Byla e2S-722-436/2018
Dėl įpareigojimo pakeisti žemės nuomos sutartis ir uždraudimo nutraukti žemės nuomos sutartis

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-286-717/2018 pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims R. B., Z. Č., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl įpareigojimo pakeisti žemės nuomos sutartis ir uždraudimo nutraukti žemės nuomos sutartis.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ginčas kilęs dėl bylos sustabdymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 164 straipsnio pagrindu (fakultatyvusis civilinės bylos sustabdymas) pagrįstumo.
    2. Ieškovė L. N., patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė: 1) uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 19/2002-1028 ir Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 19/2002-1029 vienašaliu nutraukimu prieš terminą; 2) įpareigoti atsakovę pakeisti nurodytas žemės nuomos sutartis sekančiai: 0,2573 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) nuomos santykius reguliuotų viena nuomos sutartis, išdėstyta aktualius teisės aktų reikalavimus atitinkančia redakcija; kad nuomos sutartyje būtų įrašytas naujas žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų patalpų teritorijos bei numatyta teisė žemės sklype statyti statinius; nuomininke būtų įrašyta ieškovė.
    3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti 2002 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 19/2002-1028 ir 2002 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 19/2002-1029 bei panaikinti Kauno apskrities 2002 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. 02-01-1668 „Dėl žemės sklypo ( - ) nuomos“; įpareigoti ieškovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,2573 ha žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pašalinant pastatą - buitinį pastatą su teniso kortais 1C1p, unikalus Nr. ( - ) ir kitus statinius – inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ) sutvarkant minėtą žemės sklypą ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kad minėti statiniai, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su jais būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; jeigu ieškovė pastarojo įpareigojimo nevykdytų, leisti atsakovei ir statybos inspekcijai, pašalinti pastatą – buitinį pastatą su teniso kortais, išieškant patirtas išlaidas iš ieškovės, pateikti prašymą VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl minėto pastato ir statinių daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su jais išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš ieškovės.
    4. Ieškovės L. N. atstovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260, kuriuo buvo vadovaujamasi išnuomojant ne konkurso tvarka ginčo žemės sklypus, pataisos. Iš teisės aktų projektų rengimo matyti, kad paskutinė nurodytojo nutarimo redakcija registruota 2017 m. lapkričio 3 d., 2017 m. lapkričio 14 d. parengta Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės išvada, 2017 m. gruodžio 3 d. – Vyriausybės kanceliarijos Politikos formavimo grupės pažyma, o 2017 m. gruodžio 28 d. – Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada. Įstatymo pakeitimas yra svarbus teisės taikymo prasme ir dabartiniams teisiniams santykiams, esantiems tarp ieškovės bei atsakovės.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 25 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2-286-717/2018 nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Seime bus galutinai išspręstas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 pakeitimo priėmimo. Teismas nutartį grindė šiais argumentais:
    1. Valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas šio nutarimo pakeitimas (vyriausybės nutarimą keičiant įstatymu, reglamentuojančiu valstybinės žemės nuomos santykius). Šiuo metu yra svarstomas antras įstatymo variantas. Yra įvykę visos svarstymo procedūros, kurios yra numatytos iki įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdžiuose.
    2. Byloje nagrinėjamų žemės nuomos sutarčių sujungimo ir kitų aktualių klausimų, susijusių su pastatų naudojimu klausimas nėra išspręstas, o šio klausimo išsprendimui yra aktualus įstatymo, reglamentuojančio valstybinės žemės nuomos santykius, reguliavimas, todėl šio įstatymo priėmimas yra svarbus ginčui išspręsti.
    3. Sustabdžius bylos nagrinėjimą, nebus pažeistos šalių teisės. Ieškovė nuo 2002 metų naudojasi turtu, o atsakovė gauna iš ieškovės nustatyto dydžio žemės nuomos mokestį. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad ginčo žemės sklypas yra reikalingas kitoms reikmėms.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
  1. Atskiruoju skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš esmės.
  2. Skunde nurodo, kad teismas taikydamas fakultatyvųjį bylos sustabdymo pagrindą, neatsižvelgė į tai, jog: ieškovas yra viešasis juridinis asmuo; įstatymo priėmimas neįtakos ginčo santykių; tokiu būdu pažeidžiami kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis), proceso koncentracijos (CPK 7 straipsnio 1 dalis) principai.
  3. Ieškovė L. N. prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nutartimi orientuojamasi į sudarymą sąlygų ginčui išspręsti teisingai naujo teisinio reglamentavimo kontekste.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla buvo sustabdyta CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimu ir pakeitimu, tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį bei įpareigoti ieškovę atlaisvinti žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad valstybinės žemės nuomos santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260, o Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas šio nutarimo pakeitimas įstatymu, savo iniciatyva sustabdė bylos nagrinėjimą iki nurodytų įstatymo Seime priėmimo. Su tokia nutartimi nesutinka atsakovė, kuri atskirąjį skundą grindžia procesinės teisės normų pažeidimu (CPK 2, 7 straipsniai, 164 straipsnio 4 dalis).
  3. Pagal CPK 1623 straipsnį bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
  4. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. apžvalga „Dėl privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo“).
  5. CPK išskirtos dvi civilinės bylos sustabdymo rūšys pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyviojo bylos sustabdymo atvejais teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas sprendžia, ar konkrečiu atveju reikia stabdyti bylą. Teismas neturi bylos sustabdymo pagrindų taikyti formaliai ir privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, nesudaryti sąlygų bylos vilkinimui. Spręsdamas dėl būtinumo sustabdyti bylą, teismas, visų pirma, privalo įsitikinti, ar sudaranti pagrindą privalomam bylos sustabdymui aplinkybė tikrai egzistuoja, ar nėra duomenų apie tai, kad artimiausiu metu pagrindas bylą sustabdyti išnyks, nes bus pašalintos jį sudariusios aplinkybės. Net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005).
  6. CPK 164 straipsnyje įtvirtintas neprivalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašas yra neišsamus (šio straipsnio 4 punkte nurodyta, kad byla gali būti sustabdoma ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog tai būtina). Taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra pagrindas sustabdyti bylą. Teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 straipsnis) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009, išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, jog nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.
  7. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ex officio (savo iniciatyva) sustabdė civilinės bylos pagal ieškovės L. N. ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuomos sutarties išsaugojimo ir pakeitimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuomos sutarties nutraukimo ir žemės sklypo atlaisvinimo nagrinėjimą vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Teismas laikė, kad priėmus įstatymą, reglamentuojantį valstybinės žemės nuomos santykius, ieškovei tikėtina atsiras įstatymu numatyta teisė išsaugoti nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepakankami bylai sustabdyti, kadangi teismas nusprendė sustabdyti bylą tik formaliai remdamasis bylos sustabdymą reglamentuojančia CPK norma, neišanalizavęs konkrečios nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos ir neįvertinęs bylos sustabdymo padarinių.
  8. Pažymėtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 70 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 5 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir „Valstybės žiniose“ paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Šiuo atveju 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 260 dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos pakeitimo projektas yra tik pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui, t. y. jis neturi įstatymo galios ir juo vadovautis negalima. Taigi aplinkybė, jog teisės aktas yra pateiktas Seimui svarstyti, neleidžia teigti, jog toks įstatymas apskritai bus priimtas, taip pat ar nutarimo pakeitimas bus priimtas būtent toks, koks yra pateiktas projektas.
  9. Be to, sutiktina su apeliante, kad net ir priėmus atitinkamus teisinio reguliavimo pakeitimus, susiduriama su teisės nuostatų taikymo laike problema. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės aktų galiojimo laiko atžvilgiu klausimą Konstitucinis Teismas įvairiais aspektais yra tyręs daugelyje konstitucinės justicijos bylų. Konstitucinio Teismo aktuose šiuo klausimu yra suformuluota plati oficiali doktrina. Joje ne kartą yra konstatuota, kad teisės teorija ir teisės tradicijos leidžia daryti išvadą, jog teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendroji taisyklė: įstatymas atgal negalioja. Tai reiškia, kad norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 872 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 773 dalinio pakeitimo“ atitikimo Įmonių įstatymo 14 straipsnio antrajai daliai ir įstatymui „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“). Teisiniai santykiai atsiranda tik galiojančio įstatymo nustatytais pagrindais.
  10. Įstatymų leidyboje atgal galiojančių įstatymo normų priėmimas yra išimtis. Tai įvyksta, kai apie įstatymo galiojimą atgal yra nurodyta pačiame įstatyme arba kai priimami įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar administracinę atsakomybę arba švelninantys bausmę ar administracinę nuobaudą. Kitose teisės srityse retroaktyvaus įstatymo priėmimas gali neigiamai paveikti asmenų teises. Retroaktyvus įstatymas įsibrauna į anksčiau galiojusio įstatymo reguliavimo sferą ir pakeičia ankstesnio įstatymo nustatytas asmenų teises ir pareigas. Dėl to atsiranda teisiniai padariniai, kurie gali būti palankūs vienai šaliai, bet nepalankūs kitai. Taigi klaidinga būtų manyti, kad asmens padėtį gerinantis įstatymas (išskyrus baudžiamąją ir administracinę atsakomybę) visada galioja atgal, nes privatinėje teisėje, pagerinus vienos teisinio santykio šalies padėtį, kitos šalies padėtis gali pablogėti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimas „Dėl bažnytinės santuokos registracijos“; 1998 m. kovo 25 d. nutarimas „Dėl Vyriausybės nutarimo kainodaros reguliavimo klausimais“; 2001 m. sausio 11 d. nutarimas „Dėl baudžiamųjų įstatymų grįžtamojo galiojimo“).
  11. Įvertinus tai, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo, o tam esminę reikšmę turi teisės aktuose aptartos valstybinės žemės naudojimo aplinkybės (naudojamam statiniui eksploatuoti), kurios ginčo atveju jau yra konstatuotos dar 2016 metais, be to, byloje nepagrindžiama, kad siekiamas pakeisti teisinis reguliavimas šiuos klausimus sureguliuos kitaip ir leis iki tol atsiradusius teisinius santykius reguliuoti retrospektyviai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pagrindo sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas nutarimo pakeitimas, nėra.
  12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi byla buvo sustabdyta nepagrįstai, tokiu būdu pažeidžiant tiek civilinio proceso teisės principus, įtvirtintus CPK 2, 7 straipsniuose, tiek ir CPK 164 straipsnio 4 punkte numatyto fakultatyvaus bylos sustabdymo pagrindo aiškinimą ir taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

8Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

9Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai