Byla 2A-583-372/2009
1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės, kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės, sekretoriaujant Kristinai Nemanytei, dalyvaujant J. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ir atsakovo R. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-07-09 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui R. B., institucija, teikianti išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo. Teisėjų kolegija
Nustatė
2Ieškovė J. B. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydama: 1) pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-10-19 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. ( - ), dalyje dėl išlaikymo dukroms E. B., gimusiai ( - ), (a.k. ( - )) ir I., gimusiai ( - ), (a.k. ( - )) iš jų tėvo R. B., gimusio ( - ) (a.k. ( - )) priteisimo; 2) pradedant nuo 2009-04-01 padidinti priteisto iš atsakovo R. B. nepilnametės dukros I. B. išlaikymo dydį iki 475 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 3) atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo dukrai E. B., pradedant nuo 2006-09-01 iki jos pilnametystės priteistas išlaikymas turtu, kurio vertė 12956 Lt, padidinti priteisto iš atsakovo R. B. nepilnametės dukros E. B. išlaikymo dydį iki 475 Lt į mėnesį, ir pradedant nuo 2009-04-01 papildomai priteisti dukrai išlaikymą po 325 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 4) paskirti vaikų motiną J. B., a.k. ( - ) vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; 5) nurodyti, kad atsakovas išlaikymą vaikams turi teikti į ieškovės sąskaitą Nr. ( - ), esančią ( - ) banke; 6) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalims gyvenant santuokoje, gimė dvi dukros, kurios po santuokos nutraukimo liko gyventi kartu su motina. Teigė, jog nutraukiant santuoką, ji su atsakovu sutarė dėl išlaikymo vaikams, t.y. vaikų tėvas dukrai I. įsipareigojo mokėti po 150 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, o dukrai E. išlaikymas buvo priteistas turtu, t.y. jai priteista 0,47 dalys buto su rūsiu adresu ( - ), kurių vertė 12956 Lt. Ieškovės teigimu, nuo sprendimo priėmimo momento praėjo daugiau kaip dveji metai, pasiteikė ieškovės finansinė padėtis, sumažėjo gaunamos pajamos, padidėjo išlaidos, reikalingos vaikams ir jų poreikiams. Nurodė, jog dukrai I. reikalingas ilgalaikis gydymas pas odontologą, o E. turi regos problemų, vaikus reikia nuolat vežti pas gydytojus konsultacijoms, kurios yra mokomos. Be to, pažymėjo, kad augant vaikams didėja ir jų poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos mokymuisi, ugdymui bei laisvalaikiui, o tam reikalingos papildomos lėšos. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė sumažino išlaikymo dydį ir prašė priteisti iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį I. ir po 100 Lt E., kadangi jai išlaikymas buvo priteistas turtu.
3Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pakeitė Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-10-19 sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametėms E. B., gim. ( - ) ir I. B., gim. ( - ) iš jų tėvo R. B., priteisiant iš R. B., a.k. ( - ) E. B., gim. ( - ) po 100 Lt kas mėnesį, o I. B., gim. ( - ) po 250 Lt kas mėnesį nuo 2009-07-09 iki vaikų pilnametystės.; 2) gaunamas iš atsakovo R. B. lėšas nepilnamečių vaikų išlaikymui pavedė uzufrukto teise tvarkyti jų motinai J. B., a.k. ( - ) 3) priteisė iš atsakovo R. B. žyminį mokestį valstybei 126 Lt ir teismo išlaidų valstybei 17,85 Lt. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad pasikeitus ekonominei situacijai, pablogėjus ieškovės materialinei padėčiai, augant vaikų poreikiams, atsiradus papildomoms išlaidoms dukterų gydymui, ieškovei nebeužtenka lėšų, kurias moka atsakovas, t.y. vaikų tėvas. Nurodė, kad atsakovo teikiamų lėšų, t.y. 150 Lt kas mėnesį vaikų išlaikymui nebeužtenka, nes jos visiškai neatitinka nepilnamečių vaikų poreikių. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra darbingas, kitų vaikų neturi, todėl privalo teikti vaikams išlaikymą. Teismas sumažino ieškovės prašomą sumą vaikų išlaikymui, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį (šiuo metu yra bedarbis, turi bankinių įsiskolinimų), bei į tai, jog nutraukiant santuoką, šalys sutarė dėl nekilnojamojo turto, t.y. buto, kurio dalį atsakovas paliko savo nepilnametei dukrai kaip išlaikymą turtu. Konstatavo, kad ieškovė, naudodamasi tuo turtu, ir pati turi stengtis teikti didesnį išlaikymą savo dukterims.
4Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog dalis atsakovo įsiskolinimo bankui yra iš 2007-08-13 gauto 35000 Lt kredito, kurį atsakovas panaudojo buto, atitekusio dukrai E. B., remontui. Tuo pačiu teismas neatsižvelgė ir į tai, jog nutraukiant santuoką, šalys sutarė dėl nekilnojamojo turto, t.y. buto, esančio ( - ), kurio 0,47 dalį atsakovas paliko savo nepilnametei dukrai E. B. kaip išlaikymą turtu. Santuokos nutraukimo metu minėtos buto dalies vertė buvo 12956 Lt. Gerėjant šalies ekonominei situacijai bei plečiantis nekilnojamojo turto rinkai minėto buto dalies vertė pakilo 2,5 karto iki 32900 Lt. Po atlikto buto remonto, kuris atsakovui kainavo 35000 Lt bei iki šiol mokamas palūkanas bankui, buto vertė ženkliai pakilo. Iš to matyti, kad turto, palikto nepilnametei dukrai kaip išlaikymą turtu, vertė akivaizdžiai padidėjo, todėl pripažintina, jog ieškovės turtinė padėtis akivaizdžiai pagerėjo, o nepilnametė dukra turi turto, pakankamo jos išlaikymui. Be to, teismo priteistos sumos nepilnamečių vaikų išlaikymui yra neproporcingos atsakovo gaunamoms pajamoms.
5Apeliaciniu skundu ieškovė J. B. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Tuo pačiu prašo priteisti iš atsakovo 500 Lt advokato pagalbos išlaidų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą nevisapusiškai įvertino atsakovo R. B. turtinę padėtį, minėdamas, jog jis yra bedarbis, taip pat neteisingai įvertino ieškovės turtinę padėtį, nes neatsižvelgė į tai, kad minimaliems vaikų poreikiams patenkinti reikia didesnės pinigų sumos, nei priteista E. B. po 100 Lt kas mėnesį, o I. B., po 250 Lt kas mėnesį nuo 2009-07-09 iki vaikų pilnametystės. Apeliantė nurodė, kad nepilnamečių dukrų tėvas atsakovas R. B. yra sveikas ir darbingas žmogus, kitų vaikų neturi, todėl privalo padėti išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir skirti joms daugiau lėšų, nei nusprendė pirmosios instancijos apylinkės teismas. Be to, teismas neišsprendė klausimo dėl visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apie ieškovės patirtas išlaidas visai nepasisakė. Apeliantės manymu, nėra aišku, kodėl teismas priteisė padidintą išlaikymo sumą vaikams nuo sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Per šį laiką prašomo padidinto išlaikymo vaikams nebuvo mokama.
6Atsiliepimu į atsakovo R. B. apeliacinį skundą ieškovė J. B. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir patenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
71. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nekilnojamo turto, t.y. buto, esančio ( - ), kurio 0,47 dalį jis paliko savo nepilnametei dukrai E. B. kaip išlaikymą turtu, vertė gerėjant ekonominei situacijai pakilo. Tačiau dabar ekonominė situacija Lietuvoje ne gerėja, o blogėja, turto vertė tikrai nepadidėjo ir tokiu atveju ji gali dar labiau nukristi. Be to, ieškovė šio buto parduoti ir panaudoti dalį pinigų E. B. išlaikymui negali, nes ji su dukromis neturi kito nekilnojamo turto, kur galėtų gyventi. Ieškovė viena augina du nepilnamečius vaikus ir jai labai sunku vienai šiuos vaikus išlaikyti bei išlaikyti E. B. atitekusią buto dalį.
82. Nepilnamečių dukrų tėvas atsakovas R. B. yra sveikas ir darbingas žmogus, kitų vaikų neturi, todėl privalo padėti išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad iš jo priteistos sumos yra neproporcingos jo gaunamoms pajamoms, teikti išlaikymą savo nepilnametėms dukroms yra jo pareiga, todėl pablogėjus ekonominei situacijai Lietuvoje, bei padidėjus E. ir I. poreikiams, jis privalo teikti didesnę išlaikymo sumą savo vaikams.
9Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
10Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 m.).
11Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Būtent šio teisės akto 27 str. 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pirmosios
12Ieškovė J. B. pirmosios instancijos teismui pateikė vaikų poreikių skaičiuotę, kurioje nurodyta, kad vaikų išlaikymui reikalinga 1150 Lt per mėnesį (b.l. 18), o tai sudaro po 575 Lt vienam vaikui. Tačiau ieškovė šios vaikų poreikių skaičiuotės nepagrindė jokiais faktiniais įrodymais ar aplinkybėmis (CPK 178 str.), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į vaikų amžių jos pateikta išlaikymui reikiamų išlaidų skaičiuotė yra užaukštinta. Teismui pateikti medicininiai pažymėjimai apie nepilnamečių E. B. ir I. B. sveikatos būklę, iš kurių matyti, kad mergaitėms už gydymą būtina mokėti pakankamai dideles sumas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad šių pinigų ji nemokėjo, todėl realiai įskaičiuoti jų į vaikų išlaikymui skirtas lėšas nėra pagrindo. Iškilus poreikiui vaikų gydymui skirti papildomas lėšas, ieškovė turėtų galimybę jas proporcingai prisiteisti iš atsakovo.
13Kaip jau nurodyta, skiriant konkrečias lėšas vaikų išlaikymui, būtina atsižvelgti ir į tai, ar atsakovas turi galimybes jas teikti būtent tokio dydžio, kokį nurodo ieškovė. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodomos išlaikymo sumos yra protingos, sąžiningos ir suteikia realias galimybes atsakovui prisidėti prie vaikų išlaikymo. Papildomai priteisiant po 100 Lt kas mėnesį E. B. išlaikymui, buvo pagrįstai įvertinta ta aplinkybė, jog abiejų tėvų valia šios mergaitės išlaikymui buvo priteistas išlaikymas turtu (b.l. 12-15). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taip pat atsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog vaikui būtinos nuolatinės piniginės lėšos. Kolegija daro išvadą, kad ieškovė turi galimybę tvarkyti E. B. išlaikymui priteistą turtą, tame tarpe ir jį parduoti ar išnuomoti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad I. B. išlaikymui priteisiamos sumos padidintinos 100 Lt, atsižvelgiant ir į jos amžių bei jos protingus poreikius. Sprendžiant klausimą dėl galimybės ieškovei pačiai prisidėti, būtina atsižvelgti ir į tai, jog abu tėvai turi pareigą lygiai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Tuo tarpu ieškovė kolegijos posėdyje patvirtino, jog jos pajamos iš individualios veiklos šiuo metu išaugo, tačiau duomenų apie jų dydį nepateikė. Tokiu atveju negalima tinkamai įvertinti, kiek pati apeliantė gali prisidėti prie vaikų išlaikymo. Jos motyvas, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, todėl turi daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo, nepagrįstas. Dėl atsakovo sveikatos būklės ginčo nėra, tačiau atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią realią padėtį darbo rinkoje, nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas turėtų susirasti geriau apmokamą darbą. Byloje surinktų įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad abu tėvai turi įsipareigojimų bankui. Tokiu atveju negalima spręsti, kiek šie įsipareigojimai buvo būtini. Pati apeliantė, imdama paskolą, nurodė, jog ji skirta automobilio įsigijimui. Kolegija pripažįsta, kad duomenų apie tai, jog šis automobilis buvo būtinas šeimos poreikių tenkinimui, ieškovė nepateikė.
14Kolegija pripažįsta, kad ieškovės motyvas, jog teismas be pagrindo priteisė išlaikymą vaikams nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, pagrįstas. Jei teismas pripažino, kad lėšos išlaikymui turi būti didinamos, tuo pačiu pripažįstama, kad jos turi būti mokamos nuo ieškinio pateikimo momento. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas iki pat teismo sprendimo priėmimo dienos teikė vaikams didesnes išlaikymo sumas. Tokiu atveju laikytina, kad didesnė išlaikymo suma turi būti priteisiama nuo jo teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.).
15Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).
16Iš esmės atmetant apeliacinius skundus, iš abiejų apeliantų valstybei priteisiama po 2,42 Lt turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
Nutarė
18Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą pakeisti.
19Nustatyti, kad priteista išlaikymo suma iš R. B. dukterų E. B. ir I. B. išlaikymui turi būti skaičiuojama nuo 2009 m. kovo 31 d. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
20Priteisti iš R. B. ir J. B. po 2,42 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinėje instancijoje.