Byla 2-8-178/2007
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys T. M., T. K., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, VI Registru centras, R. Ž

1Vilniaus apygardos teismo teisejas Alvydas Poškus,

2sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,

3dalyvaujant ieškovui S. K.,

4ieškovo atstovui Vygantui Barkauskui,

5atsakovu atstovams Vladimirui Žukovskiui, I. G., J. J., tretiesiems asmenims T. M., T. K.,

6viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo S. K. ieškini atsakovams Vilniaus 9 – ojo notaro biuro notarei O. A., uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ del žalos atlyginimo, tretieji asmenys T. M., T. K., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, VI Registru centras, R. Ž..

7Teismas, išnagrinejes byla, n u s t a t e :

8Ieškovas ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašo priteisti: - iš UAB DK „PZU Lietuva“ – 100‘000 Lt draudimo išmoka, 2‘316,28 Lt palukanu, 5 proc. metines palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo; - solidariai iš AB „Lietuvos draudimas“ ir notares O. A. 60‘427,52 Lt, 1‘399,64 Lt palukanu, 5 proc. metines palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo (t. 1 b.l. 2-13, t.2 b.l. 108-120). Nurodo, kad 2005 m. gegužes 17 d. su treciuoju asmeniu T. M. sudare reikalavimo teisiu pirkimo pardavimo sutarti, kuria iš T. M. už 156 000 Lt nupirko reikalavimo teise i tretiji asmeni T. K.. Tokia teise T. M. turejo pagal 2005 m. vasario 24 d. paskolos sutarti tarp T. M. ir T. K.. Šioje paskolos sutartyje, kuria patvirtino atsakove O. A., buvo numatyta, kad T. K. turi gražinti 159 000 Lt iki 2005m. gegužes 24 d. 2005 m. vasario 24 d. buvo patvirtintas hipotekos lakštas, pagal kuri nurodytas lakšte asmuo – T. K., užtikrindamas prievoles ivykdyma, ikeite buta J. J. 4-11, Vilniuje. Hipotekos lakšta taip pat patvirtino O. A.. 2005 m. gegužes 17 d. buvo sudarytas hipotekos lakšto priedas, kuriuo T. M. hipotekos reikalavima perleido ieškovui. Suejus paskolos gražinimo terminui, o skolininkui negražinus paskolos ir prasidejus vykdymo procesui paaiškejo, kad T. K. 2005 m. vasario 24 d. sutarties nesudare ir paskolos negavo, buto niekam neikeite, o už ji (T. K.) veike kitas asmuo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. K. vardu veike R. Ž., jis ir pateike notarei O. A. visus reikalingus sandoriams sudaryti dokumentus. Tokiu budu O. A. netinkamai atliko savo pareigas, elgesi neatidžiai, nerupestingai, neisitikino asmens tapatybe ir patvirtino sandorius, sudarytus ne tikrojo T. K., bet kito asmens, taip neatlikdama Lietuvos Respublikos notariato istatymo (toliau – Notariato istatymas) 2 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnyje nustatytu ipareigojimu isitikinti asmens tapatybe, užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebutu neteisetu sandoriu ir dokumentu, toks jos elgesys neatitiko notaro profesijai keliamu atidumo, atsargumo, rupestingumo reikalavimu.

9Ieškovas nurodo patyres žala: 156 000 Lt buvo sumoketa T. M. pagal 2005 m. gegužes 17 d. reikalavimo teises perleidimo sutarti, 3 571,19 Lt palukanu, sumoketu už banko paskola, kurios dalis – 150 000 Lt - buvo panaudota atsiskaityti su T. M., 375,33 Lt buvo sumoketa bankui už kreditavimo sutarties parengima, dar 481 Lt buvo sumoketi mokesciu ir rinkliavu pavidalu už dokumentus, susijusius su reikalavimo teises perleidimo sutartimi. Už laiku nesumoketas išmokas atsakovai privalo moketi 5 proc. metines palukanas. O. A. savo civiline atsakomybe nuo 2004 m. liepos 1 d. buvo apdraudusi privalomuoju civilines atsakomybes draudimu pas atsakova UAB DK „PZU Lietuva“ 100 000 Lt sumai. Be to, pas atsakova AB „Lietuvos draudimas“ ji buvo apdraudusi savo civiline atsakomybe pagal Bendrosios profesines civilines atsakomybes draudimo sutarti. Kadangi ivyko draudimo sutartyje nustatytas draudiminis ivykis, UAB DK „PZU Lietuva“ turi atlyginti ieškovui atsiradusia žala draudimo sumos ribose – 100‘000 Lt, o atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ solidariai su atsakove O. A. turi atlyginti žala, viršijancia 100 000 Lt.

10Atsakove O. A. ieškinio nepripažino. Nurodo, kad ji patvirtino minetus sandorius turedama visus reikalingus dokumentus. Sandorio šaliu tapatybe buvo nustatyta pagal pateiktu pasu duomenis. Vizualiai nustatyti paso suklastojimo fakto ji negalejo, nes pasas buvo suklastotas labai kvalifikuotai. Notaro atsakomybe yra siejama tik su kaltu veiksmu atlikimu (Notariato istatymo 16 str.).

11Atsakovas UAB DK PZU Lietuva“ ieškinio nepripažino. Nurode, kad notare atliko visus reikalingus veiksmus asmens tapatybei nustatyti, negalima iš jos reikalauti daugiau negu objektyviai imanoma padaryti. Taigi, jos veiksmai buvo teiseti, o civiline atsakomybe gali kilti tik del neteisetu veiksmu. Neirodžius veiksmu neteisetumo, ivykis negali buti pripažintas draudiminiu. Nurodo, kad šiuo atveju prie žalos atsiradimo prisidejo ir viešo registro tvarkytojo darbuotojai, išdave reikalingas pažymas, veikusiam T. K. vardu, bei hipotekos teisejas, tvirtines hipotekos lakšta.

12Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio nepripažino. Nurodo, kad notares kalte nera irodyta. Be to, laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 27 d. iki 2005 m. vasario 26 d. galiojusioje draudimo sutartyje buvo nustatyta, kad draudiminiu ivykis gali buti pripažintas tik tuo atveju, jei reikalavimas pateiktas per draudimo apsaugos laikotarpi ir draudikui apie tai pranešta per draudimo apsaugos laikotarpi arba išplestini pranešimo termina – šiuo atveju šis terminas yra 30 kalendoriniu dienu ir baigesi 2005 m. kovo 28 d. Tuo tarpu ieškovas pretenzijas notarei pareiške tik 2005 m. spalio pabaigoje, o notare O. A. praneše apie ja draudikui tik 2005 m. lapkricio 4 d. Draudimo sutartis yra dvišale sutartis, šalys joje laisvai susitaria del sutarties salygu, todel tik šios sutarties nuostatomis turi buti vadovaujamasi. Notare buvo tinkamai supažindinta su draudimo sutartimi, jokiu pretenziju nereiške, derybu del sutarties salygu papildymo ar pakeitimo nebuvo.

13Tretysis asmuo T. K. nurode, kad pas notare O. A. ieškovo nurodytu sandoriu nesudarinejo ir apie ju sudaryma nieko nežinojo.

14Tretysis asmuo T. M. paaiškino, kad su asmeniu, pasivadinusiu T. K., pateike savo pasus, pas notare O. A. sudare ieškovo minimus sandorius, tiek jos, tiek šio asmens tapatybe notare tikrino.

15Ieškinys tenkintinas.

16Byloje nustatyta, kad 2005 m. vasario 24 d. notare O. A. patvirtino sutarti, pagal kuria T. M. paskolino asmeniui, pateikusiam T. K. vardu išduota pasa, 159 000 Lt. Ta pacia diena buvo patvirtintas hipotekos lakštas, pagal kuri nurodytas lakšte asmuo – T. K., užtikrindamas prievoles ivykdyma, ikeite buta J. J. 4-11, Vilniuje. Hipotekos lakšta taip pat patvirtino O. A.. Ieškovas 2005 m. gegužes 17 d. su treciuoju asmeniu T. M. sudare reikalavimo teisiu pirkimo pardavimo sutarti, kuria iš T. M. už 156 000 Lt nupirko reikalavimo teise i T. K., ieškovui taip pat buvo perleistas hipotekos reikalavimas (t. 1 b.l. 17-23). Kaip veliau tiriant baudžiamaja byla paaiškejo, T. K. vardu išduota pasa pateike ir sandorius, kuriuos patvirtino notare O. A., šio asmens vardu sudarinejo R. Ž., kurio atžvilgiu yra isiteisejes apkaltinamasis nuosprendis. Ieškovas prašo priteisti iš O. A. ir jos draudiku žalos atlyginima. Atsakove, nesutikdama su ieškiniu, neigia savo kaltes buvima, nurodo, kad notaro atsakomybe gali buti siejama tik su kaltu veiksmu atlikimu (Notariato istatymo 16 str.).

17Notariato istatymo 2 straipsnio 1 dalis itvirtina, jog notaras yra valstybes igaliotas asmuo, atliekantis šio istatymo nustatytas funkcijas, užtikrinancias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebutu neteisetu sandoriu ir dokumentu. Taigi, notarui valstybe yra suteikusi svarbius igaliojimus jam vykdant viešaja funkcija – apsaugant teisetuma civiliniuose teisiniuose santykiuose. Todel notaras turi patikrinti tvirtinamo sandorio atitikima istatymams. Tai suponuoja ir notaro griežtos profesines atsakomybes ypatumus. Teismu praktikoje ne viena karta yra konstatuota, kad notaras, prieš tvirtindamas sandorius, privalo imtis visu imanomu priemoniu tam, kad butu išvengta neteisetu sandoriu sudarymo, buti maksimaliai atidus. Notaro darbas yra veikla, susijusi su rizika padaryti žala tiek savo, tiek treciuju asmenu turtui, notarams taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rupestingumo reikalavimai, o notaro civiline atsakomybe lemia net ir pati lengviausia kaltes forma – nepakankamas atidumas, klaida ir pan. Kiekvienu atveju, kuomet notaras peržengia istatymo jam suteiktus igaliojimus ar juos netinkamai vykdo, bei del to padaroma žala tretiesiems asmenims, tokios žalos atsiradimas yra pripažintinas neteisetu (CK 6.263 str. 1 d.) (LAT CBS nutartys civ. b. Nr. 3K-3-398/1999, Nr. 3K-3-371/2004).

18Kaip mineta, iš šios bylos duomenu matyti, kad sandorius, pateikes suklastota pasa T. K. vardu, sudarinejo R. Ž.. Notariato istatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fiziniu asmenu tapatybe, o Lietuvos Respublikos pilieciu asmens tapatybe nustatoma pagal pateikta asmens tapatybes kortele arba kita asmens tapatybe patvirtinanti dokumenta, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Taigi, formaliai asmens tapatybei nustatyti Notariato istatymas reikalauja patikrinti tik asmens tapatybe patvirtinanti dokumenta. Taciau, kaip mineta, teismineje praktikoje iš notaru, atliekant notarinius veiksmus, reikalaujama imtis maksimaliu atidumo priemoniu. Tokia nuostata išplaukia ir iš kitu istatymu reikalavimu inter alia CK 6.246 straipsnio 1 dalies, nustatancios, kad civiline atsakomybe atsiranda padarius neteiseta veika arba pažeidus bendro pobudžio pareiga elgtis atidžiai ir rupestingai. Taigi, tiek neteiseta veika, tiek minetos pareigos neivykdymas istatymo prasme suponuoja savarankiškus civilines atsakomybes pagrindus.

19Nagrinejamu atveju galima butu sutikti su atsakoves aiškinimu, kad vizualiai sandoriu sudarymo metu konstatuoti paso suklastojima galejo buti pakankamai sudetinga. Taciau iš bylos duomenu matyti, kad tvirtinant sandorius notarei buvo pateikti ir kiti sandoriu tvirtinimui reikalingi dokumentai. Tarp šiu dokumentu buvo pateikti 1996 m. gegužes 20 d. bei 1996 m. rugsejo 16 d. buto pirkimo pardavimo sutarciu nuorašai (baudž. b. 1-684-497/06 t. 1 b.l. 12, 13). Viena šiu sutarciu šalimi buvo tikrasis T. K.. Iš minetos 1996 m. rugsejo 16 d. sutarties nuorašo ir R. Ž. pateikto suklastoto paso nuorašo (t. 1 b.l. 193) bei notares O. A. R. Ž. tvirtintu sandoriu matyti, kad tikrojo T. K. parašas 1996 m. rugsejo 16 d. sutartyje yra tiek akivaizdžiai skirtingas nuo R. Ž. notarei pateiktuose dokumentuose „T. K.“ parašo, kad, atkreipus i šia aplinkybe demesi, ir be specialiu žiniu kiltu pagristos abejones del asmens šiuose sandoriuose tapatumo, taciau notare i šia aplinkybe demesio neatkreipe. Todel atsižvelgiant i minetus notarams taikytinus maksimalaus atidumo bei rupestingumo reikalavimus, galima konstatuoti, kad tokio lygio rupestingumo ir atidumo notares nebuvo prisilaikyta. Nors formaliai notare nera tiesiogiai ipareigota tikrinti asmenu parašu ankstesniuose notariškai tvirtintuose dokumentuose, taciau iš jos pareigos užtikrinti tvirtinamu sandoriu teisetuma išplaukia pareiga maksimaliai (protingumo ribose) rupestingai ivertinti visas aplinkybes, susijusias su sandorio šalies tapatybe. Todel, teismo manymu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti notares kalte bei pareigos elgtis atidžiai ir rupestingai neivykdyma, o tuo paciu ir civiline atsakomybe, nes kitos butinos salygos šios atsakomybes kilimui byloje nera esmingai gincijamos.

20Atmestinas atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstoves aiškinimas, kad žalos atlyginimas negali buti priteisiamas, kol R. Ž. („T. K.“) sudaryti sandoriai nera nugincyti. Žalos padarymo faktas atsakovu nera kvestionuojamas. Šiuo atveju žala atsirado ir atsakomybe notarei kyla iš delikto, t.y. del notares atlikto neteiseto sandoriu tvirtinimo veiksmo. Be to, baudžiamojoje byloje isiteisejusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu jau yra konstatuota, kad ieškovui žala yra padaryta, jam pripažinta teise i ieškinio patenkinima (baudž. b. 1-684-497/06 t. 4 b.l. 308-311).

21Notares O. A. civiline atsakomybe buvo apdrausta nuo 2004 m. liepos 1 d. pas atsakova UAB DK „PZU Lietuva“ privalomuoju civilines atsakomybes draudimu 100 000 Lt sumai (t. 1 b.l. 57). Taip pat jos atsakomybe buvo apdrausta pas atsakova AB „Lietuvos draudimas“ savanoriškuoju civilines atsakomybes draudimu pagal Bendrosios profesines civilines atsakomybes draudimo sutarti. Byloje reikšmingu sandoriu tvirtinimo metu – 2005 m. vasario 24 d. galiojo draudimo sutartis, sudaryta 2004 m. vasario 27 d., 400 000 Lt sumai su 100 000 Lt besalygine išskaita (franšize) (t. 1 b.l. 101-102). Draudimo kompanijos ir žala padares asmuo teismineje praktikoje pripažistami solidariaisiais skolininkais. Taigi, kreditorius turi teise reikalauti, kad prievole ivykdytu visi ar keli skolininkai arba bet kuris iš skolininku skyrium, be to, visa ja ar jos dali (CK 6.6 str. 4 d.).

22Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. gegužes 8 d. nutarimu Nr. 580 buvo patvirtintos Notaru profesines civilines atsakomybes privalomojo draudimo taisykles (toliau – NPCAPD taisykles). Mineta notares ir atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ sutartis sudaryta vadovaujantis šiomis taisyklemis. NPCAPD taisykliu 8 punkte nustatyta, kad draudiminiu ivykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti neteiseti notaro veiksmai, del kuriu atsirado žala, ir reikalavimo atlyginti šia žala pateikimas apdraustajam, jeigu atitinka visas 8.1 – 8.5 punktuose nustatytas salygas. Šiuo atveju nustacius notares neteisetus veiksmus, kalte, žala, esant priežastiniam ryšiui tarp veiksmu ir žalos, ir nenustacius NPCAPD taisyklese numatytu reikalavimo atlyginti žala pateikimo salygu pažeidimo, ivykis pripažintinas draudiminiu, atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui turi atlyginti kilusia žala (CK 6.254, 6.263, 6.987 str.).

23Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsisakyma moketi draudimo išmoka motyvuoja inter alia Bendrosios profesines civilines atsakomybes draudimo taisykliu Nr. 059 (toliau – Taisykles Nr. 059) salygomis. Kaip mineta, sandoriu tvirtinimo metu 2005 m. vasario 24 d. galiojo draudimo sutartis, sudaryta 2004 m. vasario 27 d., 400 000 Lt sumai su 100 000 Lt besalygine išskaita (franšize), draudimo laikotarpiui nuo 2004 m. vasario 27 d. iki 2005 m. vasario 26 d., o sekanciu metu laikotarpiui buvo sudaryta kita sutartis (t. 1 b.l. 99 – 100). Atsakovas nurodo, kad pagal Taisykliu Nr. 059 III dalies 4.1, 1.10 punktus ivykis galetu buti pripažintas draudiminiu, be kita ko, jei žala butu padaryta draudimo laikotarpiu ir jei apie ji butu pranešta per išplestini pranešimo apie ivyki laikotarpi (Taisykliu Nr. 059 III dalies 4.1.1 p.) – 30 dienu nuo draudimo apsaugos pagal tuomet galiojusia sutarti pasibaigimo, t.y. iki 2005 m. kovo 28 d. (nagrinejamu atveju pretenzija notarei ieškovas pateike tik 2005 m. spalio 27 d., atsakovui notare praneše 2005 m. lapkricio 4 d.). Toks aiškinimas nepripažintinas pagristu, nes, teismo manymu, jis prieštarauja tiek CK 1.5 straipsnyje itvirtintiems teisingumo, sažiningumo ir protingumo principams, tiek bendriesiems reikalavimams del ieškinio senaties iš draudimo kylantiems teisiniams santykiams.

24Minetas Taisykliu Nr. 059 III dalies 4.1.1 punktas ivykio pripažinimui draudiminiu nustato, kad reikalavimas turi buti pateiktas per draudimo apsaugos laikotarpi ir draudikui apie ji pranešta per draudimo apsaugos laikotarpi arba išplestini pranešimo termina, taigi, ivykio pripažinimui draudiminiu reikalaujama abieju salygu komplekso. Pagal Taisykliu Nr. 059 III dalies 1.10 punkta išplestinis pranešimo terminas apibrežiamas kaip „30 kalendoriniu dienu terminas, kurio eiga prasideda nuo draudimo apsaugos laikotarpio pasibaigimo momento. Per ši termina <...> draudejas turi teise pranešti draudikui apie per draudimo apsaugos laikotarpi gauta reikalavima del žalos, padarytos laikotarpiu nuo pradžios datos iki draudimo apsaugos laikotarpio pasibaigimo datos“. Šiuo atveju draudikas savo pozicija grindžia išplestinio pranešimo termino praleidimu (pastebetina, kad pagal minetas salygas butu galima manyti, jog netgi tokia situacija, kai draudikas, kilus žalai paskutine draudimo apsaugos diena ir pateikus reikalavima jau sekancia diena - bet faktiškai jau pasibaigus draudimo apsaugos laikotarpiui,- galetu atsisakyti moketi draudimo išmoka, nes butu neivykdyta salygos dalis del reikalavimo pateikimo per draudimo apsaugos laikotarpi). Akivaizdu, kad del notaro profesines veiklos atsiradusi žala gali paaišketi (ir dažniausiai paaiškeja) ne tuojau pat ar net po keliu savaiciu po notarinio veiksmo atlikimo, o kartais netgi ir po labai ilgo laiko tarpo. Todel toks trumpas išplestinis terminas daugeliu atveju žymiai susiaurintu draudiko atsakomybes ribas už žala, atsiradusia draudimo apsaugos laikotarpiu. Pažymetina, kad CK nustato vieneriu metu ieškinio senaties termina iš draudimo kylantiems santykiams (CK 1.125 str. 7 d.), NPCAPD taisykliu 8.4 punktas nustato, kad šaliu nustatytas laikotarpis turi buti ne trumpesnis kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos. Todel ir iš pastaruju teises normu matyti, kad Taisyklemis Nr. 059 nustatytas išplestinis 30 dienu terminas taip, kaip jis apibrežtas Taisykliu 059 III dalies 1.10 punkte, bei 4.1.1 punktas, yra akivaizdžiai pažeidžiantys silpnesniosios sutarties šalies draudiminiu interesu apsauga ir neatitinka CK 1.5 straipsnyje nurodytu principu (nepriklausomai nuo to, kad šiuo atveju ir kalbama apie savanoriškaji draudima, del ko galima butu pripažinti tam tikra sutarties nuostatu dispozityvuma). Be to, minetos Taisykliu Nr. 059 nuostatos ta apimtimi, kad reikalavimas turi buti pateikiamas vien per draudimo apsaugos laikotarpi ir 30 dienu laikotarpis skaiciuojamas nuo draudimo apsaugos laikotarpio pasibaigimo momento, teismo manymu, apskritai vertintinos kaip siurprizine standartines sutarties salyga ir laikytina negaliojancia, nes bet kuris protingas asmuo tikisi, kad draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu jo atsakomybe už padaryta žala, jei pats draudejas nepadarys kitu sutarties nuostatu pažeidimu, protingu terminu prisiims draudikas (CK 6.186 str. 1 d.). Pastebetina, kad nagrinejamu atveju atsakovui apie ieškovo reikalavimo pateikima notare praneše per savaite, taigi, nepažeidžiant 30 dienu termino po to, kai reikalavimas buvo pateiktas notarei. Be to, kaip mineta, ir reikalavimo pateikimo metu notare buvo apsidraudusi civiline atsakomybe pas atsakova pagal naujai sudaryta sutarti. Todel, teismo nuomone, tokia situacija, kai notare, turejusi draudimine apsauga tiek šioje byloje minimu sandoriu tvirtinimo metu, tiek reikalavimo atlyginti žala, kilusia del šiu sandoriu patvirtinimo, pateikimo metu, t.y. nepertraukiama draudimine apsauga, paliekama be tokios apsaugos del nuo jos valios nepriklausanciu aplinkybiu juo labiau laikytina neatitinkancia draudimo santykiu esmes.

25Iš i byla pateiktu rašytiniu irodymu matyti, ieškovas 156 000 Lt sumokejo T. M. pagal 2005 m. gegužes 17 d. reikalavimo teises perleidimo sutarti, 3 571,19 Lt palukanu sumokejo už banko paskola, kurios dalis – 150 000 Lt - buvo panaudota atsiskaityti su T. M. (ši banko paskola buvo gauta faktiškai prieš pat sudarant reikalavimo perleidimo sutarti, todel teismas neturi pagrindo abejoti, kad paskolos dalis iš tikruju buvo panaudota atsiskaitymui su T. M.), 375,33 Lt buvo sumoketa bankui už kreditavimo sutarties parengima, dar 481 Lt buvo sumoketi mokesciu ir rinkliavu pavidalu už dokumentus, susijusius su reikalavimo teises perleidimo sutartimi (b.l. 17 - 41).

