Byla I-105-84/2012
Dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų

1Šiauliai

2Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Marytės Švažienės,

3kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,

4sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

5dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų Gubernijos medžiotojų būrelio atstovui L. P. ir advokatui Evaldui Onaičiui,

6dalyvaujant atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovei Jurgitai Mickūnaitei,

7dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens ( - ) žemės ūkio bendrovės atstovams V. R. ir advokatui Henrikui Oseckiui,

8viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų Gubernijos medžiotojų būrelio skundą atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

9Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

10pareiškėjas Lietuvos medžiotojų ir žvejų Gubernijos medžiotojų būrelis Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 5 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos nustatymo aktą Nr. 7, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11Pareiškėjas skunde ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamų ir kitų gyvūnų padarytos žalos komisija surašė medžiojamų gyvūnų padarytos žalos nustatymo aktą, kuriuo, apžiūrėjusi Kužių seniūnijoje Jurgaičių kaime šernų nuniokotą kukurūzų lauką, nustatė, kad Jurgaičių kaime 41,78 ha plote kukurūzų laukas pažeistas 10 proc. – nulaužti ir sutrypti kukurūzų stiebai. Taip pat nurodė, kad šernų padarytą žalą kukurūzų pasėlių savininkui ( - ) žemės ūkio bendrovei atlygina Gubernijos medžiotojų būrelis per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo datos, kuri nustatyta šio akto priede. Tos pačios dienos surašytame žalos apskaičiavime nurodyta, kad žala sudaro 10 234 Lt. Pareiškėjas mano, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos nustatymo aktas Nr. 7 yra nepagrįstas ir neteisėtas ir turi būti panaikintas.

12Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiuoja savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija, žala apskaičiuojama pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika), kuri patvirtinta 2002-09-23 aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu Nr. 486/359. LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t.y. turi būti motyvuotas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju atsakovė nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Kaip matyti iš surašyto akto ir jo priedo, buvo apsiribota vien tik žalos apskaičiavimu, tačiau nepasisakyta, kada ši žala padaryta, kada gauta informacija apie jos padarymą, ar nėra aplinkybių, kurios šalintų žalos atlyginimą, neužsimenama apie akto apskundimo tvarką bei terminus. Taip pat teigia, kad nebuvo laikytasi LR medžioklės įstatymo 18 str., reglamentuojančio medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą, 1, 2, 5, 6 ir 8 dalių, kurios numato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Taigi, bet kokiu atveju komisija privalo ištirti visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos padarytos žalos nustatymui ir apskaičiavimui.

13Skunde pareiškėjas nurodė, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (patvirtintos 2010-09-15 aplinkos ministro įsakymu Nr. D-768 ) 15.2.5 p. numatyta, kad šernus: vyresnes nei antrametes pateles, galima medžioti tik nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d., kurios ir galėjo ištrypti kukurūzų pasėlius. Teigia, kad savo pareigas vykdė tinkamai ir šernus, kuriuos leidžia medžioti įstatymas, medžiojo, ir tai patvirtina medžioklės lapai.

14Nurodo, kad atsakovė nesivadovavo LR medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 punktu, nustatančiu, kad „Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės ploto naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms.“ Šiuo atveju 2011-09-05 medžiojamų gyvūnų padarytos žalos nustatymo aktas surašytas, remiantis trečiojo asmens ( - ) žemės ūkio bendrovės 2011-09-01 pranešimu dėl padarytos žalos ir 2011-09-02 Kužių seniūnijos tarnybiniu pranešimu Nr. TS (22)-90(3.19), tačiau nėra jokių duomenų, kad seniūnas apie tai tą pačią dieną būtų pranešęs medžiotojų būreliui. Taigi buvo pažeista tokios žalos nustatymo organizavimo tvarka, numatyta įstatyme.

15Taip pat pareiškėjas teigia, kad žala apskaičiuota nepagrįstai, nesilaikant nei įstatymo, nei Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos reikalavimų. Būtent metodikos 4 punktas numato, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 4.1 punktas). Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokio laipsnio (procentais) pakenktame plote lauktinas derliaus sumažėjimas, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas skaičiuojamas pagal nurodytą formulę (Metodikos 4.2 punktas). Šiuo atveju atsakovė, apskaičiuodama žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydį, pažeidė Metodikos reikalavimus, t.y. akte nėra konstatuotas ir įvertintas pasėlių pakenkimo intensyvumas; nenustatytas pakenktas plotas, nenustatyta, kokio laipsnio (procentais) pakenktame plote lauktinas derliaus sumažėjimas, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis; nenustatyta, ar atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti vienodai intensyviai; derliaus netekimas apskaičiuotas neatsižvelgiant į einamųjų metų rajono (savivaldybės) pasėlio vidutinį derlingumą bei vidutinę kainą; nėra duomenų, jog, apskaičiuojant pasėliams padarytos žalos dydį, atsakovė atsižvelgė į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ir kitus veiksnius, numatytus Metodikos 6 punkte. Iš surašyto akto visiškai neaišku, kuo remiantis buvo konstatuota, kad pasėlių savininkas ( - ) žemės ūkio bendrovė kukurūzų pasėlius augina pagal agrotechninius reikalavimus, nebuvo atsižvelgta į metodikos rekomendacijas, kad kukurūzų derlius turi būti nuimtas iki rugsėjo 1 d., dėl to vidutinis derlingumas po šios datos yra mažinamas, atsižvelgiant į derliaus praradimą ir kokybės prastėjimą dėl vėlavimo jį nuimti.

16Teigia, kad iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog komisijoje svarstymas vyko neobjektyviai, pažeidžiant viešojo administravimo principus bei bendruosius reikalavimus administracinėms procedūroms, skundžiamas aktas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač Metodikos reikalavimus, turėjusius užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir akto pagrįstumą. Todėl išvardinti pažeidimai turi būti pripažintini esminiais, dėl kurių ginčijamas komisijos aktas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

17Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas skundžia Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. A-710(8.1) sudarytos komisijos 2011 m. rugsėjo 5 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo aktą ir jo priedą – medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą. Šiame akto priede yra užfiksuotas komisijos įvertintas kukurūzų derliaus nuostolis ir jų išlyginimo kaina, tačiau nėra nustatyta kokia nors privaloma vykdyti pareiga pareiškėjui, jo teisių suvaržymas. Atkreipė dėmesį, kad tokie apskaičiavimai automatiškai nėra vertintini kaip administraciniai aktai bei kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti tokius aktus (nuostolių apskaičiavimus), kurie jam tiesiogiai teisių, pareigų bei teisinių pasekmių nesukuria, todėl toks aktas negali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

18Atsiliepime nurodė, kad tiek Kužių seniūnė, tiek Komisija laikėsi visų įstatyme ir Metodikoje nustatytų terminų. Kužių seniūnijos seniūnė 2011-09-01 gavo pranešimą iš ( - ) žemės ūkio bendrovės, seniūnė 2011-09-02 išsiuntė tarnybinį pranešimą Medžiojamų ir kitų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai, kuri 2011-09-05 apskaičiavo medžiojamų gyvūnų padarytą žalą ir surašė Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos nustatymo aktą Nr. 7, todėl teigia, kad nustatytas 7 dienų terminas žalai įvertinti yra nepažeistas. Lauko apžiūra, kurioje dalyvavo ir pareiškėjo atstovai, įvyko ketvirtą dieną po pranešimo gavimo.

19Nurodė, kad dėl žalos apskaičiavimo dydžio atsakys žemės ūkio specialistas teismo posėdžio metu.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo ( - ) žemės ūkio bendrovė pateiktame atsiliepime ir jos atstovas advokatas Henrikas Oseckis teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

21Nurodė, kad ( - ) ŽŪB darbuotojams 2011 m. rugsėjo 1 d. nuvykus į bendrovės nuomojamus žemės sklypus, pastebėta, kad pasėliams medžiojamieji gyvūnai padarė žalos, žemės sklypų Nr.( - ), žemės sklypai yra Jurgaičių k., Šiaulių r., žemės sklypo, kuriame padaryta žala, kontrolinis žemės sklypo Nr. ( - ), deklaruotas pasėlių plotas 41,78 ha. Tą pačią dieną apie pasėliams padarytą žalą buvo pranešta Šiaulių rajono savivaldybės Kužių seniūnijos seniūnei. 2011-09-05 Medžiojamųjų ir kitų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija atvykusi į vietą apžiūrėjo žemės sklypą, kuriame pasėliams padaryta žala. Apžiūrėjus pasėlius dalyvaujant ir ( - ) ŽŪB atstovui 2011-09-05 buvo surašytas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo aktas Nr. 7 bei komisija surašė medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą, apskaičiuota žala 10234 Lt. Surašytas aktas pasirašytas komisijos narių, taip pat pateiktas pasirašymui pareiškėjui atstovavusiems būrelio nariams, kurie nurodė, kad su akto išvadomis nesutinka, tačiau savo nesutikimo motyvų nenurodė. Buvo nustatyta, kad pasėliai auginami 41,78 ha plote, kukurūzų laukas pažeistas 10 % – nulaužti ir sutrypti kukurūzų stiebai. Šernų padaryta žala kukurūzų pasėlių savininkui – ( - ) ŽŪB. Taip pat komisija nustatė, kad pasėlių savininkas kukurūzų pasėlius augina pagal agrotechninius reikalavimus. Komisija, atlikdama žalos skaičiavimą, vadovavosi LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika. Teigia, kad šioje metodikoje nustatyta žalos skaičiavimo tvarka nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo skundas nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

22Teismo posėdžio metu liudytoja V. B. nurodė, kad ji yra Komisijos narė, žemės ūkio specialistė. Teigė, kad atvykus į kukurūzų lauką matėsi, kaip jis suniokotas. Paaiškino, kad iš kelio pusės įėjo į lauką, po to apvažiavo apžiūrėti iš kitos pusės. Kukurūzai buvo ištrypti salelėmis, kitur nulaužti, laukas buvo apžiūrimas vizualiai, visi dalyvavę apžiūroje pasitarė, kad iš 100 augalų 10 buvo visiškai suniokota, o tai sudaro 10 procentų, taip ir buvo apskaičiuotas pažeidimo mastas.

23Liudytoja J. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra Kužių seniūnijos seniūnė. Gavusi pareiškimą iš ( - ) ŽŪB apie kukurūzams padarytą žalą ji informavo apie tai žemės ūkio specialistus, paskambino medžiotojų būreliui, su visomis suinteresuotomis pusėmis suderino susitikimo laiką. Patvirtino, kad laiku ir tinkamai atliko visas procedūras, kaip numatyta įstatyme. Nuvykus prie kukurūzų lauko kartu su kitais komisijos nariais, medžiotojų ir ( - ) ŽŪB nariais vaikščiojo po lauką, žemės ūkio specialistai vizualiai įvertino, kad yra ištrypta 10 proc. kukurūzų, ji su tokiu vertinimu sutiko ir pasirašė ant žalos nustatymo akto.

24Teismo posėdžio metu liudytojas P. R. nurodė, kad jis yra žalos apskaičiavimo komisijos pirmininkas. 2011-09-05 gavus pranešimą iš seniūnės J. R. žalos apskaičiavimo komisijos nariai nuvyko į ( - ) ŽŪB kukurūzų lauką, kurį apžiūrėjus buvo nustatyta, kad pažeista apie 10 proc. kukurūzų. Tai buvo nustatyta vizualiai, pereinant per lauką. Teigė, kad išmatuoti realius pažeistų kukurūzų plotus pagal rekomendacijas nebuvo įmanoma, kadangi kukurūzai buvo labai aukšti ir jų išmatuoti arais nebuvo techninių galimybių, todėl vertino apžiūrint atskirus plotus – jei iš 100 kukurūzų stiebų nulaužta 10, tai buvo ir įvardinta kaip 10 proc. Apskaičiuojant žalą taikoma ne rinkos, o nustatyta normatyvinė kaina. Nurodė, kad vertino ne gamtos, o konkrečiai šernų padarytą žalą nulaužiant ir sutrypiant kukurūzų stiebus. Apskaičiuojant žalą neturėjo duomenų apie kukurūzų veislę, tręšimo būdus, augalus ir jų derlingumą vertino vizualiai – pagal jų būklę, išvaizdą.

25Liudytojas K. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad kartu su Komisijos nariais važiavo apžiūrėti šernų ištrypto lauko. Ištryptas plotas matuojamas nebuvo, vizualiai buvo nustatyta, kad pažeista 10 procentų ploto.

26Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad komisijoje ji dalyvavo kaip žemės ūkio specialistė. Nurodė, kad gavę skundą iš ( - ) ŽŪB dėl sugadintų kukurūzų pasėlių nuvyko į lauką, kurį vizualiai apžiūrėjo ir apytiksliai nustatė, kad šernai ištrypė vidutiniškai apie 10 procentų kukurūzų.

27Pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų Gubernijos medžiotojų būrelio skundas tenkintinas.

28Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos Medžiojamųjų ir kitų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. rugsėjo 5 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo akto Nr. 7 (toliau – ir Aktas Nr. 7) teisėtumo ir pagrįstumo.

29Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas skundžia tokius aktus, kurie jam tiesiogiai teisių, pareigų bei teisinių pasekmių nesukelia, todėl toks aktas negalėtų būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

30ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Remiantis ABTĮ 22 straipsniu, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Tuo atveju, jei skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

31Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Komisijos 2011 m. rugsėjo 5 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo aktą Nr. 7, kuriame nurodyta, kad Komisija, apžiūrėjusi Kužių seniūnijoje Jurgaičių kaime šernų nuniokotą kukurūzų lauką, nustatė, kad „Jurgaičių kaime 41,78 ha plote kukurūzų laukas pažeistas 10 proc., nulaužiant ir sutrypiant kukurūzų stiebus. Šernų padarytą žalą kukurūzų pasėlių savininkui – ( - ) žemės ūkio bendrovei atlygina Gubernijos medžiotojų būrelis per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo datos. Padaryta žala nustatyta šio akto priede“. Medžiojamųjų gyvūnų žalos apskaičiavime nurodyta, kad pakenktų kukurūzų pasėlių savininkas yra ( - ) ŽŪB, deklaruotas plotas – 41,78 ha, kukurūzų pasėlis pakenktas 10 proc., žalos piniginė išraiška yra 10 234 Lt. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavime yra užfiksuotas pakenktų pasėlių plotas ir apskaičiuotas padarytos žalos dydis, šiuo apskaičiavimu nėra nustatyta kokia nors privaloma vykdyti pareiga pareiškėjui, jo teisių suvaržymas. Pats nuostolių apskaičiavimo faktas nėra joks privalomas nurodymas ar įpareigojimas pareiškėjui juos atlyginti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ginčija Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo aktą Nr. 7, kuris sukelia pareiškėjui atitinkamas pareigas ir pasekmes, kadangi jame įtvirtinta pareiga pareiškėjui atlyginti kukurūzų pasėlių savininko patirtą žalą, ir kurio priedas yra žalos apskaičiavimas.

32Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalis suteikia teisę šaliai, nesutinkančiai su apskaičiuotos žalos dydžiu, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Pastaroji taisyklė suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, turi priimti administracinį teisės aktą – sprendimą. Toks sprendimas expressis verbis laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo keliamus reikalavimus, bet ir Viešojo administravimo įstatymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-557/2009).

33Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo aktą Nr. 7. Šiame Akte nėra nustatyta galutinė padarytos žalos pasėliams piniginė išraiška, tačiau teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad byloje yra pateiktas Akto Nr. 7 priedas (b. l. 9), kuriuo apskaičiuota žalos piniginė išraiška, kuri yra 10 234 Lt. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalį, lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Todėl konstatuotina, kad Aktas Nr. 7 ir jo priedas yra galutinis sprendimas dėl pareiškėjo atlygintinos žalos dydžio, o juo sukeliamos teisinės pasekmės yra tiesiogiai įtvirtintos Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalimi.

34Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamas Aktas Nr. 7 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų. Šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

35Šioje byloje konstatuotina, kad Komisija, priimdama skundžiamą aktą, nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Buvo apsiribota vien tik komisijos sudėties įvardijimu bei konstatavimu, kad komisija, apžiūrėjusi šernų nuniokotą kukurūzų lauką, nustatė, kad Jurgaičių kaime 41,78 ha plote kukurūzų laukas pažeistas 10 proc. – nulaužti ir sutrypti kukurūzų stiebai. Nėra pateikta, kokiu teisiniu pagrindu apskaičiuota žala, nepasisakyta, kada gauta informacija apie jos padarymą, ar nėra aplinkybių, kurios šalintų žalos atlyginimą (šiai aplinkybei patvirtinti reikalingi įrodymai pridedami prie komisijos sprendimo. Jais turi būti patvirtinama, kad nėra sąlygų, numatytų Medžioklės įstatymo 18 str. 8 d. bei Metodikos 10 p.), neužsimenama apie sprendimo apskundimo terminus bei tvarką. Pažymėtina, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Sprendimo motyvų nenurodymas viešojo administravimo subjektui priimant individualų administracinį aktą pažeidžia įstatymus, apsunkina asmens teisę ginti savo galimai pažeistas teises. Padaryti pažeidimai yra esminiai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas teiginiui, kad skundžiamas sprendimas nemotyvuotas bei nurodytu pagrindu turėtų būti panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5 -990/2007).

36Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Todėl skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Darytina išvada, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

37Byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Medžioklės įstatymas ir Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika.

38Medžioklės įstatymo 18 straipsnis nustato laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų ir valstybės prievolę atlyginti laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams, numato atvejus, kai ši prievolė atsiranda. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys nustato tvarką, pagal kurią medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala įvertinama ir atlyginama. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiuoja savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija, žala apskaičiuojama pagal Metodiką.

39Metodikos 4 punktas numato, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 4.1 punktas). Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokio laipsnio (procentais) pakenktame plote lauktinas derliaus sumažėjimas, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas skaičiuojamas pagal nurodytą formulę (Metodikos 4.2 punktas). Šiuo atveju atsakovė, apskaičiuodama žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydį, pažeidė Metodikos reikalavimus. Ginčijamame Akte Nr. 7 nustatyta, kad pakenkta 10 proc. viso lauko ploto, tai sudarytų apie 4 ha. Tačiau įvertinus teismui pateiktą medžiagą, liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, buvo apskaičiuotas pažeidžiant Metodikos reikalavimus. Kaip teismo posėdžio metu nurodė Komisijos nariai, jie, vertindami kukurūzų lauko pažeidimus, apžiūrėjo tik nedidelę dalį iš viso 41,78 ha ploto, pažeidimo plotą vertino vizualiai, neapžiūrėjo viso lauko, neatliko jokių matavimų. Taip pat ginčijamame akte neįvertintas pasėlių pakenkimo intensyvumas, nenustatyta, kokio laipsnio (procentais) pakenktame plote lauktinas derliaus sumažėjimas, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis; nenustatyta, ar atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti vienodai intensyviai.

40Metodikos 5 punkte numatyta, kad derliaus netekimas (centneriais) apskaičiuojamas, padauginat einamųjų metų rajono (savivaldybės) pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas, pagal nurodytą formulę. Derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų rajono (savivaldybės) teritorijoje pasėlio vidutinis derlingumas gali būti proporcingai mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ir kitus veiksnius (Metodikos 6 punktas). Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš žalos apskaičiavimo dieną galiojančios rinkos kainos (Metodikos 7 punktas). Kaip teismo posėdyje nurodė komisijos nariai, skaičiuojant kukurūzų derlingumą nebuvo remtasi jokiais dokumentais, taip pat pažymėtina, kad ginčijamame akte nėra duomenų apie tai, jog, apskaičiuojant pasėliams padarytos žalos dydį, atsakovė atsižvelgė į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ir kitus veiksnius, numatytus Metodikos 6 punkte.

41Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje. Pažymėtina, kad kaip teismo posėdžio metu nurodė Komisijos pirmininkas, tai, jog ( - ) ŽŪB augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus, komisija nustatė pagal tai, kaip kukurūzai atrodė, jie nesirėmė jokiais dokumentais, taip pat byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ( - ) ŽŪB būtų ėmęsis priemonių pasėliams nuo laukinių gyvūnų apsaugoti.

42Nustatytų aplinkybių visuma įrodo, kad priimant skundžiamą aktą faktinės aplinkybės buvo svarstomos neobjektyviai, pažeidžiant viešojo administravimo principus bei bendruosius reikalavimus administracinėms procedūroms, Aktas Nr. 7 priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač Metodikos reikalavimus, turėjusius užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir akto pagrįstumą.

43Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas aktas buvo priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, Medžioklės įstatymo 18 straipsnio ir Metodikos reikalavimus, nustatyti pažeidimai pripažintini esminiais pažeidimais, dėl kurių ginčijamas aktas yra neteisėtas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Medžiojamųjų ir kitų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2011 m. rugsėjo 5 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo aktas Nr. 7 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

44Pareiškėjas prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ginčas byloje iš esmės išspręstas pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų Gubernijos medžiotojų būrelio naudai, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atlyginti jo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Byloje esantis dokumentas – 2011-10-04 įmokos mokėjimo kvitas (b. l. 7) patvirtina, kad pareiškėjas yra sumokėjęs žyminį mokestį, tai yra patyrė 100 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistina 100 Lt patirtų išlaidų suma.

45Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2 d., 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p. teisėjų kolegija

Nutarė

46Pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų Gubernijos medžiotojų būrelio skundą tenkinti.

47Panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. A-710(8.1) sudarytos Medžiojamųjų ir kitų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2011 m. rugsėjo 5 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo aktą Nr. 7.

48Priteisti Lietuvos medžiotojų ir žvejų Gubernijos medžiotojų būreliui iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 100 Lt (vieną šimtą Lt) turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

49Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Proceso dalyviai
1. Šiauliai... 2. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 3. kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,... 4. sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,... 5. dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų Gubernijos... 6. dalyvaujant atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovei... 7. dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens ( - ) žemės ūkio bendrovės... 8. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir... 9. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 10. pareiškėjas Lietuvos medžiotojų ir žvejų Gubernijos medžiotojų būrelis... 11. Pareiškėjas skunde ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė,... 12. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiuoja... 13. Skunde pareiškėjas nurodė, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos... 14. Nurodo, kad atsakovė nesivadovavo LR medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5... 15. Taip pat pareiškėjas teigia, kad žala apskaičiuota nepagrįstai,... 16. Teigia, kad iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog komisijoje svarstymas vyko... 17. Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime... 18. Atsiliepime nurodė, kad tiek Kužių seniūnė, tiek Komisija laikėsi visų... 19. Nurodė, kad dėl žalos apskaičiavimo dydžio atsakys žemės ūkio... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo ( - ) žemės ūkio bendrovė pateiktame... 21. Nurodė, kad ( - ) ŽŪB darbuotojams 2011 m. rugsėjo 1 d. nuvykus į... 22. Teismo posėdžio metu liudytoja V. B. nurodė, kad ji yra... 23. Liudytoja J. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra... 24. Teismo posėdžio metu liudytojas P. R. nurodė, kad jis... 25. Liudytojas K. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad kartu... 26. Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad... 27. Pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų Gubernijos medžiotojų būrelio... 28. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių rajono... 29. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas skundžia tokius aktus, kurie... 30. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis teismas sprendžia... 31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Komisijos 2011 m. rugsėjo 5 d.... 32. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2... 33. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia Medžiojamųjų gyvūnų... 34. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamas Aktas Nr. 7 neatitinka Viešojo... 35. Šioje byloje konstatuotina, kad Komisija, priimdama skundžiamą aktą,... 36. Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo... 37. Byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Medžioklės įstatymas... 38. Medžioklės įstatymo 18 straipsnis nustato laukinės gyvūnijos išteklių... 39. Metodikos 4 punktas numato, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos... 40. Metodikos 5 punkte numatyta, kad derliaus netekimas (centneriais)... 41. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad medžiojamųjų... 42. Nustatytų aplinkybių visuma įrodo, kad priimant skundžiamą aktą faktinės... 43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas aktas buvo priimtas... 44. Pareiškėjas prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal... 45. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 46. Pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų Gubernijos medžiotojų būrelio... 47. Panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m.... 48. Priteisti Lietuvos medžiotojų ir žvejų Gubernijos medžiotojų būreliui... 49. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...