Byla 2S-263-280/2011

1

2Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

3teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Birutės Jonaitienės,

4teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui V. M. , tretiesiems asmenims AB bankui Swedbank, H. S. M, G. M. , išvadą teikiančios institucijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, išvadą teikiančios institucijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir

Nustatė

5ieškovė A. M. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei santuokos metu įgyto turto padalinimo. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausi atsakovui naudotis gyvenamuoju namu adresu ( - ) bei prisiartinti prie ieškovės arčiau kaip per 100 metrų. Nurodė, kad atsakovas naudojasi bendru turtu, namuose vyksta išgertuvės. Kai atsakovas būna grįžęs iš užsienio, ieškovė nebegali įeiti į namus pasiimti savo ir vaiko daiktų. Šiai dienai būtiniausius daiktus yra pasiėmusi. Nurodė, kad tai yra bendras turtas, kuriame vyksta audringi vakarėliai. Sūnus lanko Velžio pradinę mokyklą ir kiekvieną rytą bei per pietus priversta važinėti pasiimti sūnų iš mokyklos. Mokykla yra šalia namo. Nurodė, kad atsakovas pastoviai ją seka, vaikšto ir važinėja prie jos darbo.

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-02-01 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Nurodė, kad santuokos nutraukimo esant sutuoktinių kaltei bylose, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti CK 3.65 str. nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, jų tarpe – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Tačiau prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovui prisiartinti prie ieškovės arčiau kaip per 100 metrų, CK 3.65 str. nenumatytas, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio draudimas praktiškai yra neįgyvendinamas, prašymą dėl jo taikymo atmetė. Konstatvo, kad šalys gyvena atskirai. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas adresu ( - ). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas ( - ), kuriame ji šiuo metu ir gyvena. Darė išvadą, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise valdant butą, kuriame ji su nepilnamečiu šiuo metu gyvena, o atsakovui jokio kito nekilnojamojo turto neturint, taip pat nesant pagrįstų duomenų, kad įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium neskyrimas gali lemti nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos siekiamam tikslui, todėl prašymą atmetė.

7Atskiruoju skundu ieškovė A. M. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-01 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Teigia, kad atsakovui nustačius apribojimus prisiartinti arčiau kaip 100 metrų, būtų užkirstas kelias jam padaryti fizinę ir neturtinę žalą, todėl teismas turėjo nagrinėti šį prašymą. Nurodo, kad atsakovas pastoviai dirba užsienyje ir retai atvažiuoja į Lietuvą. Gyvenamuoju namu atsakovas naudojasi grižus iš užsienio kaip girtuokliavimo vieta. Teigia, kad atsakovas gali gyventi pas savo tėvus. Nurodė, jog turi būti skirta naudotis namu jai, o atsakovui uždrausta juo naudotis. Nurodo, jog sūnus mokosi Velžyje, todėl yra nepatogu kiekvieną rytą vežti jį iš Panevėžio į Velžį, o namas yra už kelių šimtų metrų nuo mokyklos ir vaikas vienas gali nueiti ir pareiti iš mokyklos.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Jis kategoriškai neigia, jog vartoja smurtą prieš ieškovę, terorizuoja ir atlieka kitus priešingus teisei veiksmus. Ieškovė daugiau kaip prieš pusę metų pati savo noru bei iniciatyva išėjo gyventi į savo asmeninį butą. Šis išėjimas susijęs su kito vyro susiradimu, bet ne su smurto naudojimu. Ieškovė daugiau kaip pusę metų gyvena savo asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Jis didesnę laiko dalį praleidžia komandiruotėse, tačiau atėmus vienintelį gyvenamąjį plotą, grižus į Lietuvą neturėtų kur gyventi. Draudimas prisiartinti prie ieškovės ne tik nemotyvuotas, bet ir nelogiškas, nes tokiu būdu lieka neaišku, kokiu būdu atsakovas galės bendrauti su vaiku, jį pasiimti iš ieškovės bei jį grąžinti.

9Atskirasis skundas atmestinas ( CPK 337 str. 1 punktas, CPK 144 str. ).

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.

12Bylos nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus šiuo metu gyvena kartru su mama A. M. nuosavybės teise jai priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame Vilniaus g. 8-53, Panevėžyje. Bute vaikui yra skirtos visos reikalingos priemonės ūgdymui, lavinimui, laisvalaikiui, gyvenimo sąlygos yra geros. M. M. lanko Velžio gimnazijos antrą klasę. Apeliantė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad jos gyvenamajoji vieta kartu su nepilnamečiu sūnumi būtų nustatyta name esančiame Žemdirbių g. 21A, Velžio k., Panevėžio r., o atsakovo gyvenamosios vietos nenurodo. Nors atskirajame skunde apeliantė teigia, kad grižęs iš užsienio atsakovas girtuokliauja name, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo netinkamą elgesį naudojantis ginčo namu (CPK 178 straipsnis), kai atsakovas tai neigia. Be to, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas siekia su ieškove susitaikyti. Atsakovas kitos vietos gyvenimui neturi, dirba užsienyje. Nepilnamečio M. M. interesai nėra pažeisti, kadangi pasikeitus gyvenamąjai vietai nepilnametis eina į tą pačią mokyklą, 3 kambarių bute nepilnamečiui užtikrintos geros gyvenimo sąlygos, todėl tik pati ieškovė susiduria su nepatogumais. Antra vertus, kai sutuoktinis išvykęs, ji bei sūnus gali naudotis ir namu. Todėl kolegija, atsižvelgusi į virš išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad vaiko interesai nepažeidžiami, ieškovė susiduria su nepatogumais, bet ieškovė turi galimybę naudotis namu išvykus atsakovui, todėl nėra pagrįsto pagrindo uždrausti atsakovui naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienos ieškovės noras gyventi name su nepilnamečiu vaiku yra, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, neproporcinga ieškovės siekiamiems tikslams bei iš esmės tokia priemonė neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

13Apeliantė prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, t.y. uždrausti atsakovui prisiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų. Nors CK 3.65 str. 2 d. sąrašas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra baigtinis, tačiau prašant takyti laikinasias apsaugos priemones jos turi būti realiai įgyvendinamos. Ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pati nurodė, kad nežino, kaip galima įgyvendinti jos prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Nėra pakankamai duomenų apie tai, kad atsakovas V. M. specialiai ieškovę persekioja ir ją skriaudžia. Atsakovas dirba užsienyje, grįžta retai, ieškovė turi kitą butą, gali išvengti susitikimų su gryžusiu V. M. , jei šis būna nusiteikęs agresyviai, todėl prašomas draudimas nustatytomis aplinkybėmis nepagrįstas.

14Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė tinkamai, atskirojo skundo motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, kolegija,

Nutarė

16Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai