Byla 2-460/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Audronės Jarackaitės (pranešėja), kolegijos teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. A. –B., V. B. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 29 d. nutarties, kuria teismas laikė nepaduotu bei grąžino pareiškėjams A. A. –B., V. B. ir A. B. jų ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui Kauno miesto apylinkės teismui dėl konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo, žalos atlyginimo priteisimo ir kt., ir

Nustatė

2Pareiškėjai A. A. –B., V. B. ir A. B. , remdamiesi Konstitucijos 23, 29-31 straipsniais, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – konvencija) 6, 13, 14, 41 straipsniais, Konvencijos protokolu Nr.1, pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, ir prašė: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teismai pažeidė pareiškėjų konstitucines teises, vykdė diskriminaciją bei politines represijas jų atžvilgiu, leido antstolei S. Vaicekauskienei iki nustatytų terminų neįvykdyti 2003 m. liepos 7 d. nutarties c.b. Nr. 2-6674/2003, 2003 m. spalio 15 d. nutarties c.b. Nr. 2-12202/2003, neužtikrino pareiškėjui A. B. teisių į gynybą baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 ir tuo padarė pareiškėjams turtinę ir neturtinę žalą; 2) atstatyti padėtį iki pareiškėjų teisių pažeidimo ir įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įvykdyti įsiteisėjusias 2003 m. liepos 7 d. nutartį c.b. Nr. 2-6675/2003, 2003 m. spalio 15 d. nutartį c.b.Nr. 2-122-02/2003, 2004 m. gruodžio 20 d. ir 2005 m. kovo 9 d. nutartis c.b. Nr. 2-14350/2004, 2005 m. spalio 11 d. ir 2006 m. vasario 8 d. nutartis c.b. Nr. 2-7833-713/2005, sudarant 2003-01-23 pareiškėjų kilnojamojo turto apyrašą c.b. Nr. 2-889/2003 arba c.b. Nr. 2-1262/2006 pagal CPK 643, 677, 678 straipsnių nuostatas; 3) nušalinti Kauno miesto apylinkės teismą ir anstolę S. Vaicekauskienę nuo vykdymo veiksmų ir nurodytų nutarčių vykdymo, o sprendimo įvykdymą pavesti Teisingumo ministerijai; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjams A. B. 1 060 980 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, V. B. – 320 770 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, A. B. – 1 102 750 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad palikus nenagrinėtą civilinę bylą Nr.2-103366/97, 2001 m. balandžio 25 d. nutartimi panaikinus B. A. (teisių perėmėja pareiškėja A. A. –B.) ir pareiškėjų kilnojamųjų daiktų areštą, turtas, buvęs adresu A. Smetonos al. 59-10, Kaune, nebuvo grąžintas pareiškėjams iš laikino saugojimo, kadangi antstolė nevykdo aukščiau nurodytų įsiteisėjusių teismo nutarčių. Pareiškėjai prie ieškinio pateikė teismui prašymą išreikalauti įrodymus, patvirtinančius pareiškėjų reikalavimo dalyką, ir tinkamai juos patvirtinti (CPK 112 str., 135 str. 2 d.).

3Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą pašalinti ieškinio trūkumus: aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimus) ir kiekvieno reikalavimo faktinį pagrindą (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 135 str. 1 d. 4 p., 115 str. 2 d.).

4Pareiškėjai teismo nustatytu terminu pateikė patikslintą ieškinį, kuriame suformuluoti reikalavimai, identiški pradinio ieškinio reikalavimams (ieškinio dalykas), nurodytos papildomos faktinės aplinkybės, kurios, pareiškėjų nuomone, pagrindžia ieškinio dalyką, patikslina faktinį pagrindą.

5Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Teismas nurodė, kad pareiškėjai pateikė teismui patikslintą ieškinį, tačiau nustatytu terminu nepašalino apygardos teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatytų trūkumų, dėl ko jų ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės teisių gynybos, tačiau tik įstatymų nustatyta tvarka. Tikslus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-244/2003), o pareiškėjams tiksliai nesuformulavus savo reikalavimų ir nenurodžius reikalavimų faktinio pagrindo, teismas negali tinkamai pasiruošti teisminiam nagrinėjimui. Be to, teismas nurodė, jog ieškinio formos nesilaikymas gali pažeisti atsakovų ir trečiųjų asmenų teises, nes, nesant tinkamai surašyto ieškinio, ribojama kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisė efektyviai gintis nuo pareikšto jiems ieškinio, taip pat netinkamo procesinio dokumento pateikimas kliudo ir teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Be to, teismas privalo būti nešališkas ir negali tapti pareiškėjų advokatu ir už juos suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 32K-3-711/2002), nes ieškinio reikalavimų tikslinimas yra pareiškėjų teisė.

6Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, kadangi teismas joje nepateikė argumentų, kuriais remiantis jis padarė išvadą, jog nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai dėl ieškinio dalyko ir pagrindo (CPK 291 str.). Nutartyje tik konstatuota, jog trūkumai nebuvo pašalinti, tačiau pareiškėjams neaišku, kuo remiantis buvo padaryta tokia išvada. Pareiškėjai teigia, jog nesant nutarties motyvų, jie negali jos argumentuotai apskųsti, dėl ko, panaikinus apygardos teismo nutartį, byla turėtų būti grąžinta nagrinėti apygardos teismui iš naujo tam, kad būtų pateikti motyvai. Pažymi, jog apygardos teismo teisėjas vilkina bylos nagrinėjimą, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, diskriminuoja pareiškėjus, neužtikrina jų lygybės prieš įstatymą ir teismą.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 230 str. 1 d.). Apeliantai skundžia apygardos teismo nutartį, remdamiesi CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kaip nemotyvuotą, dėl to apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties teisėtumą ir įvertina šiuo aspektu.

9Teismo nutartis yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo teismas išsprendžia klausimą, nesusijusį su bylos išsprendimu iš esmės. Teismo rašytinę nutartį, kaip ir teismo sprendimą, sudaro keturios dalys: įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė (CPK 291 str.). Motyvuojamojoje teismo nutarties dalyje nurodomi faktiniai (nustatyti faktai, įrodymai) ir teisiniai (įstatymai, kiti teisės šaltiniai) argumentai, kuriais remdamasis teismas priima nutartį. Taigi teismo nutarties motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, yra viena iš teismo nutarties privalomųjų dalių (CPK 291 str. 1 d. 5 p.). Teismo motyvų nutartyje išdėstymas leidžia proceso dalyviams tinkamiau ir efektyviau ginti savo teises, pasirengti bylos nagrinėjimui, apskųsti teismo nutartį. Tik motyvuota nutartimi teismas vykdo teisingumą civilinėse bylose, spręsdamas atskirus procesinius klausimus. Tais atvejais, kai teismo nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), ji pripažįstama absoliučiai negaliojanti ir panaikinama, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 329 str. 2 d. 4 p.). Tačiau absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas yra visiškas teismo motyvų nebuvimas, o teisinga teismo nutartis (sprendimas) negali būti panaikinta vien dėl to, kad motyvuojamoji jos dalis nepakankamai išsami, jeigu iš nutartyje nurodytų motyvų galima padaryti išvadą, kodėl teismas padarė nutartyje nurodytą išvadą ir priėmė nutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimą (nutartį) CPK 239 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu galima panaikinti tik kai jame arba visai nėra motyvų, arba iš jame esančių argumentų negalima padaryti logiškos išvados, kodėl teismas taip nusprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 8 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-271/2000, 2000 m. gegužės 3 d. nutartis c.,b. Nr. 3K-3-486/2000). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vien tai, jog teismo sprendime (nutartyje) detaliai nėra argumentuotas atsakymas į kiekvieną skundo (prašymo, pareiškimo ar kito procesinio dokumento) motyvą, nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo (nutarties), nes tai neatitiktų teismo proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų (CPK 7 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-378/2005).

10Bylos duomenimis Vilniaus apygardos teismas, 2006 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatęs pareiškėjams terminą pašalinti ieškinio trūkumus (aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimus) ir kiekvieno reikalavimo faktinį pagrindą), skundžiama 2006 m. birželio 29 d. nutartimi, grąžindamas pareiškėjams ieškinį, išsamiai argumentavo, kodėl padarė išvadą, jog pareiškėjai nepašalino įsiteisėjusioje teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų (b.l.8-9, 18-19). Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog pareiškėjai nepašalino ieškinio trūkumų, pateikė teisinius ieškinio grąžinimo argumentus bei nurodė ieškinio priėmimo su trūkumais pasekmes, t. y., kad bus apribota kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisė efektyviai gintis nuo pareikšto jiems ieškinio, kliudys teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Be to, teismas teisingai pažymėjo, jog jis privalo būti nešališkas ir negali tapti pareiškėjų advokatu ir už juos suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo. Beje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003, yra išaiškinęs, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu.

11Dėl aukščiau nurodytų argumentų apeliantų motyvais negali būti panaikinta teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 338 str., 329 str. 2 d. 4 p., 320 str. 1 d.).

12Pažymėtina, kad ieškinio grąžinimas, nepašalinus trūkumų, neatima iš pareiškėjų teisės pakartotinai, ištaisius nurodytus trūkumus, pareikšti ieškinį teisme. Pareiškėjams išaiškintina, kad jie pasirūpintų teisiniu atstovavimu (advokato pagalba), surašant procesinius dokumentus, o nesant galimybės pasisamdyti advokatą, pareiškėjai gali kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (CPK 161 str.).

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

14Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai