Byla 2A-364-173/2011

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus,(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovei R. A., jos atstovei advokatei D. D., atsakovo V. A. atstovei advokatei Singridai Samoškienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m.rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2ieškovė R. A. 2008 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 1997 m. gruodžio 12 d. nutarimą, kuriuo nutarta išieškoti iš V. A., gim. 1971-09-23, alimentus R. A. dukters Lilės Arlauskaitės, gim. 1995-05-25, išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL nuo 1997-11-27 iki dukters Lilės pilnametystės, priteisiant iš V. A. nepilnametės dukters Lilės Arlauskaitės, gim. 1995-05-25, išlaikymui po 400 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukra sulauks pilnametystės. Prašė nustatyti ir atsakovo V. A. bendravimo su dukra tvarką: atsakovas su dukra bendrauja kas antrą šeštadienį nuo 11 val. iki 19 val., atsakovui dukterį paimant ir parlydint į jos gyvenamąją vietą, vasaros atostogų metu atsakovas su dukra bendrauja dvi savaites, laiką suderinant su ieškove iš anksto, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai.

4Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dukrai dydžio priteisimo, priteistą 400 Lt išlaikymą sumažinti iki 150 Lt mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Sutinka su teismo sprendimu nustatyta bendravimo su dukra tvarka.

5Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines normas, kadangi nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų(CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dalyvaujančiu asmeniu byloje turėjo būti įtraukta ir kitų dviejų nepilnamečių dukrų motina, su kuria liko gyventi dukros po santuokos nutraukimo.

6Keičiant išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti ne tik į išlaikymo proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai principą, bet ir į tai, ar vaiko tėvas (motina) turi kitų išlaikytinių vaikų(CK 3. 198 straipsnis). Esant dviem ar daugiau vaikų taip pat vadovaujamasi principu „pagal poreikius ir galimybes“, kuris reiškia, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Teismas, nustatydamas dukrai Lilei išlaikymą žymiai didesnį nei nustatytas išlaikymas kitiems dviem vaikams, pažeidė vaikų lygiateisiškumo principą bei teisingumo bei protingumo principus. Jis objektyviai negalės teikti išlaikymo ne tik kitų vaikų minimalių poreikių tenkinimui, bet ir tenkinti savo net minimalius poreikius.

7Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad jis dėl sveikatos stovio negali susirasti tinkamo darbo, yra bedarbis, neturi turto.

8Nepagrįstai sprendė, kad jo antroji santuoka nutarta fiktyviai, o visas nekilnojamas turtas antrajai sutuoktinei atiteko esant jo tyčiai.

9Ieškovė R. A. su apeliaciniu skundu nesutinka. Ji nurodė, kad atsakovas V. A. nedirbo ir iki jų santuokos nutraukimo. Nedirbo ir gyvendamas antrojoje santuokoje, bet antrojoje santuokoje įsigijo daug nekilnojamo ir registruotino kilnojamojo turto, o skyrybų su antrąja sutuoktine savo noru jį prarado, t. y. turtas atiteko buvusiai sutuoktinei.

10Atsakovas su antrąja sutuoktine tik 2008 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į teismą bendru prašymu išduoti leidimą įkeisti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą bankui, ir nenurodė, kad turi dar vieną vaiką iš pirmosios santuokos, o 2008 m. rugpjūčio 7 d. buvo gautas atsakymas dėl dukros Lilės DNR tyrimų. Atsakovo V. A. prašymu, M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijoje buvo padarytas DNR tyrimas, kurio metu nustatyta ir patvirtinta, kad jis Lilės Arlauskaitės tėvas, nors iki DNR tyrimo puikiai žinojo, kad yra jos tėvas. Atsakovas iki šiol su dukra nebendrauja, nei materialiai, nei morališkai jos nepalaiko. Šiais metais jai buvo nustatyta onkologinė liga. Jai gydantis ligoninėje daugiau kaip tris mėnesius,atsakovas pas dukrą nebuvo atvykęs. Nuo 2010 m. spalio mėn. išlaikymo dukrai nemoka. Nuo 2010 m. liepos 27 d. ji turinti 40 procentų darbingumo lygį, bet dar dirba, kadangi turinti įsiskolinimų dėl savo ligos. Jos gaunamų pajamų neužtenka mokesčiams ir pragyvenimui.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų(CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsakovas V. A. nurodo, kad į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukta jo buvusi antroji sutuoktinė M. A., kuri uzufrukto teise tvarko jo nepilnametėms dukroms skirtą išlaikymą. Teismas sprendžia, kad nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad atsakovas antroje santuokoje turi du vaikus, kurių išlaikymui 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu yra priteistas išlaikymas po 130 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į šią aplinkybę (CPK 3. 198 straipsnis).

13Pirmosios instancijos teisme dalyvavo atsakovas ir jį atstovaujanti advokatė, kurie nepareiškė reikalavimo įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu M. A.. Teismas tokią aplinkybę įvardiją siekiu užvilkinti bylos nagrinėjimą.

14Teismo sprendimą naikinti CPK 239 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindo nėra.

15CK 3. 201 straipsnio 1 dalimi numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ši nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą.

16Dukros Lilės, gimusios 1995 m. gegužės 25 d., išlaikymas priteistas 1997 m. gruodžio 12 d. nutarimu po ¼ dalį iš atsakovo V. A. visų rūšių uždarbio(pajamų), bet ne mažiau vieno MGL. Bet atsakovas išlaikymo neteikė, susidarė įsiskolinimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas iki 2009 m. gegužės mėn. dukters išlaikymui mokėdavo po 130 Lt kas mėnesį, o po to tik po 113 Lt(b. l.47-57, t.2). Suprantama, kad toks išlaikymas negali tenkinti net minimalių penkiolikmetės poreikių. Ieškovės R. A. pajamos yra apie 1200 Lt. Ji serganti onkologine liga, todėl ji turinti papildomų išlaidų, o tai sumažina jos galimybę dukters poreikiams skirti reikalingą pinigų sumą.

17Teismas sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad keičiant išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti ne tik į išlaikymo proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai principą, bet ir į tai, ar vaiko(tėvas)motina turi kitų išlaikytinių vaikų(CK 3.198 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šios įstatymo nuostatos nepažeidė, teisingai nustatė, kad atsakovas sumažino savo turto dalį, tuo siekdamas neteikti tinkamo išlaikymo dukrai iš pirmosios santuokos. Jis buvo paveldėjęs ½ dalį buto, esančio Raudondvario pl. 230-304, Kaune, kurį 2007m. rugsėjo 13 d. padovanojo antrajai sutuoktinei M. A., o pastaroji šią buto dalį 2009m. rugsėjo 25d pardavė. Atsakovas tuo metu turėjo įsiskolinimą dėl dukters išlaikymo.

182008 m. spalio 10 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta santuoka tarp atsakovo V. A. ir antrosios sutuoktinės M. A.. Visas nekilnojamas turtas atiteko buvusiai sutuoktinei. Atsakovui atiteko du lengvieji automobiliai, 25 000 Lt skolą M. Š., 30 000 Lt kompensaciją, kurią M. A. turėti sumokėti iki 2014 m. spalio 1 d. Tai reiškia, kad atsakovo dukros iš pirmosios santuokos yra geriau materialiai aprūpintos.

19Atsakovas nurodo, kad jis yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, dėl sveikatos stovio negali susirasti tinkamo darbo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ribotai darbingas. Yra tik rašytiniai įrodymai, kad jis sirgęs(b. l. 114, 120 t.1).

20Nepagrįstai atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas prielaidomis grindė sprendimą, jog jo santuoka su M. A. nutraukta fiktyviai, siekiant išvengti mokėti išlaikymą iš pirmosios santuokos. Teismas nesutinka su šiuo argumentu, kadangi pirmosios instancijos teismas tik konstatavo Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu 2008 m. spalio 10 d. sprendimu nustatytas aplinkybes dėl sutuoktinių turto padalijimo.

21Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad išlaikymo dydis keičiamas nuo ieškinio teismui padavimo dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teisė į išlaikymo dydžio pakėtimą atsiranda iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, padidėjus vaiko poreikiams, todėl ieškinio padavimo diena laikytina tinkama pradžia išieškoti vaikui tinkamą išlaikymą(CK 3.200, 3.201 straipsniai).

22Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės teisingai išspręstai bylai.

23Iš atsakovo valstybei išieškotinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 88 straipsnis).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Išieškoti iš atsakovo V. A. valstybei 16, 75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.