Byla 2A-451/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Danutės Milašienės (pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Andriui Juoniui, atsakovo atstovams Astai Martišienei, Vaidutei Raišytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Viteva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-960-51/2007 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Viteva“ ieškinį atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas BUAB ,,Viteva“ ieškiniu prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI) 2005 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 7-4-27 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) 2005 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 69-149; 2) atstatyti BUAB „Viteva“ Mokesčių administravimo įstatymo (toliau- MAĮ) 87 straipsnio 13 dalyje nustatytą terminą į mokestinės permokos grąžinimą; 3) įpareigoti VMI atlikti ar inicijuoti pakartotinį 1998-1999 metais UAB „Viteva“ mokėtinų mokesčių patikrinimą ir, įvertinus ištaisytas pastebėtas klaidas apskaitoje, priimti naują sprendimą.

4Ieškovas nurodė, kad 2004 m. gruodžio mėnesį BUAB „Viteva“ pateikė Vilniaus apskrities VMI patikslintas buhalterines deklaracijas ir apyskaitas, buhalterinę pažymą bei jų pagrindu prašymą grąžinti susidariusią PVM permoką. 2005 m. vasario mėn. Vilniaus apskrities VMI priėmė sprendimą negrąžinti mokesčio permokos, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 91 straipsnio 10 dalimi ir MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi. Ieškovas atsakovui Vilniaus apskrities VMI pateikė raštą, kuriuo prašė pakartotinai peržiūrėti 2004 m. gruodžio mėnesį pateiktą prašymą, kadangi Vilniaus apskrities VMI neatsižvelgė į papildomai pateiktus dokumentus – prašymą patikslinti 1998-1999 m. pelno nuostolio apyskaitos ataskaitas, įvertinant išrašytas debetinę ir kreditinę sąskaitas. Vilniaus apskrities VMI 2005 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą Nr. 7-4-27 negrąžinti BUAB „Viteva“ 202 271 Lt PVM skirtumo. Ieškovui apskundus Vilniaus apskrities VMI sprendimą VMI, pastaroji 2005 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 69-149 atmetė ieškovo skundą.

5Ieškovo teigimu, ūkinės operacijos, už kurias buvo permokėtas BUAB „Viteva“ reikalaujamas grąžinti PVM, realiai neįvyko. Ieškovas nurodė, kad 1998 m. balandžio 28 d. tarp UAB „Baltijos statyba“ ir AB „Paminklų restauravimo institutas“ buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl pastarajam priklausančių pastatų, esančių Vilniuje, Žemaitijos g., restauravimo. UAB „Baltijos statyba“ ir UAB „Viteva“ sudarė pastato renovacijos finansavimo ir pastato nuosavybės perdavimo sutartį bei kartu su AB „Paminklų restauravimo institutas“ sudarė papildomą susitarimą prie 1998 m. balandžio 28 d. sutarties, pagal kurį faktiškai atlikti rekonstrukcijos darbus įsipareigojo UAB „Baltijos statyba“, o juos finansuoti – UAB „Viteva“. Papildomu susitarimu buvo susitarta, kad vieno iš pastatų nuosavybės teisė bus perduota UAB „Viteva“. UAB „Baltijos statyba“ už pastato rekonstrukcijos darbus išrašė UAB „Viteva“ atitinkamas sąskaitas, kurias ieškovas apmokėjo. Užbaigus rekonstrukcijos darbus, UAB „Baltijos statyba“ pastatą, esantį Vilniuje, Žemaitijos g. 11, 1998 m. gruodžio 8 d. bei 1998 m. gruodžio 30 d. sutartimis pardavė UAB „Viteva“. Dėl UAB „Viteva“ nepatyrimo, ji 1998 m. gruodžio 31 d. išrašė sąskaitą-faktūrą GAB Nr. 4168256 AB „Paminklų restauravimo institutas“ 1 326 000 Lt sumai, o AB „Paminklų restauravimo institutas“ tą pačią dieną išrašė ieškovui sąskaitą-faktūrą LAD Nr. 4887497 tai pačiai sumai. Šiomis sąskaitomis-faktūromis buvo dokumentuotos sutartimis neaptartos ir realiai neįvykusios ūkinės operacijos, todėl šios sąskaitos-faktūros neturėjo juridinės galios. Šios sąskaitos-faktūros buvo anuliuotos, išrašius 2004 m. lapkričio 3 d. debetinę sąskaitą VIT Nr. 0001 ir kreditinę sąskaitą VIT Nr. 0002. Vilniaus apskrities VMI 2000 m. atliko BUAB „Viteva“ 1997 m. lapkričio 20 d. – 2000 m. balandžio 30 d. laikotarpio mokesčių apskaičiavimo patikrinimą, todėl jau 2000 m. Vilniaus apskrities VMI privalėjo informuoti ieškovą apie tai, kad jo apskaitoje esantys kai kurie buhalterinės apskaitos dokumentai atspindi neįvykusias ūkines operacijas, iškreipia įmonės įsiskolinimus valstybei. Atsakovai, nustatę faktą, kad apskaitos dokumentuose nurodyta faktinė situacija realiai neįvyko, sąskaitas-faktūras privalėjo ex officio pripažinti neturinčiomis juridinės galios ir ieškovo įsiskolinimą valstybei skaičiuoti taip, lyg šių sąskaitų apskritai nebūtų. Ieškovui kreiptis į atsakovus dėl mokesčio permokos įstatymų nustatytais terminais sutrukdė svarbios priežastys – valstybinės institucijos nuo 2000 m. pabaigos iš ieškovo nuolat paimdavo ir tikrindavo buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl ieškovas objektyviai negalėjo parengti ir pateikti prašymą dėl permokėto PVM grąžinimo. Be to, įmonei 2002 m. gruodžio 23 d. buvo iškelta bankroto byla, o bankroto bylos dokumentai administratoriui buvo perduoti 2003 m. kovo mėn. pabaigoje, vėliau dokumentai buvo perduoti Kauno miesto VPK Tardymo valdybai, grąžinti bankroto administratoriui tik 2004 m. birželio 3 d. Todėl, ieškovo nuomone, terminas turi būti atnaujintas. Negrąžinant BUAB „Viteva“ priklausančios permokos, pažeidžiami jos kreditorių interesai, todėl būtina atlikti pakartotinį 1998-1999 m. UAB „Viteva“ mokėtinų mokesčių patikrinimą ir pripažinti ieškovo teisę į mokestinės priemokos gavimą. Atsakovų argumentai, kad mokestinis ginčas buvo išspręstas administraciniame teisme, nėra pagrįsti, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gruodžio 22 d. nutartimi tarp tų pačių subjektų užbaigtas skirtingas mokestinis ginčas nuo to, kuris yra nagrinėjamas šioje byloje.

6Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą atnaujinti ieškovui terminą reikalauti mokestinės permokos grąžinimo, kadangi jau 2000 m. atlikto ieškovo veiklos mokestinio patikrinimo metu buvo žinoma, kad ieškinyje minimomis 1998 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitomis faktūromis buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos. Teismas taip pat nurodė, kad ta aplinkybė, kad UAB ,,Viteva“ buvo iškelta bankroto byla ir klausimą dėl PVM permokos grąžinimo pradėjo spręsti bankroto administratorius, nenutraukia MAĮ nurodyto termino mokestinei permokai grąžinti skaičiavimo eigos ir negali būti pagrindu šį terminą atnaujinti. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo argumentą dėl pakartotinio patikrinimo inicijavimo būtinumo MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi patikrinimo metu buvo žinoma apie 1998 m. PVM sąskaitų faktūrų išrašymo aplinkybes.

7Ieškovas BUAB ,,Viteva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą, ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

81. Teismas padarė procesinius pažeidimus: nepasisakė dėl vieno iš ieškinio reikalavimų – prašymo panaikinti ginčijamus mokesčių administratorių sprendimus (CPK 329 str.), netinkamai traktavo ieškovo procesiniuose dokumentuose suformuluotą ieškinio dalyką, eliminuodamas iš jo klausimą dėl PVM permokos realaus egzistavimo dėl to, kad šioje byloje kilęs ginčas yra neturtinio pobūdžio, neištyrė ir neįvertino ieškovo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimų teisme metu išsakytų argumentų dėl turinio viršenybės prieš formą principo taikymo būtinumo, viešojo intereso šioje byloje gynimo, nors šie argumentai sudarė svarbiausią dalies ieškinio reikalavimų pagrindą. Ieškovo manymu, neišsamus bylos aplinkybių ir ieškovo reikalavimų įvertinimas turėjo esminės įtakos sprendimo priėmimui, todėl pirmosios instancijos sprendimas naikintinas.

92. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neturi pagrindo prašyti inicijuoti pakartotinį mokestinį patikrinimą MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu dėl to, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis ir nežinomomis 2000 m. birželio 9 d. Vilniaus apskrities VMI patikrinimo akto surašymo metu. Ieškovo nuomone, naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos ne ieškovui, o mokesčių administratoriui, todėl jos gali turėti įtaką ankstesnio patikrinimo rezultatams.

103. Teismas nepagrįstai netaikė turinio viršenybės prieš formą principo. Remiantis MAĮ 69 straipsnio 2 dalimi, šis principas turi būti vienodai taikomas tiek mokesčių mokėtojo, tiek mokesčių administratoriaus veiklai. Esant daugeliui ieškovo reikalavimų materialia prasme pagrįstumo patvirtinimų, formalus MAĮ nustatyto termino praleidimas negali būti pagrindu užkirsti kelią atstatyti teisingumą ir apginti tiek bankrutuojančios UAB ,,Viteva“, tiek daugelio jos kreditorių teisėtus interesus.

114. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra svarbių priežasčių įstatymų nustatytam terminui atnaujinti. Ieškovo manymu, tai, kad skundžiant 2000 m. birželio 9 d. patikrinimo aktą dėl įvairių subjektyvių priežasčių nebuvo keliamas klausimas dėl PVM permokos grąžinimo, neturėjo užkirsti kelio ateityje kelti kitos rūšies mokestinį ginčą – ne dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio dokumento (kuris buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gruodžio 22 d. nutartimi, tačiau dėl atsisakymo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (MAĮ 2 str. 20 d.). Teismas neatsižvelgė į objektyvias ieškovo nurodytas aplinkybes – tai, kad jau 2000 m. pabaigoje (3 m. prieš pasibaigiant terminui) valstybinės institucijos nuolat paimdavo ir tikrindavo UAB ,,Viteva“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tuo metu įmonė buvo jau buvo susidūrusi su rimtomis finansinėmis problemomis, Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 31 d. nutartimi UAB ,,Viteva“ buvo iškelta bankroto byla, o nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. birželio 3 d. įmonės buhalterinius dokumentus buvo paėmusi Kauno m. VPK Tardymo valdyba. Visos šios aplinkybės objektyviai neleido nei tuometiniam UAB ,,Viteva“ vadovui, nei BUAB ,,Viteva“ bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo pasinaudoti įstatymo nustatyta galimybe pareikšti reikalavimą dėl mokestinės permokos grąžinimo per įstatyme nustatytą terminą.

12Atsakovas Valstybės mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad MAĮ 87 straipsnyje nėra numatyta galimybė atnaujinti praleistą prašymo dėl permokos grąžinimo padavimo terminą, šia teisės norma yra reguliuojama tai, kokio senumo permoka apskritai gali būti grąžinama.

13Atsakovas Vilniaus apskrities VMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad MAĮ 118 straipsnis netaikytinas, nes mokestinis ginčas buvo išspręstas teisme, galutinį sprendimą priėmė ne mokesčių administratorius, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

14Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

15Ieškovas pareiškė tris reikalavimus: panaikinti Vilniaus apskrities VMI 2005 m. vasario 1 d. sprendimą negrąžinti 202 271 Lt PVM permokos; panaikinti VMI prie Finansų ministerijos 2005 m. gegužės 27 d. sprendimą ,,Dėl UAB ,,Viteva“ skundo“; įpareigoti VMI prie Finansų ministerijos atlikti ar inicijuoti pakartotinį 1998-1999 metų UAB ,,Viteva“ mokėtinų mokesčių patikrinimą, įvertinus klaidas apskaitoje, ir priimti naują sprendimą.

16Vilniaus apskrities VMI 2005 m. vasario 1 d., vadovaudamasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 10 dalimi bei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkis praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojant atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d. (b. l. 95), priėmė sprendimą Nr. 7-4-27 negrąžinti (neįskaityti) ieškovui 202 271 Lt mokesčio permokos (b. l. 95). VMĮ prie Finansų ministerijos 2005 m. gegužės 27 d. priėmė analogišką sprendimą PVM permokos negrąžinti.

17Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus. Taigi ši įstatymo norma nustato laikotarpį, už kurį galima apskaičiuoti arba perskaičiuoti mokestį. Šioje normoje taip pat numatyta, kad laikotarpio, už kurį galima apskaičiuoti arba perskaičiuoti mokesčius, pradžia skaičiuojama atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d. Ieškovas nurodo, kad PVM permoka susidarė už 1998 metus. Perskaičiuoti mokestį jis pradėjo 2004 m. lapkričio 3 d. Tai reiškia, kad laikotarpio pradžia pradedama skaičiuoti atgal nuo 2004 m. sausio 1 d. ir taip skaičiuojant, penkerių metų laikotarpis, už kurį galima perskaičiuoti PVM mokestį, baigiasi 1999 metais. Iš to seka, kad už 1998 metus PVM perskaičiuoti negali nei ieškovas (mokesčio mokėtojas), nei mokesčio administratorius.

18Mokesčio administravimo įstatymo 87 straipsnio 13 d. nustatyta, už kokį laikotarpį susidariusi mokesčio permoka gali būti grąžinama ir nuo kada pradedama skaičiuoti laikotarpio pradžia. Šia teisės norma nustatyta, kad mokesčio mokėtojui gali būti grąžinama (įskaitoma) mokesčio permoka, susidariusi ne anksčiau kaip per einamuosius ir prieš juos einančius penkis kalendorinius metus. Laikotarpio, už kurį grąžinama susidariusi mokesčio permoka, pradžios nustatymas priklauso nuo to, ar įskaitymą atlieka mokesčių administratorius, ar permoką prašo grąžinti (įskaityti) mokesčio mokėtojas. Jeigu prašymą pareiškė mokesčio mokėtojas, tai termino pradžia pradedama skaičiuoti nuo prašymo pateikimo dienos. Ieškovas prašymą mokesčių administratoriui pateikė 2004 m. gruodžio 30 d. (b. l. 91, t. 1). Tai reiškia, kad laikotarpis, už kurį galima grąžinti susidariusią mokesčio permoką (šiuo atveju ieškovas prašo grąžinti susidariusią PVM permoką), yra 2004 m. gruodžio 30 d. – 1999 m. gruodžio 30 d. Tuo tarpu ieškovas nurodo, kad permoka, kurią jis prašo grąžinti, susidarė 1998 metais. Tačiau už 1998 metų laikotarpį pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 13 d. nuostatas PVM permoka negali būti grąžinama.

19Apeliantas nurodo, kad Mokesčių administravimo įstatymas nenustato praleisto termino atnaujinimo tvarkos, CPK 576 straipsnis nenustato terminų atnaujinimo pagrindų sąrašo, todėl, jo manymu, reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 patvirtinta Lietuvos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga. Taigi, ieškovo manymu, sprendžiant šį mokestinį ginčą, turi būti taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senaties termino atnaujinimą. Su šiais ieškovo argumentais negalima sutikti. Mokestiniai santykiai yra reglamentuojami specialiais teisės aktais, kurie iš esmės skiriasi nuo privatinių teisės santykių reglamentavimo. Turtiniai santykiai, susiję su mokesčių valstybei mokėjimu, atsiranda valstybei įgyvendinant valdžios funkcijas. Mokestiniams teisiniams santykiams yra būdingas valdžios ir pavaldumo principas. Tokie santykiai priklauso viešojo administravimo sričiai ir yra reglamentuojami viešosios teisės normomis. Pagal CK 1.1 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką mokestiniams santykiams CK normos gali būti taikomos, kai mokestinių santykių nereglamentuoja viešosios teisės normos arba CK įsakmiai nurodytais atvejais. Šiuo atveju nėra būtinybės taikyti CK normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, nes šį klausimą tiesiogiai reglamentuoja viešosios teisės normos. Pagal Mokesčių administravimo įstatymą mokesčių administratorius nustato laikotarpį, už kurį galima mokesčius apskaičiuoti, perskaičiuoti ir grąžinti (įskaityti) mokesčio mokėtojui valstybei permokėtus mokesčius. Šis įstatymas taip pat nustato šio laikotarpio skaičiavimo tvarką, t. y. nuo kada pradedama skaičiuoti laikotarpio pradžia. Kaip minėta, tuo atveju, kai prašymą pateikia mokesčio mokėtojas, laikotarpio pradžia pradedama skaičiuoti nuo prašymo pateikimo dienos (Mokesčių administravimo įstatymo 87 str. 13 d.). Tuo tarpu termino, per kurį mokesčio mokėtojas turi teisę pateikti prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką, įstatymas nenustato. Tačiau šis įstatymas riboja laikotarpį, už kurį galima grąžinti permoką. Mokesčio permoka, kuri yra susidariusi už įstatymu nustatyto laikotarpio ribos, yra negrąžinama (neįskaitoma). Tai reiškia, kad mokesčio mokėtojas netenka teisės į mokesčio permoką (įskaitymą), kuri susidarė už įstatymu nustatyto laikotarpio ribų, t. y. išnyksta pati mokesčio mokėtojo subjektyvi teisė. Taigi, Mokesčių administravimo įstatymas tiesiogiai reglamentuoja mokestinius teisinius santykius, susijusius su mokesčio permokos grąžinimu, todėl ieškovo prašymas - sprendžiant šį mokestinį ginčą taikyti CK normas, reglamentuojančias ieškinio senaties atnaujinimą, yra nepagrįstas, juolab, kad Mokesčių administravimo įstatymu nustatytas ne terminas pateikti prašymą dėl mokesčio permokos grąžinimo, o laikotarpis, už kurį galima grąžinti permoką.

20Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimų panaikinti Vilniaus apskrities VMĮ bei VMĮ prie Finansų ministerijos sprendimus, kuriais atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą grąžinti PVM permoką.

21Ieškovas reikalavimą įpareigoti centrinį mokesčių administratorių inicijuoti atlikti 1998-1999 metų mokėtinų mokesčių patikrinimą grindžia tuo, kad, mokesčių administratoriui atliekant patikrinimą, nebuvo žinoma aplinkybė, jog pagal 1999 m. gruodžio 12 d. ieškovo išrašytą 1 326 000 Lt sąskaitą faktūrą GAB-4168256 bendrovei ,,Paminklų restauravimo institutas“ ir bendrovės ,,Paminklų restauravimo institutas“ tą pačią dieną išrašytą sąskaitą faktūrą LAD-4887497 tai pačiai sumai ūkinės operacijos neįvyko, todėl ieškovas nepagrįstai yra sumokėjęs 202 271 Lt dydžio PVM.

22Ieškovas reiškia reikalavimą dėl pakartotinio patikrinimo, kad mokesčių administratorius patikrinimo aktu konstatuotų aplinkybę, jog ūkinės operacijos pagal minėtas sąskaitas faktūras faktiškai neįvyko ir tokiu būdu patikrinimo aktu būtų nustatyta, ieškovo manymu, susidariusi PVM permoka.

23Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, leidus centriniam mokesčio administratoriui, gali būti atliekamas pakartotinis patikrinimas dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį. Ieškovas nauja aplinkybe, kurios nežinojo mokesčių inspektorius, laiko tai, kad sąskaitos faktūros realiai faktinėje tikrovėje įvykusių ūkinių operacijų neatspindi, nes jų iš tikrųjų nebuvo. Atsakovai pozicijos, ar jiems buvo žinoma tokia aplinkybė, neišreiškė. Jų manymu atlikti pakartotinio patikrinimo jie nebeturi teisės, nes mokestinį ginčą galutinai išsprendė administracinis teismas. Pažymėtina, kad administracinis teismas nagrinėjo mokestinį ginčą tik dėl pelno mokesčio. PVM mokesčio pagrįstumo klausimas teismine tvarka nebuvo nagrinėtas, nes ieškovas nebuvo tokio reikalavimo pareiškęs. Todėl nepagrįstas VMĮ prie Finansų ministerijos sprendimo argumentas, kad mokestinį ginčą ir dėl PVM galutinai išsprendė teismas. Pagal mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 4 punktą pakartotinis patikrinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atliekamas, leidus centriniam mokesčių administratoriui. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia centriniam mokesčio administratoriui kompetenciją vertinti, ar aplinkybės yra naujos, nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir, ar jos gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Kaip matyti iš VMI prie Finansų ministerijos 2005 m. gegužės 27 d. sprendimo turinio, pakartotinio patikrinimo klausimas Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu spręstas nebuvo, o atlikti pakartotinį patikrinimą atsisakyta kitu pagrindu. Kadangi, kaip jau buvo pasakyta, atsisakymas atlikti pakartotinį patikrinimą tuo pagrindu, kad mokestinis ginčas pasibaigė administracinio teismo sprendimu, yra nepagrįstas, VMI prie Finansų ministerijos 2005 m. gegužės 27 d. sprendimo dalis dėl pakartotinio patikrinimo naikintina ir VMI prie Finansų ministerijos įpareigotina išspręsti ieškovo BUAB ,,Viteva“ prašymą atlikti pakartotinį patikrinimą Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti.

26Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2005 m. gegužės 27 d. sprendimą, panaikinti dalyje dėl įpareigojimo atlikti pakartotinį patikrinimą ir reikalavimą šioje dalyje iš dalies patenkinti. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2005 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 69-149 dalį, kuria nepatenkintas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Viteva“ prašymas atlikti pakartotinį patikrinimą, panaikinti. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos išspręsti ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Viteva“ prašymą atlikti pakartotinį patikrinimą Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

27Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. vasario 1 d. sprendimą, palikti nepakeistą.

28Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2005 m. gegužės 27 d. sprendimą dėl mokesčio permokos grąžinimo, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas BUAB ,,Viteva“ ieškiniu prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities... 4. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. gruodžio mėnesį BUAB „Viteva“ pateikė... 5. Ieškovo teigimu, ūkinės operacijos, už kurias buvo permokėtas BUAB... 6. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Ieškovas BUAB ,,Viteva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 8. 1. Teismas padarė procesinius pažeidimus: nepasisakė dėl vieno iš... 9. 2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neturi pagrindo prašyti... 10. 3. Teismas nepagrįstai netaikė turinio viršenybės prieš formą principo.... 11. 4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra svarbių priežasčių įstatymų... 12. Atsakovas Valstybės mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą... 13. Atsakovas Vilniaus apskrities VMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 14. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 15. Ieškovas pareiškė tris reikalavimus: panaikinti Vilniaus apskrities VMI 2005... 16. Vilniaus apskrities VMI 2005 m. vasario 1 d., vadovaudamasi Pridėtinės... 17. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 18. Mokesčio administravimo įstatymo 87 straipsnio 13 d. nustatyta, už kokį... 19. Apeliantas nurodo, kad Mokesčių administravimo įstatymas nenustato praleisto... 20. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 21. Ieškovas reikalavimą įpareigoti centrinį mokesčių administratorių... 22. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl pakartotinio patikrinimo, kad mokesčių... 23. Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta,... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti.... 26. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria... 27. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria... 28. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria...