Byla 2S-1114-109/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-773-802/2011 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei T. K., išvadą teikianti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas 2011 m. vasario 17 d. ieškiniu kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą prašydamas pakeisti 2010-03-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam sūnui ir priteisti iš ieškovo jo sūnaus M., gim. ( - ) išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 200 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet LR Vyriausybės nustatytą tvarka, nustatant atsakovei uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas; nustatyti nepilnamečio sūnaus M., gim. 2008-03-22, bendravimo tvarka su tėvu (ieškovu) pagal ieškovo ieškinyje nurodytą grafiką bei priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priėmus teismo sprendimą dėl šalių ištuokos ieškovo turtinė padėtis ženkliai pakito. Sprendimo priėmimo metu jis dirbo užsienyje ir uždirbdavo apie 800 Eu, todėl išgalėdavo sūnui teikti po 800 Lt per mėnesį. Nuo šių metų sausio mėnesio jis darbo užsienyje nebeturi, yra registruotas darbo biržoje, tačiau nuolatinio darbo negauna, pragyvena iš atsitiktinių pajamų, kurios per mėnesį sudaro per 400 Lt. Turi vidurinį išsilavinimą, specialybės neįgijęs. Yra sveikas, dirbti gali, tik turi silpnesnį regėjimą. Turto neturi, byloje esanti jo vardu registruota transporto priemonė faktiškai yra parduota. Kitų išlaikytinių, apart M., taip pat neturi. Gyvena pas mamą, kuri jam padeda. Mama yra vaikų darželio auklėtoja. Sūnų paskutinį kartą matė sausio mėnesį, nes šalys, nors faktiškai yra išsituokę, iki to laiko dar gyveno kartu. Nurodo, kad tuomet tarp jų įvyko konfliktas, nes jis užtiko atsakovę su kitu vyru. Nuo to laiko jie gyvena atskirai. Nori su sūnumi bendrauti ir jį auklėti, smurto vaiko atžvilgiu niekada nėra naudojęs. Nurodo, kad mama jam padėtų sūnumi pasirūpinti, jei iškiltų tokia būtinybė. Ieškovas taip pat prašė nustatyti laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl ginčo.

4Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatė ieškovo M. K. bendravimo tvarką su sūnumi M. K. nuo nutarties priėmimo dienos iki 2011-03-21: pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 17 val. iki 20 val., nuo 2011-03-21 iki sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo įsigaliojimo – pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17 val. iki 20 val., o taip pat antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val. Teismas vadovavosi byloje esančia medžiaga, taip pat Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada.

5Atskiruoju skundu atsakovė T. K. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartį. Nurodo, kad teismas pažeidė vaiko interesus. Teismas rėmėsi Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, kurioje atsispindi tik materiali vaiko tėvo namų aplinka, tačiau iš to negalima vertinti bendravimo pobūdžio, tėvo požiūrio į vaikų auklėjimą, tėvo pareigų vykdymą ir pan. Be to, institucija, duodama išvadą nesiteiravo apie vaiko sveikatos būklę, kuri yra komplikuota, galimybes bendrauti tėvo nurodytu grafiku. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas veda netinkamą gyvenimo būdą, yra teistas, nuolat daro administracinės teisės pažeidimus, todėl gali daryti neigiamą įtaką vaikui.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. K. prašo atsakovės skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad šiuo metu atsakovė yra išvykusi į Olandiją, sūnų palikusi savo motinos priežiūrai. Ieškovui trukdoma su sūnumi bendrauti. Nors atsakovė teigia, kad sūnus silpnos sveikatos, jai tas netrukdo išvykti į užsienį ir palikti sūnų.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

9Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

10Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tiek tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, tiek nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas ir kt. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 d. nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio reglamentuojančio ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui) negyvenančiai kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Taigi, taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

11Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas ieškiniu prašydamas pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1154-769-2010 priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui dėl pasikeitusių aplinkybių, reikalavo nustatyti ir bendravimo tvarką su sūnumi, kadangi sprendžiant ištuokos bylą ginčo dėl bendravimo su vaiku nebuvo, tuo tarpu ieškovui nebegalinti mokėti 800 Lt dydžio išlaikymą tarp šalių pradėjo kilti konfliktai ir dėl matymosi su sūnumi. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovas yra teistas, savo gyvenimo būdu daro neigiamą įtaką sūnui. Byloje yra pateikti duomenys apie ieškovo teistumą ir administracinės teisės pažeidimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais (b. l. 22-29). Atsakovė taip pat nurodo, kad sūnus M. K. yra silpnos sveikatos, todėl ieškovas nepajėgus tinkamai pasirūpinti vaiku. M. K. sveikatos būklę apibūdina byloje esanti pažyma (b. l. 33), iš kurios matyti, kad berniukui diagnozuota šleivapadystė bei pilnapadystė, reikalinga ortopedinė avalynė, įgimtas nistagmas, nuo 2010-06-16 berniukui suteikta lengva negalia dėl degeneracinės trumparegystės ir astigmatizmo, 2010 m. rugsėjo mėn. diagnozuota alerginė bronchų astma, gydomas pastoviai inhaliaciniais kortikosteroidais, dėl besikartojančios astmos paūmėjimų negali lankyti darželio, gydymui reikalingi įvairūs vaistai. Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovas M. K. šiuo metu gyvena pas savo motiną daugiabučiame name dviejų kambarių bute, kuris yra suremontuotas, švarus, tvarkingas, yra visi reikalingi baldai, buities prietaisai, yra žaislų, lavinimo priemonių. Aplinkybių, galinčių kelti grėsmę fiziniam, emociniam, psichologiniam vaiko saugumui, nenustatyta (b. l. 16-17).

12Vadovaujantis CPK 185 straipsniu, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

13Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas priežastis ir būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgė į tai, kad bendravimo tvarkai reikalingas nustatyti pereinamasis laikotarpis, kadangi specialistas išvadoje (b. l. 16-17) teigia, kad tėvo ir sūnaus ryšiai galimai susilpnėję, todėl nerekomenduojama nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad sūnus pas ieškovą liktų nakvynei. Atsakovė aplinkybes, kad ieškovas yra teistas ir baustas administracine tvarka vertina kaip pagrindą ieškovo prašymo dėl bendravimo tvarkos nustatymo netenkinti. Tačiau teismas pažymi, kad šios aplinkybės nepatvirtina fakto, kad ieškovas nesugeba pasirūpinti vaiku. Atsižvelgiant į tai, kad tėvų, negyvenančių kartu, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio, kuri turi būti netrukdomai įgyvendinama, o pats bendravimas turi būti nuolatinis ir pastovus (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), spręstina, kad vaiko sveikatos būklė, vystymosi sutrikimai, nesudaro pagrindo riboti tėvo teisę matytis su vaiku ir atlikti įstatyminę pareigą dalyvauti jo auklėjime. Tos aplinkybės, kad ieškovas yra teistas ir baustas administracine tvarka taip pat neleidžia teismui spręsti, kad dėl šių priežasčių tėvui gali būti ribojama teisė bendrauti su vaiku. Vien tokio fakto buvimas nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad atsakovas netinkamai rūpinasi vaiku ir neužtikrina jo saugumo.

14Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovo laikino bendravimo su vaiku nustatymo negalima pripažinti ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo išankstiniu išsprendimu, nes juo tik siekiama laikinai, kol bus priimtas teismo sprendimas, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei užtikrinti kitam sutuoktiniui galimybę bendrauti su vaiku.

15Atsižvelgiant į virš išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o atsakovės atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

17Atsakovės atskirąjį skundą atmesti.

18Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai