Byla 2-878/2013
Dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Vaistinės „Melisanus“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Dalios Vasarienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Entafarma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Vaistinės „Melisanus“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimą sąrašą atsakovo bankroto byloje. Nutartyje prie įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimų nurodytas 320 000 Lt dydžio UAB „Entafarma“ reikalavimas ir 161 030,42 Lt dydžio UAB „Limedika“ reikalavimas. Šie kreditorių finansiniai reikalavimai kildinti iš su atsakovu sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių bei šiomis sutartimis atsakovo prisiimtų prievolių įvykdymą užtikrinančių apyvartoje esančių prekių atsargų įkeitimo.

6Bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas patikslinti aptariamų kreditorių finansinius reikalavimus – išbraukti šiuos reikalavimus iš įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimų sąrašo ir įtraukti juos į trečios eilės kreditorių sąrašą. Administratorius nurodė, kad, nagrinėjant kitą civilinę bylą, paaiškėjo, jog dėl aptariamų kreditorių su atsakovu sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytų nuosavybės teisės išlaikymo sąlygų šių kreditorių reikalavimai negali būti įtraukti į įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų sąrašą (įkaito davėjas turi būti įkeičiamo daikto savininkas).

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino iš dalies. Teismas patvirtino patikslintą visų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, nenurodydamas jų tenkinimo eilės.

9Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nenumato, kad teismas, tvirtindamas kreditorių reikalavimus, turi nurodytų jų tenkinimo eilę. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką nustato pats ĮBĮ. Būtent bankroto administratorius, vadovaudamasis ĮBĮ, privalo paskirstyti kreditoriams bankroto proceso metu gautas lėšas. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad yra tikslinga patvirtinti bendrą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, neišskiriant kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo.

10III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

11Apeliantai UAB „Entafarma“ ir UAB „Limedika“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratoriaus prašymą atmesti.

12Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai jų neinformavo apie administratoriaus prašymą ir nesudarė galimybės nuo jo gintis. Apeliantų nuomone, teismo nutartis sukuria teisinį neapibrėžtumą, nes ją galima interpretuoti ir taip, kad apeliantų reikalavimai nėra užtikrinti įkeitimu. Iš nutarties nėra aišku, kuri administratoriaus prašymo dalis buvo tenkinta (netenkinta). Apelianto UAB „Limedika“ teigimu, jo sutartyje su atsakovu nuosavybės išlaikymo sąlyga nebuvo numatyta, be to, nėra įrodymų, kad atsakovas neturėjo nuosavybės teise kitų prekių įkeitimo objektui suformuoti. Apelianto UAB „Entafarma“ teigimu, jo finansinis reikalavimas jau buvo patvirtintas įsiteisėjusia nutartimi, o visos aplinkybės, susijusios su juo, administratoriui buvo žinomos prieš teikiant tvirtinti šį reikalavimą. Apeliantas UAB „Entafarma“ taip pat pažymi, kad reikalavimas teismo nutartyje nurodyti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų tenkinimo eilę išplaukia iš sisteminio teisės aktų aiškinimo, protingumo principo. Tokį reikalavimą patvirtina ir teismų praktika.

13Bankroto administratorius prašo nagrinėti atskiruosius skundus teismo nuožiūra. Apeliantas UAB „Limedika“ prašo tenkinti apelianto UAB „Entafarma“ atskirąjį skundą.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliantų finansinių reikalavimų dydis ir šių reikalavimų tenkinimo eiliškumas (reikalavimų priskyrimas prie užtikrintų hipoteka ir (arba) įkeitimu) buvo nustatyti įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartimi (b. l. 27-28). Bankroto administratoriaus prašymas išbraukti apeliantų reikalavimus iš įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimų sąrašo ir įtraukti juos į trečios eilės kreditorių sąrašą, atsižvelgiant į skirtingas kreditorių, turinčių užtikrintus ar (ir) neužtikrintus reikalavimus, teises (ĮBĮ 34 str.), teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti traktuojamas kaip apeliantų finansinių reikalavimų ginčijimas (ĮBĮ 11 str. 3 str. 10 p., 26 str. 5 d.). Tokiu atveju šis bankroto administratoriaus prašymas, remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalimi, galėjo būti nagrinėjamas tik pranešus apeliantams. To nepadarius, buvo pažeistos apeliantų procesinės teisės būti išklausytiems ir atsikirsti į administratoriaus pareikštą prašymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 12, 17 str.).

16Teisėjų kolegijos nuomone, bankroto administratoriaus prašymas iš esmės reiškia, kad jis nelaiko, jog atitinkami apeliantų finansiniai reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi patvirtindamas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą be jų tenkinimo eilės, faktiškai atsisakė spręsti administratoriaus prašymą, o tuo pačiu – ir aiškiai galintį kilti (vėliau ir kilusį) administratoriaus ir apeliantų ginčą. Teismo argumentas, kad ĮBĮ neįpareigoja teismo nurodyti nutartyje tvirtinamų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, nes būtent tokį kreditorių ir jų reikalavimų tvirtinimo būdą pats teismas buvo pasirinkęs minėtoje 2012 m. kovo 5 d. nutartyje, jo nekeitė ir vėlesnėse tokio pobūdžio nutartyse (b. l. 29-30). Taigi teismas privalėjo išspręsti klausimą, ar apeliantų reikalavimai priskirtini prie užtikrintų įkeitimu ar ne, o ne nukelti ginčo sprendimą vėlesniam laikui (CPK 265 str.), pavyzdžiui, kilus apeliantų ir bankroto administratoriaus nesutarimams dėl lėšų, gautų iš atsakovo turto pardavimo, paskirstymo kreditoriams (ĮBĮ 34 str.).

17Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis naikinama ir bankroto administratoriaus prašymas grąžinamas nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

19Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį ir perduoti bankroto administratoriaus prašymą dėl apeliantų finansinių reikalavimų nustatyto eiliškumo patvirtinimo nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai