Byla 2A-148-436/2007

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovei A. A. , ieškovės atstovui advokatui Algirdui Hegeliui, atsakovams L. K. , D. K. , atsakovų atstovui advokatui Andriejui Tiščenkai viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. K. , I. K. ir D. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-0044-643/2006 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kaišiadorių rajono savivaldybei, L. K. , I. K. , D. K. dėl įsakymų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovė A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. sausio 15 d. įsakymą Nr.31 „Dėl naudojamo žemės sklypo ploto ir ribų patvirtinimo, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir pardavimo“, Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 7 d. įsakymą Nr.02-04-4686 „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo (Kaišiadorių rajonas) bei pripažinti negaliojančia 2004 m. liepos 5 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį tarp Kauno apskrities viršininko ir L. K. , D. K. ir I. K. dėl 0,0954 ha žemės sklypo Nr.4918/0039:26, esančio J.Janonio g. 9, Kaišiadoryse. Nurodė, kad ji yra žemės sklypo J.Janonio g. 11, Kaišiadoryse, kadastrinis Nr.4948/0039:10, savininkė, privačios nuosavybės teise valdanti šį sklypą 1997 m. rugsėjo 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Gretimas žemės sklypas J.Janonio g. 9, Kaišiadoryse, nuosavybės teise priklauso L. K. ir jo šeimai. Pagal nuo seno suformuotus planus tarp minėtų žemės sklypų buvo bendras įvažiavimo kelias, valstybinės žemės sklypas, kuriuo netrukdomai naudojosi ieškovė. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. sausio 15 d. įsakymu Nr.31 „Dėl naudojamo žemės sklypo ploto ir ribų patvirtinimo, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir pardavimo“, pagal L. K. , D. K. ir I. K. prašymus, buvo nustatyti nauji žemės sklypo J.Janonio g. 9 kadastriniai matavimai, patvirtintos naudojamo namų valdos žemės sklypo ribos ir plotas, ir į šį žemės sklypą įjungtas bendrai naudojamas įvažiavimo kelias. Kauno apskrities viršininkas 2004 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.02-04-4686 neteisėtai pardavė atsakovams L. K. , D. K. ir I. K. minėtu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu suformuotą ir patvirtintą žemės sklypą, nors ginčijamą žemės sklypą turėjo vienodas teises įsigyti abu gretimų sklypų savininkai. 2004 m. liepos 5 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią Kauno apskrities viršininkas pardavė, o atsakovai L. K. , D. K. ir I. K. pirko 0,0954 ha ploto žemės sklypą Nr.44/157281, esantį J.Janonio g. 9, Kaišiadoryse, ir pagal kurią bendro naudojimo įvažiavimo kelias tapo atsakovų privačia nuosavybe. Kadangi visa žemės sklypo pardavimo procedūra buvo atliekama pažeidžiant LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nustatytas taisykles, todėl ieškovė prašė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, Kauno apskrities viršininko įsakymą ir jų pagrindu pasirašytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančiais. Nenustatant servituto ieškovei, kaip bendrai su atsakovais naudojančiai valstybinę žemę įvažiavimui į savo namų valdą, turėjo būti pasiūlyta lygiomis dalimis išpirkti šią žemę, tačiau ir tai nebuvo padaryta. Tokiu būdu iš ieškovės buvo atimta teisė į bendro naudojimo žemės sklypo dalį ir tuo pažeisti ieškovės interesai.

4Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai: panaikino Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. sausio 15 d. įsakymą Nr.31 „Dėl naudojamo žemės sklypo ploto ir ribų patvirtinimo, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir pardavimo“, panaikino Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 7 d. įsakymą Nr.02-04-4686 „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo (Kaišiadorių rajonas)“, pripažino negaliojančia 2004 m. liepos 5 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį tarp Kauno apskrities viršininko ir L. K. , D. K. ir I. K. dėl 0,0954 ha žemės sklypo Nr.4918/0039:26, esančio J.Janonio g. 9, Kaišiadoryse, pritaikė abišalę restituciją – 0,0954 ha žemės sklypą grąžino į valstybinės žemės fondą, o Kauno apskrities viršininko administraciją įpareigojo grąžinti L. K. , D. K. ir I. K. sklypo vertę atitinkančią sumokėtą įmoką, priteisė iš atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos, L. K. , D. K. ir I. K. ieškovei A. A. po 20 Lt iš kiekvieno žyminio mokesčio, ieškovės sumokėto paduodant ieškinį.

52006 m. spalio 31 d. papildomu sprendimu teismas priteisė iš atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos, L. K. , D. K. ir I. K. ieškovei A. A. po 200 Lt iš kiekvieno ieškovės išlaidoms advokato pagalbai apmokėti ir po 20 Lt iš kiekvieno žyminio mokesčio, ieškovės sumokėto paduodant ieškinį.

6Išnagrinėjęs bylos medžiagą teismas padarė išvadą, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. sausio 15 d. įsakymas Nr.31 ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 7 d. įsakymas Nr.02-04-4686 yra naikintini, kaip prieštaraujantys norminiams teisės aktams. Teismas sprendime nurodė, kad aplinkybė, jog asmuo praeina ar pravažiuoja valstybine žeme, kaip nurodė abi šalys, dar nereiškia, kad jie yra šio valstybinės žemės sklypo naudotojai ir turi teisę jį įsigyti LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr.260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ reglamentuota tvarka. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2004 m. sausio 15 d. įsakymą Nr.31, vadovavosi minėtu nutarimu, ir kaip numatyta nutarimu Nr.260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 13 punkte, savivaldybei buvo pateiktas dokumentas, kurio pagrindu asmuo naudojasi ginčo žemės sklypu. Tačiau teismui nebuvo pateiktas įrodymas, kad toks dokumentas egzistuoja. Iš bylos medžiagos, t.y. žemės sklypo (J.Janonio g. 11) ribų plano (t.1. b.l.12), sklypo (t.1, b.l.13), plano (t.1, b.l.155) matyti, kad ginčijamas žemės sklypas yra valstybinio fondo žemė. Žemės sklypo, esančio J.Janonio g. 9, Kaišiadoryse, planas (t.1, b.l.148) neįrodo, kad L. K. , D. K. ir I. K. naudojo šį sklypą. Ginčo sklypas, kaip nurodė liudytojas A. J. , per klaidą buvo priskirtas prie K. naudojamo žemės sklypo. Todėl toks žemės sklypo planas neturėjo būti tvirtinamas, kaip prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms. Pagal LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatytą tvarka, įsigyti ginčo žemės sklypą turi tiek K., tiek ir A. A. K. pretenduojant įsigyti valstybinės žemės sklypą, apie tai turėjo būti informuota ir su ta valstybine žeme besiribojančio sklypo savininkė A. A. . Tai, kaip matyti iš Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto Nr.248 (t.1, b.l.147), padaryta nebuvo, taip pažeidžiant jos teises. Kadangi minėtų administracinių aktų panaikinimas tiesiogiai daro įtaką 0,0954 ha žemės sklypo, esančio J.Janonio g. 9, Kaišiadoryse, pirkimo – pardavimo sandorio, kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, teisėtumui (CK 1.180 str. 1 d.), todėl teismas pripažino negaliojančia ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį tarp Kauno apskrities viršininko ir L. K. , D. K. ir I. K. bei taikė abišalę restituciją.

7Apeliaciniu skundu atsakovai L. K. , D. K. ir I. K. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas naikintinas dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

81. Teismas netinkamai taikė LR Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimu Nr.180 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr.260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ dalinio pakeitimo“ patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklos) tvarkos 2.5 ir 4 punktus. Apeliantų nuomone, ieškovė nėra tarp tų asmenų, kurie 0,0954 ha žemės sklype J.Janonio g. 9, Kaišiadoryse, turi ar turėjo būtiną pastatą, kurį reikia tinkamai eksploatuoti, ir jai priklausantis žemės sklypas nesiriboja su ginčo žemės sklypu. Taigi, ieškovė neturėjo materialinės teisės į ginčo žemės sklypą. Bylos duomenys (t.1, b.l.41, fotonuotraukos) patvirtina, jog atsakovui L. K. nuosavybės teise priklausantys ūkiniai pastatai ir garažas ribojasi su ginčo sklypu. Atsakovas naudoja šį sklypą savo ūkinėms reikmėms jau 23 metus, jame atsakovas laiko malkas, automobilį.

92. Nustatant žemės sklypo, esančio J.Janonio g. 9, Kaišiadoryse, ribas buvo kviesti dalyvauti tik žemės sklypo esamas savininkas L. K. ir jo šeimos nariai. Iš 2003 m. spalio 29 d. akto Nr.284 (t.1, b.l.147) turinio matyti, kad ieškovė neprivalėjo dalyvauti sklypo pirkimo – pardavimo procedūroje, kadangi tai niekaip neliečia jos turtinių teisių.

103. Nors teismas nurodė, kad atsakovų K. naudojamo sklypo ribos buvo užspalvintos ir tai suklaidino sudarant ir patvirtinant sklypo planą, tačiau nenurodė kaip šis užspalvinimas galėjo įtakoti suklydimą. Byloje nebuvo pateiktas šio plano originalas. Taip pat nebuvo patenkinti atsakovų prašymai pagal CPK 210 straipsnį vietoje apžiūrėti ginčo įvažiavimą bei pateikti į bylą ne planų kopijas, o originalus (CPK 202 straipsnis).

114. Teismas neteisingai paskirstė šalių įrodomąją pareigą (CPK 178 straipsnis). Ieškovė, o ne atsakovai turėjo įrodyti ir pateikti teismui įrodymus, kad atsakovai be pagrindo įgijo ir naudojasi žemės sklypu, kad A. A. ūkiniai pastatai ribojasi su ginčo įvažiavimu. Teismas rinko įrodymus grynai savo iniciatyva. Be to, ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio pagrindą, nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja sandoris.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantai nepagrįstai vadovaujasi LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad šiuo atveju, parduodant žemės sklypą atsakovams K., turėjo būti vadovaujamasi LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr.692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintomis taisyklėmis, kurių 2.15 punkte nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, gali būti parduodami besiribojančių sklypų savininkams. Priimant Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2004 m. sausio 15 d. įsakymą Nr.31 buvo padaryta klaida dėl pateikto neteisingo K. žemės sklypo plano. Teismo posėdžio metu UAB „Geosoma“ atstovas A. J. paaiškino, kad atsakovų K. žemės sklypo planą parengė pagal L. K. pateiktą planelį, kuriame buvo užspalvintos naudojamo žemės sklypo ribos ir todėl buvo padaryta klaida – į K. žemės sklypą įmatuotas laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp K. ir A. A. sklypų. Vadovaujantis ginčijamu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo priimtas ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 7 d. įsakymas Nr.02-04-1686 „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo (Kaišiadorių r.)“ bei sudaryta 2004 m. liepos 5 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis su K.. Kadangi Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovas pripažino padarytą klaidą priimant direktoriaus įsakymą, liudytojas A.J. taip pat nurodė padaręs klaidą rengiant žemės sklypo planą, todėl teismas pagrįstai panaikino ginčijamus įsakymus bei pirkimo – pardavimo sutartį.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti ir klaidingi.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal nuo seno suformuotus planus tarp ieškovei priklausančio žemės sklypo ir atsakovų K. žemės sklypo buvo bendras įvažiavimo kelias, kuriuo ieškovė netrukdomai naudojosi, todėl ji, kaip ir atsakovai, turi lygias teises įsigyti dalį ginčo žemės sklypo.

15Apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovų teisę pirkti naudojamą namų valdos žemės sklypą reglamentuoja LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai). Šią teisę atsakovai realizavo 2004 m. liepos 5 d. sudarydami valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį pagal kurią įgijo 0,0954 ha ploto žemės sklypą J.Janonio g. 9, Kaišiadoryse. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog ši sutartis sudaryta pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką. Pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (toliau Tvarka) 2 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai pagal šią tvarką įsigyti gali naudojamus namų valdų žemės sklypus. Piliečiams, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus miestuose, parduodami namų valdų žemės sklypai, kurie pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose ir kurių ribos nustatytos detaliuose planuose, žemės sklypų ribų specialiuosiuose planuose arba techninės apskaitos bylų planuose (Tvarkos 6 punktas). Pagal Tvarkos 16, 17 punktus rajono meras žemėtvarkos skyriaus prašymu parengia parduodamo valstybinės žemės sklypo planą, nustato žemės sklypo dydį ir pateikia žemėtvarkos skyriui kitą Tvarkos 15 punkte nurodytą informaciją apie parduodamą žemės sklypą. Parduodamo žemės sklypo planą meras parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar žemės sklypo ribų specialiuoju planu, o jo dydį nustato įvertinęs teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus bei patikrinęs detaliajame plane statiniams numatytą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą (Tvarkos 16, 17 punktai). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius 20004 m. sausio 15 d. įsakymu tvirtindamas atsakovams parduodamo žemės sklypo ribas ir plotą vadovavosi UAB „Geosoma“ parengtu žemės sklypo planu (t.1, b.l. 148). Tačiau šis planas neatitinka faktinės padėties. Šiame plane į atsakovų naudojamą namų valdos žemės sklypo plotą buvo įtrauktas ir valstybinės žemės plotas, kuriuo naudojasi ne tik atsakovai, bet ir ieškovė. Šis plotas atsakovų namų valdos žemės sklypo plane (t.1, b.l. 148) yra tarp taškų 11-12-13). Šią aplinkybę pripažino atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovai, ją patvirtina liudytojo A. J. parodymai bei rašytiniai bylos įrodymai. Iš ieškovės namų valdos žemės sklypo plano (t.1, b.l. 12) matyti, kad ieškovės ir atsakovų naudojami žemės sklypai ribojasi tik tarp taškų 6-7-8, o gretimybė tarp taškų 1-2-3-4-5-6 yra valstybinio fondo žemė. Šis valstybinės žemės plotas įvardintas kaip pravažiavimas. Byloje (t.1, b.l. 13, 155) esantis ankstesnis ieškovės žemės sklypo planas ir ištrauka iš generalinio Kaišiadorių miesto plano taip pat patvirtina, kad tarp ieškovės bei atsakovų žemės sklypų buvo numatytas pravažiavimas. Byloje taip pat yra pirminis atsakovų žemės sklypo planas (t.2., b.l. 36) iš kurio matyti, kad pradinis atsakovų žemės sklypo plotas buvo 842 kv.m., prie šio ploto plane priskirtas 86 kv.m. ploto žemės sklypo dalis ir viso žemės sklypo plotas nurodytas 928 kv.m. Minėta 86 kv.m. ploto žemės sklypo dalis ribojasi su ieškovės žemės sklypu. Tačiau tarp sklypų esantis žemės sklypo plotas, kurio kraštinės iš ieškovės žemės sklypo pusės yra 10,20 m, iš atsakovų žemės sklypo pusės 10,73 m, o plotis iš J. Janonio g. pusės yra 3,90 m nėra priskirtas nei vienam iš gretimų sklypų. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad šiuo valstybinės žemės plotu naudojasi ir ieškovė. Esant šioms aplinkybėms, šis valstybinės žemės plotas be pagrindo buvo priskirtas tik atsakovų naudojamam namų valdos žemės sklypui ir jiems parduotas LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiais administracinius aktus, nepagrįstai suteikusius teisę atsakovams įsigyti 0,0954 ha ploto žemės sklypą, o taip pat ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį kaip prieštaraujančius teisės aktų, reglamentuojančių naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimą, reikalavimams. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl kolegija skundą atmeta, o sprendimą ir papildomą sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

17

18apeliacinį skundą atmesti.

19Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 19 d. sprendimo ir 2006 m. spalio 31 d. sprendimo nekeisti.

20Priteisti iš atsakovų L. K. , I. K. ir D. K. po 333,33 Lt ieškovei A. A. išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai