Byla e2A-731-565/2019
Dėl nuosavybės teisės perkėlimo, naudojimosi tvarkos nustatymo, pareikštą ieškovei ir P. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ir atsakovų B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V. C., G. K., E. K., A. B., R. A., R. Z. ir V. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį dėl servituto nustatymo ir kompensacijos už žemės sklypo naudojimą priteisimo, pareikštą atsakovams B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V. C., G. K., E. K., A. B., R. A., R. Z., V. V., ir atsakovų priešieškinį dėl nuosavybės teisės perkėlimo, naudojimosi tvarkos nustatymo, pareikštą ieškovei ir P. M..

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė A. M. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), nuosavybės teise priklausančio ieškovei, 538/1150 dalies (2015 m. vasario 8 d. žemės sklypo plane pažymėtos indeksu B, apibrėžtos koordinatėmis ( - )) neterminuotą servitutą gyvenamajam namui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), eksploatuoti, suteikiant teisę atsakovams prie jo prieiti ir privažiuoti, atlikti kitus veiksmus, susijusius su gyvenamajame name esančių butų savininkų teisėmis naudotis gyvenamuoju namu ir jame esančiais butais; 2) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai šias periodines (kasmetines) kompensacijas už naudojimąsi servitutu: iš atsakovės B. B. – 155,24 Eur; iš atsakovo G. M. – 235,87 Eur; iš atsakovo R. P. – 263,01 Eur; iš atsakovo A. B. – 182,90 Eur; iš atsakovo A. K. – 65,52 Eur; iš atsakovės V. C. – 65,52 Eur; iš atsakovės G. K. – 65,52 Eur; iš atsakovės E. K. – 267,24 Eur; iš atsakovės A. B. – 181,79 Eur; iš atsakovės R. A. – 216,58 Eur; iš atsakovės R. Z. – 368,73 Eur; iš atsakovės V. V. – 214,92 Eur; 3) priteisti iš atsakovės B. B. 3 237,29 Eur nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo G. M. – 4 727,96 Eur nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo R. P. – 2 221,06 Eur nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo A. B. – 1 831,77 Eur nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų A. K., V. C., G. K. solidariai – 743,24 Eur nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės E. K. – 2 942,66 Eur nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės A. B. – 3 771,11 Eur nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės R. A. – 4 660,21 Eur nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės R. Z. – 456,38 Eur nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės V. V. – 1 197,96 Eur nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš visų atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė nurodė, kad 1997 metais įsigijo 11,5 arų ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (toliau – taip pat ir Žemės sklypas). Šis Žemės sklypas yra asmeninė ieškovės nuosavybė. 1992-06-04 statybos leidimo Nr. IN-92-154 pagrindu Žemės sklype, iki jį įsigyjant ieškovei, buvo pradėtas statyti vieno aukšto gyvenamasis namas. Ieškovė kartu su savo sutuoktiniu P. M. ir UAB ,,Vigysta“, kuri 2012-04-23 išregistruota iš Juridinių asmenų registro, 2002-05-17 sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl nebaigto gyvenamojo namo statybos užbaigimo ir pastatytų butų realizavimo. Šios sutarties pagrindu UAB „Vigysta“ pastatė daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį ( - ), ir pardavė butus atsakovams. Atsakovai Žemės sklypo dalies, kurią užima gyvenamasis namas, iš UAB „Vigysta“ neįsigijo, nes Žemės sklypo dalies nuosavybė šiai bendrovei nebuvo perleista. Atsakovai iki šiol ne teisėto pagrindo neatlygintinai naudojasi ieškovei priklausančia Žemės sklypo dalimi, kurią užima daugiabutis gyvenamasis namas.

93.

10Atsakovai B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V. C., G. K., E. K., A. B., R. A., R. Z., V. V. prašė ieškinį atmesti.

114.

12Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) perkelti nuosavybės teisę atsakovei B. B. į 719/11500 Žemės sklypo dalį, atsakovui G. M. – į 719/11500 Žemės sklypo dalį, atsakovui R. P. – į 719/11500 Žemės sklypo dalį, atsakovui A. B. – į 719/11500 Žemės sklypo dalį, atsakovui A. K. – į 239/11500 Žemės sklypo dalį, atsakovei V. C. – į 240/11500 Žemės sklypo dalį, atsakovei G. K. – į 240/11500 Žemės sklypo dalį, atsakovei E. K. – į 719/11500 Žemės sklypo dalį, atsakovei A. B. – į 719/11500 Žemės sklypo dalį, atsakovei R. A. – į 719/11500 Žemės sklypo dalį, atsakovei R. Z. – į 719/11500 Žemės sklypo dalį, atsakovei V. V. – į 719/11500 Žemės sklypo dalį; 2) nustatyti, kad atsakovai B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V. C., G. K., E. K., A. B., R. A., R. Z., V. V. naudosis 719/1150 Žemės sklypo dalimi, 2001-08-02 Žemės sklypo plane pažymėta taškais 3; 2; 1; 8; 7 ir indeksu „B“; ieškovė naudosis 431/1150 Žemės sklypo dalimi, 2001-08-02 Žemės sklypo plane pažymėto taškais 3; 4; 5; 6; 7 ir indeksu „A“.

135.

14Atsakovai nurodė, kad ieškovė bei jos sutuoktinis 2001-04-18 pasirašė sutikimą, kuriuo patvirtino, kad UAB „Vigysta“ gali vykdyti nebaigto statyti gyvenamojo namo perprojektavimą, rekonstrukcijos darbus, įregistravimą ir rekonstruotų butų pardavimą. Ieškovė su sutuoktiniu ie UAB „Vigysta“ 2001-10-31 pasirašė įnašo į jungtinę veiklą nebaigto statyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo UAB „Vigysta“ buvo perduota 719 m2 Žemės sklypo dalis. Ieškovė, jos sutuoktinis ir UAB „Vigysta“ 2002-05-17 pasirašė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią ieškovės ir jos sutuoktinio įnašas į jungtinę veiklą buvo nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantis Žemės sklype, ir 719 m2 ploto Žemės sklypo dalis. Jungtinės veiklos sutartis nebuvo panaikinta ar pripažinta negaliojančia. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-06-18 įsakymu Nr. 01A-66-V-369 buvo patvirtintas teritorijos prie ( - ), detalusis planas, kuriuo buvo suformuotas atskiras 719 m2 žemės sklypas, todėl ieškovė turėjo perduoti UAB „Vigysta“ nuosavybės teisę į 719 m2 Žemės sklypo dalį, tačiau to nepadarė. Ieškovė ieškinyje remiasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytu valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiu, kuris pagal Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisykles, patvirtintas 2014-05-14 Vilniaus miesto tarybos sprendimu, nustato nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką ir nėra taikomas privatiems asmenims priklausantiems žemės sklypams apmokestinti. Be to, ieškovė apskaičiuodama reikalaujamus mokesčius, nepagrįstai remiasi nurodytų taisyklių 10.1 punktu, kuris taikomas nesuformuotiems žemės sklypams valstybinėje žemėje, tuo tarpu nurodytų taisyklių 14.5. punktas nustato, kad neapmokestinamos daugiabučių namų (3 butai ir daugiau) užimtos žemės (išskyrus daugiabučiuose namuose juridinių asmenų nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą ir fizinių asmenų komercinės ar ūkinės paskirties nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą).

156.

16Ieškovė prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad Žemės sklypas viešajame registre nuo 2011-11-14 registruotas kaip ieškovės asmeninė nuosavybė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-06-18 įsakymas Nr. 01A-66-V-369 buvo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-04-04 sprendimu Nr. I-1606. Skundas dėl šio sprendimo panaikinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-08-13 sprendimu buvo atmestas. Atskiras 719 m2 žemės sklypas, su kurio suformavimu buvo siejamas Žemės sklypo dalies nuosavybės teisės perdavimas UAB „Vigysta”, nebuvo suformuotas, ir UAB „Vigysta“ nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį neįgijo. Ieškovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nes atsakovai su UAB „Vigysta“ sutartis sudarė laikotarpiu nuo 2001-11-29 iki 2003-10-01 ir nuo sutarčių sudarymo momento turėjo suprasti, kad nuosavybė į Žemės sklypą jiems nebuvo perleista.

177.

18Atsakovas pagal priešieškinį P. M. atsiliepimu prašė taikyti ieškinio senatį, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys šio atsakovo atžvilgiu turi būti atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi 2011-11-14 sudaryta turto pasidalijimo sutartimi Nr. 11761 Žemės sklypas tapo asmenine ieškovės nuosavybe, todėl P. M. yra netinkamas atsakovas pagal priešieškinį. Visi dešimt butų iš UAB „Vigysta“ buvo nupirkti laikotarpiu nuo 2001-11-29 iki 2003-10-01. Sudarydami notarines butų įsigijimo sutartis, atsakovai turėjo žinoti ir suprasti, kad kartu nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį, esančią po daugiabučiu gyvenamuoju namu, jie neįgijo, todėl pretenzijos dėl nuosavybės į žemę galėjo būti pareikštos per 10 metų nuo sutarčių sudarymo momento. Ieškovė, kaip Žemės sklypo savininkė, su atsakovais nėra sudariusi jokių susitarimų dėl Žemės sklypo ar jo dalies perleidimo. Neegzistuoja įrašai viešame registre, kad UAB „Vigysta“ iš ieškovės būtų įgijusi nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį. UAB ,,Vigysta“ yra pripažinusi, kad jungtinės veiklos sutartis nėra įvykdyta. Atsakovai nėra UAB „Vigysta“ teisių perėmėjais, kiek tai susiję su jungtinės veiklos sutartimi, nes jungtinės veiklos sutartis baigiasi vienam iš partnerių mirus ar jį likvidavus.

19II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

208.

21Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 19 d. sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė: 1) nustatyti žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio ieškovei A. M., unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 538/1150 dalies (R. A. Š. įmonės 2015-02-08 Žemės sklypo plane pažymėtos indeksu B, apibrėžtos koordinatėmis ( - )) neterminuotą servitutą gyvenamajam namui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), eksploatuoti, suteikiant teisę prie jo prieiti ir privažiuoti, atlikti kitus veiksmus, susijusius su gyvenamajame name esančių butų savininkų teisėmis naudotis gyvenamuoju namu ir jame esančiais butais; 2) priteisti ieškovei A. M. šias periodines (kasmetines) kompensacijas: iš atsakovės B. B. – 155,24 Eur; iš atsakovo G. M. – 235,87 Eur; iš atsakovo R. P. – 263,01 Eur; iš atsakovo A. B. – 182,90 Eur; iš atsakovo A. K. – 65,52 Eur; iš atsakovės V. C. – 65,52 Eur; iš atsakovės G. K. – 65,52 Eur; iš atsakovės E. K. – 67,24 Eur; iš atsakovės A. B. – 181,79 Eur; iš atsakovės R. A. – 216,58 Eur; iš atsakovės R. Z. – 368,73 Eur; iš atsakovės V. V. – 214,92 Eur; 3) nustatyti, kad priteistos periodinės kompensacijos mokamos į ieškovės A. M. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną. Kitą ieškinio dalį pirmosios instancijos teismas atmetė.

229.

23Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį nustatė, jog:

249.1.

25byloje esančios jungtinės veiklos sutarties, kuri tarp ieškovės, jos sutuoktinio ir UAB „Vigysta“ buvo sudaryta 2002-05-17, preambulė leidžia daryti išvadą, kad šios sutarties šalys susitarė vykdyti jungtinę veiklą, kurios tikslas – užbaigti gyvenamojo namo, kuris buvo pradėtas statyti pagal 1992-06-04 statybos leidimą, statybą ir realizuoti šiame name pastatytus butus. Šios sutarties 1.1 punkte, kuris detalizuojamas sutarties 1.1.1 ir 1.1.2 papunkčiais, yra aiškiai įvardinti ieškovės ir jos sutuoktinio įnašai į jungtinę veiklą: 1) nebaigtas statyti namas, kuris po šios sutarties sudarymo įregistruojamas kaip UAB „Vigysta“ nuosavybė; 2) 719 m2 Žemės sklypo dalis, perduodama UAB „Vigysta“ naudotis panaudos teise pagal 2001-10-31 panaudos sutartį. Ieškovė ir jos sutuoktinis pagal jungtinės veiklos sutartį neprisiėmė pareigos tretiesiems asmenims (atsakovams) perleisti nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį. Šia sutartimi Žemės sklypo dalis jungtinei veiklai buvo perduota panaudos teise, numatant, kad ateityje atlygintinai nuosavybės teisė į Žemės sklypo dalį bus perleista ne butų pirkėjams, o UAB „Vigysta“;

269.2.

27atsakovų pateiktos sutartys, sudarytos tarp atsakovų ir UAB „Vigysta“, yra rangos sutartys, kurių objektu nurodyta konkrečių butų statyba, o į sutarties objekto kainą įtraukta tiek statomo buto kaina, tiek Žemės sklypo dalies kaina, tačiau, kaip matyti iš 2002-04-15, 2002-07-31, 2002-11-25, 2002-12-15, 2003-03-13 sutarčių 2.1 – 2.3 punktų, UAB „Vigysta“ šiomis sutarties sąlygomis atsakovams įsipareigojo išduoti dokumentus tik statomų patalpų registravimui. Jokio susitarimo dėl Žemės sklypo dalies perleidimo nurodytose sutartyse nėra. Kitose teismui pateiktose 2001-11-29, 2002-09-09, 2003-01-22 sutartyse UAB „Vigysta“ taip pat įsipareigojo tik dėl statomų butų perleidimo užsakovų nuosavybėn, o dėl Žemės sklypo dalies šiose sutartyse numatyta sudaryti atskiras pirkimo – pardavimo sutartis. Teismui pateiktos UAB „Vygista“ ir atsakovų sudarytos sutartys negali būti laikomos įrodymais, kurie patvirtintų, kad šiems asmenims ieškovė, jos sutuoktinis perleido nuosavybės teisę į tam tikras Žemės sklypo dalis;

289.3.

29Vilniaus apygardos teismo 2010-02-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-2253-467/2010, kurioje buvo sprendžiamas P. M. ir A. M. prašymas dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo UAB „Vigysta“ bankroto byloje, buvo konstatuota, kad 719 m2 Žemės sklypo dalis iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Vigysta“ nuosavybėn neperėjo. Dėl šios priežasties ieškovės ir jos sutuoktinio kreditorinis reikalavimas dalyje dėl Žemės sklypo dalies kainos (287 000 Lt) nebuvo tenkintas. Kadangi UAB „Vigysta“ nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį nebuvo įgijusi, ji nuosavybės teisės į ją perleisti atsakovams negalėjo;

309.4.

31be to, byloje esančios UAB „Vigysta“ ir butus įgyjančių asmenų sutartys sudarytos 2001 – 2003 metais. Butus įgijusių asmenų 2008-06-02 reikalavime UAB „Vigysta“, kuriame nurodoma, kad šis asmuo butus įgijusių asmenų teises pažeidžia jau šešerius metus, patvirtina, jog priešieškinis pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl priešieškinis atmetamas ir šiuo pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

3210.

33Pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, nustatė, jog:

3410.1.

35ieškovė yra vienintelė Žemės sklypo savininkė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-06-02 išrašai patvirtina, kad butai, nuosavybės teise priklausantys atsakovams, yra pastate, kuris pastatytas ieškovei priklausančiame Žemės sklype. 2001-10-31 panaudos sutartimi dalis šio Žemės sklypo buvo perduota naudotis UAB „Vigysta“. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-10-06 išrašo su istorija duomenys patvirtina, kad įrašas apie panaudos sutartį galiojo nuo 2007-11-05 iki 2007-11-29, o įrašas apie 2002-05-15 sudarytą jungtinės veiklos sutartį, kurioje taip pat buvo įtvirtintos nuostatos apie Žemės sklypo dalies naudojimą panaudos teise, galiojo nuo 2009-06-04 iki 2010-07-09. Tokiu būdu atsakovai buvo informuoti, kokiu pagrindu jie naudojasi žeme, ant kurio pastatytas statinys, kuriame yra jų butai. Kadangi atsakovai iki jungtinės veiklos sutarties pabaigos Žemės sklypo dalimi naudojosi panaudos teise, o byloje nėra duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad panaudos sutartis buvo nutraukta, darytina išvada, kad, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, sudarytai tarp UAB „Vigysta“ ir ieškovės bei jos sutuoktinio, atsakovams, siekiant nepažeisti jų interesų (CK 6.978 straipsnio 5 dalis), išliko teisė ir toliau naudotis Žemės sklypu neatlygintinai, t. y. panaudos teise. Panaudos sutartyje įtvirtinta naikinamoji sąlyga, nustatanti panaudos santykių pabaigą, objektyviai negali įvykti, nes tai priklauso visų pirma nuo ieškovės valios (CK 1.68 straipsnio 3 dalis), todėl darytina išvada, kad panaudos sutartis yra neterminuota;

3610.2.

37nustačius, kad ieškovę ir atsakovus sieja teisniai panaudos santykiai, nėra vienos iš nepagrįsto praturtėjimo prielaidos – teisinio pagrindo nebuvimo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų, pareikštų kiekvienam atsakovui, kuriais prašoma iš kiekvieno jų priteisti pinigų sumas už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo dalimi praeityje kaip nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.242 straipsnis);

3810.3.

39byloje esantys ieškovės 2017-06-21 pasiūlymai, adresuoti kiekvienam atsakovui, yra ieškovės valios išraiška panaudos teisinius santykius pabaigti, o šalių interesus užtikrinti nustatant servitutą. Įstatyme nėra nustatyta apribojimų nutraukti panaudos sutartį dėl to, kad su tokiu sprendimu nesutinka kita panaudos sutarties šalis, todėl vertintina, kad panaudos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovų pasibaigė 2017-09-21. Taigi visiškai pagrįstas ir teisėtas yra ieškovės reikalavimas šalių santykius, naudojantis ieškovei priklausančiu Žemės sklypu, sureguliuoti nustatant servitutą, taip suteikiant atsakovams teisę naudotis svetimu daiktu (CK 4.111 straipsnis). Ieškovė pateikė 2015-02-28 R. A. Š. įmonės parengtą Žemės sklypo planą, kuriame aiškiai nustatytos servituto teise naudotinos Žemės sklypo dalies ribos, juo atsakovams suteikiama teisė naudotis Žemės sklypo dalimi, ant kurios pastatytas gyvenamasis namas tiek, kiek būtina objektyviai šiam daiktui naudoti pagal paskirtį (CK 4.112, 4.113 straipsniai). Atsakovai neišdėstė nesutikimo dėl prašomo nustatyti servituto ploto, jo ribų bei servitutu suteikiamų teisių. Teismo nuomone, 538 m2 servitutas užtikrina atsakovų interesus naudotis jiems priklausančiais butais ir užtikrina ieškovės teisę nevaržomai valdyti, naudotis ir disponuoti likusia Žemės sklypo dalimi, kurią sudaro 431 m2;

4010.4.

