Byla e3K-3-307-421/2017
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo R. M

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Donato Šerno (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo R. M.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių atsisakymą priimti ieškinį, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kai ieškiniu keliamas klausimas dėl juridinio asmens (asociacijos) valdymo organo nario atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytus nuostolius, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 34 262,49 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas, būdamas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (toliau – ir Asociacija) prezidentas, viršijo savo įgaliojimus, kai Asociacijos vardu 2012 m. lapkričio 16 d. sudarė darbo sutarties su trečiuoju asmeniu R. M. pakeitimus ir dėl to Asociacija ,,Linava“ patyrė 34 262,49 Eur nuostolių dėl šešių vidutinio darbo užmokesčio išmokėjimo trečiajam asmeniui, suėjus darbo sutarties terminui.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, išaiškino ieškovei, kad ši turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją, nuolat veikiančią prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikydama įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Ginčai, susiję su darbo santykiais, nagrinėjami tiesiogiai teismuose, išvardyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 299 straipsnyje arba nurodyti įstatymuose, visais kitais atvejais yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme nenustatyta, kad asociacijos ir jos valdymo organų narių kilę ginčai, susiję su darbo santykiais, sprendžiami tiesiogiai teisme.
  3. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
  4. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad iš ieškinio turinio nenustatyta, jog nagrinėjamas ginčas patenka į DK 299 straipsnyje nurodytus atvejus, leidžiančius ginčą nagrinėti tiesiogiai teisme, o Asociacijų įstatyme taip pat nenustačius tarp asociacijos ir jos valdymo organų narių kilusių ginčų, susijusių su darbo santykiais, sprendimo tiesiogiai teisme, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikydama įstatymų nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
  5. Teismas, remdamasis teismų praktika, nurodė, kad kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis kaip bendrovės valdymo organas (ir atstovas), tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009), o kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas bendrovėje, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2010).
  6. Nagrinėjamu atveju atsakovui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, padarytą ieškovei, grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnyje nurodytų bendrųjų juridinio asmens vadovo pareigų ir Asociacijos lokaliniuose teisės aktuose (Asociacijos „Linava“ įstatų 9.8.3, 9.8.5, 10.3.6 punktai) nurodytų Asociacijos prezidento pareigų pažeidimu padarant darbo sutarties su generaliniu sekretoriumi pakeitimą. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovas ieškinyje nurodytus veiksmus atliko organizuodamas vidinę bendrovės veiklą, t. y. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo kilo iš darbo teisinių santykių (DK 286 straipsnis).

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo iš naujo perduoti spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nagrinėjamoje byloje kilo materialiosios teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimas dėl Asociacijos kolegialaus valdymo organo nario atsakomybės už Asociacijai padarytą žalą, todėl teismai nepagrįstai sprendė, kad tarp Asociacijos ir jos kolegialaus valdymo organo nario kilęs ginčas yra susijęs su darbo santykiais. Nors tarp Asociacijos prezidento ir Asociacijos buvo sudaryta darbo sutartis, tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovo, kaip Asociacijos kolegialaus valdymo organo nario, padarytos žalos susijęs ne su darbo, o su civiliniais teisiniais santykiais, todėl nagrinėjamam ginčui netaikomos DK nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminį ginčo nagrinėjimą. Sutarties, sudarytos su fiziniu asmeniu dėl valdymo organo nario pareigų, rūšis (darbo ar civilinė sutartis) neturi ir negali turėti įtakos valdymo organo nario teisiniam statusui ir atsakomybės rūšiai. Bendrovės kolegialaus valdymo organo nariui už CK 2.87 straipsnyje nustatytų pareigų pažeidimą pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį negali būti taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, atlikęs išimtinai tik valdymo organo nario pareigas, nelaikytinas asociacijos darbuotoju pagal darbo teisės normas. Asociacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius asociacijos vardu; 2 dalyje nustatyta, kad valdymo organas, be CK 2.82 straipsnyje nurodytų funkcijų, priima į darbą ir iš jo atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, ir kt.
    2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009 pateiktais išaiškinimais dėl bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rūšies nustatymo kriterijų, nes Asociacijos kolegialaus valdymo organų narių teisinis statusas ir funkcijos iš esmės skiriasi nuo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) reglamentuojamų bendrovės valdymo, bendrovės vadovo teisinio statuso funkcijų. Asociacijų įstatyme, skirtingai nei ABĮ, nenustatyta, kad su asociacijos vadovu ar asociacijos kolegialaus valdymo organu privalo būti sudaroma darbo sutartis, tvirtinami vadovo ar valdymo organo nario pareiginiai nuostatai. Asociacijų įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatose nurodyta, kad kolegialaus valdymo organo nariai gali būti fiziniai asmenys – asociacijos nariai ir asociacijos narių – juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys, kuriems už jų veiklą valdymo organuose gali būti atlyginama. Nei Asociacijų įstatyme, nei DK neįtvirtinta nuostatų, kurios leistų daryti išvadą, kad tarp asociacijos ir jos valdymo organo nario, jam vykdant teisės aktais ir asociacijos įstatais nustatytas pareigas, susiklosto darbo teisiniai santykiai.
    3. Už žalą sukėlusius veiksmus, kurie buvo atlikti asmeniui veikiant kaip asociacijos vadovui (vykdant asociacijos pirmininko pareigas), turi būti taikoma civilinė atsakomybė, o už netinkamą strategijos bei projektų vadovo pareigų vykdymą – materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, t. y. asociacijos pirmininkas yra vienasmenis visos asociacijos valdymo organas, atsakantis už asociacijos veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625-687/2015).
    4. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino reikšmingų aplinkybių, kad darbo sutartis tarp Asociacijos ir atsakovo buvo sudaryta siekiant atlyginti Asociacijos nario deleguotam asmeniui už jo veiklą Asociacijos valdymo organuose, o ne sukurti darbo teisinius santykius; tarp Asociacijos ir kolegialaus valdymo organo narių, jiems einant šias pareigas, darbo teisiniai santykiai nesusiklosto; darbo sutarties sudarymas su Asociacijos kolegialaus valdymo organo (prezidiumo) nariais pagal teisės aktus nėra privalomas; 2016 m. gegužės 31 d. įvykęs Asociacijos kongresas patvirtino revizijos komisijos 2015 metų finansinės veiklos patikrinimo ataskaitą, kurioje revizijos komisija rekomendavo nebesudarinėti Asociacijoje darbo sutarčių su renkamais Asociacijos valdymo organais, nes Asociacijos valdymo organų (prezidiumo) atliekamos funkcijos neturi darbo santykių esmę atitinkančių pagrindinių požymių; prezidiumo narių darbui atlyginti gali būti sudaroma civilinė paslaugų sutartis, pagal kurią būtų apmokamos Asociacijos prezidiumo nario atliekamos funkcijos.
    5. ABĮ nuostatose įtvirtintos vadovo pareigos yra labiau civilinio teisinio pobūdžio, už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu; DK normos nereglamentuoja juridinio asmens valdymo organų veiklos, jų atsakomybės už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).
    6. Darbo ginčų komisija, į kurią kreipėsi ieškovė, siekdama veiksmingai ginti savo pažeistas teises, atsisakė nagrinėti šį prašymą, nurodė, kad tokio reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas Komisijos kompetencijai.
  2. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamas teismų nutartis. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė neginčijo paties sandorio, iš kurio kildina jai padarytą žalą, t. y. darbo sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu, pakeitimų.
    2. Ieškinyje neįrodinėjamos visos civilinės atsakomybės sąlygos, nustatytos CK. Žala kildinama iš atsakovo kaip valdymo organo – Asociacijos prezidento – veiklos (CK 2.82 straipsnis, ABĮ 9 straipsnis ir kt.) atliekant darbo funkcijas – atstovaujant Asociacijai santykiuose su jos darbuotoju, t. y. vykdant darbinę veiklą. Ieškovės reikalavimas kildinamas iš prezidento, kaip Asociacijos vadovo, netinkamo pareigų, susijusių su juo, kaip Asociacijos darbuotoju, vykdymo.
    3. Ieškovei atsakovo veiksmų neteisėtumą grindžiant Asociacijos įstatuose nustatytos tvarkos nesilaikymu organizuojant Asociacijos veiklą ir sudarant susitarimus su kitais darbuotojais, laikytina, kad ginčas yra kilęs tarp darbdavės – Asociacijos ir darbuotojo – atsakovo dėl norminio teisės akto nesilaikymo ir dėl to galimai kilusios žalos darbdavei.
    4. Tiek ABĮ, tiek Asociacijų įstatymo nustatytos juridinio asmens valdymo organų funkcijos iš esmės yra analogiškos. Tai, kad ABĮ taikomas privatiems juridiniams asmenims, o Asociacijų įstatymas – viešajam juridiniam asmeniui, neturi esminės reikšmės, nes ginčas yra kilęs dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės juridinio asmens vardu sudarant sutartis su kitais darbuotojais.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių atsisakymą priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kai keliamas klausimas dėl juridinio asmens (asociacijos) valdymo organo nario atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytus nuostolius, aiškinimo ir taikymo

  1. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
  2. DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Atvejai, kai individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, nustatyti DK 299 straipsnyje. Pažymėtina, kad DK 299 straipsnyje pateiktas ginčų, nagrinėtinų tiesiogiai teismuose, sąrašas nėra baigtinis: šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teisme ginčai sprendžiami ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.
  3. Individualaus darbo ginčo sąvoka yra įtvirtinta DK 185 straipsnyje ir apibrėžiama kaip nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, šis nesutarimas nagrinėjamas DK XIX skyriuje nustatyta tvarka. Taigi išskirtinis individualaus darbo ginčo požymis yra tai, kad šio ginčo šalis sieja darbo teisiniai santykiai ir ginčas yra kilęs įgyvendinant iš šių santykių kilusias teises ir pareigas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje.
  4. Nagrinėjamoje byloje teismai atsisakė priimti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, padarę išvadą, kad ieškovė nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teismo tvarkos, kuri nustatyta DK 287 straipsnio 1 dalyje. Teismai sprendė, kad ginčas kilo iš darbo teisinių santykių (DK 286 straipsnis), ieškiniu pareikštas reikalavimas nepriskirtinas prie DK 299 straipsnyje nurodytų atvejų, leidžiančių ginčą nagrinėti tiesiogiai teisme, o darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. Taigi ieškinio priėmimo klausimą nagrinėję teismai iš esmės padarė išvadą, kad pagal ieškiniu pareikštą reikalavimą tarp šalių kilęs ginčas yra individualus darbo ginčas, nepatenkantis į DK 299 straipsnyje nurodytų individualių darbo ginčų, nagrinėtinų tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, kategorijų sąrašą.
  5. Siekiant nustatyti, ar tokių ginčų, dėl kurio išsprendimo nagrinėjamoje byloje ieškovė su ieškiniu kreipėsi tiesiogiai į teismą, kategorijai įstatyme yra nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, ar pagal šioje byloje reiškiamą reikalavimą tarp šalių kilęs ginčas yra priskirtinas individualių darbo ginčų kategorijai.
  6. Šios nutarties 14 punkte minėta, jog išskirtinis individualaus darbo ginčo požymis yra tai, kad šio ginčo šalis sieja darbo teisiniai santykiai ir ginčas yra kilęs įgyvendinant iš šių santykių kilusias teises ir pareigas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje reiškiamu ieškiniu ieškovė prašo priteisti jai atsiradusių nuostolių atlyginimą iš atsakovo, kuris šių nuostolių atsiradimo metu buvo Asociacijos kolegialaus valdymo organo narys (asociacijos prezidiumo narys) bei Asociacijos prezidentas (kaip teigiama ieškinyje), sprendžiant ginčo priskirtinumo individualių darbo ginčų kategorijai klausimą, svarbu yra nustatyti, ar veiksmus, iš kurių ieškovė kildina nuostolių atsiradimą, atsakovas atliko veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo (ar jo nario), kompetenciją, ar vykdydamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas.
  7. Sprendžiant nagrinėjamą problemą (nustatant, ar ieškinyje nurodomi nuostoliai Asociacijai galėjo būti padaryti atsakovui vykdant jam, kaip darbuotojui, nustatytas pareigas, ar įgyvendinant kaip valdymo organo (ar jo nario) kompetenciją) aktualu yra tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. Asociacijos steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos ypatumus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Asociacijų įstatymas. Šiame įstatyme, priešingai, nei akcinių bendrovių įstatyme, nėra detaliai reglamentuota juridinio asmens valdymo organų struktūra bei kompetencija, tai iš esmės yra palikta sureguliuoti įstatais (Asociacijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Pagal Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 5, 6, 7 dalių nuostatas asociacijoje turi būti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus); joje gali būti sudaromi kiti organai; asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose. Taigi priešingai negu Akcinių bendrovių įstatyme (šio įstatymo 37 straipsnis), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme (šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalis), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme (šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalis), Asociacijų įstatyme nėra įtvirtinta, kad asociacijoje yra vienasmenis valdymo organas – vadovas, ir nėra atribota tokio vienasmenio bei kolegialaus valdymo organų kompetencija, tačiau šiame įstatyme yra nustatyta valdymo organų kompetencija apskritai. Asociacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad valdymo organas, be Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje numatytų funkcijų, priima į darbą ir atleidžia iš jo darbuotojus, sprendžia kitus šiame įstatyme ir asociacijos įstatuose valdymo organo kompetencijai priskirtus klausimus.
  8. Kasacinio teismo praktikoje siekiant atriboti bendrovės vadovo atsakomybės rūšis yra pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl konkrečiu atveju taikytinos bendrovės vadovo atsakomybės rūšies, teisinę reikšmę turi veiksmų, kuriais padaroma žala, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016, 37 punktas). Tuo atveju, jei vadovas pažeidžia jam, kaip valdymo organui, nustatytą pareigą, jam kyla civilinė atsakomybė. Pripažinus, kad vadovas įmonei žalą padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Sprendžiant dėl bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rūšies, būtina identifikuoti, kokias pareigas vadovas pažeidė – jam kaip valdymo organui ar darbuotojui nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017, 21 punktas).
  9. Nurodyta kasacinio teismo praktika nagrinėjamoje byloje būtų aktuali tuo požiūriu, kad, nustačius, jog atsakovas ieškinyje nurodytus Asociacijai nuostolius sukėlusius veiksmus atliko pažeisdamas jam, kaip valdymo organui (ar jo nariui), nustatytą pareigą ir jam kyla civilinė atsakomybė, tai reikštų, kad nagrinėjamas ginčas nepriskirtinas individualių darbo ginčų kategorijai ir jį sprendžiant netaikoma DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Tačiau pažymėtina tai, jog ši praktika yra suformuota ne sprendžiant ginčo priskirtinumo individualių darbo ginčų kategorijai ir DK 287 straipsnio 1 dalies, nustatančios privalomą išankstinio ginčo sprendimo ne teismo tvarką individualiems darbo ginčams, taikymo klausimus, o bendrovės vadovo civilinės ir materialinės atsakomybės atribojimo klausimus, aiškinant ir taikant Akcinių bendrovių įstatymo, kuriame detaliai reglamentuota juridinio asmens valdymo organų struktūra bei kompetencija, bet ne Asociacijų įstatymo, kur tokia kompetencija detaliai nereglamentuota, normas.
  10. Pagal Asociacijos ,,Linava“ įstatų 8.1 punktą asociacijos kolegialus valdymo organas yra prezidiumas, o vienasmenis valdymo organas yra generalinis sekretorius. Asociacijos prezidiumas vadovauja asociacijos veiklai laikotarpiu tarp kongresų, jį sudaro prezidentas ir 10 prezidiumo narių (Įstatų 9.1, 9.2 punktai). Taigi pagal asociacijos įstatus asociacijos prezidentas nėra vienasmenis valdymo organas ir nėra asociacijos vadovas, tačiau jis yra kolegialaus valdymo organo (prezidiumo) narys ir jo, kaip ir prezidiumo, kompetenciją apibrėžia įstatai (Įstatų 10.3 punktas).
  11. Asociacijos prezidiumo, kaip kolegialaus valdymo organo, bei prezidento kompetencija asociacijos ,,Linava“ įstatuose yra apibrėžta atskirai (atribota). Įstatų 9.8.3 punkte darbo sutarties su asociacijos generaliniu sekretoriumi sudarymas ir jos nutraukimas yra priskiriamas prezidiumo kompetencijai, tuo tarpu įstatų 10.3.6 punkte darbo sutarčių, sudaromų bei nutraukiamų su prezidiumo nariais ir prezidiumo skiriamais sekretoriato vadovais pasirašymas priskiriamas prezidento kompetencijai. Taigi aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima atriboti atsakovo, kaip buvusio asociacijos kolegialaus valdymo organo nario, kompetenciją nuo jo, kaip įmonės darbuotojo, kompetencijos, nei Asociacijų įstatyme, nei asociacijos ,,Linava“ įstatuose nėra.
  12. Nagrinėjamoje byloje reiškiamu ieškiniu ieškovė teigė, kad prašomus priteisti nuostolius atsakovas padarė į pasirašomą su Asociacijos generaliniu sekretoriumi darbo sutartį įtraukdamas sąlygą, jog jei generalinis sekretorius, pasibaigus jo darbo sutarties terminui, nebus patvirtintas naujai kadencijai, jam privalės būti išmokama išeitinė išmoka, ir taip viršijo jam suteiktus įgaliojimus (atliko neteisėtus veiksmus). Taigi nuostolius sukėlusius neteisėtus veiksmus nagrinėjamoje byloje ieškovė sieja su atsakovo įgaliojimų, kurie yra nustatyti juridinio asmens įstatuose, vykdymu ir jų viršijimu.
  13. Ieškovė nurodė, kad, nepaisant su atsakovu sudarytos darbo sutarties, skirtos atlygiui už atsakovo veiklą Asociacijos valdymo organuose įforminti, tarp Asociacijos ir atsakovo darbo santykiai nesusiklostė. Kasacinis teismas pažymi, kad atribojant atsakovo, kaip buvusio valdymo organo nario ir kaip darbuotojo, kompetenciją reikšmės galėtų turėti su juo sudaryta darbo sutartimi nustatytos Asociacijos prezidento pareigas apibrėžiančios sąlygos ar Asociacijos prezidento pareigas nustatantys Asociacijos priimti lokaliniai aktai (jeigu tokie yra). Tačiau bylą nagrinėję teismai šių aplinkybių netyrė, o kasacinio teismo kompetencija jų nustatymo neapima (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
  14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Darbo ginčų komisija, į kurią kreipėsi ieškovė, 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. DGKS-5768 (priimtu po skundžiamo apeliacinės instancijos procesinio sprendimo paskelbimo) atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl šioje byloje reiškiamų reikalavimų, padariusi išvadą, kad tokio reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas Komisijos kompetencijai. Duomenų, kad šis Darbo ginčų komisijos sprendimas būtų panaikintas, byloje nėra.
  15. Vadovaudamasi šios nutarties 17–25 punktuose išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio priėmimo klausimą šioje byloje nagrinėję teismai padarė byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis nepagrįstas išvadas, kad ieškovė nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teismo tvarkos, kad ginčas kilo iš darbo teisinių santykių ir kad tarp šalių kilęs ginčas yra individualus darbo ginčas, nepatenkantis į DK 299 straipsnyje nurodytų individualių darbo ginčų, nagrinėtinų tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, kategorijų sąrašą. Dėl to teismų procesiniai sprendimai, kuriais atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, naikinami.
  16. Nesant aiškių kriterijų atriboti atsakovo, kaip buvusio asociacijos kolegialaus valdymo organo nario, kompetenciją nuo jo, kaip įmonės darbuotojo, kompetencijos, ir esant galiojančiam Darbo ginčų komisijos sprendimui, kuriuo komisija atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl šioje byloje reiškiamų reikalavimų kaip nepriskirtiną jos kompetencijai, atsižvelgiant į tai, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas po skundžiamų teismų procesinių sprendimų, kuriais atsisakyta priimti ieškinį, priėmimo, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, kurio tikslas užkirsti kelią proceso vilkinimui (CPK 6 straipsnis), spręstina, jog ši byla nagrinėtina tiesiogiai teisme.
  17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad klausimai dėl atribojimo kriterijų tarp atsakovo, kaip buvusio asociacijos kolegialaus valdymo organo nario, kompetencijos nuo jo, kaip įmonės darbuotojo, kompetencijos, vykdant ieškinyje nurodytus galbūt neteisėtus ir asociacijai nuostolius sukėlusius veiksmus, lieka aktualūs teismui nagrinėjant bylą iš esmės ir atribojant atsakovui taikytinos civilinės ar materialinės atsakomybės rūšį.
  18. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Padaryti pažeidimai suponuoja poreikį grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 6,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

16Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai