Byla 2A-703-357/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo žemės nuosavybės bei giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. S. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo žemės nuosavybės bei giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas S. S. pareiškimu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas ir E. S. sutuoktinis S. S., gim. ( - ) m., iki 1940 m. liepos 22 d. ( - ) k., ( - ) valsč., ( - ) apskr. nuosavybės teise valdė 67 ha žemės; atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą jam pateikti teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei kitus su tuo faktu susijusius dokumentus ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus institucijoms, sprendžiančioms nuosavybės atstatymo klausimus (Žemėtvarkos skyriui) (1-5 b. l.).

5Pareiškėjas nurodė, kad jo motina E. S. 1991-10-14 pateikė prašymą Telšių rajono agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teise į jos vyro S. S. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdytą 50 ha ploto žemę, buvusią ( - ) k., ( - ) valsč., ( - ) apskr. Pats faktas, kad S. S. iki 1940 m. liepos 22 d. valdė nemažai žemės,

6E. S. tikrai buvo žinomas, tik ji tiksliai nežinojo, koks tai buvo kiekis, todėl prašyme atkurti nuosavybės teises prašė į 50 ha žemės. Kartu su prašymu ir vėliau buvo pateikti giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai bei žemės valdymo faktą patvirtinantys dokumentai, tačiau nuosavybės teisės E. S. atkurtos nebuvo. Telšių apskrities valdytojo administracijos sudaryta ekspertų komisija 1996-04-03 pateikė išvadą, kad pateikti dokumentai nepakankami, kad būtų patvirtintas žemės valdymo nuosavybės teise faktas. E. S. žemėtvarkos specialistai neišaiškino galimybės kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. E. S. ( - ) mirė, pareiškėjas priėmė motinos palikimą. 2012 m. sausio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos Telšių žemėtvarkos skyriui jis pateikė pakartotinį prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. S. žemę. Iš motinos pasakojimo jis žino, kad dalį žemės tėvas buvo gavęs kaip kraitį vestuvių proga iš savo uošvio K. Š., kai 1937 metais pirmą kartą tuokėsi su S. Š.. Kitą žemę tėvas buvo gavęs iš savo tėvų, dalį pirkęs. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisėms į žemę atkurti.

7Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškimu sutiko (43-47 b. l.).

8Suinteresuotas asmuo D. S. B. su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti (39 b. l.).

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškimą atmetė (113-116 b. l.).

11Iš giminystę įrodančių dokumentų ir prašymo grąžinti žemę teismas nustatė, kad pareiškėjo motina E. S. 1991 m. spalio 14 d. Telšių rajono agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į S. S. turėtą 50 ha ploto žemę ( - ) k., ( - ) valsč., ( - ) apskr., nes dokumentai neišlikę. Tos pačios dienos rašytame pareiškime E. S. prašo už S. S. priklausantį 67 ha žemės plotą išmokėti piniginę kompensaciją. ( - ) rajono ( - ) seniūnijos darbinės grupė ir rajono ekspertų komisija dokumentams, įrodantiems nuosavybės teisę, nagrinėti 1996 m. balandžio 3 d. pasiūlyme – išvadoje Nr. 803 nurodė, kad nepakanka duomenų apie S. S. priklausiusią žemę ( - ) apskr., ( - ) valsč., ( - ) apskr. ir pasiūlė pretendentei E. S. dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų.

12( - ) E. S. mirė. Pareiškėjas priėmė mirusiosios palikimą ir 2012 m. sausio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į S. S. žemę. Teismas pažymėjo, kad 2012 m. kovo 1 d. akte dėl S. S. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ( - ) k. sklypo ribų nustatymo ir plane nurodyta, kad žemės sklypo ribos nustatytos pagal liudytojų K. M. ir A. B. parodymus, kurios paaiškino, kad dažnai ateidavo pas S. S. ir žinojo jo žemės ribas.

13Teismas pažymėjo, kad tiek 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymu dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, tiek ir 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu siekiama apginti pažeistą savininkų nuosavybės teisę. Jo žemės nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam priklausiusi žemė buvo 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuota. Aplinkybė, kas buvo po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Šiaulių apskrityje iki 1940 m. birželio 15 d. galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo I dalis. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas S. S. 67 ha žemės ( - ) k. nuosavybės teise valdė nuo 1937 m. iki 1940 m. liepos 22 d., tačiau ( - ) apskrities valstybinio žemės fondo byloje, žemės ūkio komisijos 1940-10-16 nutarime įrašytas Varnių valsčiaus ( - ) kaimo buvęs 72,59 ha žemės savininkas S. K. Jokių duomenų, kad iki 1940 m. birželio 15 d. K. Š. priklausiusi žemė perėjo S. S. nuosavybėn, nėra. Teismas akcentavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad 67 ha žemės S. S. būtų įgijęs iš kitų asmenų. Pagal 1936 m. lapkričio 30 d. priimto Ipotekos įstatymo 3 ir 30 p. nekilnojamojo turto nuosavybės perėjimas turėjo būti įregistruotas ipotekos knygose ir jis laikomas perleistu nuo įrašymo laiko. Teismas laikė, kad šių aplinkybių pareiškėjas taip pat neįrodė. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. spalio 30 d. archyvo pažymėjime Nr. 481-S nurodyta, kad Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde 1945-1948 m. byloje, ( - ) apskr. ( - ) valsč. ūkių „viršijančių nustatytą normą“ sąraše įrašytas ūkio valdytojas S. S. V. ( - ) kaime valdęs 67 ha žemės. Tame pačiame archyviniame fonde, kitoje 1945 - 1948 m. byloje ( - ) apskr. ( - ) valsč. ūkių, paskirtų miškų valdybai, sąraše įrašytas S. S., iš kurio žemės ( - ) kaime paskirta miškams 13,42 ha; Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011 m. lapkričio 21 d. pažymoje apie nuosavybę Nr. R4-1914 nurodyta, kad Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR archyviniame fonde, 1944-1948 m. bylose yra: ( - ) aps. ( - ) vls. ūkių, viršijančių įstatymu nustatytą normą, sąrašas, kuriame eil. Nr. 60 įrašytas žemės valdytojas S. S., ( - ) k. (ūk.) valdęs 67 ha žemės; ( - ) aps. ( - ) vls. ūkių, paskirtų miškų valdybai, sąrašas, kuriame eil. Nr. 38 įrašytas valdytojas S. S., iš kurio žemės ( - ) k. (ūk.) buvo paskirta miškams 13,42 ha. ( - ) aps. ( - ) vls. ūkių, viršijančių įstatymu nustatytą normą, sąrašas, kuriame eil. Nr. 59 įrašytas žemės valdytojas S. S., ( - ) k. valdęs 67 ha žemės, dar neįrodo, jog tuos 67 ha žemės S. S. buvo įgijęs iki 1940 m. birželio 15 d. ir juos valdė nuosavybės teise, nes visuose minėtuose archyviniuose dokumentuose jis nurodytas žemės valdytoju, o žemę buvo galima valdyti ne tik nuosavybės teise. Be to, Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos archyviniame fonde, ( - ) aps. valstybinio žemės fondo suvestinių žinių lapų byloje, ( - ) vls. žemės ūkio komisijos 1940-10-16 nutarime eil. Nr. 174 įrašytas buvęs savininkas S. K., ( - ) k. turėjęs 72,59 ha žemės. Teismas pažymėjo, kad liudytojai A. D. ir J. M. nepatvirtino fakto, kad S. S. nuosavybės teise valdė 67 ha žemės ( - ) k. Jie tik parodė, kad

14S. S. turėjo daug žemės, buvo ūkininkas, žemės nuosavybės dokumentų nematė, bet visi kalbėjo, kad tai S. S. žemė. Žemės valdymo nuosavybės teise neįrodo ir 2012 m. kovo 1 d. aktas dėl S. S. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ( - ) k. sklypo ribų nustatymo ir planas, nes pagal liudytojų K. M. ir A. B. parodymus buvo nustatytos S. ūkio žemės ribos. Ištyrus visas minėtas bylos aplinkybes teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad S. S. iki 1940 m. žemės nacionalizavimo ( - ) k., ( - ) valsč., ( - ) apskr. nuosavybės teise valdė 67 ha žemės, todėl juridinę reikšmę turintis faktas teismo nenustatytas.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Apeliaciniu skundu pareiškėjas S. S. ir jo atstovas advokatas G. G. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti pilnai (121-131 b. l.).

17Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Apeliantas nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, byloje esančius ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus vertino ne kompleksiškai, o atskirai vienas nuo kito, netinkamai vertino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą pagal žemės valdymo nuosavybės teise faktą rodančius papildomus dokumentus.

192. Apeliantas teigia, kad kai prašoma nustatyti juridinį faktą nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, asmeniui taip pat nekyla pareigos įrodyti būtent nuosavybės teisių įgijimo pagrindą, tokiu atveju asmuo gali pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo, į kurio turto pretenduojama atkurti nuosavybės teises, valdė jį nuosavybės teise nacionalizavimo momentu. Apeliantas pažymi, kad teismo išnagrinėtoje byloje nėra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių, pareiškimą palaiko suinteresuoti asmenys.

203. Teismas, spręsdamas klausimą dėl žemės priklausimo S. S. nuosavybės teise, nesivadovavo 1993 - 1997 metais priimtais teisės aktais dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų, neanalizavo 1940 metais priimtų teisės aktų, kurių pagrindu buvo nusavinta savininkų žemė, tačiau sėkmingai analizavo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo I dalies normas. Teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius savininkų žemės nusavinimą 1940 - 1948 metais, nesivadovavo galiojančiais teisės aktais dėl tokių dokumentų tinkamumo ir patikimumo bei nukrypo nuo LAT suformuotos teismų praktikos dėl įrodinėtino dalyko ir įrodinėjimo priemonių leistinumo bylose dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo bylose.

21Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškime dėl prisidėjimo prie pareiškėjo apeliacinio skundo nurodo, kad pritaria apeliaciniame skunde nurodomiems argumentams ir prašymui pripažinti žodinį bylos nagrinėjimą būtinu (136-137 b. l.).

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliantas S. S. ir jo atstovas advokatas G. G. prašo atsižvelgiant į byloje esančių rašytinių įrodymų kiekį, jų specifiką ir jų tyrimo būtinumą pripažinti, kad yra būtinas apeliacinio skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

26Dėl įrodymų vertinimo ir kasacinio teismo praktikos taikymo

27Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į teisminę praktiką, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą pagal žemės valdymo nuosavybės teise faktą, pagrįstai pareiškėjo S. S. pareiškimą atmetė. Teismo nuomone, teisminės praktikos kontekste bei vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde.

28Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, ar buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs visų bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs. Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir pripažintina, kad teismas byloje esančius ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus vertino kompleksiškai, tinkamai vertino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą

29Dėl juridinio fakto

30Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas S. S. nuosavybės teisių atkūrimo tikslu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas S. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė apie 67 ha žemės sklypą, esantį ( - ) k., ( - ) seniūnijos ( - ) rajono savivaldybėje, kurį gavo iš savo tėvų, dalį žemės pirko, kita dalis jam atiteko kaip žmonos kraitis. Kadangi žemės įsigijimo dokumentai nėra išlikę, taip pat nėra kitų dokumentų, kuriais remiantis valstybės įgaliotos institucijos galėtų atkurti pareiškėjui nuosavybės teises, todėl pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, sprendė, kad nepakanka duomenų pareiškėjo prašomam juridiniam faktui nustatyti.

31Nepagrįstas apelianto teiginys, kai prašoma nustatyti juridinį faktą nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, asmeniui nekyla pareigos įrodyti būtent nuosavybės teisių įgijimo pagrindą ir tik pakanka pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad asmuo valdė jį nuosavybės teise nacionalizavimo momentu.

32Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. spalio 30 d. pažymėjimas patvirtina tai, kad Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde 1945-1948 m. byloje, ( - ) apskr. ( - ) valsč. ūkių „viršijančių nustatytą normą“ sąraše įrašytas ūkio valdytojas S. S., ( - ) kaime valdęs 67 ha žemės (18, b. l.). Į valstybinį fondą paimta 37 ha žemės. Tame pačiame archyviniame fonde, kitoje 1945 - 1948 m. byloje ( - ) apskr. ( - ) valsč. ūkių, paskirtų miškų valdybai, sąraše įrašytas S. S., iš kurio žemės ( - ) kaime paskirta miškams 13,42 ha, be to pažymėtina, kad iš S. S. paimta ½ gyv. namų, tvartų, klojimų, svirnų ir kt. (58-62 b. l.). Lietuvos TSR žemės ūkio liaudies komisariato archyviniame fonde, ( - ) apskrities valstybinio žemės fondo byloje, žemės ūkio komisijos 1940-10-16 nutarime įrašytas ( - ) valsčiaus ( - )kaimo buvęs 72,59 ha žemės savininkas S. K. Į valstybinį žemės fondą paimta 42,59 ha žemės.

33Pareiškėjo teiginys, kad tėvas S. S. 67 ha žemės ( - ) k. nuosavybės teise valdė nuo 1937 m. iki 1940 m. liepos 22 d., paneigtas įrašu Telšių apskrities valstybinio žemės fondo byloje, kur žemės ūkio komisijos 1940-10-16 nutarime yra įrašytas ( - ) valsčiaus ( - ) kaimo buvęs 72,59 ha žemės savininkas S. K. Byloje nepateikta įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėjo S. S. tėvas S. S. 67 ha žemės ( - ) k. nuosavybės teise valdė iki 1940 m. birželio 15 d. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių S. S. 67 ha žemės įgijimą iš kitų asmenų, byloje nėra duomenų apie nekilnojamojo turto nuosavybės perėjimo įregistravimą galiojusio ipotekos įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jokių duomenų apie tai, kad iki 1940 m. birželio 15 d. K. Š. priklausiusi žemė perėjo S. S. nuosavybėn, nėra. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. spalio 30 d. archyvo pažymėjime Nr. 481-S nurodyti duomenys ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011 m. lapkričio 21 d. pažyma apie nuosavybę Nr. R4-1914 nepatvirtina, kad S. S. 67 ha žemės įgijo iki 1940 m. birželio 15 d. ir, kad 67 ha žemė jam priklausė nuosavybės teise. Teismo vertinimu, byloje apklausti liudytojai A. D. ir J. M. nepatvirtino fakto, kad S. S. nuosavybės teise valdė 67 ha žemės ( - ) k. Teismo nuomone, 2012 m. kovo 1 d. aktas dėl S. S. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ( - ) k. sklypo ribų nustatymo, planas, negali patvirtinti žemės valdymo nuosavybės teise, nes juo buvo nustatytos tik S. S. nurodytos ūkio žemės ribos. Apeliaciniame skunde nurodomos Lietuvos istorikų publikacijos ir teiginiai, nepaneigia teismo išvados dėl žemės valdytojo, bet ne žemės savininko, statuso. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo S. S. pareiškimą, pagrįstai vadovavosi byloje esančia informacija, kad S. S. uošvis K. S. pagal ( - ) apskrities Žemės ūkio komisijos 1940 m. spalio 16 d. nutarimu patvirtintą sąrašą asmenų, iš kurių nusavinama žemė, šiame sąraše numeriu „174" įrašytas S. K., kadangi tai patvirtina sąrašą asmenų kurių žemė buvo nusavinta 1940 m. Šiame dokumente S. S. pavardės nėra, nėra ir duomenų apie 67 ha jam priklausiusią žemę (30-31 b. l.). Teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodomu teiginiu, kad K. S. žentas - pareiškėjo tėvas S. S. gyveno savo ūkyje, o ne kartu su K. S., ir tai patvirtina byloje esantis Buto - ūkio lapas Nr. 7, tačiau teismas pažymi, kad tai yra 1942 m. gegužės 27 d. visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo duomenys (72-74 b. l. ). Teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjas yra nurodęs, jog dalį žemės gavo iš savo tėvų, dalį žemės pirko, kita dalis jam atiteko kaip žmonos kraitis, tačiau byloje net neįrodinėjamos kitokios žemės sklypų įgijimo aplinkybės, o akcentuojamas tik žemės įgijimas vedus pirmąją žmoną S. Š..

34Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje neįrodytas S. S. nuosavybės teisės į 67 ha žemės įgijimo pagrindas, neįrodyta, kad S. S. iki 1940 m. žemės nacionalizavimo ( - ) k., ( - ) valse., ( - ) apskr. nuosavybės teise valdė 67 ha žemės, todėl tokio fakto nustatymas negalimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo pareiškimą, kadangi ištyrus visas minėtas bylos aplinkybes matyti, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad S. S. iki 1940 m. žemės nacionalizavimo ( - ) k., ( - ) valsč., ( - ) apskr. nuosavybės teise valdė 67 ha žemės.

35 Dėl teisės normų taikymo

36Teismas pažymi, kad pareiškėjas prašė nustatyti juridinį faktą dėl žemės nuosavybės teise valdymo iki 1940 m. liepos 22 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymu dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, tiek ir 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Lietuvos Respublikos Šiaulių apskrityje iki 1940 m. birželio 15 d. galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo I dalis, todėl kas po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas spręsdamas klausimą dėl žemės priklausimo S. S. nuosavybės teise, nesivadovavo 1993 - 1997 metais priimtais teisės aktais dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų, neanalizavo 1940 metais priimtų teisės aktų, kurių pagrindu buvo nusavinta savininkų žemė, tačiau sėkmingai analizavo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo I dalies normas, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

37Teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

38Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.), todėl dėl kitų nurodytų argumentų liečiančių šį aspektą teismas plačiau nepasisakys, nes visiškai pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

40Byloje nepateikta duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.

41Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas S. S. pareiškimu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą... 5. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina E. S. 1991-10-14 pateikė prašymą... 6. E. S. tikrai buvo žinomas, tik ji tiksliai nežinojo, koks tai buvo kiekis,... 7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 8. Suinteresuotas asmuo D. S. B. su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti (39... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškimą... 11. Iš giminystę įrodančių dokumentų ir prašymo grąžinti žemę teismas... 12. ( - ) E. S. mirė. Pareiškėjas priėmė mirusiosios palikimą ir 2012 m.... 13. Teismas pažymėjo, kad tiek 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos... 14. S. S. turėjo daug žemės, buvo ūkininkas, žemės nuosavybės dokumentų... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Apeliaciniu skundu pareiškėjas S. S. ir jo atstovas advokatas G. G. prašo... 17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 18. 1. Apeliantas nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 19. 2. Apeliantas teigia, kad kai prašoma nustatyti juridinį faktą nuosavybės... 20. 3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl žemės priklausimo S. S. nuosavybės... 21. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliacinis skundas atmestinas.... 24. Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 26. Dėl įrodymų vertinimo ir kasacinio teismo praktikos taikymo... 27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde... 28. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių... 29. Dėl juridinio fakto... 30. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas S. S. nuosavybės teisių atkūrimo tikslu... 31. Nepagrįstas apelianto teiginys, kai prašoma nustatyti juridinį faktą... 32. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. spalio 30 d. pažymėjimas... 33. Pareiškėjo teiginys, kad tėvas S. S. 67 ha žemės ( - ) k. nuosavybės... 34. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje... 35. Dėl teisės normų taikymo ... 36. Teismas pažymi, kad pareiškėjas prašė nustatyti juridinį faktą dėl... 37. Teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir... 38. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 40. Byloje nepateikta duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje... 41. Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 42. Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą palikti...