Byla 2A-995-340/2009

2Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų D. Kačinskienės, A. Maciejevskio, sekretoriaujant M. Armalienei, dalyvaujant ieškovui Ž. N., ieškovų atstovei advokatei N. Žeknienei, atsakovo (apelianto) atstovui advokatui M. Žilinskui,

3teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. N., D. N. ieškinį atsakovams V. B., J. B., S. J., V. S., V. S., M. L., N. P., L. P., J. M., J. M., UAB „Grefa“ dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys G. Č., V. S. P..

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5ieškovai kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydami nustatyti žemės sklype, ( - ) (unikalus Nr. ( - )) esančiam keliui kelio servitutą, pagal 2008-02-28 UAB „Tiretas“ parengtą servituto planą, suteikiantį teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo, vykdant jame esančios elektros skydinės priežiūrą ir aptarnavimą, per atsakovų žemės sklypo dalį, kuri projektuojamo servituto plane yra tarp taškų 106, 17, 18, 105, 19, 20, 109, 108, 107 užimančią 580 kv.m. viešpataujančiam daiktui, t.y. ieškovo sklypui, esančiam ( - ) (unikalus Nr. ( - )) tinkamai naudoti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-11-18 mainų sutartimi įsigijo 0,5500 ha žemės sklypą, esantį ( - ); Detaliajame plane greta ieškovams priklausančio žemės sklypo pažymėtas pravažiavimo kelias, iš kurio numatytas įvažiavimas į ieškovų sklypą. Pravažiavimo kelias yra numatytas gretimo žemės sklypo teritorijoje, kuris iki 2007 m. birželio - liepos mėn. buvo išnuomotas 99 metams UAB „Grefa“. Ieškovai 2006-04-21 raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją nustatyti servitutą, suteikiantį jiems teisę naudotis pravažiavimo keliu, numatytu žemės sklypo detaliajame plane valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Vilniaus apskrities viršininko administracija atsisakė nustatyti kelio servitutą. 2006-07-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi dalimis parduotas 61 240 kv.m žemės sklypas, esantis ( - ) atsakovams, nenustatant kelio servituto. Nenustačius kelio servituto, suteikiančio ieškovams teisę važiuoti transporto priemonėmis atsakovų žemės sklype esančiu keliu, ieškovai neturės galimybės naudotis nustatyta tvarka patvirtintame detaliajame plane numatytu įvažiavimu į jų sklypą, todėl negalės normaliomis sąnaudomis žemės sklypo naudoti pagal paskirtį. Privažiuoti ir įvažiuoti į žemės sklypą galima tik jau esančiu pravažiavimo keliu, pažymėtu žemės sklypo detaliajame plane, tai vienintelis įrengtas privažiavimas prie sklypo. 2006-05-29 antstolės P. K. atstovas E. K. konstatavo faktines aplinkybes, kurios patvirtina faktą, jog ieškovai negali įvažiuoti į savo žemės sklypą detaliajame plane nurodytu privažiavimo keliu. Naujo įvažiavimo į ieškovų žemės sklypą bei naujo pravažiavimo kelio įrengimas būtų susijęs tiek su neproporcingai didelėmis ieškovų išlaidomis, tiek su gretimų žemės sklypų savininkų teisių apribojimu, be to, neatitiktų formuojamos teismų praktikos. Nustačius servitutą jau esančiam pravažiavimo keliui, atsakovai būtų įpareigoti leisti juo naudotis, bet nepatirtų papildomų nuostolių dėl tokio kelio įrengimo, jo teisės naudotis žemės sklypu nebūtų apribotos, nes kelias būtų naudojamas pagal paskirtį. Šiuo atveju, servituto nustatymas nepažeis atsakovų teisės daugiau, nei būtų pažeista ieškovų teisė nesudarius jiems galimybės turėti privažiavimą prie savo namų valdos. Patys atsakovai naudojasi jų sklype esančiu keliu būtent pravažiavimui į savo sklypą. Prašomo pravažiavimo kelio servituto nustatymas susijęs ir su elektros skydinės priežiūros klausimu, priėjimą prie kurios ieškovams riboja atsakovų pastatyta metalinė tvora, todėl elektros skydinės priežiūrai ir aptarnavimui taip pat turi būti nustatomas servitutas, suteikiantis teisę patekti į atsakovams priklausantį žemės sklypą.

6Atsakovas V. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2006-07-05. Kelias, kuriam ieškovai siekia nepagrįstai nustatyti kelio servitutą, šios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu kartu su žemės sklypu perėjo atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jokių duomenų apie trečiųjų asmenų teises į įsigytame sklype ar jo dalyje esančius pastatus ar inžinerinius įrenginius nei viešame nekilnojamojo turto registre, nei pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo ir nėra numatyta, jokių sutikimu ar leidimų ieškovams N. nebuvo suteikta. Nei Vilniaus apskrities viršininko administracija kaip valstybinės žemės patikėtinis, nei naujieji žemės sklypo įgijėjai ieškovams nesuteikė teisės naudotis keliu, todėl kelio bendraturčiai, siekdami riboti ieškovų savivaliavimą, ant kelio pravažiavimo pastatė užrakinamus vartus. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog vienintelis galimas privažiavimas prie jų žemės sklypo yra esamas kelias, vykdant statybų darbus ieškovai naudojosi keliu, einančiu per trečiųjų asmenų žemės sklypą. Taigi, ieškovai, teikdami ieškinį dėl servituto nustatymo, sąmoningai nurodo klaidingas aplinkybes ir nutyli faktines aplinkybes, kurios jiems nėra naudingos, todėl elgiasi nesąžiningai. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-631 patvirtintas ieškovų žemės sklypo detalusis žemės planas buvo patvirtintas 2003-007-21, t. y. beveik prieš septynerius metus, ir iki šiol nebuvo patikslintas. Vertinant nuotraukose pateiktas faktines aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuo detalaus plano parengimo dienos atsirado kitas privažiavimas, kuris ligi šiol nėra įtrauktas į žemės sklypo detalųjį planą. Ieškovų sklypo detaliajame plane pavaizduota tik galimybė patekti į sklypą iš trečiųjų asmenų sklypo, tačiau jokio žymėjimo dėl kelio servituto nustatymo ar kitų ribojimų asmenims, besinaudojantiems sklypu, nėra; planas, kuriuo ieškovai remiasi, yra parengtas nustatyti konkretaus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo tvarką, todėl jokių imperatyvų atitinkamos teritorijos visiems savininkams negali turėti. Ieškovai nesivadovauja servituto nustatymo sąlygomis, nesiremia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais ir nepagrįstai siekia pažeisti atsakovų nuosavybės teises bei teisėtus interesus. Vien kito asmens egzistuojantis interesas pasinaudoti svetimu daiktu dėl to, kad jam tai naudingiau, nebūtų pakankamas pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę. Ieškovai patys pripažįsta, jog gretimo sklypo savininkas laikinai yra leidęs važiuoti transporto priemonėms per savo žemės sklypą, t.y. pripažįsta faktinę aplinkybę, jog visgi egzistuoja kitas privažiavimo kelias prie jų sklypo, kuris vis dar neatšauktas.

7Vilniaus r. apylinkės teismas 2009-05-05 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino;

8nustatė atsakovų V. B., J. B., S. J., V. S., V. S., M. L., N. P., L. P., J. M., J. M., UAB „Grefa“, žemės sklype, ( - ) (unikalus Nr. ( - )) esančiam keliui kelio servitutą pagal 2008-02-28 UAB „Tiretas“ parengtą servituto planą, suteikiantį teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo vykdant jame esančios elektros skydinės priežiūrą ir aptarnavimą per atsakovų žemės sklypo dalį, kuri projektuojamo servituto plane yra tarp taškų 106, 17, 18, 105, 19, 20, 109, 108, 107 užimančią 580 kv. m viešpataujančiam daiktui, t. y. ieškovų Ž. N. ir D. N. sklypui, esančiam ( - ) (unikalus Nr. ( - )) tinkamai naudoti;

9priteisė ieškovams Ž. N. ir D. N. iš atsakovų V. B., J. B., S. J., V. S., V. S., M. L., N. P., L. P., J. M., J. M., UAB „Grefa“ iš viso 3 326,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 302,43 Lt bei valstybei – iš viso 153,70 Lt pašto išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 13,97 Lt;

10panaikino, sprendimui įsiteisėjus, 2008-05-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovų Ž. N. ir D. N. ieškinio užtikrinimui taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovams V. B., J. B., S. J., V. S., V. S., M. L., N. P., L. P., J. M., J. M., UAB „Grefa“, leisti ieškovams Ž. N. ir D. N. laikinai naudotis pravažiavimo keliu, esančiu žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) teritorijoje ( - ). Teismas nustatė, jog 1996-03-25 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi 99 metams UAB „Grefa“ išnuomotas 61240,00 kv.m ploto žemės sklypas, esantis ( - ); į žemės sklypo plotą įtrauktas ir kelias. Ieškovams Ž. N. ir D. N. nuosavybės teise priklauso 0,5500 ha žemės sklypas, esantis V( - ); 2003-07-21 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas ieškovams priklausančio žemės sklypo detalusis planas: skl. Nr. 1-0,5500 ha (namų valda, iš jos 311 kv.m servitutas). 2005-12-13 Vilniaus Apskrities Viršininko įsakymu 1996-03-25 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, pasirašyta su UAB „Grefa“ dėl 61240 kv.m ploto žemės sklypo nuomos, buvo nutraukta ir nuspręsta minėtą 61240 kv. m bendro ploto žemės sklypą parduoti atsakovams dalimis; valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, atsakovai įregistravo savo nuosavybės teises į 6.1240 ha bendro ploto žemės sklypą. 2006-07-10 Vilniaus apskrities viršininko administracija informavo ieškovus, kad VAVA, kaip valstybinės žemės patikėtinis, negali nustatyti kelio servituto sandorio būdu. Iš 2003-08-11 A. Š. IĮ parengto ir suderinto su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriumi ieškovams priklausančio žemės sklypo plano teismas nustatė, kad sklypo ribos yra pažymėtos VĮ „Registro centras“ Vilniaus filialas kadastro žemėlapyje, šalia ieškovų sklypo pažymėtas vietinis kelias. Ieškovų prašomo nustatyti žemės servituto planas 2008-02-28 UAB „Tiretas“ parengtas pagal atsakovams ir ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų 1995-09-07 Korporacijos „Matininkai“ sudarytą planą ir pagal 2003-08-11 A. Š. įmonės sudarytus planus. Teismas nustatė, jog ginčo kelias, kuriam prašoma nustatyti servitutą, nėra viešasis kelias, minėtas kelias yra privačiame žemės sklype ir priklauso atsakovams. Antstolės P. K. 2006-05-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog remiantis kadastro žemėlapiu, vietos apžiūra, bei žemės sklypo planu, privažiuoti prie ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo galima tik vieninteliu būdu – asfalbetonio dangos keliu, esančiu atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), vienok įvažiuoti (patekti) į ieškovų žemės sklypą negalima, kadangi pagal žemės sklypo ribas yra pastatyta metalinė tvora; o važiuojant per žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), į ieškovams priklausantį žemės sklypą patenkama važiuojant privažinėta žemės grunto danga (nėra nutiesto kelio) einančia per nurodyto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kiemą, kuriame yra gyvenamieji (ūkio) pastatai, šis sklypas nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims V. S. P. ir G. Č.; žemės sklypui 2002-09-30 Apskrities viršininko įsakymu nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), servituto plotas 0, 044 ha. Iš 2006-05-03 Elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo akto Nr. 23-6-1070 teismas nustatė, kad elektros skydinė yra įrengta ant sklypo ribos ir prie jos prieiti galima tik iš atsakovams priklausančio žemės sklypo. Ieškovų ir AB Rytų skirstomieji tinklai 2006-05-05 elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi, ieškovai tame tarpe įsipareigojo: 1) užtikrinti tinkamą jų nuosavybėje esančių įrengtų elektros tinklų, elektros energijos apskaitos prietaisų, plombų, bei kitų įrenginių būklę, jų eksploatavimo saugumą ir priežiūrą; 2) atsakyti už padarytą žalą elektros energijos įrenginiams, kurie nuosavybės teise priklauso AB Rytų skirstomiesiems tinklams. Teismas, remdamasis bylos medžiaga laikė, kad nustačius servitutą jau esančiam pravažiavimo keliui, atsakovai būtų įpareigoti leisti ieškovams juo naudotis, bei atsakovai nepatirtų papildomų nuostolių dėl tokio kelio įrengimo, atsakovų teisės naudotis žemės sklypu nebūtų apribotos, nes kelias būtų naudojamas pagal paskirtį. Be to, nustačius servitutą, ieškovai galės patekti į atsakovų žemės sklypą tikslu prieiti prie elektros skydinės, tinkamai vykdyti ir užtikrinti joje esančių elektros prietaisų priežiūrą, tikrinti elektros skaitiklio parodymus, nes dabartiniu metu ši ieškovų teisė yra suvaržyta dėl atsakovų sklype pastatytos tvoros. Atkreipė dėmesį, jog ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detalusis planas yra galiojantis, nėra pakeistas ar nuginčytas. Ieškovų ieškinys tenkintas kaip įrodytas, o atsakovo V. S. bei jo atstovės nurodyti nesutikimo su ieškiniu argumentai bei šiems argumentams pagrįsti pridėtos fotonuotraukos, 2008-09-09 antstolio D. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, atmesti kaip nepagrįsti. Ieškovams iš atsakovų nepriteista 500 Lt išlaidų už kadastrinių matavimų atlikimą, nes šias išlaidas apmokėjo ne ieškovai, o kitas asmuo – G. N., kuris nėra ieškovas. Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-05-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų Ž. N. ir D. N. patikslintą ieškinį visiškai atmesti. Apelianto nuomone, teismo argumentai neteisėti ir nepagrįsti, neatitinka tikrovės ir pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus; teismas netinkamai taikė ir aiškino servituto nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nevisapusiškai ištyrė įrodymus bei nesilaikė teismų praktikos. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovai turi galimybę patekti į žemės sklypą ir juo naudotis, todėl byloje padaryta neteisinga išvada, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantis kelias yra vienintelis galimas privažiavimas prie ieškovams priklausančio sklypo; neteisėtai ir neteisingai nustatytas kelio servitutas, einantis per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Pažymi, jog detalusis planas, kuriuo remiais ieškovai, yra parengtas nustatyti konkretaus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo tvarką, todėl jokių imperatyvų gretimų žemės sklypų savininkams neturi ir negali turėti; ieškovų suplanuotas įvažiavimo į jų žemės sklypą kelias, naudojantis atsakovų žemės sklypu, jiems yra patogesnis. Nurodo, jog nebuvo išsamiai aptartos aplinkybės, susijusios su kitomis ieškovų galimybėmis patekti į jiems priklausantį žemės sklypą. Atkreipia dėmesį, kad trečiųjų asmenų turimame žemės sklype yra nustatytas servitutas, kuris tęsiasi iki ieškovams priklausančio žemės sklypo; be to byloje nebuvo aiškinamasi pastatų ir statinių išsidėstymas ieškovų ir trečiųjų asmenų žemės sklypuose, kas galimai nulėmė neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą. Taip pat nebuvo atsižvelgta į apelianto atstovės nurodytas reikšmingas istorines-faktines ginčo aplinkybes; ieškovai turėdami buvusio vieno žemės sklypo dalį, turėtų pretenduoti ją pasiekti būtent per buvusio bendro žemės sklypo teritoriją, t. y. naudodamiesi keliu, einančiu per trečiųjų asmenų žemės sklypą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nustatytas servitutas riboja net vienuolikos asmenų nuosavybės teises. Pažymi, jog teismas nesprendė nustatomo servituto atlygintinumo klausimo formaliai konstatuodamas, kad nustatomas servitutas yra neatlygintinas, ši aplinkybė nebuvo ištirta bylos nagrinėjimo metu. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą objektyviai, visapusiškai, įvertinęs visus įrodymus, šalių paaiškinimus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Buvo įvertintos visos servituto nustatymo sąlygos, įtvirtintos įstatymu ir teismų praktikoje. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, ar argumentų dėl galimų nuostolių atsiradimo nustačius servitutą. Pažymi, jog prašydami nustatyti esančiam keliui servitutą nesiekė didesnio patogumo norėdami tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

11Apeliacinis skundas atmetamas.

12Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nenukrypo nuo teismų praktikos nustatant servituto turinį bei sprendžiant dėl servituto atlygintinumo; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

13Apeliantas savo apeliacinio skundo skirsnyje Dėl servituto nustatymo objektyvumo ir būtinybės cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintą konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, CK 4.37 str. 1 d. apibrėžimą, servituto sąvoką pagal CK 4.111 str. 1 d. Neginčytina, kad savininkas gali reikalauti nepažeidinėti jo teisių ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma. Nuosavybės teisė, kaip civilinio pobūdžio teisė, gali būti varžoma tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 str. 2 d.). Servituto nustatymas yra įstatymo pagrindu atliekamas civilinės nuosavybės teisės ribojimas. Kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentu, jog pagal suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas servitutas nustatomas tik išimtinais atvejais ir tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas, kad sprendžiant ginčą dėl servituto nustatymo teismas turi siekti abiejų pusių interesų pusiausvyros ir proporcingumo, kad nebūtų be pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vieno asmens problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant, ar tų problemų nėra pats sau sukūręs servitutą nustatyti reikalaujantis asmuo ir ar jis pats tų problemų negalėtų pašalinti be didelio vargo. Tačiau priešingai, nei teigia apeliantas, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje servitutas nustatytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo.

14Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovams priklausantis netaisyklingo keturkampio formos žemės sklypas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - )) ribojasi su Pikeliškių ežeru, trečiųjų asmenų G. Č., V. S. P. sklypu (unikalus Nr. ( - )) bei iš dviejų pusių – su atsakovams priklausančiu bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypu, kurio unikalus Nr. ( - ) (b.l. 59, t.1), taigi objektyviai pravažiavimas prie ieškovams priklausančio žemės sklypo galimas tik per trečiųjų asmenų arba atsakovų žemės sklypo teritoriją. Akivaizdu, kad neįmanoma tinkamai naudoti ieškovų žemės sklypo pagal paskirtį, nenustačius kelio servituto.

15Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tai, kad iki atsakovai 2006-07-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo nuosavybėn 61 240 kv.m žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Grefa“ kitai veiklai (poilsio bazei naudoti). UAB „Grefa“ nuomojame sklype buvo įrengtas asfaltuotas kelias; dar iki naujų sklypo savininkų atsiradimo UAB „Grefa“ nuomojamame žemės sklype buvo planuojama nustatyti servitutą – teisę kitiem asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius bei patiksinti nuomos sutartį (b.l. 18, t.1). Taigi ieškovai prašo nustatyti servitutą – suteikti jiems teisę naudotis keliu, kuris buvo įrengtas ir naudojamas kaip kelias į poilsio bazę UAB „Grefa“, po to kartu su žemės sklypu atiteko nuosavybės teise atsakovams ir toliau yra naudojamas pagal paskirtį, kaip pravažiavimo kelias. Šių teismo nustatytų faktinių aplinkybių apeliantas neginčija. Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi atsakovams priklausančiu asfaltuotu keliu, atsakovai, įgyvendindami savo kaip sklypo savininkų teisės, uždraudė ieškovams pravažiuoti keliu (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, b.l. 22-26, t.1). Apeliantas nepateikia jokių racionalių argumentų, kokiu būdu ieškovų naudojimasis atsakovams priklausančiu jau įrengtų pravažiavimo keliu pažeistų jo, kaip sklypo savininko nuosavybės teises. Kaip jau buvo paminėta, kelias buvo įrengtas dar iki žemės sklypas atiteko atsakovams, taigi ieškovų naudojimasis jau įrengtu keliu, kuriuo naudojasi ir patys atsakovai, nepareikalaus papildomų investicijų; duomenų, kad sklypo savininkai ruošiasi panaikinti kelią, juo nesinaudoti arba panaudoti šį žemės sklypo ruožą kitokiems tikslams (statyboms ar žemės ūkio veiklai) byloje nėra. Dėl išdėstyto kolegija pripažįsta apelianto argumentą apie ieškovų ir atsakovų interesų pusiausvyros pažeidimą nepagrįstu.

16Esminis apeliacinio skundo argumentas – nesutikimas su teismo išvada, jog atsakovams nuosavybės teise priklausantis kelias yra vienintelis galimas privažiavimas prie ieškovų žemės sklypo. Šį argumentą apeliantas pagrindžia tuo, kad ieškovai pasistatė savo sklype gyvenamąjį namą ir kitus statinius, t. y. turėjo sąlygas ir galimybę net specialiu transportu gabenti į savo žemės sklypą statybines medžiagas per trečiųjų asmenų sklypą. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė ieškovų galimybę nustatyti kelio servitutą per trečiųjų asmenų sklypą, ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad nepavyko susitarti dėl servituto nustatymo ar jau esamo servitutinio kelio naudojimo su trečiaisiais asmenimis, nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad galimybių įrengti ir naudotis kitu įvažiavimu į žemės sklypą nėra ir pan. Teisėjų kolegija su apelianto teiginiai nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė apelianto nurodytas aplinkybes bei motyvuotai atmetė paminėtus teiginius. Tretieji asmenys ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismuose pareiškė, jog leido važiuoti per savo žemės sklypą ieškovams laikinai, kol nebus pabaigtos statybos ieškovų sklype; G. Č. paaiškino, kad laikinas privažiavimas prie ieškovų žemės sklypo ėjo per jų žemės sklypo vidurį, tarp namo ir ūkinio pastato, faktiškai per kiemą. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės siekdamas ištirti galimybę, nustatyti kelio servitutą per trečiųjų asmenų žemės sklypą. Faktinių aplinkybių konstatavimo 2009-01-12 protokolu nustatyta, kad pravažiavimas prie ieškovų sklypo per trečiųjų asmenų sklypą perkirstų trečiųjų asmenų sklypą į dvi dalis, tuo apsunkintų naudojimąsi žemės sklypu (b.l. 32-39, t.2). Toks apsunkinimas laikytinas esminiu. Apelianto argumentai dėl ieškovų galimybės naudotis jau nustatytu trečiųjų asmenų sklypui servitutu atmetamas, nes pagal bylos medžiagą jų žemės sklypui 2002-09-30 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 3944-41 nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėščiųjų taku: teisė kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinio pakrantės juostoje, teisė kitiems asmenims prieiti prie nuosavybės teise turimų pastatų, servituto plotas 0,044 ha (b.l. 78, t.2). Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos nuomone, jog kelio servituto būtinumą suponuoja ir būtinumas aptarnauti elektros skydinę, įrengtą ant ieškovų sklypo ribos. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytų byloje aplinkybių visumą, visų trijų sklypų savininkų teisėtų interesų pusiausvyrą, padarė pagrįstą išvadą, jog kelio servituto nustatymas per atsakovams priklausantį žemės sklypą, per jau įrengtą kelią, labiau atitinka visų trijų sklypų savininkų interesų pusiausvyrą, nei naujo kelio įrengimas skersai per trečiųjų asmenų žemės sklypą. Vertinant šalių interesų pusiausvyrą tokiu aspektu, teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo išvada, jog atsakovams nuosavybės teise priklausantis kelias yra vienintelis galimas privažiavimas prie ieškovų žemės sklypo, bei atmeta apelianto argumentą apie tai, kad servitutas per atsakovų žemės sklypą nustatytas tik ieškovų patogumo sumetimais. Kolegija daro išvadą, kad teismo nustatytas kelio servitutas yra susijęs su minimalias tarnaujančiojo daikto savininkų teisių ribojimais.

17Pagal teismų praktikoje suformuotas nuostatas, nustatant žemės sklypo servitutą, jis turi būti tiksliai, kiek tai įmanoma, apibrėžtas, t. y. ieškovas, reikalaujantis nustatyti servitutą turi pateikti planą (schemą), parengtą taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje servitutas nustatytas pagal UAB „Tiretas“ parengtą planą, kuris atitinka visus paminėtus reikalavimus (b.l. 56, t.1).

18Kitas esminis tokios kategorijos bylų aspektas – servituto atlygintinumo nustatymas. Servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių. Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios jis gali būti ir neatlygintinis. Atsakovas V. S. apeliaciniame skunde teigia, jog skundžiamu teismo sprendimu teismas nesprendė nustatomo servituto atlygintinumo, formaliai konstatuodamas, jog jis yra neatlygintinas. Apeliantas pabrėžia, jog nors kelio servitutas nustatytas jau esančiam keliui, tai dar nereiškia, jog dėl to atsakovai nepatyria jokių nuostolių ir servitutas turi būti neatlygintinas, nes kelio nereikia įrengti. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė nustatyti neatlygintinį servitutą; atsakovai bylos nagrinėjimo metu jokių argumentų ar įrodymų, susijusių su servituto nustatymo nuostolių atsiradimo galimybe, nepateikė. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nagrinėjamas ginčas tarp šalių yra privataus pobūdžio, t. y. kiekviena iš šalių privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, teismas negali imtis įrodinėjimo veiksmų savarankiškai (CPK 178 str.). Savininko nuostoliai dėl servituto nustatymo gali būti daikto pertvarkymo išlaidos, veiklos ribojimai bei kt. Nuostolių dydžio klausimas yra susijęs su servituto turiniu (suvaržymų pobūdžiu, apimtimi ir kt.). Tačiau nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde atsakovas ne tik nepateikė įrodymų apie galimus nuostolius, bet nepateikė argumentų, kokiu būdu tokie nuostoliai galėtų atsirasti. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad nustačius servitutą jau esančiam pravažiavimo keliui, atsakovai nepatirtų papildomų nuostolių ir patenkinęs ieškovų reikalavimą dėl neatlygintino servituto nustatymo, padarė tai ne formaliai, o todėl, kad įrodymų apie galimų nuostolių atsiradimą teismui nebuvo pateikta. Kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas apie nuostolių, susijusių su servituto nustatymu, atsiradimo galimybę taip pat yra hipotetiškas, pagrįstas tik atsakovo prielaida, ir jį atmeta.

19Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.). Ieškovas Ž. N. patyrė 1 650 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teisėjų kolegija, nepatenkinusi apeliacinio skundo priteisia ieškovo naudai dalį jo patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Nutarė

21Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą

22Priteisti ieškovui Ž. N. iš atsakovo V. S. 1 000 Lt (vieną tūkstantį Lt) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 3. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. ieškovai kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydami nustatyti... 6. Atsakovas V. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi... 7. Vilniaus r. apylinkės teismas 2009-05-05 sprendimu patikslintą ieškinį... 8. nustatė atsakovų V. B., J. B., S. J., V. S., V. S., M. L., N. P., L. P., J.... 9. priteisė ieškovams Ž. N. ir D. N. iš atsakovų V. B., J. B., S. J., V. S.,... 10. panaikino, sprendimui įsiteisėjus, 2008-05-23 Vilniaus rajono apylinkės... 11. Apeliacinis skundas atmetamas.... 12. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 13. Apeliantas savo apeliacinio skundo skirsnyje Dėl servituto nustatymo... 14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovams priklausantis netaisyklingo... 15. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tai, kad iki atsakovai 2006-07-15 valstybinės... 16. Esminis apeliacinio skundo argumentas – nesutikimas su teismo išvada, jog... 17. Pagal teismų praktikoje suformuotas nuostatas, nustatant žemės sklypo... 18. Kitas esminis tokios kategorijos bylų aspektas – servituto atlygintinumo... 19. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų,... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str.,... 21. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti... 22. Priteisti ieškovui Ž. N. iš atsakovo V. S. 1 000 Lt (vieną tūkstantį Lt)...