Byla 2A-215-881/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1639-728/2014 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. S. 215 00 eurų (74 235, 2 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2009 m. balandžio 15 d. atsakovas M. S. išrašė ieškovei tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurių kiekvieno vertė po 21 500 eurų (74 235, 2 Lt) , t. y. viso išrašė vekselių 64 500 eurų (222 705, 6 Lt) sumai, vekseliuose nustatant skirtingus jų apmokėjimo terminus. Išrašytais vekseliais buvo apmokėta pusė ieškovei ir jos sutuoktiniui A. A. priklausiusių „Tommy Hilfiger“ vardinių prekių, kurių bendra vertė sudarė 129 000 eurų (445 411, 2 Lt). Atsakovas pagal vieną iš vekselių ieškovei gera valia buvo apmokėjęs 21 500eurų (74 235, 2 Lt) už dalį prekių, tačiau neapmokėjo vekselio, kurio apmokėjimo terminas buvo nurodytas per 60 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, t. y. iki 2013 m. vasario 4 d., skaičiuojant nuo 2012 m. gruodžio 6 d., kai atsakovui per antstolį buvo pateiktas pranešimas apmokėti vekselį per 60 dienų.

5Atsakovas M. S. atsiliepimu į ieškinį ginčijo jo pagrįstumą ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kai praleidžiamas įstatymo nustatytas terminas pateikti vekselį apmokėti, ką šioje byloje pripažįsta ieškovė, tada vekselis tampa paprastu skolos rašteliu. Ieškovė privalo įrodyti teisinį santykį, kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Nei Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 4 d. sprendime, nei Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, nagrinėjant ginčą dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais nekonstatavo, jog yra prekių pirkimo-pardavimo sutartis, už kurią buvo atsiskaityta vekseliais.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 21 500 eurų skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. vasario 11 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 15 d. atsakovas M. S. išrašė ieškovei J. J. tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius kiekvieną po 21 500 eurų vertės, viso 64 500 eurų sumai, vekseliuose nustatant skirtingus jų apmokėjimo terminus. Vekselyje nurodyta, kad per 60 dienų nuo jo pateikimo apmokėti M. S. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti J. J. 21 500 eurų. Vekselis su pareikalavimu atsakovui M. S. buvo įteiktas 2012 m. gruodžio 6 d., tačiau jo atsakovas neapmokėjo. Vekselio išrašymo teisėtumas ir pagrįstumas yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Šios bylos ginčo vekselis nebuvo nuginčytas, jis galioja, virš paminėtoje byloje tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek 2012 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo, kuris paliko apygardos teismo sprendimą galioti, sprendimai sukuria nagrinėjamoje byloje prejudiciją ir naujai nustatinėti atsakovo įsipareigojimų bei aiškinti aplinkybes, kurios yra įrodytos teismas neturi pagrindo (CPK 182 str., 2 p.). Teismas sutiko su ieškovės pozicija ir atmetė atsakovo poziciją kaip neįrodytą ir nepagrįstą (CPK 178 str., 185 str.). Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje pateiktas 2009 m. balandžio 15 d. paprastasis vekselis 21 500 eurų sumai yra galiojantis ir pagal jį atsakovas M. S. privalo besąlygiškai sumokėti ieškovei J. J. vekselyje nurodytą pinigų sumą.

9Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, teismų procesinius sprendimus, priimtus Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3778-178/2010, nesutiko su atsakovo argumentais, ir padarė išvadą, jog ieškovė neturėjo realios galimybės įstatyme nustatytais terminais kreiptis ne ginčo tvarka įgyvendindama vekselio turėtojo teisę per įstatyme nustatytą terminą, nes 2010 m. vasario 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atlikti išieškojimo veiksmus pagal 2009 m. balandžio 15 d. išrašytus neprotestuotinus vekselius, tame tarpe ir ginčo vekselį 21 500 eurų sumai. Ši laikinoji apsaugos priemonė panaikinta tik 2012 m. lapkričio 27 d. to paties teismo nutartimi. Taigi teismas nusprendė, kad ne nuo ieškovės valios priklausančių aplinkybių ji negalėjo laikytis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 36 straipsnyje įtvirtinto vienerių metų termino vekselio pateikimui. Pasak teismo, jokios aplinkybės nesąlygojo, kad 2009 m. balandžio 15 d. išrašytas paprastasis vekselis prarastų vertybinio popieriaus viešo patikimumo savybę.

10Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 1 d. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 pateiktą išaiškinimą, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatos (galimybė reikšti prieštaravimus) skirtos apsaugoti sąžiningų vekselių teisinių santykių dalyvių interesus. Skolininkas pagal vekselį negali reikšti prieštaravimų sąžiningam vekselio turėtojui, t. y. tokiam, kuris, įgydamas vekselį, pasitikėjo tuo, kad dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, jog jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Įsipareigojęs pagal vekselį asmuo gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus asmeninio pobūdžio santykiais, tokiam vekselio turėtojui, kuris žinojo, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti, tačiau, nepaisant to, vis tiek įsigijo vekselį ir pateikė jį apmokėti, nes tokie vekselio turėtojo veiksmai reikštų tyčinį veikimą skolininko nenaudai. Tokio pobūdžio aplinkybių nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, taip pat tokių aplinkybių nebuvo nustatyta ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtame ginče, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovė yra sąžininga vekselio savininkė, nes vekselio galiojimas patikrintas ir patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išvadas.

13Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp šios bylos ir išnagrinėtos bylos dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais yra prejudicinis ryšys. Byloje Nr. 2-3778-178/2010 buvo nagrinėjamas ieškinys dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, tuo tarpu šioje byloje ieškinys yra pateiktas dėl skolos priteisimo pagal ieškovės nurodomą 2009 m. balandžio 15 d., ieškovo, jo sutuoktinės J. J. ir atsakovo M. S. tariamai sudarytą Prekių pirkimo pardavimo sutartį dėl ieškovui bei jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių perleistų 8 000 kg įvairių nerūšiuotų ,,Tommy Hilfiger“ prekės ženklu pažymėtų prekių (toliau – Prekės), kurių bendra vertė sudaro 129 000 EUR.

152. Teismas netinkamai vertino Prekių pirkimo pardavimo sutarties (ne) sudarymo aplinkybes ir įrodinėjimo taisykles. Pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką, vekseliui, kaip vertybiniam popieriui praradus viešojo patikimumo savybę, kuri lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių, vekselis tapo skolos rašteliu, kuriuo įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Todėl teismas turėjo nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Pats vekselio buvimas nėra pakankamas teisinio santykio (sandorio) egzistavimo įrodymas.

163. Šioje byloje ieškovei teigiant, kad paskolos raštelio išrašymo priežastis yra atsiskaitymo už prekes užsitikrinimas, o atsakovui tai neigiant ir tvirtinant, kad prekės jau priklausė įmonei UAB ,,Evestra“ , ieškovei yra būtina įrodyti šiuos verslo santykius ir tai, jog ji minėtas prekes turėjo bei jas perdavė atsakovams ir todėl pastariesiams yra likusi pareiga už šias prekes užmokėti. Vekselį byloje, kuriomis rėmėsi teismas priimdamas sprendimą, nėra pakankamai atskleistos ir nustatytos aplinkybės, būtinos aiškintis šioje byloje.

174. Atsakovo teigimu prekės priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškinyje tvirtindama, kad buvo prekių savininkė, ieškovė nepateikė jokių šį faktą patvirtinančių dokumentų.

185. Byloje pateikiami duomenys, kad atsakovui perduotų Prekių kiekis buvo 8 000 kg (aštuoni tūkstančiai). Aplinkybė, jog ieškovas ir jo sutuoktinė savo nuosavybėn įsigijo tokį kiekį – aštuonias tonas ,,Tommy Hilfiger“ prekės ženklu pažymėtų prekių (ši aplinkybė nustatyta anksčiau minėtoje vekselių negaliojimo byloje, visiškai pripažįstama ieškovo ir jo sutuoktinės) naudoti asmeniniams tikslams, atrodo sunkiai tikėtina. Tokio kiekio prekių įsigijimas fiziniams asmenims asmeniniams tikslams net nėra įmanomas. Tam tikslui ieškovas ir jo sutuoktinė turėjo vykdyti komercinę veiklą, tačiau jokių tą patvirtinančių dokumentų nėra pateikęs.

196. Ieškovė nurodo tariamai perduotų prekių piniginę vertę – 129 000 eurų, t. y. beveik pusė milijono litų, tačiau ieškovas nepateikė duomenų, kad buvo finansiškai pajėgus įsigyti prekių už tokią sumą; toks prekių įsigijimas turėjo būti apmokestintas pridėtinės vertės mokesčiu ir tokio masto sandorio sudarymas turėjo sąlygoti ir atitinkamų mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimą pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, tačiau byloje duomenų apie tai nėra; tokio kiekio prekių įvežimui į Lietuvą ieškovas turėjo pasitelkti trečiuosius asmenis, kurie šias prekes pargabentų, tačiau jokių važtaraščių ir pan. dokumentų ieškovas nepateikė.

207. Ieškovė nepateikė duomenų, kokiu teisiniu pagrindu tariamai jai ir jos sutuoktiniui priklausiusios prekės buvo sandėliuojamos UAB ,,Evestra“ nuomojamame sandėlyje. Kadangi visas sandėlis be jokių išlygų buvo naudojamas UAB ,,Evestra“, tad šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina prekių priklausymą UAB ,,Evestra“ faktą.

21Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su juo ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodo :

221. Skundu apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovas per Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatytą terminą neįgyvendino vekselio turėtojo teisių dėl objektyvių priežasčių. Kadangi teismo draudimas buvo panaikintas praėjus daugiau nei vienerių metų terminui, ieškovas objektyviai neturėjo galimybės patenkinti piniginį reikalavimą ne ginčo teisena t. y. kreipdamasis į notarą dėl vykdomųjų įrašų atlikimo. Vekselio turėtojo galimybė patenkinti piniginį reikalavimą ne ginčo tvarka yra viena iš svarbių vekselio savybių, lemiančių jo, kaip civilinių teisinių santykių objekto, patrauklumą. Siekiant pasinaudoti tokia galimybe, privalu laikytis ĮPVĮ nustatytos tvarkos ir terminų.

232. Apeliantas nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog civilinėje byloje Nr. 2-3778-178/2010 priimti sprendimai sukuria nagrinėjamam atvejui prejudiciją. Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusiojo teismo sprendimo savybės – teismo sprendimo privalomumas, res judicata galia ir teismo sprendimo prejudicinė galia. Civilinėje byloje Nr. 2-3778-178/2010 nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciais faktais, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jų įrodinėti iš naujo nereikia.

243. Nors Vilniaus apygardos teismas expressis verbis nenurodė konkretaus vekselių išdavimo pagrindo, tačiau 2010 m. spalio 4 d. sprendime, teismas pažymėjo, kad ieškovo ir jo sutuoktinės J. J. aiškinimas apie vekselių išrašymo pagrindą yra labiau įtikinamas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB ,,Evestra“ priklausiusių ,,Tommy Hilfiger“ prekės ženklu pažymėtų prekių likučiai 2009 m. balandžio 14 d. buvo 127 373, 79 Lt vertės, o vekseliai išrašyti 129 000 eurų (445 411, 20 Lt) sumai. Civilinėje byloje Nr. 2-3778-178/2010 nustatyta aplinkybė, kad prekės nepriklausė UAB ,,Evestra“ yra reikšminga ir nagrinėjamaje byloje.

254. Ieškovė pateikė vekselį, įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimą, kuriuo tas vekselis pripažintas galiojančiu ir išrašytu esant pagrindui, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir kitus dokumentus, todėl manytina, kad šie įrodymai nekelia jokių abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ar leistinumo.

265. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodė teismo nustatytas bylos aplinkybes; pateikė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą; nurodė argumentus, dėl kurių teismas atmetė apelianto pateiktus įrodymus, bei teisinius argumentus, kuriais vadovavosi, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nėra pagrindo.

27Apeliantas taip pat pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl 2009 m. balandžio 15 d. susitarimo dėl Prekių pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.

28IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Apeliacinis skundas netenkinamas.

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

31Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį tenkino.

32Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau kartu kasacinio teismo pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

33Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė išvadą, kad byloje pateiktas 2009 m. balandžio 15 d. paprastasis vekselis 21 500 eurų sumai yra galiojantis ir pagal jį atsakovas M. S. privalo besąlygiškai sumokėti ieškovei J. J. vekselyje nurodytą pinigų sumą.

34Apeliantas M. S. įrodinėja, kad ieškovė laiku nepateikė vekselio vykdomojo įrašo atlikimui, todėl šis, kaip vertybinis popierius, prarado viešojo patikimumo savybę, kuri lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių, taigi vekselis tapo skolos rašteliu, kuriuo įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, tokiu atveju, teismas turėjo nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Pasak apelianto, pats vekselio buvimas nėra pakankamas teisinio santykio (sandorio) egzistavimo įrodymas.

35Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą, nes daro išvadą, kad 2009 m. balandžio 15 d. išrašytas paprastasis vekselis neprarado vertybinio popieriaus viešo patikimumo savybės, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo nustatinėti tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio (sandorio), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ne nuo ieškovės valios priklausančių aplinkybių ji negalėjo laikytis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 36 straipsnyje įtvirtinto vienerių metų termino vekselio pateikimui. Akivaizdu, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus atlikti išieškojimo veiksmus pagal 2009 m. balandžio 15 d. išrašytus neprotestuotinus vekselius, tame tarpe ir ginčo vekselį 21 500 eurų sumai, ieškovė neturėjo galimybės realizuoti savo teisę į vekseliu užtikrintą besąlyginę prievolę per įstatyme nustatytą terminą. Ir nors apeliantas nurodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo uždrausta tik atlikti išieškojimo pagal ginčo vekselį veiksmus, tačiau nebuvo uždrausta pareikšti reikalavimus pagal vekselį ir pateikti notarui vekselį vykdomojo įrašo išdavimui, teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto laikinųjų apsaugos priemonių apimties aiškinimu, nes akivaizdu, jog protingas ir atsakingas asmuo, atitinkanti bonus pater familias standartus, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms – uždrausti išieškojimo veiksmus pagal vekselį – nebūtų kreipęsis į notarą dėl vykdomo įrašo išdavimo, nes tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės reiškia, kad draudžiama atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su teise ne ginčo tvarka įgyvendinti vekselio turėtojo teisę. Taigi apelianto aiškinimas yra itin formalus ir nepagrįstas.

36Priešingai nei teigia apeliantas, civilinėje byloje Nr. 2-3778-178/2010 priimti sprendimai sukuria nagrinėjamai bylai prejudiciją, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-3778-178/2010 nustatytomis aplinkybėmis, kurios laikytinos prejudiciniais faktais, taigi jų įrodinėti iš naujo nereikia.

37Teisėjų kolegija laiko pagrįstu ieškovės argumentą, jog nors pirmosios instancijos teismas expressis verbis nenurodė konkretaus vekselių išdavimo pagrindo, tačiau 2010 m. spalio 4 d. sprendime, teismas pažymėjo, kad ieškovo ir jo sutuoktinės J. J. aiškinimas apie vekselių išrašymo pagrindą yra labiau įtikinamas. Teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB ,,Evestra“ priklausiusių ,,Tommy Hilfiger“ prekės ženklu pažymėtų prekių likučiai 2009 m. balandžio 14 d. buvo 127 373, 79 Lt vertės, o vekseliai išrašyti 129 000 eurų (445 411, 20 Lt) sumai, be to, civilinėje byloje Nr. 2-3778-178/2010 nustatyta aplinkybė, kad prekės nepriklausė UAB ,,Evestra“ yra reikšminga ir nagrinėjamoje byloje, taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vekselio išrašymo pagrindu laikė apmokėjimą už ,,Tommy Hilfiger“ prekes.

38Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad 2009 m. balandžio 15 d. paprastasis vekselis 21 500 eurų sumai yra galiojantis, todėl pagal jį atsakovas M. S. privalo besąlygiškai sumokėti ieškovei J. J. vekselyje nurodytą pinigų sumą, visus kitus apelianto skunde nurodomus argumentus teisėjų kolegija laiko teisiškai nereikšmingai, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

39Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių teisinių pagrindų tenkinti apelianto prašymą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo (CPK 163 str.).

40Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

41Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 5. Atsakovas M. S. atsiliepimu į ieškinį ginčijo jo pagrįstumą ir prašė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 15 d. atsakovas M. S. išrašė... 9. Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, teismų procesinius... 10. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovas M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 13. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp šios bylos ir... 15. 2. Teismas netinkamai vertino Prekių pirkimo pardavimo sutarties (ne) sudarymo... 16. 3. Šioje byloje ieškovei teigiant, kad paskolos raštelio išrašymo... 17. 4. Atsakovo teigimu prekės priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės... 18. 5. Byloje pateikiami duomenys, kad atsakovui perduotų Prekių kiekis buvo 8... 19. 6. Ieškovė nurodo tariamai perduotų prekių piniginę vertę – 129 000... 20. 7. Ieškovė nepateikė duomenų, kokiu teisiniu pagrindu tariamai jai ir jos... 21. Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, kuriame... 22. 1. Skundu apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, jog... 23. 2. Apeliantas nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu,... 24. 3. Nors Vilniaus apygardos teismas expressis verbis nenurodė konkretaus... 25. 4. Ieškovė pateikė vekselį, įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2010... 26. 5. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma... 27. Apeliantas taip pat pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 29. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 32. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje... 33. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė... 34. Apeliantas M. S. įrodinėja, kad ieškovė laiku nepateikė vekselio vykdomojo... 35. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą, nes daro išvadą, kad... 36. Priešingai nei teigia apeliantas, civilinėje byloje Nr. 2-3778-178/2010... 37. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu ieškovės argumentą, jog nors pirmosios... 38. Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą,... 39. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių teisinių pagrindų tenkinti... 40. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 41. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. d. sprendimą palikti...