Byla 2S-467-198/2012
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-252-837/2012 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. K., institucija teikianti išvadą byloje Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir

Nustatė

3Ieškovė A. P. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo A. K. priteisti nepilnamečiam vaikui D. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt bei išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius – 14 400 Lt. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti atsakovą teikti laikiną išlaikymą sūnui po 400 Lt bei taikyti areštą A. K. kilnojamajam ir nekilnojamam turtui bei piniginėms lėšoms ieškinio sumai.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-10-25 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. K. laikiną išlaikymą D. K. po 250 Lt kas mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos iki bus priimtas sprendimas byloje. Prašymą dėl atsakovo A. K. turto arešto taikymo teismas atmetė, nurodydamas, kad ieškovės prašoma priteisti 14 400 Lt įsiskolinimo suma nėra pagrįsta jokiais leistinais rašytiniais įrodymais, prašymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais leistinais rašytiniais įrodymais.

5Ieškovė A. P. 2012-04-19 kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo A. K. kilnojamajam ir nekilnojamam turtui: 1) žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ) , gyvenamajam namui, unikalus Nr.( - ) , ūkiniam pastatui, unikalus Nr.( - ) , ūkiniam pastatui , unikalus Nr.( - ) , pastatui viralinei, unikalus Nr.( - ) , ūkiniam pastatui, unikalus Nr.( - ) ir kitiems kiemo statiniams, unikalus Nr.( - ) , esantiems ( - ) ., 2) žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ) ; 3) transporto priemonėms Mitsubishi Sigma, v. n. ( - ) Ford Mondeo, v. n. ( - ) Ieškovė nurodė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nenurodė viso turimo turto, sąmoningai nuslėpė turintis dar dalį žemės sklypo ( - ) , dar vieną sklypą ( - ) . Taip pat A. P. pažymėjo, kad atsakovas 2011 metais pardavė turėtą butą, adresu ( - ) Panevėžio r., du žemės sklypus ( - ) tačiau iš gautų pajamų visiškai neskyrė lėšų nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Ieškovė nurodė, kad jos turimomis žiniomis atsakovas šiuo metu siekia parduoti ir turimą transporto priemonę bei nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ) Panevėžio r., todėl ateityje priimto galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas.

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-04-20 nutartimi ieškovės A. P. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės A. K., a. k. ( - ) vardu registruoto žemės sklypo, unikalus Nr.( - ) gyvenamojo namo, unikalus Nr( - ) , ūkinio pastato, unikalus Nr.( - ) , ūkinio pastato , unikalus Nr.( - ) , pastato viralinės, unikalus Nr( - ) , ūkinio pastato, unikalus Nr.( - ) ir kitų kiemo statinių, unikalus Nr.( - ) , esančių ( - ) , perleidimo draudimo. Teismas, remdamasis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nustatė, kad atsakovas 2012-04-11 sudarė, jam priklausančio žemės sklypo esančio adresu ( - ) . pirkimo – pardavimo sutartį, todėl darė išvadą, jog ieškovės teiginys, kad atsakovas, norėdamas išvengti prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką bei sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, gali bandyti parduoti turimą turtą, yra pagrįstas, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamajam turtui. Teismas nurodė, kad vidutinė atsakovo nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 31 991,00 Lt, šios sumos pilnai pakaks patenkinti ieškinio reikalavimams, todėl apribojimų transporto priemonėms netaikė.

7Atsakovas A. K. atskiruoju skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-252-837/2012. A. K. pažymėjo, kad išlaikymą nepilnamečiam sūnui teikdavo visą laiką, aprūpindavo reikalingais daiktais, dalyvaudavo jo auklėjime. Šiuo metu atsakovas nurodė mokantis teismo nutartimi priteistą 250 Lt dydžio išlaikymą sūnui, jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra. Kadangi atsakovas nevengia vykdyti pareigos išlaikyti sūnų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. A. K. nurodė, kad iš ieškovės prašyme pateiktų teiginių matyti, kad ieškovė be atsakovo leidimo naudojasi jo asmens duomenimis, apie atsakovo privatų gyvenimą renka informaciją, kuri nėra vieša, taip pažeisdama asmens duomenų apsaugą.

8Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 d. 1 p.).

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

10CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis bei reikalavimą priteisti 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius. Preliminariai įvertinęs abu pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, todėl yra pagrindas įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Atsakovas A. K. nurodė niekur nedirbantis ir pajamų negaunantis. Taip pat atsakovas pažymėjo turintis nekilnojamojo turto: gyvenamąjį namą bei 25 arų žemės sklypą ( - ) du automobilius. Nesant darbo pajamų, išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas taip pat gali būti priteisiami ar išieškomi iš turimo turto, todėl svarbu užtikrinti, kad atsakovo turtinė padėtis nepablogėtų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės bei ieškovei galimai palankaus sprendimo priėmimo. Iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad atsakovas A. K. 2011 m. turėjo nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė buvo 71 931 Lt, o pirmosios instancijos teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dieną atsakovas iš šio turto tebeturėjo tik kiek daugiau nei pusę, t. y. 41 591 Lt vertės. Jau po ieškinio dėl išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo pareiškimo dienos atsakovas A. K. sudarė 2012-04-11 pirkimo pardavimo sutartį, kuria pardavė ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ) , kurios vidutinė rinkos vertė buvo 11 300 Lt, taip dar sumažindamas savo turimo turto apimtį. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės teiginius, jog atsakovas išparduoda savo turtą, taip keldamas grėsmę tinkamam galimo ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui ateityje. Mažėjančios turto apmities tendencija bei ieškovo elgesys teisminio proceso metu (procesiniuose dokumentuose nurodė turintis mažiau nekilnojamojo turto nei iš tiesų turėjo) sudaro prielaidas laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto arešto taikymui pareikšto ieškinio sumos ribose. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės atsakovo vardu registruoto žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų pastatų bei statinių perleidimo draudimo.

11Apeliantas atskirajame skunde nurodo visą laiką teikęs paramą sūnui, pirkęs jam reikalingus daiktus, todėl nesantis skolingas lėšų vaiko išlaikymui. Atsakovui paaiškintina, kad šias aplinkybes aiškinsis bei, jei jos pasitvirtins, jomis vadovausis bylą iš esmės nagrinėjantis teismas, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas ginčo iš esmės nenagrinėja. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas bet kada turi teisę prašyti vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, taip pat gali įmokėti reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą ar įkeisti turimą turtą ieškovės naudai (CPK 148 str. 1-2 d.).

12A. K. atskirajame skunde teigia, kad ieškovė A. P. be atsakovo leidimo naudojasi jo asmens duomenimis, renka informaciją apie jo privatų gyvenimą, kuri nėra vieša ir taip pažeidžia atsakovo interesus. Pažymėtina, kad teismui nagrinėjant bylą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, yra būtina surinkti visus duomenis apie tėvų turtinę padėtį, jų turimų išlaikytinių skaičių ir kt., šios aplinkybės yra nagrinėjamos teismo posėdžiuose, todėl tokie duomenys tampa žinomi visiems toje byloje dalyvaujantiems asmenims ir tai nėra asmens duomenų apsaugos pažeidimas. Taip pat atsakovui paaiškintina, jog visi į viešuosius registrus, tarp jų ir į Nekilnojamojo turto registrą, įrašomi duomenys yra vieši ir prieinami, kiekvienas juridinis ar fizinis asmuo turi teisę naudotis viešo registro duomenimis, išskyrus įstatymo nustatytus apribojimus (CK 4.261 str.). Kadangi ieškovė be duomenų apie atsakovo nekilnojamąjį turtą nepateikė teismui jokios kitos informacijos, kurios turėjimas ar naudojimas pažeistų atsakovo asmens duomenų apsaugą, A. K. teiginys laikytinas nepagrįstu.

13Įvertinęs bylos aplinkybes, pateikto atskirojo skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir padaryti įrašą viešajame registre dėl atsakovo nuosavybės teisių perleidimo draudimo, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai