Byla 2A-238/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Violetai Drėmienei, Jūratei Lajauskienei, dalyvaujant ieškovui R. A. , jo atstovui advokatui Benediktui Paulauskui, atsakovo atstovei A. N. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1901-45/2007 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams A. V. , 453-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialui, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 33 notarų biuro notarei P. J. dėl pažymos pripažinimo negaliojančia, nuosavybės teisių į butą pripažinimo, teisinės registracijos panaikinimo, testamento pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas R. A. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė pripažinti negaliojančia 1996 m. birželio 1 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 124 pažymą Nr. 24; pripažinti R. A. nuosavybės teisę į butą ( - ); panaikinti minėto buto teisinę registraciją V. A. vardu; pripažinti negaliojančiu 2002 m. kovo 13 d. oficialųjį testamentą.

4Ieškovas nurodė, jog jo tėvas V. A. buvo priimtas į 124 Gyvenamųjų namų kooperatyvą (toliau tekste kooperatyvas) ir jam buvo skirtas butas adresu ( - ). Kooperatyvo 1989 m. rugpjūčio 7 d. susirinkimo nutarimu V. A. buvo paskirtas butas ( - ), o ieškovas buvo priimtas į kooperatyvą ir jam paskirtas butas ( - ). Tuo metu galioję teisės aktai neleido asmeniui turėti dviejų kooperatinių butų. Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto 1989 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 279 buvo atvirtintas kooperatyvo susirinkimo sprendimas ir ieškovas tapo kooperatyvo nariu, jam buvo paskirtas butas ( - ) ir išduotas buto orderis. Į orderį buvo įrašyti asmenys: R. A. , D. E. A., Ž. A. , R. V. , A. V. . Taip pat ieškovas nurodė, jog 1989 m. spalio 7 d. raštu ieškovo tėvas V. A. gimimo dienos proga perleido butą ( - ) sūnui ieškovui R. A. , o ieškovas dovaną priėmė, tokiu būdu ieškovui faktiškai buvo perleistas pajus kooperatyve. 1996 m. vasario 13 d. kooperatyvas buvo perregistruotas į 453-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją. Butas ( - ) buvo įregistruotas V. A. vardu remiantis 1995 m. birželio 1 d. kooperatyvo pažyma Nr. 24. Ši pažyma Nr. 24 yra neteisėta, nes, V. A. perleidus pajų ir kooperatyvo nariu tapus ieškovui, kooperatyvas neturėjo teisės išduoti tokios pažymos V. A. vardu. VĮ Registrų centras neteisėtai įregistravo ginčo butą V. A. verdu. V. A. vienu metu pateikė dvi pažymas dėl butų ( - ) ir ( - ) teisinės registracijos, todėl VĮ Registrų centras privalėjo patikslinti duomenis, nes V. A. galėjo įregistruoti tik vieną butą. V. A. 2002 m. kovo 13 d. oficialiu testamentu butą ( - ) paliko dalimis vaikaičiui A. V. ir R. A. . Kadangi pažyma Nr. 24, kuria V. A. įgijo nuosavybės teises į ginčo butą yra neteisėta, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu testamentas bei panaikinta teisinė ginčo buto registracija V. A. vardu. Ieškovas apie pažymą Nr. 24 ir testamentą sužinojo 2006 m. rugsėjo 11 d., todėl ieškinio senaties termino nepraleido.

5Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad CK 131 straipsnis nustato, kad turtas įgytas sutuoktinių santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu jis buvo įformintas. Nėra ginčo, jog kooperatinis butas, esantis ( - ) nuo jo perdavimo momento (1971 m. rugsėjo 10 d.) įgytas ieškovo tėvo V. A. vardu jam gyvenant santuokoje su žmona Brone. Ieškovo ginčijama 1995 m. birželio 1d. pažyma Nr. 24, kooperatyvas Nr. 124 patvirtino faktą, jog V. A. už kooperatinį butą pajų sumokėjo 1986 metais. Lietuvos Respublikos 1990 m. spalio 16 d. įstatymu Nr. I-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ buvo pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai (neteko galios Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280) bei papildytas Butų kodeksas (neteko galios nuo 1998 m. birželio 16 d.) reglamentavo kooperatyvo narių teises. Kooperatyvo nariui buvo suteikta galimybė tapti buto savininku. Iki šių teisės normų priėmimo kooperatyvo nario nuosavybė buvo tik pajiniai įnašai, o butas, kurio jis naudojosi, priklausė kooperatyvui (Įstatų 18,26 p.). Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, sumokėjęs pajų už butą, tampa jo savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Todėl V. A. , 1986 metais sumokėjęs visą buto kainą, tapo šio buto savininku. Ieškovo ginčijama pažyma buvo išduota pristatyti į inventorizacijos biurą nuosavybės teisei registruoti. V. A. nuosavybės teisę į nurodytą butą įregistravo 1995 m. birželio 1 d. Išrašas iš 124 kooperatyvo protokolo tvirtina faktą, jog 1989 m. rugpjūčio 30 d. buvo patenkintas R. A. prašymas priimti jį į kooperatyvo narius, tačiau ieškovas nepateikė teismui įrodymų , jog jis, o ne jo tėvas V. A. yra išmokėjęs pajų ir pagal įstatymą tapo ginčo buto savininku. Dėl šių aplinkybių teismas nepripažino ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo fakto.

6AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ archyvo duomenimis ginčo buto atsiskaitymo knygelė laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2006 m. spalio 30 d. buvo išduota mokėtojo R. A. vardu. Tačiau, teismo nuomone, komunalinių mokesčių mokėjimo faktas nesukuria nuosavybės teisių į butą. Ieškovui buvo žinoma, jog ginčo butas dovanojimo sutartimi buvo perleistas jo seseriai R. V. ir jo tėvai V. A. bei motina B. A. ginčo bute nuo 1995 m. negyveno. V. A. vardu surašytą 1989 m. spalio 7 d. susitarimą gimimo dienos proga perleisti butą ieškovui, teismas laikė nesukeliančiu jokių teisinių pasekmių, nes nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, sudaryta nesilaikant privalomos notarinės formos, t.y. yra niekinė (CK 255 st. 1964 m.). 1989 m. spalio 7 d. ranka rašytą buto perleidimo raštą teismas įvertino kaip V. A. priklausančio buto naudojimosi tvarkos nustatymą tarp šeimos narių, tačiau nesukuriančiu nuosavybės teisių ieškovui. Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistravęs nuosavybės teisių ir nuo 1989 m. spalio 7 d. praleido įstatymo nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Dėl šių aplinkybių teismas atmetė ieškinį.

7Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 6 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovui 1770 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, jog atsakovas A. V. advokatui sumokėjo 1770 Lt, dokumentus, patvirtinančius išlaidų dydį, pateikė kartu su atsiliepimu, todėl teismas priteisė reikalaujamą sumą.

8Ieškovas R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą bei papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

91. Teismas taikė ne tą įstatymą, nes privalėjo taikyti Butų kodeksą, Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdinių įstatų nuostatas ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. V. A. į kooperatyvą buvo priimtas ir jam paskirtas butas ( - ). Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo įgaliotinių susirinkimo 1989 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu, kurį 1989 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 279 patvirtino Vilniaus miesto Tarybos vykdomasis komitetas, V. A. buvo paskirtas kitas butas tame pačiame name - ( - ), o ieškovui ir jo šeimai atiteko buvęs tėvo butas – ( - ). Ieškovo tėvas galėjo gauti kitą butą tik perleidęs pajų kitam asmeniui, todėl pajus buvo perleistas ieškovui, o butas ( - ) buvo grąžintas kooperatyvui, kuris vėliau jį perdavė ieškovui. Kadangi ginčijamas butas buvo perduotas ieškovui, todėl pažyma Nr. 24 patvirtinanti, jog V. A. gyvena ( - ), yra išduota neteisėtai ir naikintina.

102. Ginčijamoje pažymoje Nr. 24 neįvardinti ją pasirašę asmenys, todėl jos pagrindu negalėjo būti registruojamos daiktinės teisės į ginčijamą butą. Pažyma Nr. 24 nebuvo nustatytos formos, neturėjo privalomų rekvizitų, todėl yra neturi juridinės galios. Be to, kooperatyvo pirmininkas išduodamas ginčijamą pažymą Nr. 24, turėjo įsitikinti, jog butas ( - ) tebepriklauso V. A. , tačiau to nepadarė.

113. Ieškovas apie tai, jog butas ( - ) įregistruotas tėvo vardu pažymos Nr. 24 pagrindu ir paliktas testamentu, sužinojo 2006 m. rugsėjo 11 d., todėl ieškinio senaties termino nepraleido.

124. Teismas nepagrįstai papildomame sprendime nurodė, jog išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinantys dokumentai pateikti kartu su atsiliepimu, nes tuo metu buvo pateikta tik sąskaita, o apmokėjimą patvirtinantys dokumentai pateikti tik 2007 m. gruodžio 6 d. Todėl teismas negalėjo priteisti šių išlaidų. Be to, atsižvelgiant į tai, jog byla nesudėtinga, pateiktas tik vienas procesinis dokumentas, teismas priteisė per daug atstovavimo išlaidų.

13Atsakovas A. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14Apeliacinis skundas tenkintinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

16Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str.).

17Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialines teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.

18Iš gyvenamųjų namų kooperatyvo Nr. 124 įgaliotinių susirinkimo 1989 m. rugpjūčio 30 d. protokolo Nr. 7 išrašo (1 t., b.l. 42), Vilniaus m. LDT VK 1989 m. lapkričio 13 d. išduoto gyvenamosios patalpos orderio Nr. 025293 (1 t., b.l. 41) matyti, kad ieškovas buvo priimtas į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 124 narius ir jam skirtas butas, esantis ( - ), Vilniuje ir naudotis šiuo butu ieškovui buvo išduotas orderis. Toks buto suteikimas atitiko tuo metu galiojusio Butų kodekso 115 straipsnio reikalavimus. Ieškovo tėvui V. A. buvo skirtas butas Nr. 51 tame pačiame name ir gyvenamųjų namų statybos kooperatyve. V. A. ir jo žmona B. A. pasirašė įsipareigojimus (1 t., b.l. 15, 22) išsikelti iš buto Nr. 21 ir šiuos įsipareigojimus įvykdė. V. A. buvo išduotas orderis į butą Nr. 51.

191989 m. galiojusiose butų suteikimo įstatymuose buvo įvirtinta imperatyvi nuostata, kad tas pats asmuo gali turėti teisę naudotis tik viena gyvenamąja patalpa (Butų kodekso 10, 109 str.). Ieškovą priėmus į gyvenamųjų namų kooperatyvą ir paskyrus jam butą Nr. 21, o V. A. paskyrus naudotis butu Nr. 51, pastarasis prarado teises visas teises naudotis butu Nr. 21 ir įgijo teisę reikalauti grąžinti už šį butą sumokėtus pajinius įnašus.

20V. A. 1989 m. spalio 7 d. rašytame rašte (1 t., b.l.23) nurodo, kad „gimimo dienos proga perleidžiu butą ( - ) su visais komunaliniais mokesčiais, kadangi pats išeinu gyventi į 51 butą. Tai liudija kooperatyvo įgaliotinis E. B. .“ Raštą pasirašė V. A. ir ieškovas.

21Nors rašte nurodoma, kad perleidžia butą, tačiau pagal tuo metus galiojusius įstatymus kooperatyvo narys turėjo teisę tik į sumokėtus pajinius įnašus, o ne nuosavybės teises į butą. Todėl nors rašte V. A. nurodo, kad dovanoja butą, faktiškai buvo norima padovanoti jo sumokėtus pajinius įnašus. Pajinių įnašų perleidimui (pardavimui, dovanojimui) įstatymai nesustatė specialios sutarties formos. Be to, pajinius įnašus už butą galėjo įnešti tik kooperatyvo narys, kuriam tas butas paskirtas naudotis. Vertindama šias aplinkybes kolegija sprendžia, kad minėtas V. A. raštas vertintinas kaip pajų dovanojimo sutartis, kuria V. A. padovanojo pajinius įnašus ieškovui.

221990 m. spalio 16 d. įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnyje nustatyta, kad „gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už gyvenamąją patalpą, tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu.“ Sistemiškai aiškinant šį įstatymą darytina išvada, kad įstatymų leidėjas įtvirtino gyvenamųjų namų kooperatyvo nario, išmokėjusio pajų, nuosavybės teises ne į bet kokį kooperatyvui priklausantį butą, o tik į tą konkretų butą, kuriuo teisė naudotis suteikta tam kooperatyvo nariui. Todėl V. A. suteikus teisę naudotis butu Nr. 51, jis neteko teisės naudotis butu Nr. 21 ir atitinkamai jis neįgijo pagal įstatymą nuosavybės teisės į butą Nr. 21. Kadangi V. A. neteko teisių į butą Nr. 21, todėl Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas Nr. 124 neteisėtai jam išdavė ginčijamą 1995 m. birželio 1 d. pažymą Nr. 24, kurios pagrindu V. A. buvo įformintos nuosavybės teisės į butą Nr. 21. Kadangi minėta pažyma V. A. išduota nepagrįstai, todėl ji pripažintina negaliojančia. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 124 1995 m. birželio 1 d. pažyma Nr. 24 buvo pagrindas įregistruoti V. A. nuosavybės teises į butą ( - ). Panaikinus minėtą pažymą Nr. 24, išnyko V. A. nuosavybės teisių registravimo teisinis pagrindas, todėl naikintina teisinė registracija buto, esančio ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), V. A. .

23Ieškovo teigimu, jis visą laiką naudojosi butu, buvo kooperatyvo nariu, turėjo LDT VK išduotą orderį į butą Nr. 21, todėl nežinojo apie tai, kad 1995 m. į šį butą įformintos nuosavybės teisės V. A. . Apie tai jis sužinojo tik 2006 m. susipažinęs su V. A. 2002 m. kovo 13 d. testamentu. Toks paaiškinimas logiškas, atsakovo nepaneigtas, todėl kolegija vertina, kad ieškovas apie pažeistas teises sužinojo tik 2006 m., todėl ieškinio senaties terminas 1995 m. birželio 1 d. išduotai pažymai ginčyti nėra praleistas.

24Ieškovui esant kooperatyvo nariu ir turint nuosavybės teises į visiškai sumokėtus pajinius įnašus 1990 m. spalio 16 d. įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnio pagrindu jis pripažintinas turinčiu nuosavybės teises į butą, esantį ( - ).

25Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2002 m. kovo 13 d. oficialųjį testamentą. Testamentas yra vienašalis, rašytinis, testatoriaus sudarytas sandoris, kuriuo testatorius palieka savo turtą kitiems asmenims (CK 5.19 str. 1 d.). Pats testamentas teisinių padarinių nekilnojamojo daikto nuosavybės teisiniam statusui nesukuria. Pagal Nekilojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktą, CK 4.255 straipsnio 1 dalies 5 punktą, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą registravimo pagrindas yra paveldėjimo teisės liudijimas, o ne testamentas. Todėl nėra pagrindo patį testamentą pripažinti negaliojančiu ir ieškinys šioje dalyje atmestinas.

26Ieškovas prašė priteisti 2 000 Lt atstovavimo išlaidų (1 t., b.l. 148). Sutinkamai su teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau tekste - Rekomendacijos) prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija rekomenduojamos Rekomendacijoje sumos. Ieškovo ieškinio tikslas buvo įgyti nuosavybės teises į ginčo butą, testamento ginčijimas savarankiško tikslo neturėjo, todėl ieškinio atmetimas šioje dalyje bylinėjimosi išlaidų paskirstymui neturi įtakos. Ieškovas atsakovais patraukė 543-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją, VĮ Registrų centrą ir A. V. . Atsakovas VĮ Registrų centras jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko, jis atliko veiksmus, kuriuos pagal įstatymą privalėjo atlikti. Šio atsakovo veiksmai rėmėsi kito atsakovo neteisėtai išduota pažyma, kurios teisėtumo negalėjo patikrinti šis atsakovas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo VĮ registrų centras nepriteistinos. Dėl to ieškovui iš atsakovų 543-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ir A. V. priteistina 2 000 Lt (CPK 98 str.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

27Ieškovas sumokėjo 5 120 Lt (1 t., b.l. 2-3,107) žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme ir 5 120 Lt (2 t., b.l. 2) apeliacinės instancijos teisme. Patenkinus ieškinį ieškovui priteistinos turėtos 10 240 Lt išlaidos žyminiam mokesčiui byloje sumokėti, o taip pat kitos bylinėjimosi išlaidos 395,68 Lt (1 t., b.l. 147-179; CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.) iš atsakovų 543-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ir A. V. .

28Byloje buvo 56,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b.l. 1), pirmosios instancijos teisme ir 6,75 Lt (2 t., b.l. 17) išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, - 63,45 Lt priteistinos iš atsakovų 543-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ir A. V. valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 92 str.).

29Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškinį tenkinti iš dalies.

31Pripažinti negaliojančia Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 124 1995 m. birželio 1 d. pažymą Nr. 24.

32Panaikinti buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją V. A. (a/k ( - ) vardu.

33Pripažinti ieškovui R. A. (a/k ( - ) nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ).

34Ieškinio dalį, kuria ieškovas reikalavo pripažinti negaliojančiu testamentą, atmesti.

35Priteisti ieškovui R. A. (a/k ( - ) iš atsakovų 543-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (į/k 125119173) ir A. V. (a/k ( - ) po 6317,84 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus septyniolika litų ir 84 ct) bylinėjimosi išlaidų bei po 31,73 Lt (trisdešimt vieną litą ir 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.