Byla 2A-481/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gabijos investicijos“ atstovui advokatui Viačeslavui Blaščiukui (Viačeslav Blaščiuk), viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gabijos investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2959-431/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gabijos investicijos“ ieškinį atsakovui M. Ž. (M. Ž. ) dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas UAB ,,Gabijos investicijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. Ž. (M. Ž. ) dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovo 202 500 Lt ieškovo patirtų nuostolių dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, 30 236 Lt materialinių palūkanų (5 proc. dydžio), skaičiuojamų nuo 2006 m. kovo 4 d. iki 2009 m. vasario 26 d., 98 475 Lt ieškovo patirtų nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. kovo 2 d. sudarė su atsakovu pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo 0,3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, adresu Pavilionių km., Vilniuje, už 1 350 000 Lt. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, ieškovas banko pavedimu pervedė atsakovui sutartyje nurodytą kainą. 2008 metų pabaigoje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus apskrities VMI) atliko ieškovo įmonėje mokesčių patikrinimą ir nustatė, kad atsakovas neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio, kuris pagal 2006 m. kovo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį yra 202 500 Lt. Ieškovas sutiko su Vilniaus apskrities VMI sprendimo išvadomis, sumokėjo priskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, 37 725,09 Lt delspinigių ir 60 750 Lt baudą, nes sumokėdamas sutarties kainą atsakovui, per klaidą neapskaičiavo gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų. Tačiau įvertinant tai, kad šio mokesčio mokėtojas yra atsakovas, o ieškovas pagal tuo metu galiojančias įstatymo nuostatas buvo tik mokestį išskaičiuojantis asmuo, atsakovas nepagrįstai praturtėjo ta sumokėtos kainos dalimi, kuri turėjo būti išskaičiuota ir sumokėta į valstybės biudžetą.

5Atsakovas M. Ž. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo aiškiai susitarta dėl pardavėjui mokėtinos kainos ir nebuvo jokių užuominų apie tai, kad pardavėjas turėtų mokėti kokius nors mokesčius.

6Vilniaus apygardos tesimas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė M. Ž. iš UAB „Gabijos investicijos“ 3 800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad CK 6.242 straipsnis nustato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Todėl šios normos taikymui būtina įrodyti atsakovo nesąžiningus veiksmus, kurių pagalba jis gavo atitinkamą sumą be teisinio pagrindo. Analizuodamas Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, teismas pažymėjo, kad sutartyje buvo aiškiai ir suprantamai nurodyta perleidžiamo žemės sklypo 1 350 000 Lt kaina, kurią pirkėjas privalėjo sumokėti pardavėjui, ir kurią pardavėjas pagrįstai tikėjosi gauti iš pirkėjo ir visa sutartyje nurodyta suma buvo pervesta į pardavėjo sąskaitą. Teismo nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą gauti šalių aptartą ir sutartyje nurodytą parduodamo žemės sklypo kainą. Teismas sprendė, kad kadangi sutartyje įvardintina būtent pirkėjo mokėtina pardavėjui suma ir nėra jokių susitarimų dėl mokėtinų mokesčių, išskyrus tai, jog sutarties notarinio tvirtinimo išlaidas apmoka pirkėjas, atsakovo suvokimas aiškinantis sutarties sąlygas, kad jis turi gauti už parduodamą žemę 1 350 000 Lt sumą yra suprantamas ir vertintinas kaip sąžiningas. Kadangi sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu šalys nesitarė dėl mokėtinų fizinių asmenų pajamų mokesčių bei apskritai šis klausimas nebuvo svarstomas, teismas darė išvadą, kad šalys susitarė tik dėl turto pardavimo kainos. Teismas pažymėjo, kad nei sutartis, nei sandorio sudarymo momentui galioję norminiai aktai nenumatė atsakovui pareigos iš gautos pardavimo kainos grąžinti pirkėjui dalį sumos, todėl neteisėti ieškovo teiginiai, kad atsakovas turėjo pareigą jau kitą dieną po visos sumos jam pervedimo grąžinti be pagrindo įgytą turtą mokėtino mokesčio dalyje, kai tuo tarpu atsakovui nebuvo jokio pagrindo manyti, kad dalis jo gautų už parduotą turtą pinigų atsakovui nepriklauso. Teismo nuomone, neįtikinamai atrodo ieškovo pozicija dar ir dėl to, kad susidariusią situaciją ieškovas sprendė ne iš karto po sutarties pasirašymo įvertinęs, kad per klaidą pervesti pinigai ne tam gavėjui, o praėjus trejiems metams ir tik po to, kai VMI priskaičiavo ieškovui delspinigius ir baudas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pačioje sutartyje (4.1 punkte) yra atskleista aplinkybė, kad turtą parduoda kaip fizinis asmuo, o ne asmuo vykdantis individualią veiklą, todėl apie pirkimo-pardavimo sandorio aplinkybes atsakovas informavo ieškovą tinkamai pagal sutarties sąlygas. Teismas kaip neteisėtą atmetė ieškovo argumentą, kad atsakovas turėjo žinoti, kad pajamos gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, jeigu jis įsigytas ne anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto perdavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, ir privalėjo informuoti apie savo mokestinę prievolę ieškovą. Ieškovas be atskiro atsakovo nurodymo privalėjo žinoti, kad jam, kaip juridiniam asmeniui, pirkusiam žemės sklypą iš fizinio asmens, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį teks prievolė sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį, todėl turėjo imtis priemonių, kad būtų su pardavėju aptarti ir į sutartį įrašyti žemės sklypo kainos dydžio klausimai, įvertinant pirkėjui tenkančią prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Teismas sprendė, kad gyventojų pajamų mokestį, kai turto pardavimo pajamos yra priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms ir apmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, privalėjo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti ieškovas, kaip išmokas išmokantis asmuo (juridinis vienetas). Todėl šiuo atveju, ieškovas, o ne atsakovas, turėjo atitinkamą pareigą atlikti tam tikrus veiksmus ir ieškovui, o ne atsakovui, tenka atsakomybė už tų pareigų neatlikimą. Teismo nuomone, ieškovas, sutikdamas su atsakovo prašoma parduodamo turto kaina, savalaikiai neįvertino Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo reikalavimų, todėl nesitarė su atsakovu dėl galimybės mažinti turto kainą mokėtino mokesčio valstybei suma. Teismas pažymėjo, kad sutarties projektą rengė ieškovas, kuris neneigė turėjęs nemažą patirtį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriuose, kai tuo tarpu atsakovui tai buvo pirmas tokio pobūdžio sandoris, todėl sutarties sąlygos neturi būti aiškinamos atsakovo nenaudai dėl paties ieškovo padarytos klaidos. Teismas akcentavo, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolius patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir rizika (CK 6.242 str. 3d.).

7Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Gabijos investicijos“ prašo šį teismo sprendimą panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą apeliantas grindžia tokiais argumentais:

81.

9Teismas be pagrindo atsisakė prijungti prie bylos teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmę turinčius dokumentus, atmetė ieškovo prašymą apklausti liudytoją. 2006 m. vasario 23 d. UAB „Gabijos investicijos“ visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos protokoluose nurodoma, jog ieškovo akcininkai ir valdyba priėmė sprendimą pirkti sklypą iš ieškovo už maždaug 1 mln. Lt. Kadangi atsakovas ikisutartinių derybų metu nurodė, jog gautoms pajamoms bus taikomas GPM, sutarties kaina atitinkamai buvo padidinta iki 1 350 000 LTL sumos. Be to, kadangi šalys į sutartį neįtraukė nuostatos dėl mokestinės prievolės pasiskirstymo, aiškinant sutartį, turėjo būti vadovaujamasi tikraisiais šalių ketinimais ir atsižvelgiama į sutarties sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 1 d. ir 2 d.). Liudytojas G. K. neturėjo galimybės paliudyti dėl jam žinomų faktinių aplinkybių.

102.

11Atsakovas nėra atleidžiamas nuo pareigos mokėti įstatymuose nustatytus mokesčius, net jeigu šalys tos pareigos papildomai į sutartį neįtraukė, nes pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas (CK 6.189 str. 1 d., GPMĮ į 3 str.). GPMĮ 5 straipsnyje nurodoma, jog pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Atsakovas nagrinėjamu atveju yra subjektas, už gyventoją išskaičiuojantis ir jo vardu į biudžetą sumokantis pajamų mokestį. Remiantis sandorio sudarymo metu galiojusia GPMĮ redakcija, nekilnojamojo turto pajamos galėjo būti priskiriamos A arba B klasės pajamoms. Pajamų priskyrimas vienai ar kitai klasei nekeitė mokesčio esmės - jį privalėjo mokėti gyventojas, tačiau A klasės pajamų atveju, už gyventoją GPM į biudžetą pervesti turėjo juridinis asmuo, įsigijęs turtą (GPMĮ 22 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2009 m. sausio 1 d. pajamos, kurias atsakovas gavo iš ieškovo jau būtų priskirtos B klasės pajamoms, t. y. pati mokesčio esmė išlieka nepasikeitusi - prievolė mokėti GPM kyla gyventojui, tačiau įstatymo leidėjai eliminuoja techninę tokio mokesčio pervedimo į biudžetą grandį, t. y. juridinį asmenį, kuris iki minėtos datos gyventojo vardu pervesdavo GPM. Šalys ir negalėjo nustatyti priešingos GPMĮ numatytos mokesčio mokėjimo schemos.

123.

13Nagrinėjant šį ginčą, galima remtis analogiška situacija darbo santykiuose. Sudarydamos darbo sutartį šalys susitaria dėl darbo užmokesčio, kurį darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui. Darbo sutartyje yra nurodomas užmokestis, neišskaičiavus mokesčių. Tai, jog darbo sutartyje atskirai nėra nurodoma, kad darbdavys už darbuotoją visus mokesčius sumoka į valstybės biudžetą nereiškia, kad darbuotojas visą sumą gaus, kaip darbo užmokestį.

144.

15Teismas, spręsdamas, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo, privalėjo nurodyti šio teiginio faktinius bei teisinius motyvus, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

165.

17Teismas netinkamai aiškino GPMĮ nuostatas, kurių pagrindu bendrovė, išmokėdama gyventojui ne individualios veiklos turto pardavimo pajamas, privalo nuo šių pajamų apskaičiuoti, išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti GPM. Kitaip tariant šiuo mokesčiu yra mažinamos gyventojo gautinos pajamos, o ne atitinkamai didinamajam priklausančiu pajamų bazė. GPM išskaičiavimo mechanizmą patvirtina ir į bylą pateiktas Vilniaus apskrities VMI išaiškinimas. Jame nurodoma, jog gyventojui turto pardavimo išmoką bendrovė turėjo išmokėti atskaičius gyventojų pajamų mokestį (1 350 000 LTL - 202 500 LTL = 1 147 500 LTL).

186.

19Šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (parduodamo turto, kainos, mokėjimo terminų ir kt.), o kitas sąlygas reglamentuoja įstatymai. Nagrinėjamu atveju šalys nematė būtinybės atskirai išskirti mokamą GPM, apie tai buvo tariamasi ikisutartinių derybų metu ir bet kokių diskusijų galėjusių sąlygoti ginčus ateityje dėl to, nebuvo. Tai, jog ieškovas parengė pirminį sutarties projektą negali būti vertinama kaip aplinkybe, įgalinančia teismą vienareikšmiškai traktuoti sutarties sąlygas ieškovo nenaudai, nes sutartis buvo tvirtinama notariškai, notarė, prieš pasirašant ją, išaiškino abiems šalims jų teises ir pareigas, atsakovas visada turėjo galimybę sutartį keisti ir pildyti (tai nebuvo standartinė ieškovo sutartis), taip pat jis galėjo bet kuriuo sandorio sudarymo metu konsultuotis su specialistais (ką ir darė).

207.

21Teismas nepagristai laikėsi nuomonės, jog realiai sklypo kaina (su mokesčiais) yra 1 552 500 Lt. Remiantis GPMĮ 22 straipsniu, GPM mokamas nuo gautų pajamų. Nuo minėtos sumos atskaičiavus 15 proc. mokestį, atsakovas būtų gavęs ne 1 350 000 Lt, o 1 319 625 Lt.

228.

23Teismas nepagrįstai nagrinėjamam ginčui pritaikė CK 6.242 straipsnį. Ieškovo įsitikinimu, susiklosčiusi situacija turėtų būti kvalifikuojama kaip nepagristas turto (pinigų) gavimas be pagrindo (CK 6.237 str.), kurio taikymui atsakovo nesąžiningumas nėra būtinas.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie nesutikimo su skundu motyvai:

251.

26Apeliantas į teismą kreipėsi su ieškinio reikalavimu dėl atsakovo neteisėto praturtėjimo. Apeliaciniame skunde nurodomas jau kitas motyvas dėl atsakovo be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.

272.

28Atsakovas niekada jokių susitarimų be žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties su apeliantu nesudarinėjo, jokiuose jo akcininkų ar valdybos posėdžiuose nedalyvavo, todėl nurodyti dokumentai galėjo atsirasti tik pradėjus procesą. Apeliantas, puikiai žinodamas teisės aktus, reglamentuojančius pastarojo pagrindinę veiklą, visus susitarimus įrašė į žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, žinodamas, jog jokie kiti vienasmeniški protokolai ar raštai jokios juridinės galios sutarties vykdymui negali turėti.

293.

30Apelianto motyvai dėl materialinės teisės normų taikymo ir nevisapusiško įrodymų vertinimo yra nepagrįsti ir atmestini. Sutarties sudarymo metu galiojusio GPMĮ 23 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustatė, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti i biudžetą šio įstatymo nustatyta pajamu mokestį jeigu šios išmokos pagal šio įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms. Šiuo atveju ieškovas ir yra tas asmuo.

314.

32Apelianto motyvai dėl analogijos darbo santykiuose, dėl VMI išaiškinimo, yra nepagrįsti ir atmestini. Šios bylos dalykas yra pirkimo-pardavimo sutarties aiškinimas. VMI išaiškinimas negali būti laikomas oficialiu įrodymu šioje byloje. Minima institucija atsakė į apelianto paklausimą, nurodydama kokią sumą nuo sandorio sudaro GPM, tačiau ši institucija negali teikti išvados kaip vienu ar kitu atveju GPM turi būti išskaičiuotas konkrečiame sandoryje, kuri sutarties šalis privalo šį mokestį sumokėti ir kt.

335.

34Apelianto motyvai, jog teismas netinkamai aiškino CK 6.242 straipsnį, yra nepagrįsti ir atmestini. Šioje normoje būtent ir yra numatyti atvejai, kai prievolės šalis elgiasi neapdairiai, neatidžiai ir dėl to patiria nuostolių. Šiuo atveju atsakovas jokių apgaulės ar nesąžiningų veiksmų nesiėmė, tokių veiksmų nenurodė ir ieškovas.

35Apeliacinis skundas netenkinamas.

36Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertina sprendimo teisinį, faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 ir 2 d.).

37Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas ir jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

38Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2006 m. kovo 2 d. sudarė teisiškai registruojamo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui 0,300 ha ploto žemės sklypą už 1 350 500 Lt. Žemės sklypas parduotas nesukakus trejiems metams, todėl pajamos, gautos už šį turtą, turėjo būti apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Pagal ginčui taikytino Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį prievolė tokį mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą teko išmokančiam išmokas asmeniui, šiuo atveju – ieškovui – juridiniam asmeniui. Todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad tokį mokestį turėjo sumokėti pajamas gavęs fizinis asmuo. Būtent ieškovo pareigą apskaičiuoti ir sumokėti ginčo mokestį patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2009 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-37 Dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Taigi, tik po trejų metų ieškovas sumokėjo į valstybės biudžetą 202 500 Lt gyventojų pajamų mokestį, o taip pat ir sankcijas už padarytą mokesčių įstatymo pažeidimą. Tai, kad ieškovas pažeidė teisę – nenuginčyta.

39Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys susitarė dėl žemės sklypo kainos – 1 350 000 Lt, kurią ieškovas sumokėjo atsakovui (b. l. 10-17, sutarties 3.1 p., b. l. 19). Duomenų apie mokėtinus privalomus mokesčius valstybei ir konkrečios sutarties šalies pareigą tokius mokesčius sumokėti sutartyje nėra. Atsakovas neigė, ieškovas (apeliantas) taip pat nenurodo, kad pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį buvo perkelta atsakovui. Atsakovas raštu paaiškino apeliacinės instancijos teismui, kad, sudarant sutartį, minėtą mokestį žadėjo sumokėti ieškovas. Dėl šios priežasties jis (atsakovas) neteikė VMI pajamų deklaracijos ir pajamų mokesčio permokos nėra (b. l. 125). VMĮ raštu patvirtino šias faktines aplinkybes (b. l. 126). Bylos faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad sandorio šalys tarėsi ir susitarė dėl tokios atsakovui mokėtinos žemės sklypo kainos, kurią nurodė pirkimo-pardavimo sutartyje (CK 6.193 str.). VMI 2008 m. gruodžio 17 d. Patikrinimo akte ir 2009 m. sausio 21 d. sprendime (b. l. 22-28, 31-32) gyventojų pajamų mokestis apskaičiuotas nuo ginčo sandorio kainos – 1 350 0000 Lt. Mokesčio administratoriaus sprendimas galioja, įstatymų nustatyta tvarka neapskųstas ir nepanaikintas. Apelianto pateikti teismui 2006 m. vasario 23 d. UAB ,,Gabijos investicijos“ valdybos posėdžio ir visuotinio akcininko susirinkimo protokolai nepaneigia šių faktinių aplinkybių, neįrodo kitokios sandorio šalių valios. Šiuose protokoluose nėra užfiksuota, kad posėdyje ir susirinkime dalyvavo žemės sklypo savininkas – atsakovas, ir žinojo apie ieškovo ketinimus pirkti žemės sklypą „apytikriai už 1 000 000 Lt“. Tokia neapibrėžta kaina (apytikrė) nepatvirtina ieškovo apsisprendimo dėl galutinės žemės sklypo kainos, už kurią ieškovas ketino pirkti sklypą. Sutartyje nurodyta ir atsakovui sumokėta kaina įrodo, kad žemė nupirkta (parduota) brangiau. Jei tikėti ieškovu, kad šalys sutarė dėl 1 000 000 Lt ginčo žemės pardavimo kainos, tai nuo šios sumos 15 proc. gyventojų pajamų mokestis būtų 150 000 Lt. Bendra (1 150 000 Lt) kaina neatitinka sutartyje nurodytos 1 350 000 Lt kainos (nei su mokesčiu, nei be mokesčio). Tai prieštarauja ieškovo teiginiams apie kitokią šalių suderėtą žemės sklypo kainą ir numatytą gyventojų pajamų mokestį. Apelianto teiginiai apie priežastį, dėl kurios atsakovui buvo pervesta visa suderėta pinigų sumą, neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio, prieštaringi. Pirmosios instancijos teisme ieškovas tai (mokesčio neišskaičiavimą) siejo su apsirikimu, apeliacinės instancijos teisme – su atsakovo pareiga pačiam sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Duomenų, kad pastebėjus klaidą, ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti permoką ar ją sumokėti valstybei, ieškovas nepateikė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ilgas delsimas sumokėti mokestį ir ieškovo teiginiai apie atsakovo pareigą, suponuoja pagrįstą prielaidą, kad ieškovas sumokėjo atsakovui visą sutartą kainą, neketindamas atlikti įstatyme nustatytą pareigą, tikėdamasis, kad šią pareigą atliks atsakovas, kuris jam tariamai priskirtą pareigą neigė. Tokiais veiksmais (neveikimu) ieškovas pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą prievolę ir prisiėmė galimų nuostolių riziką. Ieškovas – verslininkas. Jis pagal savo veiklos pobūdį, privalo žinoti mokesčius reglamentuojančius norminius aktus ir vykdyti juose įtvirtintą imperatyvą. Verslininkui taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, o fizinis asmuo šiuo atveju vertintinas kaip silpnesnė sandorio šalis. Sumokėjęs atsakovui visą sandoriu sutartą kainą, ieškovas be atskiro susitarimo su atsakovu (fiziniu asmeniu), neturėjo pagrindo jam (atsakovui) perkelti ir savo (ieškovo) pareigos pačiam išskaičiuoti ir sumokėti privalomą mokestį (CK 1.2, 1.5 str.).

40Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl sandorio šalių valios, atsakovo teisinio pagrindo – sandorio (CK 1.136 str. 1 ir 2 d. 1 p.), gauti visą sutartą kainą ir jo (atsakovo) sąžiningumo. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas, gaudamas visą pinigų sumą, pasielgė nesąžiningai (CPK 178 str.). Sąlygų, dėl kurių ginčo byloje galėtų būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo įgyto turto institutas (CK 6.237, 6.242 str.), nėra, todėl atsakovas neprivalo grąžinti ieškovui, pažeidusiam įstatyme nustatytą prievolę, nei sumokėto valstybei mokesčio, nei kitų dėl neįvykdytos prievolės ieškovo patirtų išlaidų (delspinigių, baudos).

41Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso normas ir jų nepažeidė (CPK 185 str.). Atsisakymas kviesti ieškovo nurodytą liudytoją teismo argumentuotas. Pakartotinis prašymas dėl liudytojo apklausos nebuvo patenkintas ir apeliacinės instancijos teisme.

42Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti – nėra reikšmingi. Naujų įrodymų, kurie leistų faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nepateikta.

43Atsakovas atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neprašo ir išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).

44Apeliantas (ieškovas) turi sumokėti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 2 t., b. l. 135), todėl iš jo priteistina valstybei 2,70 Lt.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Gabijos investicijos“ valstybei 2,70 Lt (du litus septyniasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas UAB ,,Gabijos investicijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Atsakovas M. Ž. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad... 6. Vilniaus apygardos tesimas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį... 7. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Gabijos investicijos“ prašo šį teismo... 8. 1.... 9. Teismas be pagrindo atsisakė prijungti prie bylos teisingam bylos... 10. 2.... 11. Atsakovas nėra atleidžiamas nuo pareigos mokėti įstatymuose nustatytus... 12. 3.... 13. Nagrinėjant šį ginčą, galima remtis analogiška situacija darbo... 14. 4.... 15. Teismas, spręsdamas, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nepagrįstai... 16. 5.... 17. Teismas netinkamai aiškino GPMĮ nuostatas, kurių pagrindu bendrovė,... 18. 6.... 19. Šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (parduodamo turto, kainos,... 20. 7.... 21. Teismas nepagristai laikėsi nuomonės, jog realiai sklypo kaina (su... 22. 8.... 23. Teismas nepagrįstai nagrinėjamam ginčui pritaikė CK 6.242 straipsnį.... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. Ž. prašo... 25. 1.... 26. Apeliantas į teismą kreipėsi su ieškinio reikalavimu dėl atsakovo... 27. 2.... 28. Atsakovas niekada jokių susitarimų be žemės sklypo pirkimo-pardavimo... 29. 3.... 30. Apelianto motyvai dėl materialinės teisės normų taikymo ir nevisapusiško... 31. 4.... 32. Apelianto motyvai dėl analogijos darbo santykiuose, dėl VMI išaiškinimo,... 33. 5.... 34. Apelianto motyvai, jog teismas netinkamai aiškino CK 6.242 straipsnį, yra... 35. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 36. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios... 37. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios... 38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2006 m. kovo 2 d. sudarė... 39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys susitarė dėl žemės sklypo... 40. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl sandorio šalių... 41. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą... 42. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti – nėra reikšmingi.... 43. Atsakovas atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos... 44. Apeliantas (ieškovas) turi sumokėti išlaidas, susijusias su procesinių... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 46. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti... 47. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Gabijos investicijos“...