41ieškovė taip pat prašo nustatyti periodinę piniginę kompensaciją, mokamą paskutinę kiekvienų metų darbo dieną nuo teismo sprendimo nustatyti servitutą priėmimo dienos, kuri apskaičiuojama tokiu būdu: ieškovė nustatė viso Žemės sklypo (1150 m2) vertę, kuri VĮ Registrų centro 2017-05-10 rašto duomenimis yra 122 000 Eur, servitutu apsunkinama Žemės sklypo dalis sudaro 538 m2 (46,78 %), todėl šios sklypo dalies vertė yra 57 071,60 Eur. Ieškovės pateikti paskaičiavimai patvirtina, kad kiekvieno buto savininko mokėtina ieškovei kompensacija proporcinga buto plotui, pritaikant 4 procentų tarifą pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytą valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį. Atsakovai savo nesutikimą su paskaičiuotu metinės kompensacijos dydžiu grindžia tuo, kad teisės aktas, kuriuo remiasi ieškovė, nustatydama prašomos priteisti iš atsakovų periodinės kompensacijos dydį, nėra taikomas privatiems asmenims priklausantiems žemės sklypams apmokestinti bei tuo, kad ieškovė vadovaujasi ne tuo papunkčiu. Atsakovai nenurodė, kokiu teisės aktu nagrinėjamu atveju turėtų vadovautis ieškovė, todėl šis atsakovų argumentas nėra pakankamas tam, kad kvestionuoti ieškovės skaičiavimus ir jų pagrindu nustatytą periodinės kompensacijos dydį.

42III.

43Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

4411.

45Ieškovė A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo:

4611.1.

47panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės A. M. reikalavimas dėl 25 674,44 Eur nepagrįsto praturtėjimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovų 25 674,44 Eur nepagrįsto praturtėjimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4812.

49Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5012.1.

51nei 2001-10-31 panaudos sutarties, nei 2002-05-17 jungtinės veiklos sutarties sąlygose nenumatyta, kad šalių teisės ir pareigos galėtų būti perleistos tretiesiems asmenims. Apeliantė neišreiškė savo valios perduoti Žemės sklypo dalį neatlygintinai naudotis tretiesiems asmenims (atsakovams). Visos UAB „Vigysta“ ir apeliantės prievolės pagal 2001-10-31 panaudos sutartį ir 2002-05-17 jungtinės veiklos sutartį baigėsi likvidavus UAB „Vigysta“. Pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad panaudos sutartis yra neterminuota, o UAB „Vigysta“ teisės ir pareigos perėjo atsakovams. Apeliantė, jos sutuoktinis ir UAB „Vigysta“, sudarydami panaudos sutartį, išreiškė savo valią perduoti Žemės sklypo dalį konkrečiam laikotarpiui ir konkrečiam subjektui, o ne neterminuotai ir dar nekonkretiems asmenims – priešingu atveju šalys būtų susitarusios dėl kitokių sutarties sąlygų;

5212.2.

53nepriklausomai nuo to, ar atsakovai žinojo apie panaudos sutartį, panaudos sutarties išviešinimas viešajame registre nereiškia, kad atsakovai tapo panaudos sutarties šalimi ir kad jiems perėjo UAB „Vigysta“ teisės ir pareigos pagal šią sutartį. CK 1.75 straipsnis įtvirtina, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais – vadinasi, pagrindinė sandorio registracijos paskirtis yra įrodinėjimo, o ne teisių atsiradimo ar pasibaigimo. Atsakovai žinojo ir turėjo žinoti, kad Nekilnojamojo turto registro išrašas apie panaudos sutartį galiojo tik trumpą laikotarpį (nuo 2007-11-05 iki 2007-11-29), o įrašas apie jungtinės veiklos sutartį galiojo nuo 2009-06-04 iki 2010-07-09. Todėl atsakovai turėjo suprasti ir, tikėtina, suprato, kad Žemės sklypu naudojasi be jokio teisėto pagrindo;

5412.3.

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011, kurios faktinės aplinkybės yra analogiškos šiai bylai, nurodyta, jog pastato savininkas, neatlygintinai naudodamasis kito asmens žeme, kurioje yra pastatas, sutaupo piniginių lėšų. Toks sutaupymas laikytinas nepagrįstu, nebent būtų išreikšta žemės savininko valia sklypą suteikti naudotis neatlygintinai. Taigi, šiuo atveju pastato savininkas nepagrįstai praturtėja, o žemės, kurioje yra pastatas, savininkas atitinkamai negauna kompensacijos už nuosavybės teisės suvaržymą, t. y. pastatų savininkas praturtėja žemės savininko sąskaita. Kasacinis teismas konstatavo, kad esant tokiai situacijai yra visos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti ir kompensacijai priteisti (CK 6.242 straipsnis). Taigi ir nagrinėjamoje byloje apeliantei turėtų būti atlyginta už nuosavybės teisių į Žemės sklypo dalį, kuri yra užstatyta daugiabučiu gyvenamuoju namu, suvaržymą, atsakovams (dabartiniams butų savininkams) neatlygintinai naudojantis užstatyta Žemės sklypo dalimi laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2016 m.;

5612.4.

57apeliantės apskaičiavimu bendra priteistinos kompensacijos (nepagrįsto praturtėjimo) suma už naudojimąsi Žemės sklypu 2001 – 2016 m. sudaro 25 674,44 Eur. Kompensacijos dydis kiekvienam atsakovui yra skaičiuojamas pagal jo turimos nuosavybės teisės (buto) dalies daugiabučiame name ir jam tenkančio Žemės sklypo dalies ploto santykį, atsižvelgiant į Žemės sklypo dalies vertę atitinkamais metais (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis), taip pat tik už tą laikotarpį, nuo kurio atsakovai yra įregistruoti kaip butų ( - ), savininkai.

5813.

59Atsakovai B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V. C., G. K., E. K., A. B., R. A., R. Z., V. V. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo, palikti nepakeistą. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais:

6013.1.

61apeliantė siekia savo prievolę, kurią privalo vykdyti įvykus juridiniam faktui – per detaliojo planavimo procedūrą atskyrus 719 kv. m. dydžio sklypą, jį perduoti UAB „Vigysta“ nuosavybės teise, sutapatinti su panaudos teisiniu santykiu, kuris tarp apeliantės ir UAB „Vigysta“ susiklostė ir egzistavo nuo 2001-10-31. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu tiek namas, tiek 719 kv. m. Žemės sklypo dalis buvo įnešti kaip A. M. ir P. M. įnašai į jungtinę veiklą, neperduodant sklypo dalies nuosavybės teisės, tik įsipareigojant nuosavybę perduoti įvykus šalių nustatytam faktui, o 2001-10-31 panaudos sutartis UAB „Vigysta“ suteikė teisę rekonstruoti nebaigtą statyti namą, kuris nuosavybės teise priklausė bendrovei. Rekonstruojamo namo statytojas buvo UAB „Vigysta“, statybos leidimas buvo išduotas bendrovės vardu. Tam, kad UAB „Vigysta“ gautų statybą leidžiantį dokumentą, ji turėjo atitikti 2001-10-31 galiojusio Statybos įstatymo 3 str. (teisė būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimas) 2 d. 1 p. (ši teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais) reikalavimą. Sklypo dalies įnešimas į jungtinės veiklos sutartį, neperduodant nuosavybės UAB „Vigysta“, nesuteikia teisės jo valdyti Statybos įstatymo prasme. Statybos įstatymo prasme UAB „Vigysta“ teisę valdyti 719 kv. m. Žemės sklypo dalį įgijo 2001-10-31 panaudos sutarties pagrindu, kuri buvo išviešinta Registrų centre;

6213.2.

63vadovaujantis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi bei 2001-10-31 panaudos sutartimi ir 2002-05-17 jungtinės veiklos sutartimi, UAB „Vigysta“ su atsakovais sudarydama butų statybos sutartis, nurodė, kad ateityje jiems kiekvienam bus parduota po 1/10 dalį 719 kv. m. Žemės sklypo, kuris ateityje turi būti suformuotas ir atidalintas iš viso apeliantei priklausančio sklypo. UAB „Vigysta“, sudarydama butų statybos sutartis su atsakovais, turėjo reikalavimo teisę į A. M. per detaliojo planavimo procedūrą atidalinti 719 kv. m. atskirą sklypą. CK 6.396 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja perleidžiant nekilnojamojo daikto (jeigu tai nėra žemės sklypas) nuosavybę apspręsti ir žemės sklypo, kuris yra reikalingas nekilnojamojo daikto eksploatavimui, klausimą. Apeliantė pripažįsta, kad UAB „Vigysta“ nuo 2001-10-31 panaudos sutarties pagrindu panaudos teise naudojosi sklypo 719 kv. m. dalimi. Nei panaudos sutartis, nei jungtinės veiklos sutartis UAB „Vigysta“ nenustatė iš šių sutarčių atsirandančių teisių apribojimų. Atsakovai įsigiję iš UAB „Vigysta“ butus, Žemės sklypu naudojosi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nurodyta bendrovė pagal 2001-10-31 panaudos sutartį (CK 6.394 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliantė traktuoja, kad UAB „Vigysta“ pažeidė panaudos ir jungtinės veiklos sutartis, tai nėra pagrindas reikšti reikalavimus atsakovams, o tuo labiau, juos tenkinti.

6414.

65Atsakovai B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V. C., G. K., E. K., A. B., R. A., R. Z., V. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – A. M. ieškinį atmesti visa apimtimi, o priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6614.1.

67ieškovės ir UAB ,,Vigysta” atsiskaitymo pagal 2002-05-17 jungtinės veiklos sutartį faktas nėra šio ginčo dalykas. Bylos medžiaga įrodo, kad veiksmų seka turi būti tokia: pirmiausia A. M. perduoda UAB „Vigysta“ nuosavybės teise naujai suformuotą 719 kv. m. sklypą; po to, kai UAB „Vigysta“ nuosavybės teise gauna iš A. M. naujai suformuotą 719 kv. m. sklypą, atliekami jungtinės veiklos sutartyje numatyti statybos darbai 600 000 Lt sumai. Esant galiojančiam detaliajam planui, A. M. naujai suformuotų sklypų VĮ Registrų centras neįregistravo ir vieno iš naujai suformuotų sklypų, kuriuo faktiškai UAB „Vigysta“ naudojosi panaudos sutarties pagrindu ir kuris kaip dalis A. M. priklausančio sklypo buvo įneštas įnašu į jungtinę veiklą, neperdavė UAB „Vigysta“ nuosavybei. Atsakovai (ieškovai pagal priešieškinį) teigia ir įrodinėja, kad esant galiojančiai 2001-10-31 panaudos sutarčiai, 2001-10-31 A. M. su UAB „Vigysta“ pasirašytam įnašo į jungtinę veiklą nebaigto statyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktui ir galiojančiai 2002-05-17 jungtinės veiklos sutarčiai, A. M. atsirado prievolė perduoti 719 kv. m. sklypą (po jo suformavimo) UAB „Vigysta“ nuosavybėn, o kitai sutarčių šaliai, t. y. UAB „Vigysta“, atsirado reikalavimo teisė į A. M. tinkamai įvykdyti savo prievoles (CK 6.189 straipsnio 1 dalis; 6.200 straipsnis);

6814.2.

69atsakovai, sudarydami butų statybos rangos sutartis, žinojo apie UAB „Vigysta“ ir A. M. 2002-05-17 jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu UAB „Vigysta“ turėjo įgyti 719 kv. m. sklypą, kurio 1/10 dalį nustatyta tvarka nuosavybės teise perduos kiekvienam iš butų statybos užsakovų, t. y. atsakovams. Butų statytojų apmokėjimas 1/10 dalies sklypo buvo avansinis apmokėjimas daikto, kurio įgijimui UAB „Vigysta“ turėjo teisinį pagrindą, t. y. atitinkamą reikalavimo teisę į A. M.. Pirmos instancijos teismas, klaidingai aiškindamas rangos sutartis, 1/10 sklypo dalies įtraukimą į rangos sutarties dalyką ir mokėjimą už tai vertino kaip nesąžiningą UAB „Vigysta“ elgesį, tačiau kuo pasireiškia tariamas nesąžiningumas, teismas nepasisakė. CK 6.394 straipsnis imperatyviai nustato, kad perleidžiant nekilnojamąjį daiktą, turi būti apspręsta ir žemės sklypo, kuriame stovi perleidžiamas nekilnojamasis daiktas, nuosavybės klausimas;

7014.3.

71atsakovų reikalavimas į A. M. ir jos sutuoktinį P. M. yra išvestinis reikalavimas, nes UAB „Vigysta“ turėjo prievolę perduoti nuosavybės teise atsakovams po 1/10 dalį žemės sklypo, nuosavybės teise gauto iš A. M.. A. M. neįvykdė savo prievolės UAB „Vigystai“, atitinkamai, ši bendrovė neįvykdė savo prievolės perleisti po 1/10 dalį žemės sklypo, gauto iš A. M.. Todėl byloje pateiktų A. M., veikiančios kartu su sutuoktiniu P. M., sutarčių, susitarimų ir įnašo į jungtinę veiklą akto su UAB „Vigysta“ pagrindu atsakovai turi reikalavimo teisę į UAB „Vigysta“, tačiau, po bendrovės bankroto, savo reikalavimo teisę tiesiogiai nukreipia į A. M. ir P. M.;

7214.4.

73pirmos instancijos teismas, priteisdamas periodines kompensacijas ieškovei, nenagrinėjo kompensacijų dydžio pagrįstumo. Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 straipsnis, 6.246 straipsnio 3 dalis). Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių priteisimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovė savo sklypo dalį, kuri apsunkinama servitutu, įvertino 57 071 Eur. Teismas skundžiamu sprendimu iš visų atsakovų ieškovės naudai priteisė periodinę kasmetinę bendrą 2 282,84 Eur sumą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovai per 25 metus padengs visą apsunkintos sklypo dalies vertę (57 071,60 : 2 282,84 = 25). Skundžiamu sprendimu nustatytas neterminuotas servitutas. Ieškovė po 25 metų pradėtų gauti atsakovų mokamas periodines išmokas ir tada tai jau būtų de facto nepagrįstas praturtėjimas. Situacija akivaizdžiai pažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Be to, teisės aktas, kuriuo remiasi ieškovė, nustatydama prašomos priteisti iš atsakovų periodinės kompensacijos dydį, nėra taikomas privatiems asmenims priklausantiems žemės sklypams apmokestinti;

7414.5.

75teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžią, dėl ko netinkamai pritaikė ieškinio senaties terminą reguliuojančias normas. Teismas senaties termino pradžią skaičiavo nuo kiekvieno buto statybos rangos sutarties datos ir tai neatitinka CK 1.127 straipsnio 1 dalies esmės. Teismas nustatė, kad detalusis planas, kurio įsigaliojimas buvo imperatyvi sąlyga naujai suformuoto sklypo perdavimui iš A. M. nuosavybės UAB „Vigysta“ nuosavybei, įsigaliojo tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-02 nutarties priėmimo. Įsigaliojus detaliajam planui, atsirado objektyvios sąlygos A. M., veikiant kartu su sutuoktiniu P. M., naujai suformuotą 719 kv. m. sklypą perduoti UAB ,,Vigysta“ nuosavybėn. Jungtinės veiklos sutartyje nebuvo nustatyta, per kokį laikotarpį nuo naujo sklypo suformavimo A. M. tą sklypą privalo perduoti UAB „Vigysta“. Įrašas Registrų centre apie jungtinės veiklos sutartį buvo panaikintas 2010-07-09. Ši data yra ženklas, kad A. M. galimai neketina vykdyti savo prievolės perduoti naujai suformuotą sklypą UAB „Vigysta“, o tai reiškia, kad griaunama visa grandinė sutartinių prievolių, įskaitant UAB „Vigysta“ prievolę perleisti kiekvienam atsakovui po 1/10 dalį sklypo, kurį turėjo gauti nuosavybėn iš A. M.. Priešieškinis teismui pateiktas 2018-01-12, t. y. nepraleidus bendrojo ieškinio senaties (10 metų) termino.

7615.

77Ieškovė A. M. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7815.1.

79jungtinės veikos sutarties nuostatos patvirtina, kad ieškovė ir jos sutuoktinis (P. M.) pagal šią sutartį neprisiėmė pareigos apeliantams perleisti nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį, o Žemės sklypo dalis jungtinei veiklai buvo perduota panaudos teise, numatant, kad ateityje, įvykus sutartyse (tiek panaudos, tiek jungtinės veiklos) numatytoms sąlygoms, nuosavybės teisė į Žemės sklypo dalį bus atlygintinai perleista UAB „Vigysta“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Žemės sklype esantis gyvenamasis namas tinkamu naudotis buvo pripažintas 2008-04-09, tačiau UAB „Vigysta“ per vienerius metus neatliko nei 600 000 Lt vertės statybos darbų ieškovės nurodytame objekte, nei išmokėjo 600 000 Lt sumą. Taigi, pagal jungtinės veiklos sutartį su ieškove atsiskaityta nebuvo. Be to, nebuvo išpildyta ir kita Žemės sklypo perėjimo UAB „Vigysta“ nuosavybėn sąlyga pagal jungtinės veiklos sutartį – nebuvo pakeista Žemės sklypo paskirtis. Taigi ieškovė, jos sutuoktinis ir UAB „Vigysta“ tarpusavyje susitarė dėl atlygintinio Žemės sklypo dalies perleidimo ateityje, tačiau abiem sutarčių šalims pilnai neįvykdžius savo tarpusavio prievolių, jungtinės veiklos sutarčiai pasibaigus, ieškovės ir jos sutuoktinio įnašas į jungtinę veiklą buvo susigrąžintas, neįgyjant pareigos neatlygintinai perleisti butų pirkėjams nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalis. Jeigu šalys būtų sutariusios dėl tokios veiksmų sekos, kokią įsivaizduoja apeliantai, ginčo atveju reikštų, kad ieškovė sutartimi prisiėmė pareigą Žemės sklypo dalį perleisti neatlygintinai, o tai prieštarautų visai sutarties esmei;

8015.2.

81butų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu UAB ,,Vigysta“ nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį neturėjo, todėl negalėjo jo parduoti. Be to, butų statybos (rangos) sutarčių sąlygose nėra kalbama apie avansinį mokėjimą už Žemės sklypą. Sutartyse numatyta, kad užsakovams (apeliantams) pilnai atsiskaičius su rangovu (UAB „Vigysta“) ir Valstybinei komisijai priėmus objektą naudojimui, rangovas įsipareigoja išduoti užsakovams dokumentą, suteikiantį teisę įregistruoti patalpas žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje, o dėl žemės sklypo pasirašoma pirkimo – pardavimo sutartis (2.2 punktas). Iš šių nuostatų matyti, kad UAB „Vigysta“ neperleido apeliantams nuosavybės teisės į 1/10 Žemės sklypo dalies (nes jos neturėjo), o aplinkybė, kad dėl Žemės sklypo turėjo būti pasirašoma atskira pirkimo – pardavimo sutartis, reiškia, kad, neturėdama jokios teisės į Žemės sklypą, UAB „Vigysta“ nesąžiningai į minėtas sutartis įtraukė disponavimo juo klausimus. Apeliantai, žinodami, kad sutarčių pasirašymo metu UAB „Vigysta“ nebuvo Žemės sklypo savininkė, prisiėmė riziką, kad sutartyse nurodyta Žemės sklypo dalis nebus jiems parduota. Pagal jungtinės veiklos sutartį ieškovė neįsipareigojo perleisti Žemės sklypo dalies tretiesiems asmenims, taip pat sutartyje nebuvo numatyta teisių ir pareigų perėjimo tretiesiems asmenims galimybė;

8215.3.

83ieškovė siūlė taikyti teismų praktikoje pripažįstamą ir bendruosius teisės principus atitinkančią periodinės kompensacijos apskaičiavimo metodiką, pagal kurią kiekvieno buto savininko mokėtinos kompensacijos dydis yra apskaičiuojamas nuo žemės sklypo rinkos kainos proporcingai buto plotui, pritaikant 4 proc. tarifą pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytą valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį. Taikant šią apskaičiavimo tvarką, ieškovė galėtų tikėtis adekvačios (proporcingos) kompensacijos už ribojamas nuosavybės teises dėl servituto nustatymo, o apeliantų prievolė mokėti kompensaciją nebūtų neproporcingai didelė (pvz. kaip mokant vienkartinę kompensaciją). Ieškovė tinkamai motyvavo, kaip ir kuo remiantis turėtų būti apskaičiuojama periodinė kompensacija, pateikė išsamius skaičiavimus dėl kiekvieno buto savininko (apelianto) mokėtinos kompensacijos dydžio, o teismas neįžvelgė šios metodikos trūkumų, todėl ją patvirtino. Apeliantai savo ruožtu nepateikė argumentų, kodėl ieškovės apskaičiavimai yra nepagrįsti, o apsiribojo ieškovės pateiktos metodikos neigimu bei deklaratyviu teigimu, kad teismas, pripažinęs ieškovės pateiktos kompensacijos apskaičiavimo metodikos pagrįstumą, pažeidė šalių įrodinėjimo naštą reglamentuojantį CPK 178 straipsnį;

8415.4.

85servituto teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 4.111 – 4.140 straipsniai) nenumato terminuoto servituto nustatyto galimybės, nes pagal savo esmę servituto paskirtis yra užtikrinti, kad viešpataujančio daikto savininkas galėtų tinkamai naudotis savo daiktu, o ši teisė negali būti apribojama konkretaus termino. Vienintelė šios taisyklės išimtis – CK 4.136 straipsnis, pagal kurį servitutas baigiasi suėjus senaties terminui, jeigu turintis teisę juo naudotis asmuo savanoriškai dešimt metų pats ar per kitus asmenis nesinaudojo servituto suteikiamomis teisėmis. Esant neterminuotam servitutui, ir kompensacija yra mokama neterminuotai. Pažymėtina, kad įstatymų numatytais atvejais servitutui pasibaigus (pvz., jeigu apeliantai nusipirktų žemės sklypą iš ieškovės, dėl ko ieškovė neprieštarauja), prievolė mokėti periodinę kompensaciją išnyktų (CK 4.130 straipsnio 1 dalis). Periodinė kompensacija yra skirta tam, kad būtų kompensuojami ieškovės nuosavybės teisės suvaržymai, o tam neturi įtakos tai, kad po atitinkamo laikotarpio kompensacija viršys turto vertę. Analogiškai yra ir su nuomos teisiniais santykiais: jeigu sudaroma nuomos sutartis, o sumokėti nuomos mokesčiai po kurio laiko viršija nuomojamo daikto vertę, tai jokiu būdu nereiškia, kad nuomininkas turi būti atleistas nuo pareigos atlyginti nuomotojui už naudojimąsi daiktu;

8615.5.

87apeliantai nenurodė, kokiu kitu teisės aktu ar jo nuostata turi būti vadovaujamasi nustatant periodinės kompensacijos dydį (CPK 178 straipsnis). Ieškovės siūloma metodika yra taikoma teismų praktikoje – periodinės kompensacijos dydis už naudojimąsi nustatytu servitutu gali būti apskaičiuojamas remiantis valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus įtvirtinančiais teisės aktais, juos taikant pagal analogiją. Minėtų taisyklių 10.1 punktas taikytinas, nes ir apeliantų naudojama Žemės sklypo dalis nėra suformuota kaip atskiras sklypas. Ieškovė yra fizinis asmuo, o jos Žemės sklypas – privatus, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomas taisyklių 14.5 punktas, kuris nustato, kad daugiabučių namų (3 butai ir daugiau) užimta valstybinė žemė yra neapmokestinama, nes tai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams bei servituto atlygintinumo prezumpcijai;

8815.6.

89atsakovai nepagrįstai nurodo, jog ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo 2010-07-09, kai ieškovės prašymu buvo panaikintas įrašas apie jungtinės veiklos sutartį. Apeliantai ir UAB „Vigysta“ butų pirkimo – pardavimo (rangos) sutartis pasirašė nuo 2001-11-29 iki 2003-10-01, o šiose sutartyse UAB „Vigysta“ įsipareigojo pastatyti butus ir atitinkamomis sąlygomis juos perduoti bei su kiekvienu pirkėju sudaryti individualią pirkimo – pardavimo sutartį dėl 1/10 dalies 719 kv. m. Žemės sklypo. Sutarčių pasirašymo metu UAB „Vigysta“ Žemės sklypo nuosavybės neturėjo, dėl to jo parduoti net teoriškai negalėjo (CK 6.306 straipsnis, 6.307 straipsnis), sutarčių sudarymo metu Žemės sklypo savininke buvo ieškovė. Apeliantai žinojo ir turėjo žinoti, kad įsipareigoja nusipirkti Žemės sklypą iš jo parduoti neturinčio teisės asmens. Nepaisant to, iki pat ieškovės kreipimosi į teismą apeliantai nesiėmė jokių veiksmų savo tariamai pažeistoms teisėms apginti, o priešieškinį pareiškė tik ginantis nuo pareikšto ieškinio. Apeliantų nurodomas teisės pažeidimas jau egzistavo nuo 2001-11-29 iki 2003-10-01, todėl ieškinio senaties terminas baigėsi laikotarpiu nuo 2011-11-29 iki 2013-10-01. Faktą, kad apeliantai apie savo pažeidžiamas teises žinojo gerokai anksčiau nei 2008-07-09, liudija 2008-06-02 apeliantų reikalavimas UAB „Vigysta“ „priduoti“ jiems Žemės sklypo dalį, kuri numatyta butų pirkimo – pardavimo sutartyse. Reikalavime nurodoma, kad UAB „Vigysta“ jau šešerius metus pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus perduoti gyventojams butus ir Žemės sklypo dalį, todėl neabejotina, kad apeliantai apie tai, jog UAB „Vigysta“ neturėjo nuosavybės teisės į Žemės sklypą, žinojo nuo sutarčių sudarymo momento.

9016.

91Atsakovas pagal priešieškinį P. M. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

9216.1.

93P. M. nėra Žemės sklypo savininkas, todėl nėra tinkamas atsakovas byloje, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas jau vien šiuo pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 2011-11-14 tarp ieškovės ar P. M. buvo sudaryta turto pasidalijimo sutartis Nr. 11761, kurios pagrindu Žemės sklypas tapo asmenine ieškovės nuosavybe. Duomenys apie turto pasidalijimo sutartį nėra nuginčyti (CK 4.262 straipsnis). Priešieškiniu taip pat nereikalaujama modifikuoti tarp bankrutavusios UAB ,,Vigysta“ ir ieškovės kartu su atsakovu P. M. sudarytų sutarčių, kurios yra pateiktos į bylą;

9416.2.

95iš byloje esančių dokumentų matyti, kad visi dešimt butų iš UAB „Vigysta“ buvo nupirkti nuo 2001-11-29 iki 2003-10-01, kuomet tarp 10 pirkėjų, t. y. fizinių asmenų, ir UAB „Vigysta“ buvo pasirašytos buto statybos sutartys. Sudarydami notarinės formos butų įsigijimo sutartis, pirkėjai žinojo ir suprato, kad kartu nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį jie neįgyja, nes UAB „Vigysta“ nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį nei tuomet, nei kada nors vėliau nebuvo įgijusi. Tai reiškia, kad jeigu butų gyventojai turėjo kokių nors pretenzijų dėl Žemės sklypo dalies, tokios pretenzijos turėjo būti pareikštos per įstatyme nustatytą senaties terminą, t. y. 10 metų;

9616.3.

97ieškovė A. M. ir jos sutuoktinis (P. M.) pagal jungtinės veiklos sutartį neprisiėmė pareigos atsakovams perleisti nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį, o Žemės sklypo dalis jungtinei veiklai UAB „Vigysta“ (ne atsakovams) buvo perduota panaudos teise, numatant, kad ateityje, įvykus sutartyse (tiek panaudos, tiek jungtinės veiklos) numatytoms sąlygoms, nuosavybės teisė į Žemės sklypo dalį bus atlygintinai perleista būtent UAB „Vigysta“, o ne atsakovams. UAB ,,Vigysta” savo įsipareigojimų pagal jungtinės veiklos sutartį neįvykdė ir šį faktą pripažino, todėl ieškovei A. M. neatsirado pareiga UAB ,,Vigytsa“ perleisti nuosavybės teisę į dalį Žemės sklypo;

9816.4.

99pagal įstatymą UAB „Vigysta“ galėjo parduoti tik sau priklausantį turtą. Kadangi duomenys apie nekilnojamojo turto priklausomybę yra vieši, butų pirkėjai turėjo visas galimybes išsiaiškinti, ką perka, t. y., ar pardavėjui UAB „Vigysta“ Žemės sklypo dalis priklauso nuosavybės teise. Bet kuriuo atveju tokių nuostatų įtraukimas į butų statybos sutartis negali būti pagrindas nusavinti nuosavybės teisę iš ieškovės A. M., kuomet UAB „Vigysta“ neįvykdė savo įsipareigojimų, tik kuriuos įvykdžius ieškovei būtų kilusi pareiga perleisti UAB „Vigysta“ dalį Žemės sklypo;

10016.5.

101likvidavus UAB „Vigysta“, nustojo galioti ir jungtinės veiklos sutartis, kadangi nebeliko vienos iš sutarties šalių. Vadinasi, kuomet nuosavybės teisė į Žemės sklypo dalį UAB „Vigysta“ neperėjo, ieškovė A. M. yra vienintelė Žemės sklypo savininkė ir jokie kiti asmenys (atsakovai pagal priešieškinį), remdamiesi jungtinės veiklos sutartimi, neturi teisės reikšti pretenzijų ir / ar inicijuoti jau nebeegzistuojančios sutarties pakeitimo (modifikavimo). UAB „Vigysta“ neturi vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovę A. M. ir atsakovą P. M., nes UAB „Vigysta“ neįvykdė savo prievolių pagal jungtinės veiklos sutartį. Galiausiai, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą yra įgyjama sandorio pagrindu, o toks sandoris privalo būti notarinės formos (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė, kaip Žemės sklypo savininkė, su atsakovais (butų savininkais) būtų sudariusi kokius nors susitarimus dėl Žemės sklypo ar jo dalies perleidimo.

102IV.

103Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10417.

105Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10618.

107Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė.

10819.

1090,1150 ha žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ) (Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso ieškovei A. M. pagal 1997 m. birželio 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/97-13232, 1999 m. kovo 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/99-20600 ir 2011 m. lapkričio 14 d. turto pasidalijimo sutartį Nr. 11761. Žemės sklype pastatytas 833,51 kv. m. bendro ploto dešimties butų gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ). Gyvenamajame name esantys butai nuosavybės teise priklauso atsakovams. Dėl kompensacijos (nepagrįsto praturėjimo) už Žemės sklypo dalies naudojimą

11020.

111Pagal CK 6.242 str. 1 d. be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturėjimas. Tam, kad tenkinti ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturėjimo sąlygos: 1) atsakovas turi būti praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas; 3) turi būti priežastinis ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturėjimo ryšys; 4) atsakovo praturėjimas negali būti pateisinamas, t. y. tokiam praturėjimui negali būti teisinio pagrindo; 5) ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) nepagrįstas praturėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį.

11221.

113Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovai Žemės sklypo dalimi, kurioje yra pastatytas gyvenamasis namas, nuo 2001 m. naudojasi be teisėto pagrindo ir, nemokėdami ieškovei už naudojimąsi šia Žemės sklypo dalimi, nepagrįstai sutaupė ieškovės sąskaita, atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 25 674,44 Eur kompensaciją (nepagrįstą praturėjimą).

11422.

115Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė, jos sutuoktinis P. M. ir UAB „Vigysta“ 2002 m. gegužės 17 d. jungtinės veiklos sutartimi susitarė dėl bendros veiklos užbaigiant statyti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį 719 kv. m. Žemės sklypo dalyje, ir jį realizuojant – ieškovė ir jos sutuoktinis P. M. įsipareigojo perduoti UAB „Vigysta“ nuosavybėn nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir 719 kv. m. Žemės sklypo dalį, kurioje yra nebaigtas statyti gyvenamasis namas (jungtinės veiklos sutarties 1.1., 2.2. p.), o UAB „Vigysta“ įsipareigojo perprojektuoti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, jį pastatyti ir realizuoti (jungtinės veiklos sutarties 1.2., 1.4 p.). Jungtinės veiklos sutarties šalys taip pat susitarė, kad ieškovei ir jos sutuoktiniui P. M. lygiomis dalimis atitenka 600 000 Lt, gautų realizavus jungtinės veiklos sutarties pagrindu pastatytą gyvenamąjį namą, o kita gautų lėšų dalis atitenka UAB „Vigysta“. Iš 2015 m. gegužės 15 d. susitarimo matyti, kad 600 000 Lt suma atitinka šalių sutartą 719 kv. m. Žemės sklypo dalies ir joje esančio nebaigto statyti gyvenamojo namo kainą, atitinkamai 287 600 Lt ir 312 400 Lt.

11623.

117Vykdydami įsipareigojimus pagal jungtinės veiklos sutartį, ieškovė ir jos sutuoktinis P. M. 2001 m. spalio mėn. 31 d. įnašo į jungtinę veiklą nebaigto statyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktu perdavė UAB „Vigysta“ nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį 719 kv. m. Žemės sklypo dalyje. Gyvenamasis namas šio perdavimo-priėmimo akto ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas UAB „Vigysta“ nuosavybės teise.

11824.

119Vykdydami įsipareigojimus pagal jungtinės veiklos sutartį, ieškovė ir jos sutuoktinis P. M. 2001 m. spalio 31 d. žemės panaudos sutartimi perdavė UAB „Vigysta“ naudotis 719 kv. m. Žemės sklypo dalį. Panaudos sutarties 3 p. nurodyta, kad Žemės sklypo dalis pagal šią sutartį perduodama naudotis iki Žemės sklypo detalaus išplanavimo procedūros užbaigimo. Pagal 2001 m. spalio mėn. 31 d. įnašo į jungtinę veiklą nebaigto statyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto 2 p. ir jungtinės veiklos sutarties 2.2. p. 719 kv. m. Žemės sklypo dalis UAB „Vigysta“ nuosavybėn turėjo būti perduota užbaigus Žemės sklypo detalaus išplanavimo procedūrą.

12025.

1212001-2003 m. UAB „Vigysta“ ir atsakovai sudarė sutartis, kuriomis UAB „Vigysta“ įsipareigojo atsakovams pastatyti ir perduoti butus name, esančiame 7,4 arų / 719 kv. m. Žemės sklypo dalyje (skirtingose sutartyse skirtingai apibrėžiamas Žemės sklypo dalies, kuriame statomas namas, plotas). Į atsakovų mokamą kainą pagal sutartis buvo įskaičiuota ir Žemės sklypo dalies kaina. UAB „Vigysta“ Žemės sklypo dalyje pastatė gyvenamąjį namą ir jame esančius butus priėmimo-perdavimo aktais perdavė atsakovams.

12226.

123Taigi, ieškovė ir jos sutuoktinis P. M. bei UAB „Vigysta“ jungtinės veiklos sutartimi susitarė, kad ieškovė ir jos sutuoktinis perduos UAB „Vigysta“ nuosavybės teise 719 kv. m. Žemės sklypo dalį ir šioje Žemės sklypo dalyje esantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, o UAB „Vigysta“ perprojektuos šį namą, jį pastatys ir parduos. Nors tik dalyje tarp UAB „Vigysta“ ir atsakovų sudarytų sutarčių dėl butų statybos gyvenamajame name, esančiame Žemės sklypo dalyje, yra atskiros nuostatos dėl šio Žemės sklypo dalies pardavimo atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal atskiras sutartis, tačiau kadangi 719 kv. m. Žemės sklypo dalis buvo skirta gyvenamajam namui pastatyti ir eksploatuoti, o sutartimis atsakovai įsipareigojo sumokėti UAB „Vigysta“ ne tik butų, bet ir šios Žemės sklypo dalies kainą, daroma išvada, kad tarp UAB „Vigysta“ ir atsakovų buvo susitarimas ne tik dėl butų statybos, bet ir dėl 719 kv. m. Žemės sklypo dalies pardavimo.

12427.

125Ieškovė ir jos sutuoktinis P. M. neįvykdė prievolės perduoti UAB „Vigysta“ nuosavybės teisės į 719 kv. m. ploto Žemės sklypo dalį, todėl UAB „Vigysta“ šios Žemės sklypo dalies nepardavė atsakovams.

12628.

127Todėl atsakovai Žemės sklypo dalimi naudojosi 2001 m. spalio 31 d. žemės panaudos sutarties, 2002 m. gegužės 17 d. jungtinės veiklos sutarties ir tarp atsakovų ir UAB „Vigysta“ sudarytų sutarčių dėl butų statybos pagrindu.

12829.

129Šiai išvadai neturi įtakos ta aplinkybė, kad atsakovai nėra žemės panaudos ir jungtinės veiklos sutarčių šalimis, o ieškovė ir jos sutuoktinis nėra sutarčių dėl butų statybos šalimis. Jungtinės veiklos sutartimi ieškovė ir jos sutuoktinis įsipareigojo perduoti UAB „Vigysta“ nuosavybės teisę į 719 kv. m. Žemės sklypo dalį tam, kad UAB „Vigysta“ šioje Žemės sklypo dalyje pastatytų gyvenamąjį namą, kurį kartu su Žemės sklypo dalimi perleistų kitiems asmenims, šio ginčo atveju – atsakovams. UAB „Vigysta“ Žemės sklypo dalimi iki jos perdavimo nuosavybės teise naudojosi žemės panaudos sutarties pagrindu. Nors juridinis faktas apie žemės panaudos sutartį Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 5 d. iki 2007 m. lapkričio 29 d., byloje nėra įrodymų, kad ieškovė ir jos sutuoktinis būtų turėję teisėtą pagrindą nutraukti žemės panaudos sutartį. CK 6.394 str. 3 d. nustatyta, kad kai nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės savininko sutikimo tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

13030.

131Taigi, nėra CK 6.242 str. 1 d. nustatytų nepagrįsto praturėjimo sąlygų, nes atsakovai Žemės sklypo dalimi naudojosi sutarčių pagrindu, o situacija, kad atsakovai iki šiol naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo dalimi susidarė dėl to, kad ieškovė ir jos sutuoktinis P. M. neįvykdė prievolės perduoti Žemės sklypo dalį nuosavybės teise UAB „Vigysta“. Dėl reikalavimo perkelti nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį

13231.

133Kaip jau nurodyta, pagal žemės panaudos sutarties 3 p. 719 kv. m. Žemės sklypo dalis buvo perleista naudotis UAB „Vigysta“ iki Žemės sklypo detalaus išplanavimo procedūros užbaigimo ir jo paskirties pakeitimo. Pagal jungtinės veiklos sutarties 1.1.2. p. 719 kv. m. Žemės sklypo dalis į jungtinę veiklą įnešama pagal žemės panaudos sutartį, iki, pakeitus žemės paskirtį, nuosavybės teisė į šią Žemės sklypo dalį bus perduota UAB „Vigysta“ (jungtinės veiklos sutarties 2.2. p.). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymo Dėl teritorijos prie ( - ) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo matyti, kad buvo atliekama detaliojo planavimo procedūra, atskiriant iš Žemės sklypo atskirą žemės sklypą gyvenamajam namui statyti. Taigi, darytina išvada, kad nuosavybės teisė į Žemės sklypo dalį UAB „Vigysta“ turėjo būti perduota atlikus detaliojo planavimo procedūrą ir iš Žemės sklypo atskyrus žemės sklypą gyvenamajam namui statyti. Tačiau detaliojo planavimo procedūra nebuvo atlikta, ir Žemės sklypo dalis nebuvo perduota UAB „Vigysta“ nuosavybėn.

13432.

135Nepagrįstas atsakovų teiginys, kad UAB „Vigysta“ atsiskaitė su ieškove pagal jungtinės veiklos sutartį. 2002 m. liepos 26 d. liudijime nurodyta, kad UAB „Vigysta“ įvykdė prievolę pagal jungtinės veiklos sutartį atsiskaityti už nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, bet ne už Žemės sklypo dalį.

13633.

137UAB „Vigysta“ su atsakovais sudarytomis sutartimis įsipareigojo pastatyti ir perduoti atsakovams butus gyvenamajame name, esančiame Žemės sklypo dalyje, taip pat ateityje atskiromis sutartimis perleisti nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį. Sutartimis dėl butų statybos UAB „Vigysta“ neperleido ir negalėjo perleisti atsakovams nuosavybės teisių į Žemės sklypo dalį, nes UAB „Vigysta“ sutarčių sudarymo metu neturėjo nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį. Ši aplinkybė atsakovams buvo žinoma / turėjo būti žinoma iš viešų duomenų Nekilnojamojo turto registre.

13834.

139CK 6.978 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis baigiasi vienam iš partnerių mirus ar jį likvidavus, ar reorganizavus, jeigu jungtinės veiklos sutartis ar vėlesnis likusių partnerių susitarimas nenustato išsaugoti jungtinės veiklos sutartį tarp likusių partnerių arba pakeisti mirusį (likviduotą ar reorganizuotą partnerį) jo teisių perėmėjais. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimu UAB „Vigysta“ pripažinta pasibaigusia dėl bankroto ir nuspręsta išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. UAB „Vigysta“ likvidavus, jungtinės veiklos sutartis pasibaigė. Atsakovai nėra likviduotos UAB „Vygista“ teisių perėmėjai, todėl atsakovai neturi reikalavimo teisių į ieškovę pagal jungtinės veiklos sutartį.

14035.

141Todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovų reikalavimo perkelti jiems nuosavybės teisę į 719 kv. m. Žemės sklypo dalį. Dėl atlyginimo už servitutą dydžio

14236.

143Pagal CK 4.129 str. dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui.

14437.

145Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 str., jos dydį nustatant pagal CK 6.249 str. 1 d.

14638.

147Nustatant ieškovei mokėtinos kompensacijos už pirmosios instancijos teismo nustatytą servitutą Žemės sklypui dydį, svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovė jungtinės veiklos sutartimi susitarė perduoti UAB „Vigysta“ nuosavybės teisę į nustatytu servitutu apsunkintą Žemės sklypo dalį tam, kad šioje dalyje būtų pastatytas gyvenamasis namas. Taigi, jei ieškovė būtų vykdžiusi įsipareigojimus pagal jungtinės veiklos sutartį, ji būtų netekusi nuosavybės teises į nustatytu servitutu apsunkintą Žemės sklypo dalį. Situacija, kad atsakovai iki šiol naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo dalimi susidarė dėl to, kad ieškovė ir jos sutuoktinis P. M. neįvykdė prievolės perduoti Žemės sklypo dalį nuosavybės teise UAB „Vigysta“.

14839.

149Jungtinės veiklos sutartimi ieškovė ir jos sutuoktinis įsipareigojo perduoti UAB „Vigysta“ nuosavybės teise Žemės sklypo dalį ir joje esantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, o UAB „Vigysta“ įsipareigojo gyvenamąjį namą pastatyti, parduoti ir iš gautų lėšų 600 000 Lt sumokėti ieškovei ir jos sutuoktiniui. Taigi, nors ieškovės ir jos sutuoktinio įnašas į jungtinę veiklą turėjo būti atlygintinas, tačiau ieškovė ir jos sutuoktinis savo prievoles turėjo įvykdyti pirmiau, nes tik UAB „Vigysta“ įgijus nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį ir joje esantį gyvenamąjį namą, galėjo būti tinkamai įvykdyti kiti įsipareigojimai pagal jungtinę veiklos sutartį – Žemės sklypo dalyje pastatyti gyvenamąjį namą ir jį bei Žemės sklypo dalį parduoti (CK 6.394 str. 2 d.).

15040.

151Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2003 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 01A-66V-369 Dėl teritorijos prie ( - ) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo, kuriuo buvo patvirtinti teritorijos šalia ( - ) detaliojo plano sprendiniai (pagal pridedamą brėžinį), buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. A-2827/2011 kaip prieštaraujantis imperatyviems teisės aktams, kadangi šiuo įsakymu vietoje Žemės sklypo ir kito šalia esančio žemės sklypo buvo formuojami trys žemės sklypai prijungus prie Žemės sklypo ir kito šalia esančio žemės sklypo 406,97 kv. m. valstybinės žemės sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė po šio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo būtų atlikusi kokius nors veiksmus dėl naujos Žemės sklypo detaliojo planavimo procedūros.

15241.

153Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės patirtus nuostolius dėl servituto sudaro ieškovės negautas nuomos mokestis už servitutu apsunkintą Žemės sklypo dalį, ką faktiškai atitinka pirmosios instancijos teismo priteista periodinė kompensacija. Kitų nuostolių ieškovė neįrodinėjo.

15442.

155Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), sprendžiama, kad vienkartinė 2 282,86 Eur suma yra pakankama kompensacija ieškovei už dėl servituto nustatymo patirtus nuostolius, šią sumą paskirstant tarp atsakovų proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių butų plotui. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos už servitutą nustatymo atitinkamai keičiama (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str. 3 d.).

15643.

157Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Iš atsakovų ieškovės naudai priteistas 154 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti periodinę kompensaciją už servitutą mažinamas iki 68 Eur, t. y. iki žyminio mokesčio, mokėtino už 2 282,86 Eur turtinį reikalavimą, dydžio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Iš viso iš atsakovų ieškovės naudai lygiomis dalis priteisiamas 143 Eur žyminis mokestis (75 Eur + 68 Eur) (CPK 93 str. 2 d.). Patenkinus mažesnę dalį ieškovės ieškinio reikalavimų (vertinama, kad 40 proc.), iš atsakovų ieškovės naudai priteisiamos 1 210 Eur išlaidos už advokato pagalbą (CPK 98 str. 1 d.).

15844.

159Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir išlaidos už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą, neatlyginamos. Atsakovų apeliacinį skundą dalyje dėl kompensacijos už servitutą priteisimo patenkinus iš dalies, iš ieškovės kiekvieno iš atsakovų naudai priteisiamas lygiomis dalimis 68 Eur žyminis mokestis, t. y. žyminis mokestis, mokėtinas už 2 282,86 Eur turtinį reikalavimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 7 d.). Atsakovai nepateikė įrodymų apie išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 1 149,50 Eur. Patenkinus mažesnę dalį atsakovų apeliacinio skundo reikalavimų (vertinama, kad 40 proc.), iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteisiama 459,80 Eur šių išlaidų dalis (CPK 93 str. 2 d., 3 d., 98 str. 1 d.).

16045.

161Atsakovas P. M. (atsakovas pagal atsakovų priešieškinį) pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 600 Eur. Atsakovai priešieškiniu atsakovu P. M. buvo įtraukę dėl priešieškiniu reiškiamo reikalavimo perkelti atsakovams nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį. Atsakovų apeliacinį skundą dalyje dėl reikalavimo perkelti atsakovams nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį atmetus, iš atsakovų lygiomis dalimis atsakovo P. M. naudai priteisiamos 600 Eur išlaidos už advokato pagalbą.

162Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies

Nutarė

163Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

164„priešieškinį atmesti.

165Ieškinį tenkinti iš dalies.

166Nustatyti žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio ieškovei A. M., unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 538/1150 dalies (R. A. Š. įmonės 2015-02-08 žemės sklypo plane pažymėtos indeksu B, apibrėžtos ( - ) koordinatėmis) neterminuotą servitutą gyvenamajam namui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), eksploatuoti, suteikiant teisę prie jo prieiti ir privažiuoti, atlikti kitus veiksmus, susijusius su gyvenamajame name esančių butų savininkų teisėmis naudotis gyvenamuoju namu ir jame esančiais butais.

167Priteisti iš atsakovės B. B. ieškovei A. M. 155,24 Eur vienkartinę kompensaciją.

168Priteisti iš atsakovo G. M. ieškovei A. M. 235,87 Eur vienkartinę kompensaciją.

169Priteisti iš atsakovo R. P. ieškovei A. M. 263,01 Eur vienkartinę kompensaciją.

170Priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei A. M. 182,90 Eur vienkartinę kompensaciją.

171Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei A. M. 65,52 Eur vienkartinę kompensaciją.

172Priteisti iš atsakovės V. C. ieškovei A. M. 65,52 Eur vienkartinę kompensaciją.

173Priteisti iš atsakovės G. K. ieškovei A. M. 65,52 Eur vienkartinę kompensaciją.

174Priteisti iš atsakovės E. K. ieškovei A. M. 267,24 Eur vienkartinę kompensaciją.

175Priteisti iš atsakovės A. B. ieškovei A. M. 181,79 Eur vienkartinę kompensaciją.

176Priteisti iš atsakovės R. A. ieškovei A. M. 216,58 Eur vienkartinę kompensaciją.

177Priteisti iš atsakovės R. Z. ieškovei A. M. 368,73 Eur vienkartinę kompensaciją.

178Priteisti iš atsakovės V. V. ieškovei A. M. 214,92 Eur vienkartinę kompensaciją.

179Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V. C., G. K., E. K., A. B., R. A., R. Z., V. V. ieškovei A. M. 1 353 Eur bylinėjimosi išlaidas.

180Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V. C., G. K., E. K., A. B., R. A., R. Z., V. V. atsakovui pagal priešieškinį P. M. 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidas.

181Kitą ieškinio dalį atmesti.“

182Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V. C., G. K., E. K., A. B., R. A., R. Z., V. V. ieškovei A. M. 1 353 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

183Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovės A. M. atsakovams B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V. C., G. K., E. K., A. B., R. A., R. Z., V. V. 68 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

184Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V. C., G. K., E. K., A. B., R. A., R. Z., V. V. atsakovui pagal priešieškinį P. M. 600 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė A. M. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti žemės sklypo,... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad 1997 metais įsigijo 11,5 arų ploto žemės sklypą,... 9. 3.... 10. Atsakovai B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V. C., G. K., E. K., A. B., R. A.,... 11. 4.... 12. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) perkelti nuosavybės... 13. 5.... 14. Atsakovai nurodė, kad ieškovė bei jos sutuoktinis 2001-04-18 pasirašė... 15. 6.... 16. Ieškovė prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad Žemės sklypas... 17. 7.... 18. Atsakovas pagal priešieškinį P. M. atsiliepimu prašė taikyti ieškinio... 19. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 8.... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 19 d. sprendimu... 22. 9.... 23. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį nustatė, jog:... 24. 9.1.... 25. byloje esančios jungtinės veiklos sutarties, kuri tarp ieškovės, jos... 26. 9.2.... 27. atsakovų pateiktos sutartys, sudarytos tarp atsakovų ir UAB „Vigysta“,... 28. 9.3.... 29. Vilniaus apygardos teismo 2010-02-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje... 30. 9.4.... 31. be to, byloje esančios UAB „Vigysta“ ir butus įgyjančių asmenų... 32. 10.... 33. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, nustatė, jog:... 34. 10.1.... 35. ieškovė yra vienintelė Žemės sklypo savininkė. Nekilnojamojo turto... 36. 10.2.... 37. nustačius, kad ieškovę ir atsakovus sieja teisniai panaudos santykiai, nėra... 38. 10.3.... 39. byloje esantys ieškovės 2017-06-21 pasiūlymai, adresuoti kiekvienam... 40. 10.4.... 41. ieškovė taip pat prašo nustatyti periodinę piniginę kompensaciją, mokamą... 42. III.... 43. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 44. 11.... 45. Ieškovė A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo:... 46. 11.1.... 47. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo... 48. 12.... 49. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 50. 12.1.... 51. nei 2001-10-31 panaudos sutarties, nei 2002-05-17 jungtinės veiklos sutarties... 52. 12.2.... 53. nepriklausomai nuo to, ar atsakovai žinojo apie panaudos sutartį, panaudos... 54. 12.3.... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje, civilinėje... 56. 12.4.... 57. apeliantės apskaičiavimu bendra priteistinos kompensacijos (nepagrįsto... 58. 13.... 59. Atsakovai B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V. C., G. K., E. K., A. B., R. A.,... 60. 13.1.... 61. apeliantė siekia savo prievolę, kurią privalo vykdyti įvykus juridiniam... 62. 13.2.... 63. vadovaujantis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi bei 2001-10-31 panaudos sutartimi ir... 64. 14.... 65. Atsakovai B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V. C., G. K., E. K., A. B., R. A.,... 66. 14.1.... 67. ieškovės ir UAB ,,Vigysta” atsiskaitymo pagal 2002-05-17 jungtinės veiklos... 68. 14.2.... 69. atsakovai, sudarydami butų statybos rangos sutartis, žinojo apie UAB... 70. 14.3.... 71. atsakovų reikalavimas į A. M. ir jos sutuoktinį P. M. yra išvestinis... 72. 14.4.... 73. pirmos instancijos teismas, priteisdamas periodines kompensacijas ieškovei,... 74. 14.5.... 75. teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžią, dėl ko netinkamai... 76. 15.... 77. Ieškovė A. M. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į... 78. 15.1.... 79. jungtinės veikos sutarties nuostatos patvirtina, kad ieškovė ir jos... 80. 15.2.... 81. butų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu UAB ,,Vigysta“... 82. 15.3.... 83. ieškovė siūlė taikyti teismų praktikoje pripažįstamą ir bendruosius... 84. 15.4.... 85. servituto teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 4.111 –... 86. 15.5.... 87. apeliantai nenurodė, kokiu kitu teisės aktu ar jo nuostata turi būti... 88. 15.6.... 89. atsakovai nepagrįstai nurodo, jog ieškinio senatis turi būti skaičiuojama... 90. 16.... 91. Atsakovas pagal priešieškinį P. M. prašo atsakovų apeliacinį skundą... 92. 16.1.... 93. P. M. nėra Žemės sklypo savininkas, todėl nėra tinkamas atsakovas byloje,... 94. 16.2.... 95. iš byloje esančių dokumentų matyti, kad visi dešimt butų iš UAB... 96. 16.3.... 97. ieškovė A. M. ir jos sutuoktinis (P. M.) pagal jungtinės veiklos sutartį... 98. 16.4.... 99. pagal įstatymą UAB „Vigysta“ galėjo parduoti tik sau priklausantį... 100. 16.5.... 101. likvidavus UAB „Vigysta“, nustojo galioti ir jungtinės veiklos sutartis,... 102. IV.... 103. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai... 104. 17.... 105. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 106. 18.... 107. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo... 108. 19.... 109. 0,1150 ha žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ) (Žemės sklypas),... 110. 20.... 111. Pagal CK 6.242 str. 1 d. be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito... 112. 21.... 113. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovai Žemės sklypo dalimi, kurioje... 114. 22.... 115. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė, jos sutuoktinis P. M. ir... 116. 23.... 117. Vykdydami įsipareigojimus pagal jungtinės veiklos sutartį, ieškovė ir jos... 118. 24.... 119. Vykdydami įsipareigojimus pagal jungtinės veiklos sutartį, ieškovė ir jos... 120. 25.... 121. 2001-2003 m. UAB „Vigysta“ ir atsakovai sudarė sutartis, kuriomis UAB... 122. 26.... 123. Taigi, ieškovė ir jos sutuoktinis P. M. bei UAB „Vigysta“ jungtinės... 124. 27.... 125. Ieškovė ir jos sutuoktinis P. M. neįvykdė prievolės perduoti UAB... 126. 28.... 127. Todėl atsakovai Žemės sklypo dalimi naudojosi 2001 m. spalio 31 d. žemės... 128. 29.... 129. Šiai išvadai neturi įtakos ta aplinkybė, kad atsakovai nėra žemės... 130. 30.... 131. Taigi, nėra CK 6.242 str. 1 d. nustatytų nepagrįsto praturėjimo sąlygų,... 132. 31.... 133. Kaip jau nurodyta, pagal žemės panaudos sutarties 3 p. 719 kv. m. Žemės... 134. 32.... 135. Nepagrįstas atsakovų teiginys, kad UAB „Vigysta“ atsiskaitė su ieškove... 136. 33.... 137. UAB „Vigysta“ su atsakovais sudarytomis sutartimis įsipareigojo pastatyti... 138. 34.... 139. CK 6.978 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis baigiasi... 140. 35.... 141. Todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovų reikalavimo perkelti jiems nuosavybės... 142. 36.... 143. Pagal CK 4.129 str. dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostoliai atlyginami... 144. 37.... 145. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su... 146. 38.... 147. Nustatant ieškovei mokėtinos kompensacijos už pirmosios instancijos teismo... 148. 39.... 149. Jungtinės veiklos sutartimi ieškovė ir jos sutuoktinis įsipareigojo... 150. 40.... 151. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2003 m. birželio 18 d. įsakymas... 152. 41.... 153. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės patirtus nuostolius dėl servituto... 154. 42.... 155. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir... 156. 43.... 157. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi... 158. 44.... 159. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos... 160. 45.... 161. Atsakovas P. M. (atsakovas pagal atsakovų priešieškinį) pateikė įrodymus,... 162. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 163. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti... 164. „priešieškinį atmesti.... 165. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 166. Nustatyti žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio ieškovei A. M.,... 167. Priteisti iš atsakovės B. B. ieškovei A. M. 155,24 Eur vienkartinę... 168. Priteisti iš atsakovo G. M. ieškovei A. M. 235,87 Eur vienkartinę... 169. Priteisti iš atsakovo R. P. ieškovei A. M. 263,01 Eur vienkartinę... 170. Priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei A. M. 182,90 Eur vienkartinę... 171. Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei A. M. 65,52 Eur vienkartinę... 172. Priteisti iš atsakovės V. C. ieškovei A. M. 65,52 Eur vienkartinę... 173. Priteisti iš atsakovės G. K. ieškovei A. M. 65,52 Eur vienkartinę... 174. Priteisti iš atsakovės E. K. ieškovei A. M. 267,24 Eur vienkartinę... 175. Priteisti iš atsakovės A. B. ieškovei A. M. 181,79 Eur vienkartinę... 176. Priteisti iš atsakovės R. A. ieškovei A. M. 216,58 Eur vienkartinę... 177. Priteisti iš atsakovės R. Z. ieškovei A. M. 368,73 Eur vienkartinę... 178. Priteisti iš atsakovės V. V. ieškovei A. M. 214,92 Eur vienkartinę... 179. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V.... 180. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V.... 181. Kitą ieškinio dalį atmesti.“... 182. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V.... 183. Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovės A. M. atsakovams B. B., G. M., R. P.,... 184. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V....