

12Pareiškėjas 2010 05 12 apskundė Inspekcijos sprendimą (MGK byla, b. l. 9).

13Valstybinė mokesčių inspekcija 2010 07 15 sprendimu Nr. 68-171 patvirtino Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 04 30 sprendimą Nr. (10.15)-10.1-15 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (MGK byla, b. l. 5-7).

14Pareiškėjas 2010 08 04 apskundė Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą (MGK byla, b. l. 1-2).

15Mokestinių ginčų komisija 2010 10 11 sprendimu Nr. S-279(7-225/2010) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 07 15 sprendimą Nr. 68-171 (MGK byla, b. l. 281-289).

16Pareiškėjas teismo prašo panaikinti Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimus dėl nurodymų sumokėti pareiškėjui į biudžetą nurodytas sumas.

17Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo 2004-2007 metais iš naudotų automobilių pardavimo gautų pajamų pripažinimo pajamomis, gautomis iš individualios veiklos bei jų apmokestinimo GPM, PVM bei VSD įmokomis.

18Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2004 - 2007 metais vykdė naudotų automobilių pirkimo-pardavimo veiksmus. Iš MGK byloje pateiktų Eksporto deklaracijų kopijų ir Transporto priemonių perdavimo – priėmimo aktų matyti, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas į Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikiją, Turkmėniją, Baltarusiją ir Rusiją 2004 m. eksportavo – 11 vnt. automobilių, 2005 m. – 8 vnt., 2006 m. - 13 vnt., 2007 m. – 18 vnt. (viso 50 automobilių), 8 automobilius pardavė Lietuvoje (MGK byla, b. l. 36-93). Tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (toliau – CMR) patvirtina, kad pareiškėjas 2006-2007 metais iš Vokietijos atsigabeno 207 lengvuosius automobilius, iš jų ginčijamas 101 automobilis (MGK byla, b. l. 116-137).

19Pareiškėjas teigė, kad 2004 – 2007 metais jo parduotų automobilių skaičius ir realiai gautos pajamos neduoda pagrindo išvadai, kad jis versliškai vertėsi individualia veikla. Teigia, kad jam priklausė tik 36 iš Vokietijos pargabenti automobiliai, kiti - Vokietijos piliečiui J. K.. Gabendamas automobilius iš Vokietijos jis kaip įmonės UAB“Bleiras“ vadybininkas veikė bendrovės interesais, o ne savo asmeniniais tikslais. Patvirtino, kad muitinės dokumentuose jis buvo įvardintas kaip automobilių gavėjas, pripažino, kad mokėjo bendrovei „Bleiras“ už automobilių pervežimą , nors negalėjo paaiškinti, kodėl jis, dirbdamas šioje bendrovėje ir šios bendrovės interesais, privalėjo mokėti pastarajai. Automobiliai priklausė vokiečiui; vokiečio vardu buvo sudaromos ir automobilių pirkimo-pardavimo sutartys Lietuvoje, o ne jo asmeniniu vardu. Mano būtent dėl šios priežasties mokesčių administratorius nepagrįstai padarė išvadą, kad iš naudotų automobilių pardavimo jis turėjo naudos. Kaip, kokiu būdu į Lietuvą atgabenti neva vokiečio automobiliai vėl buvo perduodami-grąžinami vokiečiui , kur tai užfiksuota – pareiškėjas negalėjo paaiškinti ir negalėjo pateikti šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų. Nurodyti minimo vokiečio duomenų taip pat negalėjo ( MGB 163 b.l.). Dėl šių aplinkybių mano, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nustatė, kad jo gautos pajamos viršijo 100000 litų per metrus ir nepagrįstai apskaičiavo PVM.

20Eksporto deklaracijose nurodytos automobilių statistinės vertės nuo 100 iki 230 litų. MGK byloje pateikti Tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (toliau – CMR) patvirtina, kad pareiškėjas 2006-2007 metais iš Vokietijos atsigabeno 207 lengvuosius automobilius (MGK byla, b. l. 116-137). CMR nurodyta, kad vežėjas yra UAB ,,Bleiras”, krovinio gavėjas - A. K. Pinigų priėmimo kvitų duomenys patvirtina, kad A. K. už suteiktas paslaugas UAB ,,Bleiras” sumokėjo 85 491 Lt grynais pinigais (MGK byla, b. l. 138-115). Šias aplinkybes patvirtina UAB ,,Bleiras” pateiktos PVM sąskaitos buvo sumokėtos už transporto paslaugas, pervežant automobilius iš Vokietijos į Lietuvą. Mokestinio tyrimo metu UAB ,,Bleiras” direktoriaus paaiškinimas, kad bendrovė automobilių nepirko, o tik suteikė pareiškėjui transporto paslaugas( MGB b.l.209, UAB ,,Autobleiras” vyr. buhalterės paaiškinimas, kad automobilių bendrovė iš pareiškėjo, kaip gyventojo neįsigijo ir buhalterijoje jie nėra apskaityti. (MGK byla, b. l. 206, 209).

21GPMĮ 2 str. 7 d. apibrėžia individualią veiklą kaip savarankišką veiklą, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Nurodomi veiklos požymiai : veiklos tęstinumas, savarankiškumas, versliškumas bei tokios veiklos tikslas – ekonominės naudos siekimą. Šių požymių visuma apsprendžia ar tam tikra veikla laikytina individualia, ar ne.

22Kaip nustatyta byloje pareiškėjas nuo 2004-01-01 iki 2007-12-31 į Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikiją, Turkmėniją, Baltarusiją ir Rusiją eksportavo 50 automobilių, Lietuvoje savo vardu pardavė 8 automobilius. Tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (toliau – CMR) patvirtina, kad pareiškėjas 2006-2007 metais iš Vokietijos atsigabeno 207 lengvuosius automobilius (MGK byla, b. l. 116-137). Eksporto deklaracijose nurodytos automobilių statistinės vertės nuo 100 iki 230 litų. MGK byloje pateikti Tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (toliau – CMR) patvirtina, kad pareiškėjas 2006-2007 metais iš Vokietijos atsigabeno 207 lengvuosius automobilius (MGK byla, b. l. 116-137). CMR nurodyta, kad vežėjas yra UAB ,,Bleiras”, krovinio gavėjas - A. K.. Pinigų priėmimo kvitų duomenys patvirtina, kad A. K. už suteiktas paslaugas UAB ,,Bleiras” sumokėjo 85 491 Lt grynais pinigais (MGK byla, b. l. 138-115). Minėti pinigai, kaip patvirtina UAB ,,Bleiras” pateiktos PVM sąskaitos buvo sumokėtos už transporto paslaugas, pervežant automobilius iš Vokietijos į Lietuvą.

23Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas iš esmės neneigė atvežęs tuos automobilius į Lietuvą ir pardavinėjęs. Tvirtino, kad dalis atvežtų automobilių neva buvo ne jo, o vokiečio, kurio duomenų negali nurodyti, paaiškinti kaip perdavė-grąžino atvežtus automobilius vokiečiui, kaip tai buvo įforminta, kur tai buvo užfiksuota, kodėl jis teikė šias paslaugas vokiečiui- pareiškėjas paaiškinti negalėjo, objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, pateikti negalėjo. Todėl teismas, remdamasis aukščiau minėta MGB medžiaga, daro išvadą, jog pagrįstai konstatuota, jog Pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu t.y., nuo 2004-01-01 iki 2007-12-31, savo vardu eksportavo 50 automobilių į trečiąsias šalis, 8 pardavė Lietuvoje ir 2006 - 2007 metais 207 automobilių parsigabeno iš Vokietijos, ir per keletą dienų juos parduodavo Lietuvoje ir jo vykdytai nekilnojamo turto objektų pirkimo-pardavimo veiklai būdingas tęstinumas. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas teigė, kad iš kitų veiklų gaunamos pajamos buvo nedidelės, todėl papildomai užsidirbdavo iš automobilių pardavimo. Automobilių skaičius, pervežimų skaičius leidžia daryti išvadą, jog šia veikla vertėsi nuolat ir tai sudarė pagrindines pareiškėjo pajamas. Nustatytas sandorių, susijusių su automobilių pardavimais, skaičius, jų sudarymo intensyvumas ir pakartotinumas, gautų pajamų dydis (427 970 Lt), tai, kad pareiškėjo šeimos pajamos per 2004-2007 metus 58 461 Lt, sudaro tik 1/3 dalį jo gautų pajamų lyginant su pajamomis, gautomis iš automobilių pardavimo, pagrįstai konstatuota, kad vykdydamas pardavimus 2004-2007 m. pareiškėjas neabejotinai siekė ekonominės naudos, o tai reiškia, kad jo veikla atitinka versliškumo ir komerciškumo požymius. Pareiškėjas pats sprendė su savo veikla susijusius klausimus, pats investavo (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengė su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, skirstė ir naudojo gautas pajamas, todėl jo veikla traktuojama kaip savarankiška. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr.A8 693/2007). Duomenų, kad sandorių sudarymui įtakos turėjo kiti asmenys byloje nėra ir pareiškėjas nieko nepateikė.

24Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos objektyvios aplinkybės sudaro pagrindą daryti vienareikšmę išvadą, jog nagrinėjama veikla atitiko paminėtus individualios veiklos požymius. Atsižvelgiant į nustatytą sandorių skaičių, jų sudarymo intensyvumą ir pasikartojamumą, gautų pajamų dydį, akivaizdu, kad pareiškėjo veikla nebuvo atsitiktinė, ji buvo tęstinė. Šia veikla neabejotinai buvo siekiama ekonominės naudos ir ji turėjo versliškumo požymių. Nei tyrimo nei teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė kokių nors objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti nustatytų aplinkybių tikrumu ir paneigtų mokesčių administratoriaus išvadas. Teismas daro išvadą, kad šių nustatytų aplinkybių visuma atitinka GPM įstatymo 2 str. 7 dalyje apibrėžtus kriterijus ir pagrindžia inspekcijos padarytą išvadą, jog pareiškėjo 2004-2007 metais gautos iš nekilnojamojo turto pardavimo pajamos yra individualios veiklos pajamos.

25Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su mokesčio bazių nustatymu. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius neįrodė, kad jo pajamų suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100 000 Lt ir neteisingai apskaičiavo PVM, net taikydamas ekonominių modelių metodą, turėjo priskaičiuoti žymiai mažesnį GPM, kadangi jis nevykdė individualios veiklos, pagrindo priskaičiuoti VSD įmokas nėra pagrindo.

26MAĮ 67 str. įtvirtintos taisyklės , pagal kurias įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Pareiškėjas , kaip minėta, nepateikė objektyvių duomenų ir nepaneigė mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių.

27PVMĮ 71 str. numato, kad jeigu bendra atlygio už vykdytą ekonominę veiklą, patiektas prekes ir suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100000 Lt, pradedant tuo mėnesiu, kurį minėta suma buvo viršyta, privalo už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą. Apmokestinamasis asmuo privalo nustatyta tvarka registruotis PVM mokėtoju. PVMĮ 71 str. 4 dalis numato, kad neįsiregistravus PVM mokėtoju, apmokestinamasis asmuo neatleidžiamas nuo prievolės skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM, jei tai privaloma daryti pagal šio straipsnio 1-3 dalių nuostatas. Pagal PVMĮ 92 str. 1 dalį apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Kadangi pareiškėjas vykdė ekonominę veiklą, tačiau neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą 36 263 Lt PVM, nors jo PVM apmokestinamosios pajamos 100 000 Lt per metus (per paskutinius 12 mėnesių) viršijo 2006 m. lapkričio mėn. Todėl pagrįstai pareiškėjui paskaičiuotas 36 263 Lt PVM ir, atitinkamai, delspinigiai -15043 lt., ( PVMĮ įstatymo 123 str. 1 d., MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. ir 97 str. 2 d.) paskirta 3626 lt bauda ( 10 procentų nuo nesumokėto PVM) ( PVMĮ 123 str. 3 d.,

28Pareiškėjas tvirtino į Lietuvą atvežtus automobilius grąžindavęs vokiečiui. Mokestinio tyrimo metu apklausus automobilių pirkėjus Lietuvoje, pastarieji teigė pirkę iš lietuviškai kalbančio asmens,vokiečių nematę, nors pirkimo sutartyse buvo nurodomi nelietuvio-pardavėjo duomenys, o pareiškėjas tai aiškino, kaip padėjimu vokiečiams parduoti automobilius. ( MGB b.l.212-274; 275-276). Įrodyti šių aplinkybių pareiškėjas negalėjo, duomenų, kurie kokiu nors būdų patvirtintų, kad pareiškėjas tik“padėjo“, pastarasis nepateikė.

29Tokiu būdu, mokestinio patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėjas slėpė 101 automobilio pardavimą, ir deklaravęs individualios veiklos pajamas, pažymose sąskaitose bei muitinės dokumentuose nurodė nepagrįstai mažas parduotų automobilių kainas, už 2004-2007 m. buvo pagrįstai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai taikant ekonominių modelių metodą: nustatyta 2004 m. mokesčių bazė – 25 620 Lt, 2005 m. – 18 705 Lt, 2006 m. – 119 638 Lt; 2007 m. – 264 007 Lt ir Vadovaujantis GPM įstatymo 36 str. 2 d. ir MAĮ 96 str. 1 d. 2 p., 97 str. 2 d. bei 139 str. 1 d., nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuoto GPM jam apskaičiuoti 21 627 Lt GPM delspinigiai bei paskirta 5 728 Lt (10 proc. dydžio) GPM bauda. Nustačius, kad pareiškėjas vykdė individualią naudotų automobilių pirkimo ir pardavimo veiklą, jam, vadovaujantis VSDĮ 4 str. 3 dalies bei 16 str. nuostatomis, pagrįstai apskaičiuotos VSD įmokos bazinei ir papildomai pensijos daliai 4 462 Lt ir 3 650 Lt bei paskirtos šių įmokų 2 231 Lt ir 1 825 Lt baudos.

30Teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog mokesčių administratoriaus išvados yra pagrįstos, teisingos , todėl pareiškėjo skundas nepagrįstas ir netenkinamas.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str.,teismas

Nutarė

32Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

33Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.