Byla eAS-314-1062/2018

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios A. V. įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Nemuno valdymas“, atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios A. V. įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Nemuno valdymas“, skundą ir patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo: akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas bankrutavusi A. V. įmonė (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė), atstovaujama bankroto administratoriaus mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Nemuno valdymas“, 2017 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė skundą (ieškinį), kuris 2018 m. sausio 17 d. buvo persiųstas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, prašydamas pripažinti vienašalius sandorius, kuriais atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSDFV) iš akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) Šiaulių bankas esančių Įmonės lėšų nurašė 4 135,81 Eur, negaliojančiais ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo pareiškėjo naudai 4 135,81 Eur, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 26 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos ištaisyti teismo nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus skundo trūkumus. Teismas pareiškėjui nurodė patikslinti skundo reikalavimą ir prašomus naikinti individualius administracinius aktus, kartu su patikslintu skundu pateikti VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimą. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo 2017 m. gegužės 29 d. atsakymu ir VSDFV Šiaulių skyriaus 2017 m. kovo 26 d. atsakymu, bet dėl šių aktų į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi 2018 m. sausio 17 d., todėl, tikslinant skundą, pareiškėjo prašyta aiškiai nurodyti, kada jis gavo ginčijamus aktus bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjo taip pat prašyta atsakovu byloje nurodyti VSDFV Šiaulių skyrių, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – VSDFV, bei nurodyti, ar jis pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

7Pareiškėjas 2018 m. vasario 12 d. pateikė patikslintą skundą. Dėl termino skundui paduoti pareiškėjas paaiškino, kad VSDFV 2017 m. gegužės 29 d. rašte, kurį jis gavo 2017 m. gegužės 31 d., konstatavusi atsakovo įvykdyto priverstinio išieškojimo iš Įmonės teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė, kad šis sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 20 straipsnio 1 dalies ir 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali būti apskųstas Šiaulių apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą, pareiškėjas manė, kad jo pažeistos teisės bus vienodai efektyviai ginamos tiek VSDFV 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą apskundus administraciniam teismui, tiek pateikus ieškinį bendrosios kompetencijos teismui dėl sandorių (atsakovo atliktų vienašalių piniginių lėšų nurašymų) pripažinimo negaliojančiais. Pareiškėjo sąžiningumą ir aktyvų savo pažeistų teisių gynimą patvirtino tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. atsakovo atliktų vienašalių piniginių lėšų nurašymų pripažinimo negaliojančiais. Nors sandorių pripažinimui negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms taikomas bendrasis (10 metų) ieškinio senaties terminas, pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus vos daugiau nei 4 mėnesiams nuo sužinojimo apie paskutinį vienašališkai atsakovo atliktą priverstinį lėšų nurašymą. Todėl terminas skundui paduoti negali būti laikomas praleistu. Teismui manant priešingai, pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Jis pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui kreipusis į bendrosios kompetencijos teismą, negalima laikyti, jog jis netinkamai gynė savo pažeistas teises, todėl terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujinamas. Taip pat turėtų būti įvertinamas būtinumas užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą, atsižvelgta į duomenų apie pareiškėjo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis buvimą (nebuvimą).

8Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėją pakartotinai įpareigojo per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos ištaisyti teismo nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus skundo trūkumus. Teismas, atsižvelgęs į skundžiamame VSDFV 2017 m. gegužės 29 d. sprendime nurodytą šio sprendimo apskundimo tvarką, konstatavo, kad valstybė pareiškėjui garantavo pažeistos teisės teisminę gynybą, jeigu jis, nepažeisdamas įstatyme numatytų terminų skundui paduoti, kreipsis į teismą su skundu, tačiau pareiškėjas į bendrosios kompetencijos teismą kreipėsi praėjus 4 mėnesiams nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas įpareigotas nurodyti priežastis, dėl kurių jis dėl skundžiamo sprendimo nesikreipė į teismą per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos.

9Pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. pateikė patikslintą skundą. Dėl termino skundui paduoti pareiškėjas pakartojo 2018 m. vasario 12 d. skunde išdėstytus argumentus ir papildomai nurodė, jog, atsižvelgęs į tai, kad ginčas kilo iš bankroto teisinių santykių, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas yra specialusis įstatymas kitų įstatymų, reglamentuojančių kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, atžvilgiu, bei tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsniu bei 22 straipsnio 1 dalimi, ginčai, kylantys iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, jis pagrįstai manė, jog jo pažeistos teisės bus vienodai efektyviai ginamos tiek pateikus ieškinį bendrosios kompetencijos teismui dėl sandorių (vienašalių piniginių lėšų nurašymų) pripažinimo negaliojančiais, tiek apskundus VSDFV 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą administraciniam teismui. Aplinkybę apie negalimumą savo pažeistas teises ginti bendrosios kompetencijos teisme pareiškėjas sužinojo tik 2018 m. sausio 29 d., gavęs Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutartį. Šiuo atveju buvo pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti.

10II.

11Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo bankrutavusios A. V. įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „Nemuno valdymas“, skundą ir patikslintus skundus.

12Teismas, įvertinęs patikslintuose skunduose išdėstytus pareiškėjo argumentus, pabrėžė, kad teisės aktai imperatyviai numato priimtų administracinių aktų apskundimo tvarką, kurios turi laikytis visi subjektai. Skundžiamame VSDFV 2017 m. gegužės 29 d. rašte Nr. (9.8)I-3376 aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ir tai tik praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams, kai rašte aiškiai nurodyta, kad raštas skundžiamas per vieną mėnesį Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas neveikė taip, kad užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, nepadavė skundo teismui, kaip tai nurodyta skundžiamame rašte, ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų teisinių pasekmių. Pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės buvo subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo jo paties valios ir buvo sietinos su jo nepakankamu rūpestingumu, todėl negalėjo būti pripažintos svarbiomis. Elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, jis daug anksčiau galėjo apskųsti VSDFV 2017 m. gegužės 29 d. raštą Nr. (9.8)I-3376. Nebuvo pagrindo išvadai, jog pareiškėjas vieno mėnesio terminą praleido dėl objektyvių priežasčių.

13III.

14Pareiškėjas bankrutavusi A. V. įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Nemuno valdymas“, atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartį.

15Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja patikslintuose skunduose išdėstytus argumentus ir papildomai pažymi, kad terminas skundui paduoti šiuo atveju apskritai nelaikytinas praleistu, bet pripažinus, kad šis terminas buvo praleistas, yra pagrindas jį atnaujinti. Pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, siekdamas apginti savo pažeistas teises, veikė aktyviai ir sąžiningai. Teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai atsisakė ginti viešąjį interesą, pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, neteisingai (pernelyg formaliai) taikė praleistų procesinių terminų atnaujinimo institutą.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė susigrąžinti 4 135,81 Eur, kuriuos atsakovas išieškojo iš jo lėšų.

19Pirmosios instancijos teismas nepriėmė pareiškėjo skundo kaip paduoto praleidus terminą skundui paduoti.

20Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis praleido terminą skundui paduoti, tačiau, jei teismas laikysis priešingos pozicijos, prašo šį terminą atnaujinti.

21Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. įskaitant) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

22ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu; tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą (ieškinį) dėl VSDFV 2017 m. gegužės 29 d. rašto Nr. (9.8)I-3376 teismui pateikė 2017 m. rugsėjo 22 d. (žyma ant elektroninio dokumento, b. l. 1-8), t. y. praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Aplinkybė, kad pareiškėjas skundą (ieškinį) pirmiausiai pateikė teismui, kuriam šis ginčas nėra teismingas, t. y. bendrosios kompetencijos teismui, šiuo atveju esminės teisinės reikšmės neturi.

23Teisėjų kolegija akcentuoja, jog ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

24Pareiškėjas patikslintuose skunduose ir atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jis galėjo pasirinkti vieną iš lygiaverčių teisių gynimo būdų: apskųsti VSDFV 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą administraciniam teismui arba pateikti ieškinį bendrosios kompetencijos teismui dėl sandorių (atsakovo atliktų vienašalių piniginių lėšų nurašymų) pripažinimo negaliojančiais. Aktyvumą ginant pažeistas teises pareiškėjas grindžia tuo, kad, nors sandorių pripažinimui negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms taikomas bendrasis (10 metų) ieškinio senaties terminas, jis į teismą kreipėsi praėjus vos daugiau nei 4 mėnesiams nuo sužinojimo apie paskutinį vienašališkai atsakovo atliktą priverstinį lėšų nurašymą. Pareiškėjas tvirtina apie ginčo priskirtinumą administracinių teismų kompetencijai sužinojęs tik iš Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarties. Pareiškėjas buvo aktyvus gindamas savo pažeistas teises, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

25Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto byla Įmonei buvo iškelta Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi, bankroto administratoriumi paskirta MB „Nemuno valdymas“ (buv. kooperatinė bendrovė „Jonas ir sūnūs“) (teismo nutartis, b. l. 9-10). Remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, atsakovas išieškojimus iš AB Šiaulių bankas esančios Įmonės sąskaitos vykdė nuo 2012 m. gegužės 31 d., paskutinis išieškojimas įvyko 2017 m. balandžio 10 d. (sąskaitų išrašai, b. l. 11-31). Pareiškėjas 2017 m. kovo 26 d. kreipėsi į VSDFV Šiaulių skyrių dėl neteisėtai nurašytų lėšų grąžinimo, tačiau VSDFV Šiaulių skyrius 2017 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (7.5)S-12048 atsisakė tenkinti šį jo prašymą. Pareiškėjas dėl šio VSDFV Šiaulių skyriaus atsakymo 2017 m. balandžio 28 d. skundu (b. l. 33-37) kreipėsi į VSDFV, prašydamas grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas. Atsakovas skundžiamame 2017 m. gegužės 29 d. rašte Nr. (9.8)I-3376 (b. l. 32), kurį pareiškėjas teigė gavęs 2017 m. gegužės 31 d., konstatavo, kad VSDFV Šiaulių skyrius priverstinį išieškojimą vykdė teisėtai ir pagrįstai. Šiame skundžiamame rašte taip pat nurodyta, jog šis sprendimas, vadovaujantis ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies ir 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali būti apskųstas Šiaulių apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos. Taigi, pareiškėjui buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta atsakovo sprendimo negrąžinti išieškotų lėšų tvarka, tačiau jis šia tvarka nustatytu terminu nepasinaudojo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas anksčiau (iki 2017 m. kovo 26 d. kreipimosi į VSDFV Šiaulių skyrių) būtų ėmęsis veiksmų savo galbūt pažeistoms teisėms dėl VSDFV nuo 2012 m. gegužės 31 d. vykdomo priverstinio išieškojimo apginti, todėl skundo teiginiai apie jo aktyvumą laikytini nepagrįstais.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai asmuo pasirenka kitą nei jam institucijos (įstaigos) siūlomas teisių gynimo būdą, rizika dėl galimybės pasinaudoti tuo alternatyviu būdu, be kita ko, neigiamos pasekmės dėl negalėjimo pasinaudoti tuo kitu būdu, tenka būtent tam asmeniui. Pareiškėjas, informuotas apie VSDFV rašto, su kuriuo jis nesutinka, apskundimo tvarką, nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir, dėl savo subjektyvaus įsitikinimo apie galimybę pasinaudoti kitu teisių gynimo būdu, rašte nustatytu terminu nesikreipė į teismą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų buvęs suklaidintas dėl skundžiamo rašto apskundimo tvarkos ar jam būtų buvusios sudarytos kokios nors kliūtys tokia tvarka pasinaudoti. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės negali būti pripažintos objektyviomis, nepriklausiusiomis nuo jo valios ir pakankamai svarbiomis atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą bei patikslintus skundus.

27Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Pareiškėjo bankrutavusios A. V. įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Nemuno valdymas“, atskirąjį skundą atmesti.

30Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

31Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas bankrutavusi A. V. įmonė (toliau – ir pareiškėjas,... 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 26 d.... 7. Pareiškėjas 2018 m. vasario 12 d. pateikė patikslintą skundą. Dėl termino... 8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 14... 9. Pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. pateikė patikslintą skundą. Dėl termino... 10. II.... 11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 12 d.... 12. Teismas, įvertinęs patikslintuose skunduose išdėstytus pareiškėjo... 13. III.... 14. Pareiškėjas bankrutavusi A. V. įmonė, atstovaujama bankroto... 15. Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja patikslintuose skunduose... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV.... 18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė susigrąžinti 4 135,81 Eur, kuriuos... 19. Pirmosios instancijos teismas nepriėmė pareiškėjo skundo kaip paduoto... 20. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis praleido terminą skundui... 21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą... 22. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių ginčų... 23. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato... 24. Pareiškėjas patikslintuose skunduose ir atskirajame skunde laikosi pozicijos,... 25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto byla Įmonei buvo... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai asmuo pasirenka kitą nei jam... 27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 29. Pareiškėjo bankrutavusios A. V. įmonės, atstovaujamos bankroto... 30. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 12 d.... 31. Nutartis neskundžiama....