Byla e2-309-407/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo – L. S

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6384450/2015 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilbesta“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kitoks sprendimas“, ir D. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo – L. S..

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pateiktame ieškinyje ieškovas prašė pripažinti 2015-10-17 reikalavimo teisių sutartį Nr. 2015/10-07 negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją – BUAB „Vilbesta“ grąžinti teises į debitorinius reikalavimus – 38 967,51 Eur sumai, o D. J. grąžinti 1,00 Eur, nesant galimybės pritaikyti restitucijos, priteisti iš D. J. BUAB „Vilbesta“ naudai 38 967,21 Eur sumą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovo D. Z. ieškinį atsakovams BUAB „Vilbesta“ ir D. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kadangi tokį ieškinį turi nagrinėti bankroto bylą nagrinėjantis teismas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. Z. ieškinį atsakovams BUAB „Vilbesta“ ir D. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Actio Pauliana).

7Teismas nurodė, kad ieškinys iš esmės pareikštas BUAB „Vilbesta“ ir jos kreditorių interesais, tačiau esminis byloje kilęs ginčas yra tarp ieškovo D. Z. ir atsakovo D. J., todėl jo teismingumas turi būti nustatomas pagal bendrąsias teismingumo taisykles ir pareikštas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėjo, jog netinkamai nurodyta BUAB „Vilbesta“ procesinė padėtis, formaliai įtraukiant jį atsakovu, nekeičia faktinės situacijos ir jos vertinimo. Dar daugiau, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Atskirajame skunde ieškovas D. Z. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10Skundą grindžia tuo, jog atsakovo pasirinkimas yra išimtinė ieškovo prerogatyva. Be to, atsakovo tinkamumo ar netinkamumo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik bylos nagrinėjimo metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Pažymėjo, jog ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje reglamentuota situacija, kai ieškinius reiškia bankroto administratorius, o ne bankrutuojančios įmonės kreditorius.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas tenkintinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14CPK 137 straipsnio 2 dalyje reglamentuoti atsisakymo priimti ieškinį pagrindai. Vienas jų – kai ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

15Ieškovas, kaip BUAB „Vilbesta“ kreditorius pareiškė Pauliano ieškinį, kuriuo teismo prašė pripažinti 2015-10-17 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2015/10-07 negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją – BUAB „Vilbesta“ grąžinti teises į debitorinius reikalavimus – 38 967,51 Eur sumai, o D. J. grąžinti 1,00 Eur, nesant galimybės pritaikyti restitucijos, priteisti iš D. J. BUAB „Vilbesta“ naudai 38 967,21 Eur sumą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, sprendė, jog BUAB „Vilbesta“ atsakovu byloje įtraukta tik formaliai, todėl netaikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalies, ir atsižvelgdamas į atsakovo D. J. gyvenamąją vietą bei ieškinio sumos dydį pripažino ginčą teismingu apylinkės teismui (CPK 27 str. 1 d., 29 str.).

16Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos A. T. 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014). Vadinasi, teismas ieškovui gali tik pasiūlyti spręsti klausimą dėl tinkamo atsakovo byloje, tačiau negali už ieškovą parinkti tinkamo atsakovo, ar įsakmiai nurodyti ieškovui, kas ieškinyje turi būti nurodytas atsakovu.

17Šalies netinkamumas yra konstatuojamas bylos nagrinėjimo metu teismui nustačius, kad asmuo nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį. Nagrinėjimu atveju, Pauliano ieškiniu kreditorius prašo pripažinti negaliojančia bankrutavusios įmonės sudarytą reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį, kuria BUAB „Vilbesta“ debitorines skolas pardavė D. J., ir taikyti restituciją. Atsižvelgiant į tai, kad prašomo pripažinti negaliojančiu sandorio šalimis buvo abu atsakovai, t. y. BUAB „Vilbesta“ ir D. J., bei teismo sprendimas turės tiesioginę įtaką abiejų atsakovų materialinėms teisėms ir pareigoms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė, kad vienas iš atsakovų į bylos nagrinėjimą įtrauktas tik formaliais pagrindais. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys galimai pareikštas netinkamam atsakovui, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą šalį tinkama. Ieškinio priėmimo stadijoje iš esmės teismas tik patikrina ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje ieškiniui keliamus reikalavimus ir, ar nėra atsisakymo priimti ieškinį pagrindų, numatytų CPK 137 straipsnio 2 dalyje.

18Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje sprendė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ir šiuo pagrindu atsisakė priimti ieškinį. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nesprendžia tų klausimų, kurie priskirtini pirmosios instancijos teismo kompetencijai, klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 137 str., 337 str. 1 d. 3 p.).

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai