Byla A-525-1277-12
Dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,

2sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

3rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi (b.l. 6–11)

Nutarė

7kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu, kad jis atliktų tyrimą dėl Neringos savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. T1-83 „Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T1-226 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją“ pakeitimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. T1-83) 2.1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnio 1 daliai ta apimtimi, kuria nėra numatyta nuo vietinės rinkliavos atleisti asmenis, įvažiuojančius kitais pagrindais nei nuosavybės teise priklausančia ar išperkamosios nuomos būdu įsigyta transporto priemone (pvz., nuomos ar panaudos sutartimis) į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją (toliau – ir Teritorija).

8Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija apeliacine tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 1997 m. lapkričio 13 d., 2002 m. spalio 23 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimuose pateiktą teisės aiškinimą. Taip pat teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą vietinės rinkliavos sąvoką, 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 12 straipsnį ir pažymėjo, jog sprendimo Nr. T1-83 2.1 punkte išdėstytas papildytas Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T1-226 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją“ patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų (toliau – ir Lengvatos) I dalies „Asmenys, kurie atleidžiami nuo vietinės rinkliavos“ 1 punktas, pagal kurį nuo vietinės rinkliavos atleidžiami asmenys, įvažiuojantys asmens vardu registruota ar išperkamosios nuomos būdu įsigyta mechanine transporto priemone į Teritoriją. Pabrėžė, jog, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir nurodytas teisės normas, kyla abejonė dėl sprendimo Nr. T1-83 2.1 punkto nuostatos atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. Vertino, jog savivaldybės administravimo subjekto norminiame administraciniame akte įtvirtinta norma, kuri labiau apriboja kitaip nei nuosavybės teise priklausančia ar išperkamosios nuomos būdu įsigyta transporto priemone (pvz., nuomos ar panaudos sutartimis) besinaudojančių asmenų subjektinę teisę įgyti galimybę būti atleistiems nuo vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į Teritoriją nei tai nustatyta aukštesnę galią turinčiame teisės akte – Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje – įtvirtintame asmenų lygiateisiškumo principe. Tai reiškia, kad tokiu atveju yra galimai pažeidžiant minėtą asmenų lygiateisiškumo principą diferencijuojami asmenys, įvažiuojantys asmens vardu registruota ar išperkamosios nuomos būdu įsigyta mechanine transporto priemone į Teritoriją, ir asmenys, įvažiuojantys į Teritoriją kitokiais būdais teisėtai valdoma transporto priemone (pvz., nuomos ar panaudos sutartimis).

II.

10Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu (b.l. 38–41) nusprendė pripažinti, kad Neringos savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. T1-83 2.1 punkto nuostata, jog nuo vietinės rinkliavos atleidžiami asmenys, įvažiuojantys asmens vardu registruota ar išperkamosios nuomos būdu įgyta mechanine transporto priemone į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygybės principui.

11Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalį, į tai, kad prašomu ištirti sprendimu Nr. T1-83 buvo papildyta Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T1-226 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją“ patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją nuostatų (toliau – ir Nuostatai) dalis, reglamentuojanti asmenų atleidimą nuo vietinės rinkliavos, konstatavo, jog kadangi prašomas ištirti savivaldybės administracinis aktas turi teisės aktui būtiną imperatyvumo požymį, yra savivaldybės administravimo subjekto priimtas norminio pobūdžio teisės aktas individualiai neapibrėžtai subjektų grupei, jis pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį laikytinas norminiu. Nustatė, jog 2009 m. balandžio 21 d. jis buvo paskelbtas viešai ir yra galiojantis. Teismas atsižvelgė į Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pažymėjo, jog, aiškinant Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatos turinį, negalima neatsižvelgti į Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies ir 121 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pabrėžė, jog konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Vertinant tai, ar pagrįstai nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes: įvertinti atitinkamų subjektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumus, atsižvelgti į teisės aktų suderinamumą pagal jų hierarchiją, reguliavimo apimtį ir specialias sąlygas, be to, įvertinti, ar teisės normos, nustatančios specialias sąlygas, atitinka teisės akto paskirtį ir tikslą. Konkrečių teisės normų pagrįstumas gali būti įtikinamas tik tais atvejais, kai į visas anksčiau nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta. Jeigu būtų ignoruojama bent viena sąlyga, galėtų kilti abejonių dėl specialios teisės normos atitikimo konstitucinėms nuostatoms. Nurodė, jog vietinių rinkliavų nustatymas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija (Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 6 str. 2 p.). Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kaip numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Atsižvelgdamas į Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą savivaldybės tarybos teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas išdavimą, to paties įstatymo 12, 3 straipsnių nuostatas, vietinės rinkliavos sąvoką, įtvirtintą Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, konstatavo, jog kadangi Rinkliavų įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame vietinės rinkliavos sąvoką, nėra įtvirtintas atlygintinumo už teikiamas paslaugas principas, vietinės rinkliavos nustatymas yra visiška savivaldybės tarybos diskrecija. Nustatė, jog Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T1-226 patvirtinti Nuostatai, kuriais patvirtinta vietinė rinkliava už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į Teritoriją ir nustatytos vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į Teritoriją lengvatos. 2009 m. balandžio 15 d. priimtas sprendimas Nr. T1-83 ir papildyti Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio mėn. 5 d. sprendimo Nr. T1-226 I dalies „Asmenys, kurie atleidžiami nuo vietinės rinkliavos“ 1 ir 1.1 punktai. Sprendimo Nr. T1-83 2.1 punktu nustatyta, jog nuo vietinės rinkliavos atleidžiami asmenys, į Teritoriją įvažiuojantys asmens vardu registruota ar išperkamosios nuomos būdu įsigyta mechanine transporto priemone. Konstatavo, jog kadangi sprendimu Nr. T1-83 reglamentuota lengvatinė atleidimo nuo vietinės rinkliavos tvarka nustatyta visiems vietinės rinkliavos mokėtojams, sprendimo Nr. T1-83 2.1 punkto nuostata neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės principui.

III.

13Apeliantas A. B. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b.l. 46–51), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – sprendimo Nr. T1-83 2.1 punktą ta apimtimi, kuria nėra numatyta nuo vietinės rinkliavos atleisti asmenis, įvažiuojančius kitais pagrindais nei nuosavybės teise priklausančia ar išperkamosios nuomos būdu įsigyta transporto priemone į Teritoriją, pripažinti neatitinkančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatų.

14Nurodo, jog nustatytų lengvatų paskirtis šiuo atveju yra eliminuoti iš rinkliavos, kurią turi mokėti atvykstantys į Teritoriją, mokėtojų konkrečios vietovės gyventojus. Tačiau problema kyla dėl to, kad Lengvatos numato pernelyg susiaurintą reikalavimą asmeniui, deklaravusiam savo gyvenamąją vietą Neringoje. Asmuo, norintis įvažiuoti į Neringą, nemokant vienkartinės rinkliavos, turi arba turėti automobilį nuosavybės teise, arba jį asmeniškai įsigyti išperkamosios nuomos būdu. Toks reglamentavimas eliminuoja kitokias teisėtas transporto priemonių valdymo formas – nuomą, panaudą. Taip leidimas įvažiuoti tik asmeniškai turima transporto priemone ar ją įsigijus išperkamąja nuoma diskriminuoja asmenis dėl turtinės padėties. Pabrėžia, jog asmuo yra laisvas pasirinkti, ar įsigyti automobilį nuosavybės teise, išperkamosios nuomos būdu, jį nuomotis ar atitinkamai juo naudotis panaudos sutarties pagrindu. Atitinkamai savivaldybė gali reikalauti tik patvirtinti valdymo teisėtumą, tačiau ribojimas naudotis transporto priemone kitais teisėtais būdais tam, kad asmuo būtų vertinamas vienodai su kitais Neringos gyventojais, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

Proceso dalyviai