26Todel, ivertinus virš išdestytas aplinkybes ir atsižvelgiant i ieškovo pareikšta reikalavima del atsakovu atsakomybes pobudžio, 100 000 Lt suma turi atlyginti UAB DK „PZU Lietuva“, o šia suma viršijancia žala – 60 427,52 Lt - solidariai O. A. ir AB „Lietuvos draudimas“ (CK 6.254, 6.263, 6.987 str.).

27Iš atsakovu taip pat priteistinos ieškovo prašomos palukanos. Šiuo atveju ieškovo nurodomos palukanos vertintinos ne kaip draudimo išmokos dalis, o kaip ieškovo minimalus nuostoliai patirti del laiku neišmoketos draudimo išmokos (CK 6.261 str.). Kaip matyti iš bylos duomenu, UAB DK „PZU Lietuva“ notares O. A. pranešima ir ieškovo pretenzija gavo 2005 m. lapkricio 8 d., AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo pretenzija – 2005 m. lapkricio 10 d. Tiek pagal NPCAPD taisykliu 42 punkta, tiek pagal Taisykliu Nr.059 draudikas 2.7.2 punkta draudikai privalo išmoketi draudimo išmoka per 7 dienas nuo visos svarbios informacijos apie draudimo ivyki gavimo. Draudiku argumentai del to, kad jie negaleje moketi draudimo išmokos neisitikine draudimo ivykio buvimu (Lietuvos Respublikos draudimo istatymo 82 str.) iki pat baudžiamosios bylos baigties, teismo nuomone, teismine tvarka konstatavus draudiminio ivykio buvima, negali buti pagrindu atleisti juos nuo ieškovo patirtu per išmokos nemokejimo laikotarpi nuostoliu (kai, nemokedamas draudimo išmokos, tuo pat metu draudikas gauna nauda iš naudojamu draudimo išmokos lešu) atlyginimo, nes duomenu, kad baudžiamoji byla butu buvusi keliama paciai notarei O. A., jie neturejo. Be to, tokia argumentacija apskritai reikštu draudimo išmokos nemokejimo pateisinima tais atvejais, kai nusikaltima padare asmenys neišaiškinami. Todel iš atsakovu priteistinos palukanos proporcingai ju moketinu draudimo išmoku sumoms – iš UAB DK „PZU Lietuva“ 2316,28 Lt, solidariai iš O. A. ir AB „Lietuvos draudimas“ – 1399,50 Lt.

28Pirminiame ieškinyje ieškovas reiške reikalavima del 1000 Lt – franšizes – priteisimo iš notares O. A.. Kadangi draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ atstove nurode, kad šiuo atveju draudikas turetu moketi visa draudimo išmokos suma, ieškovas šio ieškinio reikalavimo O. A. atsisake, todel šioje dalyje ieškovo atsisakymas priimtinas ir byla nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

29Tenkinus ieškini iš atsakovu priteistinos ieškovo turetos bylinejimosi išlaidos, tarp ju išlaidos advokato pagalbai (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Pastarosios išlaidos priteisiamos visiškai, nes byla sudetinga, reikalinga ne tik istatymo, bet ir teismines praktikos analizes, atsakovais yra dvi draudimo bendroves, kuriu civilines atsakomybes draudimo taisykles skirtingos, prie bylos prijungta 4 tomu baudžiamoji byla, byla nagrineta keturiuose posedžiuose (Rekomendaciju del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio 11 punktas).

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268 straipsniais,

Nutarė

31Ieškini tenkinti visiškai.

32Priteisti ieškovui S. K.:

33- iš atsakovo uždarosios akcines bendroves draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ 100 000 Lt draudimo išmoka, 2 316,28 Lt palukanu, 5 proc. dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos nuo 2006 m. gegužes 12 d. iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, 2 669,51 Lt žyminio mokescio, 5 516,21 Lt išlaidu už advokato pagalba,

34-solidariai iš atsakovo akcines bendroves „Lietuvos draudimas“ ir atsakoves notares O. A. 60 427,52 Lt draudimo išmoka, 1399,50 Lt palukanu, 5 proc. dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos nuo 2006 m. gegužes 12 d. iki teismo sprendimo visiško ivykdymo,

35- iš atsakovo akcines bendroves „Lietuvos draudimas“ ir atsakoves notares O. A. po 806,68 Lt žyminio mokescio ir po 1 666,89 Lt išlaidu už advokato pagalba.

36Priteisti iš atsakovu uždarosios akcines bendroves draudimo kompanijos „PZU Lietuva“, akcines bendroves „Lietuvos draudimas“, notares O. A. po 43,33 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu siuntimu, valstybei.

37Priimti ieškovo atsisakyma nuo reikalavimo priteisti iš atsakoves O. A. 1000 Lt ir byla šioje dalyje nutraukti.

38Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacini skunda Vilniaus apygardos teisme.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo teisejas Alvydas Poškus,... 2. sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,... 3. dalyvaujant ieškovui S. K.,... 4. ieškovo atstovui Vygantui Barkauskui,... 5. atsakovu atstovams Vladimirui Žukovskiui, I. G., 6. viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo 7. Teismas, išnagrinejes byla, n u s t a t e :... 8. Ieškovas ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašo priteisti: - iš UAB DK... 9. Ieškovas nurodo patyres žala: 156 000 Lt buvo sumoketa 10. Atsakove O. A. ieškinio nepripažino. Nurodo, kad ji... 11. Atsakovas UAB DK PZU Lietuva“ ieškinio nepripažino. Nurode, kad notare... 12. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio nepripažino. Nurodo, kad... 13. Tretysis asmuo T. K. nurode, kad pas notare 14. Tretysis asmuo T. M. paaiškino, kad su asmeniu,... 15. Ieškinys tenkintinas.... 16. Byloje nustatyta, kad 2005 m. vasario 24 d. notare O. A.... 17. Notariato istatymo 2 straipsnio 1 dalis itvirtina, jog notaras yra valstybes... 18. Kaip mineta, iš šios bylos duomenu matyti, kad sandorius, pateikes suklastota... 19. Nagrinejamu atveju galima butu sutikti su atsakoves aiškinimu, kad vizualiai... 20. Atmestinas atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstoves aiškinimas, kad žalos... 21. Notares O. A. civiline atsakomybe buvo apdrausta nuo 2004... 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. gegužes 8 d. nutarimu Nr. 580 buvo... 23. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsisakyma moketi draudimo išmoka... 24. Minetas Taisykliu Nr. 059 III dalies 4.1.1 punktas ivykio pripažinimui... 25. Iš i byla pateiktu rašytiniu irodymu matyti, ieškovas 156 000 Lt sumokejo 26. Todel, ivertinus virš išdestytas aplinkybes ir atsižvelgiant i ieškovo... 27. Iš atsakovu taip pat priteistinos ieškovo prašomos palukanos. Šiuo atveju... 28. Pirminiame ieškinyje ieškovas reiške reikalavima del 1000 Lt – franšizes... 29. Tenkinus ieškini iš atsakovu priteistinos ieškovo turetos bylinejimosi... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268... 31. Ieškini tenkinti visiškai.... 32. Priteisti ieškovui S. K.:... 33. - iš atsakovo uždarosios akcines bendroves draudimo kompanijos „PZU... 34. -solidariai iš atsakovo akcines bendroves „Lietuvos draudimas“ ir... 35. - iš atsakovo akcines bendroves „Lietuvos draudimas“ ir atsakoves notares... 36. Priteisti iš atsakovu uždarosios akcines bendroves draudimo kompanijos „PZU... 37. Priimti ieškovo atsisakyma nuo reikalavimo priteisti iš atsakoves 38. Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui...