Byla A-143-214-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Artūro Drigoto, sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Martynui Jovaišai, atsakovo atstovams Ingai Semeškaitei ir Stasiui Petrauskui, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Gruntuva“ atstovams advokatei Ilmai Daubarienei ir Juozui Mockevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Žvyro karjerai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Žvyro karjerai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Gruntuva“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl leidimų ir sutarčių panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – pareiškėjas, prokuroras) pareiškimu (T 1, b. l. 3–7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas, Tarnyba) 1999 m. gruodžio 3 d. išduotą (papildytą 2000 m. balandžio 12 d., patikslintą 2005 m. rugpjūčio 25 d.) leidimą Nr. 52-99 naudoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Margio telkinio

5II sklypo ir Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius ir šio leidimo I ir II priedėlius – Vilniaus apskrities Trakų rajono Margio telkinio II sklypo žvyro išteklių dalies naudojimo sutartį ir Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklių naudojimo sutartį.

6Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2008 m. spalio 10 d. buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Gruntuva“ (toliau – UAB ,,Gruntuva“) raštas su informacija apie galimus įstatymų pažeidimus Tarnybai išduodant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Žvyro karjerai“ (toliau – UAB „Žvyro karjerai“) (iki 2005 m. birželio 16 d. ši bendrovė vadinosi uždarąja akcine bendrove NCC INDUSTRI (toliau – UAB NCC INDUSTRI)) leidimą naudoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius (leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 52-99, išduotas 1999 m. gruodžio 3 d., papildytas 2000 m. balandžio 12 d., patikslintas 2005 m. rugpjūčio 25 d.) bei jo pagrindu sudarant Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklių naudojimo sutartį. Nagrinėjant pareiškimą, buvo nustatyta, jog atsakovas 1994 m. vasario 7 d. akcinei bendrovei „Nesta“ (toliau – AB „Nesta“) išdavė leidimą (licenciją) Nr. 18 (327) eksploatuoti žvyro ir smėlio telkinius, galiojantį iki 1998 m. gruodžio 31 d. Su šia bendrove sudaryta sutartis dėl žvyro išteklių, esančių Serapiniškių II telkinyje, naudojimo. 1998 m. gruodžio 29 d., besibaigiant paminėto leidimo galiojimo terminui, bendrovei buvo pakartotinai išduotas leidimas Nr. 72-98 naudoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius. 1999 m. kovo 8 d. leidimas

7Nr. 72-98 buvo papildytas, leidžiant AB „Nesta“ naudoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Margio telkinio II sklypo žvyro išteklių dalį, ir sudaryta šio telkinio išteklių naudojimo sutartis. 1999 m. gruodžio 2 d. atsakovas AB „Nesta“ prašymu atšaukė 1998 m. gruodžio 29 d. jai išduoto ir 1999 m. kovo 8 d. papildyto leidimo Nr. 72-98 dalis dėl Trakų rajono Margio telkinio žvyro išteklių naudojimo. 1999 m. gruodžio 3 d. atsakovas išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 52-99, kuriuo leido UAB NCC INDUSTRI nuo 1999 m. gruodžio 7 d. naudoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Margio telkinio išteklių dalį. Taip pat buvo sudaryta Vilniaus apskrities Trakų rajono Margio telkinio žvyro išteklių dalies naudojimo sutartis tarp Tarnybos ir UAB NCC INDUSTRI dėl 2526 tūkst. kub. m naudojimo 32,15 ha plote. 2000 m. balandžio 5 d. atsakovas gavo AB „Nesta“ paraišką žemės gelmių ištekliams ir ertmėms naudoti nutraukimui, kurioje prašoma nutraukti bendrovei išduotą leidimą, suteikiantį teisę eksploatuoti Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius, tuo pagrindu, jog bendrovė nerūdinių statybinių medžiagų bazę parduoda UAB NCC INDUSTRI. 2000 m. balandžio 12 d. Tarnybos Naudingųjų iškasenų, pramoninio bei mineralinio vandens išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo leidimų komisijos posėdyje buvo nuspręsta atšaukti AB „Nesta“ leidimo dalį dėl Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklių naudojimo ir nutraukti šio telkinio išteklių naudojimo sutartį. Taip pat nutarta siūlyti Tarnybos direktoriui papildyti UAB NCC INDUSTRI išduotą leidimą Nr. 52-99 dėl leidimo naudoti Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius ir sudaryti šių išteklių naudojimo sutartį. 2000 m. balandžio 12 d. atsakovas papildė UAB NCC INDUSTRI 1999 m. gruodžio 3 d. leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 52-99, išduotą dėl žvyro išteklių, esančių Vilniaus apskrities Trakų rajono Margio telkinio II sklype, naudojimo, suteikdamas UAB NCC INDUSTRI teisę nuo 2000 m. balandžio 17 d. naudoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius, t. y. išdavė ginčijamą leidimą bei sudarė žvyro išteklių naudojimo sutartį. Sutartyje nurodyta, jog likę sklypo ištekliai sudaro 16349 tūkst. kub. m, o kalnakasybos sklypas naudotojui suteikiamas 312,78 ha plote. 2005 m. balandžio 20 d. UAB NCC INDUSTRI pavadinimas pakeistas į UAB „Žvyro karjerai“. Dėl šios priežasties Tarnybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu leidimas Nr. 52-99 patikslintas, pakeičiant bendrovės pavadinimą. Pareiškėjo nuomone, 1999 m. gruodžio 3 d. Tarnybos išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 52-99, jo papildymas 2000 m. balandžio 12 d. išduotas pažeidžiant imperatyvias įstatymų ir poįstatyminių aktų, reglamentuojančių gamtos išteklių naudojimą, nuostatas, todėl turi būti panaikintas. Pabrėžė, kad ginčijamo leidimo išdavimo ir papildymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 792 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 481 redakcija) patvirtinta Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarka (toliau – Tvarka) nustatė, jog leidimai naudoti didesnių nei 1 mln. kub. m žvyro, smėlio telkinių išteklius išduodami tik konkurso būdu (Tvarkos 2.2 p. 1 pastr.). Vilniaus apskrities Trakų rajono Margio telkinio II sklype buvo virš 2 mln. kub. m žvyro, o Serapiniškių telkinio II sklype 2000 m. buvo virš 16 mln. kub. m žvyro. Taigi ginčijamas leidimas UAB NCC INDUSTRI išduotas pažeidžiant galiojusį teisinį reguliavimą, numatantį, jog didesnių nei 1 mln. kub. m žvyro telkinių naudojimui leidimai išduodami konkurso būdu. Pažymėjo, kad ginčijamam leidimui negali būti taikomos Tvarkos 2.2 punkto 2 pastraipos nuostatos („Pakartotiniai leidimai toliau naudoti jau naudojamų telkinių išteklius arba žemės gelmių ertmes tik naudojimo sutartimi suteiktame kasybos sklype išduodami be konkurso“), kadangi, atsižvelgus į Tvarkos 10 punkto 2 pastraipos nuostatas („Įmonės, norinčios gauti pakartotinį leidimą, ir reorganizuotos įmonės, norinčios gauti naują leidimą toliau naudoti anksčiau naudotus išteklius, derina paraišką tik su Aplinkos apsaugos ministerija ir apskrities viršininko administracija“), pakartotiniu leidimo išdavimu laikytinas tik tos pačios įmonės pasibaigusio leidimo atnaujinimas tam pačiam telkiniui arba po reorganizacijos pasikeitusios įmonės naujo leidimo naudoti anksčiau naudotus išteklius išsiėmimas. UAB NCC INDUSTRI neatitiko nei vieno iš šių kriterijų, todėl ginčijamas leidimas galėjo būti išduotas ir žvyro išteklių naudojimo sutartys galėjo būti sudarytos tik su konkursą laimėjusiu subjektu. UAB NCC INDUSTRI nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo bei kilnojamojo turto (įrangos) pirkimo-pardavimo sutartimis iš AB „Nesta“ įsigijo šios bendrovės statinius bei įrangą. Pažymėjo, kad Aplinkos viceministras 2000 m. kovo 29 d. raštu

8Nr. 04-05-12 neprieštaravo, jog UAB NCC INDUSTRI būtų išduotas leidimas naudoti Trakų rajono Serapiniškių žvyro telkinio šiaurinę dalį iki kelio Senieji Trakai-Šventininkai, o ne visą 312,78 ha plotą. Ginčijamas leidimas išduotas bei žvyro išteklių naudojimo sutartys sudarytos jo turėtojui neatlikus reikalingų paraiškos derinimų, taip pat atsakovui neatlikus derinimų dėl ginčijamo leidimo išdavimo. Tvarkos 10 punkto 1 pastraipa numatė, kad, ,,prieš pateikiant Tarnybai, paraiška (su žemės naudojimo planu arba žemėlapiu) turi būti suderinta su žemės naudotoju, apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, Aplinkos apsaugos ministerija, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento teritoriniu padaliniu ir apskrities viršininko administracija, jeigu telkinys, paieškos plotas, žemės gelmių ertmė ar gręžinys yra valstybinės nuosavybės žemėje. Kai telkinys ir kiti objektai yra privačioje arba išnuomotoje ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui žemės ar miškų ūkio paskirties žemėje, paraiška papildomai derinama su žemės savininku arba naudotoju“. Pažymėjo, kad taip numatė ir tuo metu galiojusio Žemės gelmių įstatymo (1995 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. I-1034 redakcija) 6 straipsnio 1 dalies nuostatos. UAB NCC INDUSTRI tokių derinimų, prieš teikiant paraišką atsakovui dėl ginčijamo leidimo išdavimo, nebuvo atlikusi (sutikimų nebuvo gavusi). Nesant reikalingų suderinimų, atsakovas UAB NCC INDUSTRI prašymo dėl leidimo išdavimo negalėjo nagrinėti. Tačiau, pažeidžiant imperatyvų reglamentavimą (teisės aktų nustatytas procedūras), ši bendrovė atsakovo priimto neteisėto sprendimo pagrindu įgijo didelės teritorijos (312,78 ha) žvyro telkinio naudojimo teisę, t. y. jai buvo išduotas ginčijamas leidimas ir buvo sudaryta žvyro išteklių naudojimo sutartis. Tvarkos 5.1 punktas numatė, kad leidimus Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims naudoti Tvarkos 2.2 punkte nurodytų išžvalgytų naudingųjų iškasenų išteklius Tarnyba išduoda „suderinusi su Aplinkos apsaugos ministerija ir apskrities viršininko administracija“. Atsakovas ginčijamo leidimo išdavimą suderino tik su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija). Pabrėžė, kad Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga prokurorui atsiranda nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, prokuroras gina viešąjį interesą savo iniciatyva arba kai kitos institucijos, privalančios ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.

9Atsakovas atsiliepimu į pareiškimą (T 2, b. l. 45–53) prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsakovas nurodė, kad nepagrindžiamas viešojo intereso dominavimo faktas. Šioje byloje akivaizdžiai vyrauja tik privatus interesas. Informaciją apie tariamus imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimus Vilniaus apygardos prokuratūrai 2008 m. spalio 10 d. pateikė UAB „Gruntuva“. Ji dar 2008 m. kovo 5 d. prašymu „Dėl leidimo naudoti naudingąsias iškasenas“ kreipėsi į Tarnybą dėl leidimo išdavimo naudoti Serapiniškių telkinio II sklypo išteklius, tačiau prašymas buvo nepatenkintas. UAB „Gruntuva“ savo tariamai pažeistus interesus turėjo teisę (bei ja pasinaudojo) apginti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) numatytomis teisinėmis priemonėmis. Vieno ūkio subjekto ekonominių interesų negalima tapatinti su viešuoju interesu. Pažymėjo, jog nuo skundžiamų leidimų išdavimo iki pareiškimo padavimo momento yra praėję dešimt metų. Pareiškime nėra apibrėžiama, kokios viešosios vertybės yra ginamos ir koks šio inicijuoto proceso viešasis poreikis. Pagrindinis argumentas, kurio pagrindu teigiama, kad tariamai pažeistas viešasis interesas, yra prielaida, jog leidimas išduotas be konkurso. Jau septyneri metai, kai galiojantys teisės aktai numato leidimų naudoti žvyro ir smėlio išteklius išdavimą be konkurso. Yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento, todėl vien tik šiuo aspektu viešojo intereso gynimo galimybė turi būti atmesta, nes tokie procesiniai veiksmai pažeistų teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principus. Skundžiami sprendimai buvo priimti gavus keleto viešojo administravimo institucijų derinimus. Nurodė, kad sprendimai suteikti teisę naudoti Serapiniškių telkinio II sklypo bei Margio žvyro telkinio II sklypo išteklius yra savarankiški administraciniai sprendimai, todėl jie nepagrįstai sutapatinami. Leidimas UAB NCC INDUSTRI (vėliau – UAB „Žvyro karjerai“) dėl Serapiniškių telkinio II sklypo bei Margio žvyro telkinio II sklypo išteklių naudojimo išduotas griežtai laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, turint visus suinteresuotų viešojo administravimo institucijų derinimus ir vadovaujantis Tvarkos 2.2 punkto nuostata – „Pakartotiniai leidimai toliau naudoti jau naudojamų telkinių išteklius arba žemės gelmių ertmes tik naudojimo sutartimi suteiktame kasybos sklype išduodami be konkurso“. Išduotas leidimas užtikrino visišką ankstesnio leidimo turėtojo AB „Nesta“ teisinių santykių bei veiklos vykdymo tęstinumą. Teigė, jog pareiškėjas dėl tariamo konkurso organizavimo būtinumo daro klaidinančią išvadą, gretindamas, netinkamai, paviršutiniškai aiškindamas Tvarkos 2.2 punkto 2 pastraipos bei 10 punkto 2 dalies nuostatų turinį. Tiek Margio II telkinio, tiek Serapiniškių II telkinio ištekliai iki leidimo išdavimo UAB NCC INDUSTRI buvo naudojami, suteiktas kasybos sklypas yra ne didesnis nei anksčiau naudotas, todėl šių telkinių išteklių atžvilgiu organizuoti konkursą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pareiškime cituojamas Aplinkos ministerijos raštas negali būti laikomas kaip leidimų išdavimo tvarkos pažeidimo faktas. Be to, Aplinkos ministerija suderino leidimo išdavimo aplinkybę, nurodydama įmonę, kuriai turi būti suteiktas leidimas. Pabrėžė, kad pareiškėjo teiginys, jog ginčijamas leidimas išduotas bei žvyro išteklių naudojimo sutartys sudarytos jo turėtojui neatlikus paraiškos derinimų, yra nepagrįstas jokiomis faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis, yra deklaratyvus, nes net neįvardijama, su kokiomis konkrečiai viešojo administravimo institucijomis paraiškos nebuvo suderintos.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žvyro karjerai“ atsiliepimu į pareiškimą

12(T 2, b. l. 109–112) prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

13UAB „Žvyro karjerai“ nurodė, kad konkurso leidimui gauti organizuoti nereikėjo, visi reikalingi derinimai buvo atlikti. Iš esmės šis trečiasis suinteresuotas asmuo išdėstė analogiškus argumentus, kaip ir atsakovas. Papildomai paaiškino, kad UAB „Žvyro karjerai“ abiejų sklypų eksploatavimui užtikrinti iš AB „Nesta“ perėmė įrangą ir infrastruktūrą bei įsipareigojimus (rekultivacijos ir kt.), susijusius su sklypų eksploatavimo tęstinumo užtikrinimu, o AB „Nesta“ jos naudai atsisakė leidimų eksploatuoti telkinius su žvyro ištekliais. Todėl UAB „Žvyro karjerai“ buvo išduotas pakartotinis leidimas toliau naudoti jau naudojamo telkinio išteklius.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimu į pareiškimą

15(T 2, b. l. 114–116) prašė patenkinti pareiškimą.

16Aplinkos ministerija nurodė, kad teisės aktai nuo 1999 m. iki 2005 m. keitėsi, todėl šios bylos kontekste analizuotini teisės aktai, galioję sprendimų (šiuo atveju leidimo) priėmimo (keitimo, pildymo) metu: 1999 m. gruodžio 3 d., 2000 m. balandžio 12 d., 2005 m. rugpjūčio 25 d. Žemės gelmių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. gruodžio 24 d. iki 2001 m. balandžio 25 d.) 13 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys gali naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, gavę leidimą ir sudarę naudojimo sutartį Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia jį gavusiam asmeniui išimtinę naudojimosi teisę leidime nurodytoms išteklių rūšims nurodytame plote, nustatytam laikotarpiui, naudojimosi sutartyje nustatytomis sąlygomis. Leidimų išdavimo tvarką tuo metu reglamentavo

17Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. 792 ,,Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. 792) (redakcija galiojo nuo 1997 m. iki 2002 m.). Sistemiškai aiškinant Tvarkos 2.2 papunktį, jo 2 dalį, 10, 21 punktus, ginčijamiems leidimams gauti turėjo būti organizuojamas konkursas, o ne išduodamas pakartotinis leidimas.

18II.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu

20(T 3, b. l. 107–117) patenkino pareiškėjo pareiškimą. Teismas panaikino Tarnybos 1999 m. gruodžio 3 d. išduotą ir 2000 m. balandžio 12 d. papildytą bei 2004 m. rugpjūčio 25 d. patikslintą leidimą Nr. 52-99 naudoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Margio telkinio II sklypo ir Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius ir šio leidimo I bei II priedėlius – Vilniaus apskrities Trakų rajono Margio telkinio II sklypo žvyro išteklių dalies naudojimo sutartį ir Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklių naudojimo sutartį.

21Teismas nustatė, kad Tarnyba 1999 m. gruodžio 3 d. išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 52-99, kuriuo UAB NCC INDUSTRI buvo suteikta teisė naudoti Margio telkinio II sklypo žvyro išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas, o 2000 m. balandžio 12 d. buvo priimtas sprendimas papildyti paminėtą leidimą, suteikiant teisę naudoti Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius pagal naudojimo sutarčių sąlygas. Pasikeitus įmonės pavadinimui, Tarnyba 2004 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1-104 leidimą perrašė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Žvyro karjerai“ vardu. AB „Nesta“ 1998 m. gruodžio 29 d. buvo išduotas leidimas Nr. 72-98 naudoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio

22II sklypo žvyro išteklius, sudaryta išteklių naudojimo sutartis. 1999 m. kovo 8 d. leidimas

23Nr. 72-98 buvo papildytas, leidžiant AB „Nesta“ naudoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Margio telkinio II sklypo žvyro išteklių dalį, ir sudaryta šio telkinio išteklių naudojimo sutartis. 1999 m. gruodžio 2 d. Tarnyba AB „Nesta“ prašymu atšaukė 1998 m. gruodžio 29 d. jai išduoto ir 1999 m. kovo 8 d. papildyto leidimo Nr. 72-98 dalis dėl Trakų rajono Margio telkinio žvyro išteklių naudojimo. 1999 m. gruodžio 3 d. Tarnyba išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 52-99, kuriuo leido UAB NCC INDUSTRI nuo 1999 m. gruodžio 7 d. naudoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Margio telkinio išteklių dalį. Taip pat buvo sudaryta Vilniaus apskrities Trakų rajono Margio telkinio žvyro išteklių dalies naudojimo sutartis tarp Tarnybos ir UAB NCC INDUSTRI dėl 2526 tūkst. kub. m naudojimo 32,15 ha plote. 2000 m. balandžio 5 d. Tarnyba gavo AB „Nesta“ paraišką žemės gelmių ištekliams ir ertmėms naudoti nutraukimui, kurioje prašoma nutraukti bendrovei išduotą leidimą, suteikiantį teisę eksploatuoti Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius, tuo pagrindu, jog bendrovė nerūdinių statybinių medžiagų bazę parduoda UAB NCC INDUSTRI. 2000 m. balandžio 12 d. Tarnybos Naudingųjų iškasenų, pramoninio bei mineralinio vandens išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo leidimų komisijos posėdyje buvo nuspręsta atšaukti AB „Nesta“ leidimo dalį dėl Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklių naudojimo ir nutraukti šio telkinio išteklių naudojimo sutartį. Taip pat nutarta siūlyti Tarnybos direktoriui papildyti UAB NCC INDUSTRI išduotą leidimą Nr. 52-99 dėl leidimo naudoti Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius ir sudaryti šių išteklių naudojimo sutartį. 2000 m. balandžio 12 d. Tarnyba papildė UAB NCC INDUSTRI 1999 m. gruodžio 3 d. leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 52-99, išduotą dėl žvyro išteklių, esančių Vilniaus apskrities Trakų rajono Margio telkinio II sklype, naudojimo, suteikdama UAB NCC INDUSTRI teisę nuo 2000 m. balandžio 17 d. naudoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius, t. y. išdavė ginčijamą leidimą bei sudarė žvyro išteklių naudojimo sutartį. Sutartyje nurodyta, jog likę sklypo ištekliai sudaro 16349 tūkst. kub. m, o kalnakasybos sklypas naudotojui suteikiamas 312,78 ha plote. 2005 m. balandžio 20 d. UAB NCC INDUSTRI pavadinimas pakeistas į UAB „Žvyro karjerai“. Dėl šios priežasties 2004 m. rugpjūčio 25 d. Tarnybos įsakymu leidimas Nr. 52-99 patikslintas, pakeičiant bendrovės pavadinimą. 2000 m. kovo 1 d. tarp AB „Nesta“ ir UAB NCC INDUSTRI buvo sudaryta sutartis (papildyta 2000 m. kovo 3 d.), pagal kurią UAB NCC INDUSTRI įsigijo nerūdinių statybinių medžiagų bazę. Atsakovas šios sutarties pagrindu, be konkurso, skundžiamais leidimais ir išteklių naudojimo sutartimis trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Žvyro karjerai“ išdavė leidimus naudoti paminėtus telkinius. Teismas pažymėjo, jog Žemės gelmių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. gruodžio 24 d. iki 2001 m. balandžio 25 d.) 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys gali naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, gavę leidimą ir sudarę naudojimo sutartį Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia jį gavusiam asmeniui išimtinę naudojimosi teisę leidime nurodytoms išteklių rūšims nurodytame plote, nustatytam laikotarpiui, naudojimosi sutartyje nustatytomis sąlygomis. Leidimų išdavimo tvarką tuo metu reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. 792 (redakcija galiojo nuo 1997 m. iki 2002 m.). Tvarkos 2.2 punktas nustatė, kad konkurso būdu išduodami leidimai naudoti didesnių nei 1 mln. kub. m žvyro telkinius. Šio papunkčio 2 dalis numatė, kad pakartotiniai leidimai toliau naudoti jau naudojamų telkinių išteklius arba žemės gelmių ertmes tik naudojimo sutartimi suteiktame kasybos sklype išduodami be konkurso. Tvarkos 10 punktas nustatė, kad įmonės, norinčios gauti pakartotinį leidimą, ir reorganizuotos įmonės, norinčios gauti naują leidimą toliau naudoti išteklius, derina paraišką su Aplinkos apsaugos ministerija ir apskrities viršininko administracija. Tvarkos 21 punktas numatė, kad leidimas negali būti perduotas kitai įmonei. Ši imperatyvi norma galiojo ne tik leidimus turinčioms, bet ir leidimus išduodančiai institucijai. Sistemiškai aiškinant Tvarkos 2.2, 10,

2421 punktų nuostatas, teismo nuomone, pakartotinis leidimas gali būti išduotas tik tai pačiai įmonei ar jos teisių ir pareigų perėmėjui. Teisės aktai nesuteikia galimybės išduoti pakartotinį leidimą ne tai pačiai įmonei ar jos teisių perėmėjui. Tokia išvada darytina iš Tvarkos 21 punkto nuostatos, draudžiančios leidimą perduoti kitai įmonei. Bylos medžiaga patvirtina, kad AB „Nesta“ atsisakė jai išduotame leidime numatytos teisės naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes UAB NCC INDUSTRI (po pavadinimo pakeitimo UAB „Žvyro karjerai“) naudai. Atsakovas, išduodamas skundžiamus leidimus ir sudarydamas skundžiamus susitarimus, faktiškai patvirtino AB „Nesta“ valią atsisakyti teisės naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes kito ūkio subjekto naudai, kai, tuo tarpu, remiantis Tvarkos 2.2 punktu, leidimai turėjo būti išduodami tik konkurso būdu. Faktiškai UAB NCC INDUSTRI leidimas išduotas kaip AB „Nesta“ teisių perėmėjui, nors tokių teisinių santykių tarp ūkio subjektų neatsirado. Iš skundžiamų sutarčių matyti, kad abiejuose telkiniuose medžiagų ištekliai viršija 1 mln. tonų. Teismas pažymėjo, kad Aplinkos ministerijos 2000 m. kovo 29 d. rašte Nr. 04-05-B276 „Dėl leidimo išdavimo“ nurodyta sąlyga, jog UAB NCC INDUSTRI leidimas dėl Serapiniškių žvyro telkinio gali būti išduotas tik

25šio telkinio šiaurinės dalies, iki kelio Senieji Trakai-Šventininkai, naudojimui. Aplinkos viceministras 2000 m. kovo 29 d. raštu Nr. 04-05-12 neprieštaravo, kad UAB NCC INDUSTRI būtų išduotas leidimas naudoti Trakų rajono Serapiniškių žvyro telkinio šiaurinę dalį iki kelio Senieji Trakai-Šventininkai, o ne visą 312,78 ha plotą. Teismas pažymėjo, jog Tvarkos

2610 punkto pirma pastraipa numatė, kad, prieš pateikiant Tarnybai, paraiška (su žemės naudojimo planu arba žemėlapiu) turi būti suderinta su žemės naudotoju, apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, Aplinkos apsaugos ministerija, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento teritoriniu padaliniu ir apskrities viršininko administracija, jeigu telkinys, paieškos plotas, žemės gelmių ertmė ar gręžinys yra valstybinės nuosavybės žemėje. Kai telkinys ir kiti objektai yra privačioje arba išnuomotoje ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui žemės ar miškų ūkio paskirties žemėje, paraiška papildomai derinama su žemės savininku arba naudotoju. Tokios nuostatos yra ir tuo metu galiojusio Žemės gelmių įstatymo (1995 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. I-1034 redakcija)

276 straipsnio 1 dalyje. UAB NCC INDUSTRI tokių derinimų, prieš teikiant paraišką atsakovui dėl ginčijamo leidimo išdavimo, nebuvo atlikusi, sutikimų nebuvo gavusi. Nesant reikalingų suderinimų, Tarnyba UAB NCC INDUSTRI prašymo dėl leidimo išdavimo negalėjo nagrinėti. Be to, iš byloje esančių valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų bei Serapiniškių II žvyro-smėlio karjero žemės sklypų išdėstymo plano matyti, kad į paminėto karjero ribas įeina ir dalis privačių sklypų. Su jų savininkais paraiška nebuvo derinama. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad į šio karjero ribas įeina privačių sklypų dalys. Teismas nurodė, kad Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis įtvirtina prokuroro pareigą ginti viešąjį interesą. Prokuroras, vykdydamas šią funkciją, turi pareigą reaguoti į įstatymų pažeidimus, nesvarbu, iš kur gauta informacija apie tokius pažeidimus. Nagrinėjamoje byloje prokuroras reagavo į ūkio suinteresuoto asmens, ūkio subjekto trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Gruntuva“ skundą. Akivaizdu, kad prokuroras, būdamas įsitikinęs, kad yra viešasis interesas, privalo jį ginti. Tai yra netgi ne jo teisė, bet pareiga. Skundžiamais aktais pažeistas viešasis interesas, nes ūkio subjektui be teisėto pagrindo, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, atsakovas suteikė teisę naudotis didelėmis žvyro telkinio teritorijomis, esant jose dideliems žvyro kiekiams ir jį išgauti. Suteikta UAB „Žvyro karjerai“ teisių apimtis nusako pažeidimų mastą. Pagal Konstituciją, natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Pareiškėjas visiškai teisingai suvokia viešąjį interesą, tvirtindamas, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis, kad kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe. Prašomos naikinti žvyro išteklių naudojimo sutartys vertintinos kaip leidimų priedai, kita vertus, tai yra administracinės sutartys, kurių priėmimo pagrindu yra viešosios teisės normos.

28III.

29Atsakovas apeliaciniu skundu (T 3, b. l. 122–134) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą ir atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

301. Nėra pagrindžiamas viešojo intereso dominavimo faktas. Šiuo atveju akivaizdžiai vyrauja tik privatus interesas. Teismas tik abstrakčiai įvardijo, kas yra viešasis interesas, tačiau neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių.

312. Teismas visiškai nevertino, ar pareiškėjo tariamo viešojo intereso gynimas bei siekimas panaikinti administracinius aktus (t. y. skundžiamų sprendimų panaikinimas ir ūkinės veiklos nutraukimas) turės kokią objektyvią naudą visuomenei ar jos daliai; ar pareiškėjo pareikšti materialiniai reikalavimai yra tinkami tariamam viešajam interesui apginti. Buvusios padėties atkūrimas, net ir nustačius galimus pažeidimus, neįmanomas dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo. Skundžiami sprendimai jau yra sukėlę teisinius padarinius. Įgyvendinant teismo sprendimą, būtų padaryta didelė žala tiek tam tikrai visuomenės daliai, tiek aplinkai. Siekiama ginti tik vieno ūkio subjekto ekonominius interesus.

323. Nuo skundžiamų leidimų išdavimo iki pareiškimo padavimo momento yra praėję dešimt metų. Yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento, todėl vien tik šiuo aspektu viešojo intereso gynimo galimybė turi būti atmesta, nes tokie procesiniai veiksmai pažeistų teisinio tikrumo

33bei teisėtų lūkesčių principus. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nepagrįstai buvo atnaujintas pareiškėjo praleistas terminas pareiškimui paduoti. Netinkamas teisės ginti viešąjį interesą įgyvendinimas nepagrįstai pripažintas svarbia aplinkybe atnaujinti praleistą terminą.

344. Serapiniškių telkinys ir Margio telkinys buvo jau naudojami telkiniai (t. y. telkiniai, kuriuose buvo vykdyti kasybos darbai), todėl šių telkinių išteklių atžvilgiu taikoma Tvarkos 2.2 punkto antros pastraipos nuostata. Leidimas UAB NCC INDUSTRI (vėliau – UAB „Žvyro karjerai“) išduotas griežtai laikantis galiojusių teisės aktų reikalavimų, turint visus suinteresuotų viešojo administravimo institucijų derinimus ir vadovaujantis Tvarkos 2.2 punkto nuostata – „Pakartotiniai leidimai toliau naudoti jau naudojamų telkinių išteklius arba žemės gelmių ertmes tik naudojimo sutartimi suteiktame kasybos sklype išduodami be konkurso“.

355. Teismo pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas, kad faktiškai leidimas buvo perduotas, neatitinka byloje esančių įrodymų turinio. Tvarkos 2.2, 10 ir 21 punktų gretinimas bei išvados dėl pakartotinio leidimo išdavimo atvejų yra netinkami.

366. Teismo išvada, kad leidimas išduotas pažeidžiant Aplinkos ministerijos numatytas leidimo išdavimo sąlygas, neatitinka tikrovės bei priimta tinkamai neįvertinus visų teismui pateiktų įrodymų. Tiek UAB NCC INDUSTRI prašymas dėl leidimo naudoti Serapiniškių telkinio išteklius, tiek prašymas dėl leidimo naudoti Margio telkinio II sklypo išteklius buvo pateikti turint visų suinteresuotų įstaigų bei institucijų derinimus. UAB „Žvyro karjerai“ kasybos darbus vykdo laikantis Žemės gelmių įstatymo reikalavimų bei vykdo naudojimo sutartyse nustatytas sąlygas.

377. Prokuroro kaip įrodymas pateiktas Aplinkos ministerijos 2008 m. liepos 23 d. raštas Nr. (3-3)-D8-5847 „Dėl Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų“ vertintinas teismų praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, susijusių su įrodymų leistinumu, aspektu.

38Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Žvyro karjerai“ apeliaciniu skundu

39(T 3, b. l. 136–141) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

401. Teismas iš esmės pasisakė tik dėl pareiškėjo pareiškime išdėstytų aplinkybių, tačiau (tuo grubiai pažeisdamas ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies reikalavimus įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus bei aplinkybes) visiškai nevertino nei atsakovo, nei trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Žvyro karjerai“ nurodytų aplinkybių.

412. Panaikindamas 1999 m. išduotą leidimą ir motyvuodamas, kad tuo gina viešąjį interesą, teismas iš esmės nusprendė sugriauti daugiau kaip dešimt metų besiformavusius teisinius santykius. Teismas nepaisė bei pažeidė vieną iš esminių Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės principų, kuris reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Teismas nepagrįstai jokia apimtimi nevertino prokuroro ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyros, taip pat nei pasisakė, nei pagrindė, kodėl vieną kertinių Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės principų laiko mažiau reikšmingu, nei pareiškėjo prašomą ginti interesą.

423. Teismas nesiaiškino, kaip konkrečiai išduodant leidimą ne konkurso tvarka buvo ar galėjo būti pažeistas viešasis interesas ir koks tokio pažeidimo turinys, teismas privalėjo išsamiai išsiaiškinti leidimo panaikinimo pasekmes visuomenės vertybėms bei viešajam interesui.

434. AB ,,Nesta“ pardavė nerūdinių statybinių medžiagų gamybinę bazę UAB NCC INDUSTRI ir pastarosios bendrovės naudai atsisakė leidimo naudoti Serapiniškių II telkinio žvyro išteklius; Tarnyba, gavusi UAB NCC INDUSTRI prašymą ir patvirtinimą apie įsipareigojimus dėl viso naudojamo telkinio žemės rekultivavimo bei suinteresuotų įstaigų bei institucijų derinimus (Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Aplinkos ministerijos), vadovaudamasi Tvarkos 2.2 punkto nuostata dėl pakartotinių (jei telkinys yra priskiriamas naudojamam) leidimų be konkurso, UAB NCC INDUSTRI išdavė ginčo leidimą, kuris užtikrino visišką ankstesnio leidimo turėtojo AB ,,Nesta“ teisinių santykių bei veiklos vykdymo tęstinumą.

44Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinius skundus (T 3, b. l. 145–150) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:

451. Pamatinių visuomenės vertybių, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, gynimas neabejotinai pagrįstai teismo sprendimu pripažintas viešuoju interesu. Argumentai apie privataus UAB „Gruntuva“ intereso vyravimą neatitinka bylos aplinkybių. Ginčijamų aktų panaikinimas pašalina teisės principo iš ne teisės negali atsirasti teisė pažeidimą.

462. Panaikintų leidimų terminas buvo nepasibaigęs (iki 2019 m.). Atsižvelgiant į trunkamąjį pažeidimo pobūdį, teismo sprendimu, kuriuo panaikinti neteisėti iš esmės aktai, tinkamai apgintas viešasis interesas. Argumentas, kad ginčijami aktai panaikinti tik dėl leidimo išdavimo be konkurso, neatitinka bylos aplinkybių ir teismo sprendimo.

473. Tai, kad pranešimą apie imperatyvių teisės normų pažeidimą gamtos išteklių naudojimo srityje gavo ne iš karto, o praėjus tam tikram laikui, negali būti pagrindas įteisinti ne teisę bei ignoruoti viešojo intereso gynimo poreikį. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pagrįstai buvo atnaujintas praleistas terminas.

484. Sistemiškai aiškinant Tvarkos 2.2, 10, 21 punktų nuostatas, pakartotinis leidimas gali būti išduotas tik tai pačiai įmonei ar jos teisių ir pareigų perėmėjui. Faktiškai UAB NCC INDUSTRI leidimas išduotas kaip AB „Nesta“ teisių perėmėjui, nors tokių santykių tarp ūkio subjektų neatsirado. Argumentas, kad leidimas išduotas turint visų suinteresuotų viešojo administravimo institucijų derinimus, remiasi teisės aktų, reglamentuojančių pakartotinių leidimų išdavimo tvarką, nuostatomis.

495. Teismas teisingai nustatė teisės normų turinio prasmę. Leidimo pakartotinumas siejamas su subjektu, kuriam leidimas išduodamas, o ne su telkiniu ir jo naudojimu. Priešingu atveju leidimas galėtų būti išduodamas telkinio naudojimo laikui, pasikeitus jo naudotojams, nei naujo, nei pakartotinio leidimo išdavimo poreikio nebūtų.

506. Tvarka nenumatė leidimo išdavimo galimybės be suderinimo (numatant suderinimo reikalingumą ateityje), todėl teismo sprendime pagrįstai remtasi Aplinkos ministerijos 2000 m. kovo 29 d. raštu Nr. 04-05-12. Paraiškos turėjo būti suderintos su visais numatytais subjektais. Nesant reikalingų suderinimų, atsakovas negalėjo nagrinėti UAB NCC INDUSTRI prašymo dėl leidimo išdavimo.

517. Aplinkos ministerijos 2008 m. liepos 23 d. rašte Nr. (3-3)-D8-5847 išdėstyta pozicija norminių aktų aiškinimo ir taikymo klausimu teismo sprendimo, kuriame įvertinti fakto ir teisės klausimai, turiniui įtakos neturėjo.

528. Teismas sprendime turi argumentuoti teisiškai reikšmingas sprendimo aplinkybes, o ne visas aplinkybes, kurias nurodo šalys. Teismas išsamiai išdėstė motyvus, kuriais nustatė, kad ginčijami administraciniai aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nurodė pažeistus aktus, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

53Atsakovas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Žvyro karjerai“ apeliacinį skundą (T 3, b. l. 162–163) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą ir atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai sutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

541. Pareiškėjo ginamas interesas yra išimtinai privataus pobūdžio, kurį turėjo teisę apginti ir ja jau pasinaudojo privatus subjektas UAB „Gruntuva“. Viešojo intereso dominavimo aplinkybės nėra.

552. Tarnyba 2008 m. gruodžio 17 d. gavo UAB „Gruntuva“ 2008 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. 28 „Dėl leidimo naudoti naudingąsias iškasenas išdavimo“, kurio nagrinėjimas buvo sustabdytas UAB „Gruntuva“ iniciatyva. 2010 m. kovo 1 d. Tarnyboje gautas UAB „Gruntuva“ 2010 m. vasario 26 d. prašymas „Atnaujinti 2008 m. gruodžio 16 d. rašto „Dėl leidimo naudoti naudingąsias iškasenas išdavimo“ nagrinėjimą“. Šiame rašte, be leidimo išdavimo aplinkybės, papildomai prašoma ir „Įvertinti Leidimo (leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 52-99, išduotas 1999 m. gruodžio 3 d., papildytas 2000 m. balandžio 12 d, patikslintas 2005 m. rugpjūčio 25 d.) išdavimo aplinkybes (jų teisėtumą)“. UAB „Gruntuva“ veiksmų seka papildomai pagrindžia, kad teismas neteisingai vertino pareiškėjo ginamo intereso pobūdį.

56Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Gruntuva“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (T 3, b. l. 151–157) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

571. Apeliacinio skundo argumentais Tarnyba bando kvestionuoti turimą prievolę užtikrinti savo veikloje teisėtumą. Ši byla pagrįsta vien viešuoju interesu. Teismo konstatuotas Tarnybos padarytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams.

582. Pareiškėjo reikalavimo patenkinimas realiai apgins viešąjį interesą, kadangi bus nutrauktas daromas tęstinis pažeidimas, UAB „Žvyro karjerai“ be teisėto pagrindo naudojant valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantį turtą, atsiras galimybė bet kuriam suinteresuotam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka pretenduoti įgyti teisę eksploatuoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Margio telkinio II sklypo ir Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius.

593. Ginčijamo leidimo pagrindu susiformavę teisiniai santykiai negali būti laikomi vertybe, nes Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, viršijant suteiktus įgaliojimus atlikti viešojo administravimo veiksmai yra neteisėti. Iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, todėl leidimo pagrindu UAB „Žvyro karjerai“ sudaryti sandoriai negali būti laikomi galiojančiais bei jų šalims sukuriančiais teises ir pareigas, kurias gina įstatymai. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartis dėl termino atnaujinimo yra teisėta ir pagrįsta.

604. Tarnybos interpretacija, leidimo pakartotinumą siejant su telkiniu, o ne su asmeniu, neatitinka Tvarkos nuostatų. Pakartotiniu leidimo išdavimu laikytinas tik tos pačios įmonės pasibaigusio leidimo atnaujinimas tam pačiam telkiniui arba po reorganizacijos pasikeitusios įmonės naujo leidimo naudoti anksčiau naudotus išteklius išsiėmimas. Ginčijamo leidimo išdavimas bei papildymas buvo galimas tik konkurso tvarka. Tarnyba vadovavosi ne teisės aktų nuostatomis, o privataus ūkio subjekto AB „Nesta“ dokumentuose išreikšta valia turėtomis teisėmis naudoti atitinkamus žemės gelmių išteklius disponuoti kaip savo nuosavybės dalimi, atlygintinai atsisakant jų kito ūkio subjekto UAB NCC INDUSTRI (dabar – UAB „Žvyro karjerai“) naudai.

615. Pripažinus, kad ginčijamas leidimas negali būti laikomas pakartotiniu leidimu, jį išduodama Tarnyba pažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, t. y. imperatyvius reikalavimus organizuoti konkursą (Tvarkos 2.2 p. 1 pastr.) ir dėl teikiamos paraiškos derinimų (Tvarkos 10 p. 1 pastr.), taip pat Aplinkos ministerijos nurodytas leidimo išdavimo sąlygas. Tarnybos deklaratyvūs teiginiai apie visų suinteresuotų įstaigų bei institucijų derinimų buvimą yra nereikšmingi, kadangi juos paneigia bylos medžiaga.

62Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Gruntuva“ atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Žvyro karjerai“ apeliacinį skundą (T 3, b. l. 158–161) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

631. Ginčijamo leidimo pagrindu susiformavę teisiniai santykiai negali būti laikomi vertybe, nes Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, viršijant suteiktus įgaliojimus atlikti viešojo administravimo veiksmai yra neteisėti. Iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, todėl leidimo pagrindu UAB „Žvyro karjerai“ sudaryti sandoriai negali būti laikomi galiojančiais bei jų šalims sukuriančiais teises ir pareigas, kurias gina įstatymai.

642. Argumentas, kad teismo sprendimas priimtas vien tuo pagrindu, jog leidimas tariamai išduotas pažeidžiant Tvarkos 2.2 punkto reikalavimą organizuoti konkursą, neatitinka teismo sprendimo turinio. Buvo pažeistas viešasis interesas, kadangi AB „Nesta“ ir UAB „Žvyro karjerai“ sandoriuose nedalyvavę asmenys neteko galimybės bent pretenduoti (atsakovui paskelbus konkursus teikti paraiškas) eksploatuoti atsilaisvinusius Vilniaus apskrities Trakų rajono Margio telkinio II sklypo ir Serapiniškių telkinio II sklypo telkinius, todėl akivaizdžiai apribota konkurencija. Teisės aktai ir teismų praktika jokių išimčių, pateisinančių Lietuvos Respublikos išimtinės nuosavybės naudojimą ne Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka (Žemės gelmių įstatymo 11 str.), nenumato. UAB „Žvyro karjerai“ neteisėtai įgytos teisės, t. y. turimas leidimas, užkerta kelią (padaro neįmanomu) bet kuriems kitiems asmenims įgyti teises eksploatuoti aptariamus žvyro išteklius. Bendrovė gauna ne tik finansinę naudą bei nepagrįstą, neteisėtą ir tuo pačiu nesąžiningą pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, bet įgyja ir kitas teises, tarp jų teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sandorius.

653. Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs visas aplinkybes, ne tik tiksliai nustatė bylai svarbius faktus, bet ir, labai teisingai įvertinęs atsakovo neteisėtai UAB „Žvyro karjerai“ suteiktų teisių apimtį, nusakančią pažeidimų mastą, identifikavo viešojo intereso ir jo gynimo būtinybės egzistavimą.

66Teisėjų kolegija

konstatuoja:

67IV.

68Byla nutrauktina.

69Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, prašo administracinio teismo panaikinti atsakovo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Žvyro karjerai“ (leidimo išdavimo metu turėjusiam kitą pavadinimą - UAB NCC INDUSTRI) 1999 m. gruodžio 3 d. išduotą ir 2000 m. balandžio 12 d. papildytą, o 2005 m. rugpjūčio 25 d. patikslintą leidimą naudoti šiame leidime nurodytų telkinių žvyro išteklius bei panaikinti šio leidimo pagrindu šio trečiojo suinteresuoto asmens sudarytas žvyro išteklių naudojimo sutartis. Iš bylos matyti, kad tokį pareiškėjo kreipimąsi į teismą inicijavo kito trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Gruntuva“ kreipimasis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – Generalinė prokuratūra) su atitinkamu 2008 m. spalio 2 d. raštu (kuris buvo Generalinės prokuratūros perduotas pareiškėjui 2008-10-10). Pažymėtina, kad nurodytas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Gruntuva“ raštas Generalinei prokuratūrai buvo pateiktas kaip tik tuomet, kai Vilniaus apygardos administraciniame teisme (nuo 2008-05-16) buvo nagrinėjama administracinė byla, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas UAB „Gruntuva“ reikalavimas dėl to paties trečiajam suinteresuotas asmeniui UAB „Žvyro Karjerai“ atsakovo išduoto leidimo panaikinimo. Taip pat pažymėtina, kad šis UAB „Gruntuva“ reikalavimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu (kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-30 nutartimi buvo paliktas nepakeistas) buvo atmestas kaip nepagrįstas. Išvardintos faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės kolegijos vertintinos dviem šiai bylai reikšmingais aspektais: 1) sprendžiant klausimą dėl ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto vieno mėnesio termino kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo ir šio termino atnaujinimo pagal ABTĮ 34 straipsnyje nustatytas taisykles; 2) sprendžiant klausimą dėl viešojo intereso nustatymo Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio ir ABTĮ 56 straipsnio taikymo prasme.

70Pasisakydama pirmuoju iš nurodytų klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad prokuroro, kaip viešąjį interesą ginančio subjekto, procesinė padėtis administracinėse bylose nėra išskirtinė ta prasme, kad prokuroras turi tokias pačias procesines teises ir pareigas kaip ir bet koks pareiškėjas kaip administracinės bylos šalis. Tai ne vieną kartą buvo konstatuota administracinių teismų praktiką formuojančio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-07-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, teisėjų kolegijos 2010-09-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A882-1151/2010). Tai reiškia, kad šiam viešąjį interesą ginančiam subjektui taip pat yra taikytinos ABTĮ 33 ir 34 straipsniuose nustatytos termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo ir šio termino atnaujinimo taisyklės.

71Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, su aukščiau nurodytu prašymu (reikalavimu) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2009 m. rugpjūčio 13 d. Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė 2009 m. rugpjūčio 13 d. prašymą dėl termino kreiptis į administracinį teismą atnaujinimo, kuriame nurodė savo kreipimosi į bendrosios kompetencijos teismą aplinkybes kaip svarbia termino kreiptis į administracinį teismą praleidimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas prašymo priėmimo teisme stadijoje 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo patenkino, nurodęs, kad pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą „per protingą terminą nuo reikšmingų aplinkybių paaiškėjimo jam dienos“ (T 1, b. l. 1-2). Kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog tais atvejais, kai praleisto termino kreiptis į administracinį teismą atnaujinimo klausimas buvo teismo išspręstas pareiškėjo naudai skundo (prašymo) priėmimo stadijoje, t. y. stadijoje, kai kitos administracinio proceso šalys išsprendžiant šį klausimą nedalyvavo ta prasme, kad neturėjo teisės apskųsti teismo priimto sprendimo dėl termino atnaujinimo, termino praleidimo ir jo atnaujinimo aspektai pagal atitinkamą kitų proceso šalių prašymą (reikalavimą) apeliaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo turi būti patikrinti ir įvertinti apeliacine bylos nagrinėjimo tvarka. Kolegijos nagrinėjamame atsakovo apeliaciniame skunde yra pateikti argumentai dėl, šio apelianto manymu, nepagrįsto termino atnaujinimo, todėl kolegija pripažįsta būtina pasisakyti šiuo klausimu šioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

72Iš paminėto pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 13 d. prašymo dėl termino kreiptis į administracinį teismą atnaujinimo ir kartu su šiuo prašymu pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas, gavęs iš Generalinės prokuratūros paminėtą trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Gruntuva“ raštą (2008-10-10) ir nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (prieš tai gavęs atitinkamą informaciją iš kitų institucijų), 2008 m. lapkričio 27 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, kuris 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškinys neteismingas šiam teismui ir kad ieškovas su ieškiniu turėtų kreiptis į Trakų rajono apylinkės teismą (T 1, b. l. 31). Pareiškėjui 2008 m. gruodžio 10 d. kreipusis su ieškiniu į Trakų rajono apylinkės teismą, pastarasis 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad byla yra teisminga administraciniam teismui ir kad pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (T 1, b. l. 37). Pareiškėjas apeliacine tvarka apskundė šią Trakų rajono apylinkės teismo nutartį, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi paliko ją nepakeistą (T 1, b. l. 40-42). Pastebėtina, kad šioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje buvo pateikti bylos teismingumo administraciniam teismui išsamūs argumentai. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo jos paskelbimo dieną, t. y. 2009 m. kovo 26 d. (Civilinio proceso kodekso 339 str.). Kaip matyti iš bylos, pareiškėjas apskundė šią Vilniaus apygardos teismo nutartį kasacine tvarka ir, tik sulaukęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 21 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis buvo palikta nepakeista, 2009 m. rugpjūčio 13 d. padavė šioje administracinėje byloje nagrinėjamą prašymą. Vertindama aukščiau išvardintas aplinkybes termino kreiptis į administracinį teismą praleidimo priežasčių svarbumo aspektu (t. y. ABTĮ 34 str. taikymo aspektu), kolegija, nekvestionuodama šio termino laikymosi ta prasme, kad pareiškėjas dar nebuvo jo pažeidęs tuomet, kai pirmą kartą kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą

73(2008-11-27), išskiria laiko tarpą nuo 2009 m. kovo 26 d. (kai įsiteisėjo paminėta Vilniaus apygardos teismo nutartis) iki 2009 m. rugpjūčio 13 d. (kai šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo prašymas buvo gautas Vilniaus apygardos administraciniame teisme). Išskirdama šį laikotarpį, kolegija pirmiausia pažymi, kad į jį patenka visas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas kreipimosi į administracinį teismą vieno mėnesio terminas. Antra vertus, galimas neaiškumas dėl bylos teismingumo (klausimas, kokiam teismui pagal kompetenciją priskirtina ši byla) buvo išspręstas įsiteisėjusia aukščiau nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Be to, tokiam klausimui išspręsti ABTĮ 21 straipsnio ir atitinkamos Civilinio proceso kodekso normos yra nustatyta speciali tvarka, pagal kurią jis gali būti išspręstas specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui nustatyti. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgdama į tai, jog prokuroras pagal savo statusą turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo jam pavestas funkcijas, kolegija daro išvadą, jog praleisto termino kreiptis į administracinį teismą atnaujinimo instituto (ABTĮ 34 str.) taikymo požiūriu pareiškėjo delsimas kreiptis į administracinį teismą po paminėtos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarties priėmimo nėra pateisinamas. Tai reiškia, kad terminas kreiptis į administracinį teismą pirmosios instancijos teismo (2009-08-18 nutartimi) buvo atnaujintas nepagrįstai. Kolegija, atsižvelgdama į šiuo klausimu aukščiau nurodytus argumentus, daro išvadą, kad šiuo atveju terminas pareiškėjui kreiptis į administracinį teismą neatnaujintinas. O tai yra pagrindas šią bylą nutraukti (ABTĮ 101 str. 6 p.).

74Pasisakydama antruoju iš aukščiau nurodytų klausimu, kolegija pažymi, jog (kaip matyti iš pareiškėjo teismui paduoto prašymo) reikalavimai dėl paminėto leidimo ir jo pagrindu sudarytų sutarčių panaikinimo yra grindžiami tik tuo, kad, išduodant trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Žvyro karjerai“ nurodytą leidimą naudoti žvyro išteklius ir papildant šį leidimą, buvo pažeisti tuo metu galiojančios Tvarkos 2 ir 15 punktų (1997-05-16 nutarimo Nr. 481 redakcija) reikalavimai dėl tokio pobūdžio leidimų išdavimo procedūros (konkursas ir suderinimas su atitinkamomis institucijomis). Taigi reikalavimas panaikinti ginčo leidimą yra grindžiamas iš esmės procedūrinio pobūdžio tariamai padarytais pažeidimais, kurie, kolegijos manymu, jau vien dėl to (savaime) negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti viešojo intereso pažeidimo faktą. Kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas šioje byloje nekėlė klausimo, jog išdavus skundžiamą leidimą ar dėl tokio administracinio sprendimo buvo pažeisti tokie asmens ar grupės asmenų interesai, kurie objektyviai yra reikšmingi konstitucinių vertybių saugojimo prasme. Šiuo aspektu konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio saugomų vertybių tariamai padarytus pažeidimus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes dėl UAB „Gruntuva“ kreipimosi į Generalinę prokuratūrą teisminio ginčo dėl to paties dalyko, kuris buvo inicijuotas šios bendrovės, nagrinėjimo metu, galima daryti išvadą, kad tokiu (viešojo intereso gynimo) būdu buvo siekiama apginti daugiau šio ūkio subjekto tariamai pažeistus interesus, o ne viešąjį interesą. Todėl, atsižvelgdama į aukščiau paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 pateiktus viešojo intereso sampratos aiškinimus, kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad, patenkinus paminėtus pareiškėjo reikalavimus, ABTĮ 56 straipsnio taikymo prasme būtų apgintas viešasis interesas. Tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti šią bylą (ABTĮ 101 str. 1 p.).

75Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu. Jis yra naikintinas, o byla nutrauktina.

76Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 ir 6 punktais, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

77Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

78Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau –... 5. II sklypo ir Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius ir šio... 6. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2008 m. spalio 10... 7. Nr. 72-98 buvo papildytas, leidžiant AB „Nesta“ naudoti Vilniaus... 8. Nr. 04-05-12 neprieštaravo, jog UAB NCC INDUSTRI būtų išduotas leidimas... 9. Atsakovas atsiliepimu į pareiškimą (T 2, b. l. 45–53) prašė pareiškimą... 10. Atsakovas nurodė, kad nepagrindžiamas viešojo intereso dominavimo faktas.... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žvyro karjerai“ atsiliepimu į... 12. (T 2, b. l. 109–112) prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.... 13. UAB „Žvyro karjerai“ nurodė, kad konkurso leidimui gauti organizuoti... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimu į... 15. (T 2, b. l. 114–116) prašė patenkinti pareiškimą.... 16. Aplinkos ministerija nurodė, kad teisės aktai nuo 1999 m. iki 2005 m.... 17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. 792 ,,Dėl... 18. II.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu... 20. (T 3, b. l. 107–117) patenkino pareiškėjo pareiškimą. Teismas panaikino... 21. Teismas nustatė, kad Tarnyba 1999 m. gruodžio 3 d. išdavė leidimą naudoti... 22. II sklypo žvyro išteklius, sudaryta išteklių naudojimo sutartis. 1999 m.... 23. Nr. 72-98 buvo papildytas, leidžiant AB „Nesta“ naudoti Vilniaus... 24. 21 punktų nuostatas, teismo nuomone, pakartotinis leidimas gali būti... 25. šio telkinio šiaurinės dalies, iki kelio Senieji Trakai-Šventininkai,... 26. 10 punkto pirma pastraipa numatė, kad, prieš pateikiant Tarnybai, paraiška... 27. 6 straipsnio 1 dalyje. UAB NCC INDUSTRI tokių derinimų, prieš teikiant... 28. III.... 29. Atsakovas apeliaciniu skundu (T 3, b. l. 122–134) prašo panaikinti Vilniaus... 30. 1. Nėra pagrindžiamas viešojo intereso dominavimo faktas. Šiuo atveju... 31. 2. Teismas visiškai nevertino, ar pareiškėjo tariamo viešojo intereso... 32. 3. Nuo skundžiamų leidimų išdavimo iki pareiškimo padavimo momento yra... 33. bei teisėtų lūkesčių principus. Vilniaus apygardos administracinio teismo... 34. 4. Serapiniškių telkinys ir Margio telkinys buvo jau naudojami telkiniai (t.... 35. 5. Teismo pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas, kad faktiškai leidimas... 36. 6. Teismo išvada, kad leidimas išduotas pažeidžiant Aplinkos ministerijos... 37. 7. Prokuroro kaip įrodymas pateiktas Aplinkos ministerijos 2008 m. liepos 23... 38. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Žvyro karjerai“ apeliaciniu skundu... 39. (T 3, b. l. 136–141) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio... 40. 1. Teismas iš esmės pasisakė tik dėl pareiškėjo pareiškime išdėstytų... 41. 2. Panaikindamas 1999 m. išduotą leidimą ir motyvuodamas, kad tuo gina... 42. 3. Teismas nesiaiškino, kaip konkrečiai išduodant leidimą ne konkurso... 43. 4. AB ,,Nesta“ pardavė nerūdinių statybinių medžiagų gamybinę bazę... 44. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinius skundus (T 3, b. l. 145–150) prašo... 45. 1. Pamatinių visuomenės vertybių, kurias įtvirtina, saugo ir gina... 46. 2. Panaikintų leidimų terminas buvo nepasibaigęs (iki 2019 m.).... 47. 3. Tai, kad pranešimą apie imperatyvių teisės normų pažeidimą gamtos... 48. 4. Sistemiškai aiškinant Tvarkos 2.2, 10, 21 punktų nuostatas, pakartotinis... 49. 5. Teismas teisingai nustatė teisės normų turinio prasmę. Leidimo... 50. 6. Tvarka nenumatė leidimo išdavimo galimybės be suderinimo (numatant... 51. 7. Aplinkos ministerijos 2008 m. liepos 23 d. rašte Nr. (3-3)-D8-5847... 52. 8. Teismas sprendime turi argumentuoti teisiškai reikšmingas sprendimo... 53. Atsakovas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Žvyro... 54. 1. Pareiškėjo ginamas interesas yra išimtinai privataus pobūdžio, kurį... 55. 2. Tarnyba 2008 m. gruodžio 17 d. gavo UAB „Gruntuva“ 2008 m. gruodžio 16... 56. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Gruntuva“ atsiliepimu į atsakovo... 57. 1. Apeliacinio skundo argumentais Tarnyba bando kvestionuoti turimą prievolę... 58. 2. Pareiškėjo reikalavimo patenkinimas realiai apgins viešąjį interesą,... 59. 3. Ginčijamo leidimo pagrindu susiformavę teisiniai santykiai negali būti... 60. 4. Tarnybos interpretacija, leidimo pakartotinumą siejant su telkiniu, o ne su... 61. 5. Pripažinus, kad ginčijamas leidimas negali būti laikomas pakartotiniu... 62. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Gruntuva“ atsiliepimu į trečiojo... 63. 1. Ginčijamo leidimo pagrindu susiformavę teisiniai santykiai negali būti... 64. 2. Argumentas, kad teismo sprendimas priimtas vien tuo pagrindu, jog leidimas... 65. 3. Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs visas aplinkybes, ne tik... 66. Teisėjų kolegija... 67. IV.... 68. Byla nutrauktina.... 69. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, prašo... 70. Pasisakydama pirmuoju iš nurodytų klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad... 71. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, su... 72. Iš paminėto pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 13 d. prašymo dėl termino... 73. (2008-11-27), išskiria laiko tarpą nuo 2009 m. kovo 26 d. (kai įsiteisėjo... 74. Pasisakydama antruoju iš aukščiau nurodytų klausimu, kolegija pažymi, jog... 75. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti... 76. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 ir 6... 77. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą... 78. Nutartis neskundžiama....