Byla Ik-2116-437/2011

Dėl sprendimų panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Šidagienės, Mildos Vainienės, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Šarūnui Nakučiui, atsakovės atstovei Raimondai Juodkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Jaujupis“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Nustatė

2pareiškėja UAB „Jaujupis“ padavė teismui skundą (b. l. 1–5), kuriame prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija arba MGK) 2011-01-17 sprendimą Nr. S-9(7-322/2010), kuriuo buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2010-10-18 sprendimas Nr. 69-276 „Dėl UAB „Jaujupis“ 2010-03-15 skundo“ bei Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-02-23 sprendimas Nr. 14.4-2-15 ir nepriteisti sprendime nurodytų sumų.

3Skunde paaiškina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija padarė nepagrįstą išvadą, jog bendrovės vykdyta veikla neatitinka Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 58 str. 16 d. 1 punkte nustatytų reikalavimų, leidžiančių apmokestinamąjį pelną apmokestinti taikant 0 procentų pelno mokesčio (toliau – PM) tarifą. Pažymi, kad VMI visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009-11-20 pažymą Nr. 2D-6453(3.19), pagal kurią bendrovės vykdyta galvijų auginimo veikla įvardinta kaip viena iš žemės ūkio veiklos rūšių. Teigia, kad VMI nepagrįstai bendrovės vykdytą gyvulių laikymą sieja tik su karantinu, nes karantine gyvuliai buvo laikomi tik palyginus nežymią dalį viso laiko, kurį gyvuliai praleido bendrovės fermose ir kurio metu jie buvo penimi, vakcinuojami bei auginami. Karantinas yra privalomas gyvulių augintojui pasirinkus parduoti užaugintus gyvulius į ne ES šalis, tačiau karantino procedūra nėra taikoma, jei gyvuliai parduodami ir eksportuojami į ES. Bendrovė nurodo, kad jos gyvuliai buvo eksportuojami tiek ir į ES šalis, tiek ir už ES ribų.

4Atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovės vykdytą ir vykdomą gyvulių priežiūros, auginimo ir su tuo susijusią veiklą aiškiai patvirtina jos samdomų darbuotojų darbo sutartys: iki 2009-01-01 bendrovėje buvo įdarbinta 11 darbuotojų (operatoriai, operatoriai-darbininkai, darbininkai, du vairuotojai, traktorininkas-ekskavatorininkas, šaltkalvis-suvirintojas bei ūkvedys. Vykdant tik gyvulių perpardavimo veiklą ir laikant gyvulius minimalų dienų skaičių, bendrovei nebūtų tikslinga patirti tokių didelių išlaidų darbuotojams, atsakingiems tik už gyvulių priežiūrą.

5Nurodo, kad VMI visiškai neatsižvelgė į tai, jog pagal gyvūnų laikymo registracijos duomenis dalis bendrovės įsigytų gyvulių buvo laikomi bendrovės fermoje iki 644 dienų. Gyvulių laikymo ir priežiūros laikas, priklausomai nuo gyvulio rūšies, sveikatos būklės ir kitų sąlygų, vidutiniškai svyravo tarp 20–100 ir daugiau dienų. Gyvulių laikymo terminas ir per šį terminą užfiksuotas gyvulių prieaugis patvirtina, kad bendrovės vykdyta veikla visiškai atitiko žemės ūkio veiklai keliamus reikalavimus. Todėl, daro išvadą, kad bendrovės atžvilgiu turi būti taikomas 2004-06-01 redakcijos Pelno mokesčio įstatymo58 str. 16 d. 1 p. (galiojęs iki 2008-12-31), t. y. atitinkamu laikotarpiu bendrovės gautas pelnas turi būti apmokestinamas taikant 0 proc. pelno mokesčio tarifą. Pažymi, kad taikant 0 proc. pelno mokesčio tarifą, bendrovė neprivalo mokėti socialinio mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio nuo ataskaitiniu laikotarpiu gauto pelno.

6Pažymi, kad tiek MGK, tiek VMI iš esmės neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 9 str. įtvirtintą apmokestinimo aiškumo principą. Be to, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 str. 3 d. įtvirtinta, kad mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Mano, kad mokesčių administratoriaus veiksmai pažeidžia protingumo, atidumo ir pagalbos mokesčių mokėtojui pareigas. Prašė atsižvelgti į tai, kad bendrovės finansiniam stabilumui kyla reali grėsmė – bendrovė privalės mažinti darbo vietų skaičių ir bus sutrikdyti jos atsiskaitymai su kreditoriais.

7Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remiantis jame išdėstytais argumentais. Negalėjo paaiškinti, ar bendrovė yra užregistravusi žemės ūkio valdą veiklai.

8Atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 28–29), kuriame paaiškino, kad bendrovė patvirtinta kaip prekiautoja galvijais ir bendrovės, kaip prekiautojos galvijais ir prekiautojos kiaulėmis, patalpoms suteikti veterinarinio patvirtinimo numeriai LT ( - ) ir LT ( - ) (Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2006-05-30 įsakymas Nr. V-71), taip pat bendrovė patvirtinta, kaip galvijų karantino punktas ir jai suteiktas veterinarinio patvirtinimo numeris LT ( - ) (Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2006-07-13 įsakymas Nr. V-93). Bendrovė yra įregistravusi šias veiklos rūšis: nuo 2006-01-01 – gyvų gyvulių didmeninė prekyba (EVRK kodas ( - )), o nuo 2006-01-13 – galvijų auginimas ir penėjimas mėsai (EVRK kodas ( - )). Pateiktose PVM deklaracijose FR0600 už 2006 m. vasario mėn. – 2008 m. balandžio mėn. laikotarpį pagrindine vykdomos veiklos rūšimi bendrovė nurodė EVRK kodą ( - ), t. y. gyvų gyvulių didmeninė prekyba. Nuo 2008 m. gegužės mėn. pateiktose PVM deklaracijose bendrovė pagrindine vykdomos veiklos rūšimi deklaravo galvijų auginimą ir penėjimą mėsai (EVRK kodas ( - )). 2007-10-01 pateiktoje metinėje PM deklaracijoje už 2006 m. bei 2008-10-01 pateiktoje metinėje PM deklaracijoje už 2007 m. bendrovė deklaravo pagrindinę vykdomos veiklos rūšį 012000 – gyvulininkystė. Byloje pagal bendrovės pateiktus registrus ir bendrovės direktoriaus 2009-10-28 paaiškinimą nustatyta, kad bendrovė faktiškai supirkinėjo veršelius (didžioji išlaidų dalis yra už supirktus veršelius) ir juos laikė tam tikrą laikotarpį iki supirkdavo reikiamą veršelių kiekį išvežimui į ES šalis ir Izraelį.

9Nurodo, kad bendrovės vykdyta veikla neatitiko PMĮ nustatytų žemės ūkio veiklą apibūdinančių kriterijų. Bendrovė žemės ūkio produktų negamino bei neapdorojo, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų neperdirbo, maisto produktų iš savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų negamino ir šių produktų nepardavė. Be to, byloje nėra nustatyta, kad bendrovė minėtu laikotarpiu teikė paslaugų žemės ūkiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, sąraše 1–19 punktuose nustatytas paslaugas įmonėms, vykdančioms žemės ūkio veiklą. Bendrovė faktiškai įsigydavo veršelius, kad juos parduotų į ES ar Izraelį, t. y. veršelių laikymas bendrovėje buvo susijęs tik su aplinkybe, jog bendrovė pagal užsakovų pageidavimą turėjo surinkti tam tikrą kiekį reikalingo svorio veršelių jų pardavimui į ES šalis ir su privalomu veršelių laikymu karantine (mažiausiai 21 dieną) prieš parduodant juos į Izraelį. Pažymi, kad Komisija sprendime nurodydama 21 dienos karantino terminą rėmėsi paties bendrovės direktoriaus 2009-11-23 paaiškinimu.

10Remiasi PMĮ (2003-10-14 įstatymo Nr. IX-1775 redakcija, galiojusia iki 2008-12-29) 58 str. 16 d. 1 p., 2 str. 37 p., Finansų ministro 2003-12-31 įsakymu Nr. 1K-313 patvirtintu Paslaugų žemės ūkiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, sąrašu.

11Pabrėžia, kad bendrovės veterinarijos gydytojas M. T. paaiškino (akto priedas Nr. 5), jog veršeliams nebuvo sudaromi maitinimo racionai, šėrimas buvo vykdomas atsižvelgiant į gyvulio poreikius, laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų, gyvulių ženklinimas nebuvo atliekamas, nes pirkti veršeliai būdavo jau suženklinti, o savo bandos, kuri atvestų prieauglį ir jį reikėtų ženklinti, bendrovė neturi. Daro išvadą, kad bendrovės įsigytų veršelių priežiūra (maitinimas (šėrimas), girdymas, valymas ir pan.) buvo skirta ne šių gyvulių auginimui (veisimui, bandos didinimui) ir/ arba, tuo pačiu, žemės ūkio (gyvulininkystės) produktų gamybai, apdorojimui, perdirbimui, maisto produktų gamybai, o veršelių priežiūra buvo vykdoma, kad būtų užtikrintas bendrovės įsigytų veršelių poreikių patenkinimas iki jie bus parduoti į atitinkamą ES šalį bei Izraelį (po karantino). Minėtos išvados pagrįstumą patvirtina ir 2004-04-20 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004-04-20 įsakymu Nr. B1-349 patvirtintų „Prekybos galvijais ir kiaulėmis veterinarijos reikalavimų“ 36.3 punktas, kuriame nurodyta: „jeigu prekiautojas gyvulius laiko jam priklausančioje gyvulių laikymo vietoje, jis turi užtikrinti, kad: 36.3.1. gyvulius prižiūrintys darbuotojai būtų specialiai apmokyti taikyti šiuos reikalavimus, gyvulių priežiūros ir gerovės reikalavimus; 36.3.2. veterinarijos gydytojas reguliariai gyvulius tikrintų ir atliktų tyrimus, imtųsi visų priemonių apsaugoti gyvulius nuo užkrečiamųjų ligų išplitimo“. Natūralu, kad per tam tikrą laikotarpį (daugiausia iki vieno mėnesio) veršelių svoris padidėdavo, tačiau šių aplinkybių (veršelių laikymo bendrovėje termino) šios bylos kontekste nėra pagrindo laikyti esminiu kriterijumi, lemiančiu bendrovės vykdytą veiklą pripažinti žemės ūkio veikla. Bylos medžiaga patvirtina, kad bendrovė faktiškai vykdė veršelių didmeninę prekybą.

12Atkreipia dėmesį į tai, kad Žemės ūkio ministerija 2009-11-20 rašte Nr. 2D-6453(3.19) informavo, jog pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (ERVK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007-10-31 įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877), kitų galvijų auginimas ir buivolų auginimas yra priskiriami žemės ūkio veiklos rūšiai. Taigi, Žemės ūkio ministerija tik informavo, kokia veikla priskiriama žemės ūkio veiklai. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, jog bendrovė faktiškai užsiėmė ne galvijų auginimu, o vykdė veršelių didmeninę prekybą. Teigia, kad mokesčių administratorius bendrovei pagrįstai papildomai apskaičiavo 545141 Lt PM, 71190,11 Lt SM, 4790 Lt NTM ir atitinkamai šių mokesčių delspinigius ir baudas.

13Pažymi ir tai, kad byloje pateiktas bendrovės 2007-08-07 paklausimas Šiaulių apskr. VMI „Dėl pelno mokesčio tarifo“, kuriame bendrovė nurodo, kad jos veikla – biologinio turto (veršelių) prekyba, kad ji perka veršelius iš ūkininkų, juos augina, gydo, maitina, kol veršeliai įgauna pardavimui keliamus reikalavimus ir kol surenkamas pardavimui reikiamas kiekis. Šis laikotarpis trunka nuo vienos dienos iki vieno mėnesio. Šiaulių apskr. VMI 2007-09-03 raštu Nr. (8.3-8)-S-12821 pateikė bendrovei atsakymą, kuriame nurodė, kad pagal jos turimus duomenis bendrovės vykdoma veikla yra „Gyvų gyvulių didmeninė prekyba“, todėl bendrovė turi mokėti pelno mokestį. Vadinasi, bendrovei jau 2007 metais buvo žinoma, kad ji turi prievolę mokėti PM, tačiau šios prievolės nevykdė.

14Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskr. VMI atsiliepime (b. l. 31) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje Šiaulių apskr. VMI atstovas nedalyvavo.

16Skundas netenkinamas.

17Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-01-17 sprendimo Nr. S-9(7-322/2010), kuriuo buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-10-18 sprendimas Nr. 69-276 „Dėl UAB „Jaujupis“ 2010-03-15 skundo“ bei Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-02-23 sprendimas Nr. 14.4-2-15, t. y. dėl to, ar pagrįstai pareiškėja 2006–2008 metais, vadovaudamasi 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (toliau – PMĮ) 58 str. 16 dalies 1 punkto (2003-10-14 įstatymo Nr. IX-1775 redakcija) nuostatomis, taikė pelno mokesčio lengvatą ir apmokestinamąjį pelną apmokestino 0 proc. pelno mokesčio tarifu (b. l. 8–16, MGK bylos Nr. 6.11-05(7-322/2010) l. 5–8, 17–23, 174–182). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aritmetinio pelno mokesčio ir su juo susijusių sumų bei kitų mokesčių apskaičiavimo pareiškėja neginčija, todėl teismas atskirai dėl to nepasisako.

18Remiantis byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu vykdė gyvų gyvulių didmeninę prekybą (pirko veršelius iš Lietuvos ūkininkų bei fizinių asmenų, juos nustatytą laiką laikė karantine, po to eksportavo į Izraelį arba į Europos Sąjungą.

19Iš MGK byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja yra įregistravusi šias veiklos rūšis: nuo 2006-01-01 – gyvų gyvulių didmeninė prekyba (EVRK kodas ( - )), nuo 2006-01-13 – galvijų auginimas ir penėjimas mėsai (EVRK kodas 01212). Inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose FR0600 už 2006–2008 m. pagrindine vykdomos veikos rūšimi pareiškėja nurodė EVRK kodą ( - ) (gyvų gyvulių didmeninę prekybą). Nuo 2008 m. gegužės mėn. pareiškėjos pateiktose PVM deklaracijose pagrindine vykdomos veiklos rūšimi nurodomas galvijų auginimas ir penėjimas mėsai (EVRK kodas ( - )). Inspekcijai 2007-10-01 ir 2008-10-01 pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2006 ir 2007 m. pareiškėja deklaravo pagrindinę vykdomos veiklos rūšį 012000 – gyvulininkystę. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos, kaip prekiautojos galvijais ir prekiautojos kiaulėmis, patalpoms suteikti veterinarinio patvirtinimo numeriai LT ( - ) ir LT ( - ) (Šiaulių apskr. valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2006-07-13 įsakymas Nr. V-93).

20Pareiškėja, vadovaudamasi PMĮ 58 str. 16 d. 1 p., 2006–2008 metais taikė pelno mokesčio lengvatą ir apmokestinamąjį pelną apmokestino 0 proc. pelno mokesčio tarifu. Mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėja neteisėtai taikė minėtą mokesčio lengvatą, nes šia lengvata gali pasinaudoti tik žemės ūkio veiklą vykdantys vienetai, o pareiškėjos vykdoma veikla nepriskirtina prie žemės ūkio veiklos.

21Pagal PMĮ 58 str. 16 d. 1 punktą (2003-10-14 įstatymo Nr. IX-1775 redakcija), jeigu žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis sudaro 50 ir daugiau procentų pajamų, šių vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą. PMĮ 2 str. 26 d. (2003-10-14 įstatymo Nr. IX-1775 redakcija) nustatyta, jog žemės ūkio veikla – veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto produktų gamybą iš savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų pardavimą, taip pat su žemės ūkio ministru suderintame ir finansų ministro patvirtintame Paslaugų žemės ūkiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, sąraše nurodytų paslaugų teikimą. Finansų ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1K-313 patvirtintame Paslaugų žemės ūkiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, sąraše (sąrašą sudaro 1–19 punktuose išvardintos paslaugos) nurodyta, kad paslaugoms žemės ūkiui, kurioms taikoma PMĮ 58 str. 16 d. 1 ir 6 p. nustatyta pelno mokesčio lengvata, priskiriamos asmenims, besiverčiantiems žemės ūkio produktų gamyba ir apdorojimu, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimu, maisto produktų gamyba iš savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų pardavimu, teikiamos paslaugos. Tai yra paslaugoms žemės ūkiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, priskiriamos 1–19 punktuose nustatytos paslaugos ir pelno mokesčio lengvata taikoma, jei šios paslaugos teikiamos žemės ūkio veikla užsiimančioms įmonėms, tačiau išskyrus atvejus, kai šios paslaugos teikiamos paslaugas žemės ūkiui teikiantiems asmenims.

22Taigi, sprendžiant klausimą, ar pareiškėja pagrįstai pasinaudojo minėta mokesčio lengvata, nustatytina, ar ji realiai vykdė žemės ūkio veiklą. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjos vykdoma veikla buvo gyvų gyvulių (veršelių) pirkimas ir pardavimas. Pagrindinę išlaidų dalį sudarė išlaidos veršelių įsigijimui, veršelių įsigijimas ir laikymas nebuvo skirtas gyvulių prieaugiui padidinti, jie nebuvo auginami ir penimi, nes buvo pastoviai perkami bei parduodami. Pareiškėjos veterinarijos gydytojas M. T. paaiškino, kad veršeliams nebuvo sudaromi maitinimo racionai, šėrimas buvo vykdomas atsižvelgiant į gyvulio poreikius, laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų, gyvulių ženklinimas nebuvo atliekamas, nes pirkti veršeliai jau buvo paženklinti, o savo bandos, kuri atsivestų prieaugį ir jį reikėtų ženklinti, pareiškėja neturi. Veršelių laikymas karantine, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kiek jie buvo laikomi, nepriskirtinas gyvulių auginimui, o aplinkybė, kad laikant gyvulius per tam tikrą laikotarpį padidėdavo jų svoris, pati savaime nesuteikia pagrindo pareiškėjos vykdomą veiklą pripažinti žemės ūkio veikla. Pareiškėjos teismo posėdžio metu pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina bendrovės patirtas išlaidas gyvūnų pašarams, kai jie buvo laikomi bendrovės patalpose, tačiau pats pašarų pirkimo faktas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, neturėjo tiesioginės įtakos bendrovės vykdomos veiklos priskyrimui prie žemės ūkio. Vadinasi, pareiškėja žemės ūkio produktų negamino bei neapdorojo, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų neperdirbo, maisto produktų iš savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų negamino ir šių produktų nepardavė. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kaip žemės ūkio veiklos subjektas, užsiimantis žemės ūkio veikla, būtų įregistravusi savo žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 22 dalį. Įvertinus byloje surinktus įrodymus (MGK bylos Nr. 6.11-05(7-322/2010) medžiaga), darytina išvada, kad PMĮ 58 str. 16 d. 1 p. prasme pareiškėja nebuvo vienetas, galėjęs taikyti pelno mokesčio lengvatą ir apmokestinamąjį pelną apmokestinti 0 proc. pelno mokesčio tarifu.

23Įvertinęs bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-01-17 sprendimas Nr. S-9(7-322/2010), kuriuo buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-10-18 sprendimas Nr. 69-276 „Dėl UAB „Jaujupis“ 2010-03-15 skundo“ bei Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-02-23 sprendimas Nr. 14.4-2-15 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

24Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija

Nutarė

25atmesti pareiškėjos UAB Jaujupis“ skundą kaip nepagrįstą.

26Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.