Byla 2A-889-567/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovo atstovui advokatui Vygantui Barkauskui, trečiojo asmens atstovams V. L. ir G. L. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „BTA draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-790-391/2008 pagal ieškovo UAB „BTA draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Solaris Baltic“, trečiajam asmeniui UAB DBB „Kompensa“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „BTA draudimas“ 2007-09-27 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 23869,68 Lt žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu 2004-05-03 buvo apdraudęs automobilio „MAN 19322“, v.n. ( - ) , valdytojus, o 2004-05-04 – automobilio „IVECO MP440E“, v.n. ( - ) valdytojus. 2004-08-16 Lenkijoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti automobiliai „IVECO MP440E“, v.n. ( - ) ir „DEWOO NEXIA“, v.n. ( - ), kaltininku buvo pripažintas atsakovo darbuotojas P. B. , vairavęs automobilį „IVECO MP440E“, kuris taip pat padarė ir KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę, neapdraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2004-12-09 Lenkijoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti automobiliai „MAN 19322“ v.n. ( - ) ir „MERCEDES BENZ“ v.n. ( - ), kaltininku taip pat buvo pripažintas atsakovo vairuotojas, vairavęs automobilį „MAN 19322“, kuris taip pat padarė KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę, neapdraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovas 2006-07-03 išmokėjo 17524,09 Lt dydžio draudimo išmoką už autoįvykio pasekmėje sugadintą automobilį „MERCEDES BENZ“, o 2006-07-05 išmokėjo 6345,59 Lt dydžio draudimo išmoką už autoįvykio pasekmėje sugadintą automobilį „DEWOO NEXIA“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo praleidęs draudimo sutartyje numatytus draudimo įmokos sumokėjimo terminus ir nesumokėjo už teikiamą pagal draudimo sutartį apsaugą, todėl ieškovas pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą įgijo 100 proc. draudimo išmokos dydžio reikalavimo teisę į atsakovą, o tai sudarė 23869,68 Lt (CK 1.138 str., 6.37 str., 6.210 str., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d.).

4Atsakovas UAB „Solaris baltic“ atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti. Nurodė, kad automobilio „MAN 19322“ valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta laikotarpiui nuo 2004-11-04 iki 2005-02-03, o automobilio „IVECO MP440E“ valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta laikotarpiui nuo 2004-08-04 iki 2004-11-03. Ieškovas atsakovui draudimo išmokas išmokėjo 2006-07-03 bei 2006-07-05, o ieškinį grąžinti išmokas pateikė daugiau nei po 1 metų, kai įstatyme numatyta, kad iš draudimo santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas, norėdamas susigrąžinti išmokas ieškinyje nurodytu pagrindu, jų pareikalauti galėjo kitą dieną po šių išmokų išmokėjimo. Atsakovas iš ieškovo tikėjosi atviro bendradarbiavimo ir, kad per protingą terminą po išmokų išmokėjimo ieškovas praneš apie savo ketinimus. Pasyvus ieškovo elgesys leido susidaryti nuomonę, kad ieškovas neketina reikalauti grąžinti draudimo išmokas (CK 1.125 str. 7 d.).

5Ieškovas UAB „BTA draudimas“ 2007-12-11 pateikė reikalavimą pripažinti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. Nuo draudimo išmokų išmokėjimo 2006-07-03 ir 2006-07-05 prasidėjo ieškinio senaties terminas. 2007-05-21 atsakovui buvo pateiktos dvi pretenzijos, kuriose nurodyta sumokėti per 15 dienų, t.y. iki 2006-06-06. Atsakovo atstovai kelis kartus skambino ieškovo atstovui advokatui M. Stankevičiui ir prašė nesikreipti į teismą, žadėjo viską išsiaiškinti ir informuoti, vėliau paprašė atsiųsti draudimo sutartis. 2007-06-14 atsakovui buvo pateiktos reikalautos sutartys, tačiau atsakovas 2007-06-15 raštu, atsakydamas į 2007-05-21 pretenzijas, paprašė vėl pateikti draudimo sutartis ir aplinkybes patvirtinančius dokumentų nuorašus. 2007-07-24 atsakovas pateikė pareiškimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su pretenzijomis. Ieškovas 2007-09-27 kreipėsi dėl pažeistos teisės gynimo į teismą. Ieškovas kreipėsi ikiteismine tvarka į atsakovą su pretenzija ir tikėjosi sąžiningo atsakovo elgesio. Tuo tarpu atsakovas nesąžiningais veiksmais siekė sulaukti ieškinio senaties ir išvengti prievolės. Pretenzijos ieškovui buvo pareikštos iki ieškinio senaties suėjimo termino likus pusantro mėnesio. Atsakovas veikė nesąžiningai ir nepareikšdamas oficialaus atsisakymo patenkinti pretenziją, vilkindamas laiką, klaidino ieškovą ir laukė, kol sueis ieškinio senatis. Ieškovas elgėsi sąžiningai, ir, pasibaigus pretenzijoje nurodytam terminui, nesikreipė į teismą, nes toks buvo atsakovo prašymas (CK 1.5 str.).

6Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-05-12 sprendimu atmetė ieškinį. Teismas nustatė, kad šalys 2004-05-03 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį už bendrą 1247 Lt dydžio draudimo įmoką, taip pat susitarė dėl draudimo įmokos sumokėjimo dalimis, dėl jų mokėjimo terminų ir dydžių: 2004-05-04, 2004-08-04, 2004-11-04 ir 2005-02-04 po 311,75 Lt. 2004-05-04 sudarė sutartį už bendrą 1000 Lt draudimo įmoką, taip pat susitarė dėl draudimo įmokos sumokėjimo dalimis, dėl jų mokėjimo terminų ir dydžių: 2004-05-04, 2004-08-04, 2004-11-04 ir 2005-02-04 po 250 Lt. Šias sutartis ieškovo vardu su atsakovu sudarė draudimo brokeris tretysis asmuo. Teismas konstatavo, kad ieškovas 2007-05-21 kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis, reikalaudamas grąžinti ieškovo išmokėtas 17524,09 Lt ir 6345,59 Lt draudimo išmokas už 2004-12-09 ir 2004-08-19 įvykusių eismo įvykių metu apgadintas transporto priemones. Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad draudiminių įvykių metu atsakovas, praleidęs sutartimis nustatytus draudimo įmokų mokėjimo terminus, nebuvo sumokėjęs už draudiminę apsaugą. Teismas nustatė, kad atsakovas 2007-07-24 raštais atsisakė grąžinti ieškovui jo išmokėtas draudimo išmokas, nurodęs, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teismas nustatė, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas pažeidė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyse numatytus draudimo įmokų mokėjimo terminus. Teismas konstatavo, kad ši aplinkybė byloje buvo pilnai įrodyta. Teismo pažymėjo, kad atsakovas yra pilnai sumokėjęs draudimo įmokas pagal sutartis. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas manyti, kad tam tikras neigiamas pasekmes šalių sudarytų draudimo sutarčių vykdymui turėjo tai, kad draudimo įmokas atsakovas mokėjo tiesiogiai ne ieškovui, bet draudimo brokeriui trečiajam asmeniui pagal pastarojo išrašomus priminimus. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens atstovai byloje nepateikė aiškių paaiškinimų, visiškai paaiškinančių priminimų apie būtinumą sumokėti draudimo įmokas pavėluoto pateikimo priežastis. Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovo ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimų nustatė, kad atsakovas nors ir pavėluotai, bet dar iki ieškovo pretenzijų atsakovui pateikimo sumokėjo 1247 Lt už automobilio „MAN 19322“ valdytojų civilinės atsakomybės draudiminę apsaugą ir 1000 Lt už automobilio „IVECO MP440E“ valdytojų civilinės atsakomybės draudiminę apsaugą. Teismas konstatavo, kad ieškovas įmokas priėmė. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostata numatanti draudiko teisę išreikalauti iš draudėjo išmokėtą draudimo išmoką yra kompensuojamojo, o ne baudžiamojo pobūdžio norma. Priešingas šios normos aiškinimas prieštarautų sutarčių šalių lygiateisiškumo principui. Teismas pažymėjo, kad, atsakovui pilnai sumokėjus draudimo įmokas ir ieškovui jas priėmus, ieškovo reikalavimas atsakovui grąžinti ieškovo išmokėtas draudimo išmokas prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principui. Teismas pažymėjo, kad minėtas įstatymas taip pat numato draudiko teisę reikalauti 0,04 proc. nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigių sumokėjimo, jeigu draudėjas nustatytu laiku nesumoka draudimo įmokos. Teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad, nenustačius ieškovo teisių pažeidimo, kurio pašalinimas sudarytų pagrindą ieškinio patenkinimui, neatsirado pagrindo ieškinio senaties klausimų taikymui ir nagrinėjimui. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas draudimo įmokas mokėjo, pažeisdamas nustatytus mokėjimo terminus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, neatlygino atsakovui bylinėjimosi išlaidų (CK 1.2 str., 1.5 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 5 d. ir 7 d.).

7Ieškovas UAB „BTA draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-05-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, priteisti 23869,68 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas ir aiškindamas tiek materialinės teisės normas, susijusias su draudimo teisiniais santykiais, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl subrogacijos atskyrimo nuo regreso, numatyto draudimo teisiniuose santykiuose, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris pažeidžia visą draudimo teisinių santykių sistemą ir stabilumą. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės pripažinęs ieškinio pagrįstumą, netinkamai išaiškino Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPD įstatymas) 11 str. 7 d. nuostatas, pažeidė materialinės teisės normas, dėl to nepagrįstai atmetė ieškinį. Eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką, draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė privalomojo draudimo įstatymo nustatytas pareigas. Viena iš pagrindinių transporto priemonių savininkų pareigų yra sudaryti draudimo sutartį ir sutartyje numatyta tvarka mokėti draudimo įmokas. TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d. yra numatyta sankcija už sutartinių prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Įstatymas numato draudiko teisę į draudimo išmokos grąžinimą, esant dviem aplinkybėms: pirma, laiku (pagal sutartį) nesumokėta draudimo įmoka, antra, kad per laikotarpį, kai buvo laiku nesumokėta draudimo įmoka, su apdrausta transporto priemone yra padaroma žala trečiajam asmeniui. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis. Teismo išvados, kad TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d. numatyta draudiko teisė į draudimo išmokos grąžinimą prieštarauja CK 1.2 str., 1.5 str., pažeidė ieškovo teisėtus interesus, lygiateisiškumo principą. Nepagrįsta teismo išvada, kad, atsakovui nesumokėjus laiku draudimo įmokos, turėjo būti taikoma TPVCAPD įstatymo 11 str. 5 d. nuostata dėl delspinigių. Delspinigių reikalavimas pagal minėtą teisės normą yra savarankiškas reikalavimas, kurio ieškovas šioje byloje nereiškė, ir, be to, jam atsirasti yra numatytos kitos sąlygos ir kitas reikalavimo pagrindas. Šiuo atveju ieškovas reiškė regresinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo ieškinio senaties klausimų taikymui ir nagrinėjimui. Teismas turėjo įvertinti byloje esančius prašymus ir įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo dėl atsakovo piktnaudžiavimo teise. Ieškovo argumentai dėl ieškinio senaties atnaujinimo buvo nurodyti 2007-12-10 pateiktame reikalavime.

8Atsakovas UAB „Solaris Baltic“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su juo nesutinka. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašė taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo. Ieškovui įrodžius savo teisę į ieškinio patenkinimą apeliacinės instancijos teisme, atsakovas toliau palaiko savo prašymą taikyti ieškinio senatį. Ieškovo argumentai, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis ir vilkino susirašinėjimo procedūras, yra nepagrįsti. Ieškovas ilgą laiką nieko nedarė, kad išspręstų kilusį ginčą be teismo, o reikalu iš esmės susirūpino likus kelioms savaitėms iki ieškinio senaties termino pabaigos. Atsakovas po įvykusių autoįvykių iš ieškovo nesulaukė jokios informacijos ar aiškesnės pozicijos. Tik 2007-05-30 atsakovas gavo dvi 2007-05-21 pretenzijas, kuriose reikalaujama grąžinti išmokėtas sumas. Prie pretenzijų buvo pridėtos Lenkijos policijos pažymos, nuostolių skaičiuotės ir įgaliojimo nuorašai. 2007-06-14 raštu papildomai buvo pateiktos draudimo sutartys. 2007-07-24 pareiškimu atsakovas nesutiko su pretenzijomis. Kadangi pretenzijos buvo pareikštos praėjus beveik 3 metams po autoįvykių, atsakovas išreiškė abejones dėl ieškinio senaties termino tokiems reikalavimams. Ieškovas iki ieškinio senaties termino pabaigos nesugebėjo atsakovui pateikti visų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jo reikalavimas grąžinti išmokėtas sumas yra pagrįstas. Atsakovas, tik gavęs ieškinį sužinojo, kad ieškovas draudimo išmokas išmokėjo 2006-07-03 bei 2006-07-05. Ieškovas ieškinio senaties terminą praleido dėl savo kaltės, todėl ieškinio senaties terminas neturėtų būti atnaujintas.

9Tretysis asmuo nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

10Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas draudimo įmokas mokėjo, pažeisdamas nustatytus mokėjimo terminus, padarė išvadą, kad nenustatytas ieškovo teisių pažeidimas ir neatsirado pagrindas nagrinėti ir taikyti ieškinio senaties klausimus.

11Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama pagal pagrindinės prievolės įvykdymo momentą, t.y. kai ieškovas sumokėjo draudimo išmokas, nes ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo pagrindinės prievolės įvykdymo. Šiuo atveju taikytinas LR CK 1.125 str. 7 d. dalyje numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir pripažinimo, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Šis procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.), nes šių procesinių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.). Įstatymų leidėjas draudžia apeliacinėje instancijoje bloginti apelianto padėtį, todėl byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinėje instancijoje tiesiogiai išnagrinėjus reikalavimą dėl ieškinio senaties atnaujinimo, esant atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, neigiamo rezultato atveju ieškovas neturėtų procesinės galimybės pasinaudoti apeliacijos teise ir toks procesinių teisių ribojimas yra negalimas. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Kolegija nevertina kitų apelianto argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su ieškinio dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 41 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

12Apeliantas sumokėjo pagal 2008-06-10 mokėjimo nurodymą (b.l.101) 716 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantui grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (LR CPK 80 str., 87 str.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p.,

Nutarė

14Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15Grąžinti ieškovui UAB „BTA draudimas“ 716 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Proceso dalyviai