Byla I-492-30-12
Dėl Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) (2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. 13P-141-(7.1.2) redakcija), 20 punkto atitikties Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1682 redakcija) 51 straipsnio 1 daliai

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį, kuria pradėtas tyrimas dėl Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) (2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. 13P-141-(7.1.2) redakcija), 20 punkto atitikties Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1682 redakcija) 51 straipsnio 1 daliai.

2Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjos V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2012 m. kovo 22 d. nutartimi nutarė pradėti tyrimą dėl Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) (2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. 13P-141-(7.1.2) redakcija), 20 punkto atitikties Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1682 redakcija) (toliau – ir Teismų įstatymas) 51 straipsnio 1 daliai.

5Teismo abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo teisėtumo grindžiamos šiais argumentais:

61. Pagal Nuostatų 20 punktą, jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą ir Teisėjų tarybos nustatyta tvarka įrašytas į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, per trejus metus nepaskiriamas apylinkės teismo teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios. Tačiau Teismų įstatymo (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) 51 straipsnio, įtvirtinančio reikalavimus pretendentui į apylinkės teismo teisėjus, 1 dalyje numatyta, kad apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą; nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. Taigi nei ši, nei kitos Teismų įstatymo nuostatos expressis verbis nenustato pretendentų į teisėjus egzamino rezultato galiojimo terminų.

72. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos; šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai). Poįstatyminiu teisės aktu realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo.

83. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad poįstatyminiame teisės akte nustatytas teisinis reglamentavimas turi būti grindžiamas teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu įstatymuose, ir gali jį tik detalizuoti, tačiau negali būti sukuriamos naujos bendro pobūdžio normos, konkuruojančios su įstatymo normomis. Be to, teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymų viršenybės principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais. Dėl nurodytų teisinių argumentų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kilo abejonės, ar Nuostatų 20 punktas, kuriame numatytas pretendentų į teisėjus egzamino galiojimo terminas, neprieštarauja Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 daliai.

9II.

10Rengiant norminę administracinę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, gautas trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės teismų administracijos, atstovaujančios ir atsakovą Teisėjų tarybą, atsiliepimas, kuriuo prašoma pripažinti, kad Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtintų Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) 51 straipsnio 1 daliai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

111. Pastebėjo, jog pareiškėjos individualioje administracinėje byloje prašymo padavimo metu (2007 m. liepos 24 d.) galiojo Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatai, patvirtinti Teismų tarybos 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 2, kurių 18 punkte buvo nuostata, analogiška nuostatai, dėl kurios Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kilo abejonių.

122. Teismų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje ir 120 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad Teisėjų taryba tvirtina Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą, t. y. įstatymu Teisėjų tarybai yra suteikta diskrecijos teisė bei pareiga nustatyti pretendentų į teisėjus egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką. Teisėjų taryba, tvirtindama pretendentų į teisėjus egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką, nustatė egzamino laikymo būdą, vertinimo balų sistemą, koks žinių vertinimas turi būti, kad asmuo būtų laikomas išlaikiusiu egzaminą, perlaikymo tvarką ir pan., todėl logiška, kad Teisėjų taryba nustatė ir egzamino rezultatų galiojimo terminą. Tad Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punktas neprieštarauja įstatymams, tarp jų ir Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 daliai. Pažymėjo, kad pagal Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 19 punktą, egzaminą laikę asmenys, kurių žinios įvertintos „gerai“ (kaip ir pareiškėjos individualioje byloje), jų pageidavimu gali laikyti egzaminą pakartotinai ir galiojančiu laikomas aukštesnis egzamino įvertinimas, o asmens išbraukimas iš Pretendentų į laivas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo neužkerta galimybės iš naujo pateikti prašymą dėl leidimo laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą.

133. Teisėjai atlieka išskirtines Konstitucijoje nustatytas funkcijas – vykdo teisingumą Lietuvos Respublikos vardu, todėl ir asmenims, siekiantiems tapti teisėjais, keliami ypatingi reikalavimai. Pretendento į teisėjus egzamino paskirtis – nustatyti asmenims, siekiantiems tapti teisėjais, profesinių kompetencijų lygį bei patikrinti jų turimas teisines žinias. Egzamino galiojimo terminas yra nustatytas tam, kad teisėjais taptų aukštos kompetencijos teisininkai, ir nebūtų abejojama, kad per tam tikrą laiką jie bus praradę kompetenciją, t. y. bus praradę teisėjo funkcijoms vykdyti būtiną profesinę kompetenciją.

144. Analogiškos teisės normos, kaip ir Nuostatų 20 punkte, yra nustatytos poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose notaro kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką (Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-482 (2007 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1R-391 redakcija), 34 punkte nustatytas trejų metų egzamino galiojimo terminas), pretendentų į prokurorus egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką (Pretendentų į prokurorus egzaminų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. I-98, 21 punkte nustatytas trejų metų egzamino galiojimo terminas), nors nei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, nei Lietuvos Respublikos notariato įstatyme tokie terminai nėra nustatyti. Taip pat ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu – Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (2009 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 1R-125 redakcija) 41 punktu – nustatytas ir antstolio kvalifikacinio egzamino rezultatų galiojimo terminas

155. Atkreipė dėmesį į tai, kad Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas asmeniui, siekiančiam tapti teisėju, pateikti sveikatos pažymėjimą, yra detalizuojamas Teismų įstatymo 531 straipsnyje, kurio 3 dalyje yra įtvirtinta blanketinė norma – nurodoma, kad reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba. Teismų įstatyme sveikatos pažymėjimo galiojimo, kaip ir egzamino rezultatų galiojimo, terminas nėra nustatytas. Toks terminas – trejų metų medicininio pažymėjimo galiojimo terminas – nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 11 punkte. Tad ir šiuo atveju poįstatyminio teisės akto nuostata detalizuoja įstatymo nuostatą.

166. Dėl nurodytų argumentų, Nacionalinės teismų administracijos nuomone, Nuostatai, priimti vadovaujantis Teismų įstatymo nuostatomis, konkrečiau, išsamiau reglamentuoja pretendentų į teisėjus egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką. Kadangi įstatymas leidžia detalizuoti egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką, Nuostatų 20 punktas ne prieštarauja teismų įstatymo 51 straipsnio 1 daliems nuostatoms, o jas konkretizuoja ir reglamentuoja išsamiau.

17Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

18III.

19Norminėje administracinėje byloje keliamas klausimas dėl Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtintų Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nuostatų 20 punkto atitikties Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 daliai. Ginčijama nuostata numato:

20„Jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą ir Teisėjų tarybos patvirtinta tvarka įrašytas į Pretendentų į laivas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, per trejus metus nepaskiriamas apylinkės teismo teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios“.

21Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, „teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad norminis teisės aktas yra įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individuliais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. <...> Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str. 1 d. 3 p., 92, 110, 111, 112, 116 str.)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63-03, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I6-03-2007, 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2649/2011 ir kt.).

22Analizuojant Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą norminio teisės akto sąvoką – tai įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, taip pat šio straipsnio 14 dalyje įtvirtintą individualaus teisės akto sąvoką – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiai požymiais apibūdintų subjektų grupei, pastebėtina, jog daugelis norminio pobūdžio aktų požymių yra vertinamieji, taigi kiekvienu atveju būtina įvertinti daugelį aktualaus teisės akto aspektų – jame įtvirtintą turinį, ar jame yra įtvirtintos tam tikros elgesio taisyklės, tokių taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriam taikomas aktas, bei kitas aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-78-06, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-1/2007, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010 ir kt.).

23Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčijamame Nuostatų 20 punkte įtvirtintos normos turinį bei sukeliamas teisines pasekmes – tai, jog joje yra suformuluota abstraktaus pobūdžio elgesio taisyklė, skirta individualiais požymiais neapibūdintų asmenų ratui, numatyta taikyti daug kartų ir toliau po įtvirtinimo realizuotina individualiuose teisiniuose santykiuose konkrečių subjektų atžvilgiu, – išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčijama norma yra normino pobūdžio.

24IV.

25Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi taisyklės, jog administraciniams teismams nėra teismingos bylos pagal prašymus ištirti, ar nepradėję galioti, nes nepaskelbti įstatymo nustatyta tvarka, norminiai administraciniai aktai, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, neprieštarauja įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I6-9/2002, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-603/2008, 2012 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1809/2012 ir kt.).

26Nagrinėjamu aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra suformavęs nuoseklią konstitucinę teisės aktų oficialaus ir viešo paskelbimo sampratą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog oficialus viešas viso teisės akto paskelbimas nėra savitikslis dalykas – tai reikalinga, kad teisės subjektai žinotų, koks yra atitinkamas teisės aktas, galėtų susipažinti su visu teisės aktu ir jį vykdyti; įstatymų leidėjas įstatymu turi nustatyti tokį su oficialiu teisės aktų paskelbimu susijusių santykių teisinį reguliavimą, kad teisės aktai būtų prieinami visiems teisės subjektams (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 9 d. nutarimai).

27Aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad galioja tik paskelbti įstatymai, Konstitucinis Teismas savo aktuose yra, be kita ko, konstatavęs, jog įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 9 d. nutarimai); oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik įstatymams įsigalioti, bet ir tam, kad teisės subjektai žintų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai); pagal Konstituciją teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami laikantis jų oficialaus skelbimo tvarkos, kuri nustatyta būtent tuo metu, kai jie išleidžiami (Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarimas); Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai“, atsižvelgiant į konstitucinį reikalavimą, kad teisė negali būti nevieša, negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 9 d. nutarimai). Konstitucinis reikalavimas, jog galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, jis yra vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – svarbi teisinio tikrumo prielaida (Konstitucinio teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai).

28Reikalavimus įstatymų ir kitų teisės aktų, inter alia kitų valstybės valdžios bei valdymo institucijų priimamų teisės aktų oficialiam paskelbimui nustatančio Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1270 redakcija) 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data, o 2 dalis (2005 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. X-331 redakcija) nustato, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybės institucijų vadovų bei kolegialių institucijų norminiai teisės aktai negalioja, kol jie nepaskelbti „Valstybės žiniose“. Taigi šia Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nuostata yra įtvirtinta kolegialių institucijų norminių teisės aktų oficialaus viešo paskelbimo tvarka, taip įgyvendinant iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies bei konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus. Kaip minėta, ginčijamoje Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtintų Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nuostatų 20 punkto nuostatoje yra įtvirtintas norminio pobūdžio teisinis reguliavimas, todėl konstatuotina, jog šis teisės aktas – Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtintų Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nuostatai – turėjo būti paskelbtas kaip norminis teisės aktas įstatymo, t. y. Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka leidinyje „Valstybės žinios“. Oficialus šio norminio akto paskelbimas įstatymų nustatyta tvarka yra būtina sąlyga minėtam teisės aktui įsigalioti.

29Nustatyta, jog šioje norminėje administracinėje byloje ginčijamas norminis teisės aktas – Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtinti Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nuostatai – nėra paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“. Taigi konstatuotina, jog įstatymų nustatyta tvarka nepaskelbto, todėl nepradėjusio galioti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra neteismingas administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, norminė administracinė byla dėl Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtintų Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nuostatų 20 punkto atitikties Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnio 1 daliai nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 114 str. 1 d.).

30V.

31Išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, jog Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra pažymėjęs, jog šis principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų <...> (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. spalio 8 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Konstitucinis teisinės valstybės principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie gali būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai).

32Pastebėtina ir tai, jog, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, tačiau tada, kai Konstitucija nereikalauja, kad tam tikri su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susiję santykiai būtų reguliuojami įstatymais, juos galima reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais – aktais, reglamentuojančiais žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką ir pan., tačiau jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai).

33Aiškindamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, įtvirtinančią kiekvieno žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, sudarydamas teisines prielaidas įgyvendinti teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygas; tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2008 m. sausio 7 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą pirmiausia yra siejama su įvairiais natūraliais reikalavimais – kiekvieno asmens sugebėjimais ir galimybėmis; tokie reikalavimai gali apimti tam tikro išsilavinimo turėjimą, moralines ir kitas savybes (gydytojams, mokytojams, teisėjams, prokurorams ir t.t.), specialios teisės įgijimą (vairuotojams ir t.t.) ir kt. (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Kvalifikacijos, profesinių įgūdžių reikalavimai asmenims, pretenduojantiems dirbti sudėtingą ar atsakingą darbą, laikomi natūraliais ir paprastai yra visuotinai pripažįstami (Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).

34Konstitucinis Teismas, be kita ko, yra palietęs ir tam tikrus aspektus, susijusius su reikalavimais, keliamais teisėjams (pretendentams į teisėjus.). Pavyzdžiui, 2006 m. gegužės 9 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi įgaliojimus (paisydamas Konstitucijos normų ir principų) nustatyti asmenų, siekiančių tapti teisėjais, atrankos kriterijus, taip pat nustatyti, kaip yra formuojamas kandidatų tapti teisėjais korpusas, kandidatų, siekiančių tapti aukštesnės grandies teismo teisėjais, korpusas ir t.t.; Konstitucija nedraudžia nustatyti ir tokios asmenų, siekiančių tapti teisėjais, korpuso formavimo tvarkos, kai asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir pretenduojantys tapti teisėjais, turi išlaikyti specialų egzaminą ar egzaminus, kai yra patikrinama, ar asmuo turi pakankamai profesinių žinių, kad galėtų dirbti teisėjo darbą.

35Nurodytos Konstitucinio Teismo formuojamos oficialios konstitucinės doktrinos kontekste gali būti svarstoma, ar poįstatyminiu teisės aktu nustačius tam tikras papildomas esmines sąlygas (inter alia terminus), nekylančias iš įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuriomis tam tikru aspektu yra ribojamos asmenų, atitinkančių įstatyme įtvirtintus reikalavimus, galimybės realizuoti iš Konstitucijos bei įstatymų kylančias teises (inter alia išnyksta tokia galimybė), nėra įsiterpiama į įstatymais reguliuojamų teisinių santykių sritį, tokiu būdu, be kita ko, pažeidžiant ir konstitucinį teisinės valstybės principą bei iš jo kylantį teisės aktų hierarchijos principą.

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

Nutarė

37Nutraukti norminę administracinę bylą dėl Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2), 20 punkto atitikties Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2008 m. liepos 3 d. įstatymo

38Nr. X-1682 redakcija) 51 straipsnio 1 daliai.

39Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 2. Išplėstinė teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę... 5. Teismo abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo teisėtumo grindžiamos... 6. 1. Pagal Nuostatų 20 punktą, jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į... 7. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis... 8. 3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad... 9. II.... 10. Rengiant norminę administracinę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame... 11. 1. Pastebėjo, jog pareiškėjos individualioje administracinėje byloje... 12. 2. Teismų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje ir 120 straipsnio 6 punkte... 13. 3. Teisėjai atlieka išskirtines Konstitucijoje nustatytas funkcijas – vykdo... 14. 4. Analogiškos teisės normos, kaip ir Nuostatų 20 punkte, yra nustatytos... 15. 5. Atkreipė dėmesį į tai, kad Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje... 16. 6. Dėl nurodytų argumentų, Nacionalinės teismų administracijos nuomone,... 17. Išplėstinė teisėjų kolegija... 18. III.... 19. Norminėje administracinėje byloje keliamas klausimas dėl Teisėjų tarybos... 20. „Jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą ir Teisėjų... 21. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis... 22. Analizuojant Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje... 23. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčijamame Nuostatų 20 punkte įtvirtintos... 24. IV.... 25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi... 26. Nagrinėjamu aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, jog Lietuvos... 27. Aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad galioja tik... 28. Reikalavimus įstatymų ir kitų teisės aktų, inter alia kitų valstybės... 29. Nustatyta, jog šioje norminėje administracinėje byloje ginčijamas norminis... 30. V.... 31. Išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, jog... 32. Pastebėtina ir tai, jog, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis... 33. Aiškindamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, įtvirtinančią... 34. Konstitucinis Teismas, be kita ko, yra palietęs ir tam tikrus aspektus,... 35. Nurodytos Konstitucinio Teismo formuojamos oficialios konstitucinės doktrinos... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 37. Nutraukti norminę administracinę bylą dėl Pretendentų į teisėjus... 38. Nr. X-1682 redakcija) 51 straipsnio 1 daliai.... 39. Nutartis neskundžiama....