Byla 2-2478-527/2014
Dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Daistatus“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šebsta“ dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 480 765,80 Lt skolos ir 8,14 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, jog ieškinį reiškia Kauno apygardos teisme pagal atsakovės buveinės vietą, kadangi 2013-11-08 Statybos rangos sutarties sąlyga, numatanti bylos teismingumą ,,Lietuvos Respublikos teisne, Vilniaus mieste,“, yra dviprasmiška ir neaiški.

3Ieškinys atsisakytinas priimti kaip neteismingas Kauno apygardos teismui.

4Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismingumo klausimus reglamentuoja CPK IV skyrius (25–36 str.). CPK 32 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Šalių susitarimu negali būti pakeičiamas rūšinis ir išimtinis teismingumas (CPK 32 str. 2 d.).

5Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių sudarytos 2013-11-08 Statybos rangos sutarties 9.10 punktu šalys susitarė, jog ,,bet kokie ginčai ar reikalavimai, kylantys iš šios sutarties ar susiję su ja bus sprendžiami derybų keliu. Šalims per 20 kalendorinių dienų nepasiekus susitarimo, ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teisne, Vilniaus mieste, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“.

6Teismas pažymi, jog CPK 32 straipsnio 1 dalyje, suteikiančio šalims teisę tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą, atsispindi ginčo šalių autonomijos principas. Šalims įstatymas suteikia laisvę susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos, nei turėtų būti pagal procesinius įstatymus. CPK 32 straipsnis nereikalauja nurodyti konkretaus teismo, kuriam pavedama spręsti ginčą. Teisės teorijoje ir praktikoje be prorogacinių susitarimų, kuriais ginčas perduodamas spręsti kuriam nors teismui, žinomi ir derogaciniai susitarimai, kuriais atmetama kurių nors teismų kompetencija. Tiek vieni, tiek ir kiti susitarimai patenka į CPK 32 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. CPK 32 straipsnio 1 dalies prasme turi būti paisoma ne tik šalių valios perduoti ginčą spręsti kokiam nors konkrečiam teismui, bet ir jų valios perduoti ginčą spręsti kokios nors teritorijos teismui bei valios atmesti kokios nors teritorijos teismų kompetenciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002).

7Teismo nuomone, bylos šalių susitarime aiškiai ir nedviprasmiškai tsispindi ginčo šalių valia perduoti visus ginčus dėl sutarties vykdymo spręsti Vilniaus teisme (prorogacija) ir atmesti kitų teismų jurisdikciją (derogacija). Tai, kad žodyje ,,teisme“ padaryta klaida ir nurodyti ,,teisine“, šiuo atveju niekaip negali nulemti šalių susitarimo dėl bylos teismingumo eliminavimo.

8Pažymėtina, jog įstatymas teismingumą turtinėse bylose nustato ne tik pagal teritoriją, bet ir pagal ieškinio dydį. Sudarydamos sutartį, numatančią ginčų sprendimo tvarką, šalys negalėjo žinoti, kokio dydžio ginčas gali kilti, taigi ir susitarti, į kurį konkretų teismą reikės kreiptis. Šalių autonomija pakeisti ginčo teritorinį teismingumą nesuteikia asmenims teisės pakeisti rūšinio bylos teismingumo taisyklių (CPK 32 str. 2 d.), nustatančių priklausymą bylą nagrinėti pirmąja instancija konkrečios grandies teismui. Todėl laikytina, jog pagal CPK 32 straipsnį šalys susitarė tik dėl teritorinės ginčo priklausomybės – Vilniaus teismui. Toks susitarimas yra aiškiai išreikštas 2013-11-08 Statybos rangos sutarties 9.10 punkte.

9CPK 27 straipsnio 1 punktas numato, kad civilines bylas, kurių ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios nagrinėjamos apylinkių teismuose, kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja apygardos teismai. Kadangi ieškovo ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt, konstatuotina, jog su ieškiniu jis privalėjo kreiptis būtent į Vilniaus apygardos teismą.

10Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo atsisakytinas priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) ir ieškovui išaiškintina, kad jis turi teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

11Be to, pažymėtina ir tai, jog ieškovė su ieškiniu nėra pateikusi ir duomenų, patvirtinančių, jog laikėsi Sutarties 9.10 punkte numatyto susitarimo bet kokį ginčą pirmiausia spręsti derybų keliu ir kad šalys per 20 kalendorinių dienų nepasiekė susitarimo. Ši aplinkybė taip pat yra papildomas pagrindas ieškinį atsisakyti priimti dėl ikiteisminės tvarkos nesilaikymo (CPK 137 str. 2 d. 3 p.)

12Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, 5 dalimi, 290–292 straipsniais,

Nutarė

13ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Daistatus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šebsta“ dėl skolos priteisimo atsisakyti priimti.

14Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

15Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovės advokatui J. J..

Proceso dalyviai