Byla I-3010-580/2015
Dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. V. skundą atsakovams Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Krašto reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas Ž. V. prašo: 1) panaikinti Krašto apsaugos ministerijos 2014-01-21 sprendimą Nr. 12-01-130; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės už laikotarpį nuo 2011-05-09 iki 2012-08-31 neišmokėtą 3 087,6 Eur (10 660,85 Lt) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės už 2010 m. spalio mėnesį 166,87 Eur (576,17 Lt), už 2010 m. lapkričio mėnesį – 92,13 Eur (318,09 Lt), už 2010 m. gruodžio mėnesį – 142,28 Eur (491,27 Lt), nuo 2011-01-01 iki 2011-04-30 – po 116,52 Eur (402,31 Lt), iš viso – 466,07 Eur (1 609,24 Lt), už 2011 m. gegužės mėnesį – 175,87 Eur (607,25 Lt), nuo 2011-06-01 iki 2011-12-31 po 92,13 Eur (318,09 Lt), iš viso – 644,88 Eur (2 226,63 Lt) dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010-10-07 iki 2011-12-31, iš viso – 1 688,09 Eur (5 828,65 Lt) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 po 92,13 Eur (318,09 Lt) kiekvieną mėnesį, iš viso – 2 211,01 Eur (7 634,16 Lt) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. Teismui pripažinus, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, šį terminą atnaujinti.

4Paaiškino, kad nuo 2010-10-07 Krašto apsaugos ministerijos sprendimu Ž. V. buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, kuri vėliau buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi bei 5 straipsnio 1 dalimi. Ž. V. yra įsitikinęs, kad nėra praleidęs trijų metų senaties termino, tačiau jeigu teismas pripažintų, kad pareiškėjui apie teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) 2010 m. vasario mėnesį, prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Skundą pareiškėjas grindžia Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

5Atsakovai Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Krašto apsaugos ministerijos, prašė nustačius, kad pareiškėjo skundas priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, administracinę bylą nutraukti arba skundą atmesti. Paaiškino, kad Ž. V. nuo 2010-10-07 buvo paskirta 1 651,55 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Kadangi pareiškėjas šiuo laikotarpiu dar nedirbo, jam prie paskirtos pensijos kiekvieną mėnesį buvo mokamas socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas. Pensijos Ž. V. skyrimo momentu galiojo Laikinasis įstatymas, jam pensija kiekvieną mėnesį buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, kuris buvo taikomas iki 2013-12-31. Atsižvelgiant į pareiškėjo nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio turėtas draudžiamąsias pajamas, pensija jam, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį, papildomai kiekvieną mėnesį mažinta ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Kitais įstatymų numatytais pagrindais pensija pareiškėjui nebuvo mažinta ar apribota.

6Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjui paskirta valstybinė kario pensija buvo perskaičiuota nuo 2010-10-07, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kuri nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. 2011-12-21 įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kuriuo sumažintų pensijų mokėjimas buvo pratęstas iki 2012-12-31, o nuo 2013-01-01 4 straipsnio galiojimas pratęstas dar vieniems metams. Laikinajame įstatyme nenustatytas sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimas, taip pat nėra kitų teisės aktų, kuriose būtų nustatytas toks mechanizmas. Taigi, Ž. V. nuo 2010-10-07 iki 2013-12-31 pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo mažinama pagrįstai.

7Pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01, priėmus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą. Mano, kad tarp šalių kilo ginčas dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo mažinant pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, t. y. dėl 10 660,85 Lt sumos. Ginčo dėl nurodyto pensijos nepriemokos skirtumo dydžio nėra.

8Pensija Ž. V. pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį buvo mažinama tik nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio, o pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi tik 2014-01-29, taigi, praleido nuo 2013-01-01 nustatytą 6 mėnesių terminą tokiems reikalavimams pateikti.

9Pareiškėjas, Lietuvos valstybės bei Krašto apsaugos ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovų atstovams nedalyvaujant.

10Skundas tenkintinas iš dalies.

11Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Krašto apsaugos ministerijos 2010-11-15 sprendimu Nr. VP-218 Ž. V. nuo 2010-10-07 buvo paskirta 1 651,55 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už 24 metų, 10 mėnesių ir 14 dienų tarnybą (b. l. 28). Atsakovas 2010-11-17 raštu Nr. PAS-684 informavo pareiškėją apie nuo 2010-10-07 paskirtą 1 651,55 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei mokamą valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą. Ž. V. buvo paaiškinta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarka (b. l. 20). Pareiškėjas su 2013-12-23 prašymu kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją ir prašė apskaičiuoti, koks susidarė skirtumas tarp jam Krašto apsaugos ministerijos sprendimu paskirtos valstybinės pareigūnų pensijos ir nuo 2010-10-07 iki 2013-12-31 išmokėtos valstybinės pensijos, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, bei išmokėti susidariusį skirtumą. Atsisakius išmokėti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skirtumą, susidariusį nuo 2010-10-07 iki 2013-12-31 ir atkurti sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją į 2009-12-31 lygmenį, pareiškėjas prašė pateikti atsakymą (b. l. 21–22). Krašto apsaugos ministerija 2014-01-21 sprendime Nr. 12-01-130 „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ pareiškėjo prašymą nagrinėti atsisakė, kadangi kreipdamasis į Krašto apsaugos ministeriją, jis buvo praleidęs nustatytą trijų metų terminą, ir pažymėjo, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką Krašto apsaugos ministerija galės išmokėti, kai bus priimti sumažintų pensijų kompensavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai (b. l. 23–24). Kartu su šiuo sprendimu buvo pateikta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo Ž. V. nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 suvestinė (b. l. 27).

12Iš administracinėje byloje esančių pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo Ž. V. nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 m. suvestinės matyti, kad nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2013-12-31 pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bei 5 straipsnio 1 dalį (b. l. 27). Ž. V. siekia būtent šios susidariusios nepriemokos išmokėjimo.

13Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią, kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes.

14Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apie pensijos sumažinimą pareiškėjas buvo informuotas Krašto apsaugos ministerijos 2010-11-17 raštu Nr. PAS-684. Pirmą pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažintą pensiją Ž. V. gavo 2010 m. lapkričio mėnesį, o pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį – 2011 m. liepos mėnesį. Į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėjas kreipėsi tik su 2014-01-29 skundu, kuris teisme gautas 2014-01-30, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises dėl pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir nepasibaigus terminui kreiptis dėl pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.

15Teismų praktikoje 3 metų kreipimosi į teismą terminas, kuris valstybinių pensijų bylose taikomas pagal analogiją su Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, yra atnaujinamas terminas. Tai reiškia, jog paaiškėjus svarbioms aplinkybėms, teismas gali tokį terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl asmenys, kurie 2010 m. vasario mėnesį gavo pirmą sumažintą valstybinę pensiją, pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galbūt pažeistų turtinių teisių į paskirtą valstybinę pensiją gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-215/2014, 2014-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-205/2014, 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-497/2014, 2014-08-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-885/2014, 2014-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS624-811/2014 ir kt.). Įvertinant tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 paskelbimo) ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas dėl kreipimosi į teismą procesinio termino prašant priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę ir kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias priežastis, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, be kita ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-912/2014, 2014-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-1127/2014, 2014-11-28 nutartis administracinėje byloje AS525-1074/2014 ir kt.). Procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo buvo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013. Pareiškėjo skundas teismui paštu buvo išsiųstas 2014-01-29.

16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad, valstybines pensijas gavę asmenys buvo patekę į ekstraordinarią padėtį, kuri sudaro pagrindą atnaujinti kreipimosi į teismą terminus. Kadangi administracinėse bylose priimtose nutartyse (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-213/2014, 2014-02-12 nutartis Nr. AS143-219/2014, 2014-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-862/2014) priežastys vertinamos ne individualiai, o atsižvelgiant į bendrą teisinio reguliavimo šioje srityje padėtį. Teismas individualiai pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių neanalizuoja ir vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą.

17Kadangi pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija Ž. V. išmokėta 2011 m. liepos mėnesį, su 2014-01-29 skundu kreipdamasis dėl pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatą, jis nebuvo praleidęs trijų metų kreipimosi termino. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011-12-20 redakcija) pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 bei 5 straipsnius apribota valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2012 m. vasario mėnesį, todėl trejų metų procesinis terminas dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo pagrindu susidariusio įsiskolinimo priteisimo 2014-01-29 dar nebuvo pasibaigęs.

181994-12-13 priimto Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria Krašto apsaugos ministerija. Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl, nustačius tokį teisinį reguliavimą, buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės bei valstybinės socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2009-12-09 redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Taigi, sumažintos valstybinės pensijos, laikinai turėjo būti mokamos dvejus metus – nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja, tame tarpe šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms išmokoms, t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, iki 2012-12-31. 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 1 straipsniu Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame dar vieniems metams – iki 2013-12-31 – pratęsė sumažintų tarp jų ir valstybinių bei valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo terminą. Taigi, pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 redakcija) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 redakcija).

19Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

20Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

212010-02-11 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2010-03-01, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad patikslinant, kad draudžiamųjų pajamų nustatymo momentą, kad kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.

22Nuo 2010-12-01 įsigaliojusioje 2010-10-26 įstatymu Nr. IX-1072 priimtoje Laikinojo įstatymo 5 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012-09-01 neteko galios.

23Nurodyto teisinio reglamentavimo analizė rodo, kad asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (išskyrus nustatytas išimtis), valstybinės pensijos perskaičiuotos (sumažintos) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį jos dar kartą perskaičiuotos (sumažintos), atsižvelgiant į jų gaunamas draudžiamąsias pajamas. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą, ir tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama nuo 5 iki 20 procentų (didėjant išmokų sumai, jis didėja).

24Nagrinėjamu atveju, remiantis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovas, apskaičiavęs Ž. V. paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientą, perskaičiavo pensijos dydį ir jam priklausančią valstybinę pensiją su priedu sumažino. Sumažinta pensija buvo perskaičiuojama dar kartą taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą 2 priede nustatyta tvarka apskaičiuotą koeficientą atsižvelgiant į pareiškėjo turimų draudžiamųjų pajamų dydį (b. l. 25–26, 27).

25Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010-02-11 redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010-10-26 redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08 redakcija, Žin., 2009, Nr. 151-6778; 2010-11-12 redakcija, Žin., 2010, Nr. 139-7108) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Taigi, pensijos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį buvo mažintos neteisėtai.

26Iš pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo Ž. V. nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 suvestinės bei Lietuvos kariuomenės jungtinio štabo Personalo ir administravimo valdybos J1 2014-02-13 pažymos dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo Ž. V. pažymos Nr. PAS-275 matyti, kad taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2012-08-31 pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo sumažinta taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, tačiau vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų būti mažinamas. Taigi, Ž. V. nurodytu laikotarpiu susidarė 3 087,6 Eur (10 660,85 Lt) nepriemoka (turėjo būti išmokėta 20 001,9 Lt (1 333,46 x 15), tačiau išmokėta tik 9 341,05 Lt). Kaip jau minėta, Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01, todėl už rugsėjo mėnesį pareiškėjui išmokėta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nesumažinta pensija.

27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad šios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes pastaroji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, dėl to neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgęs į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad Ž. V. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 3 087,6 Eur – priteistina iš Lietuvos valstybės.

28Byloje spręstinas klausimas, ar pareiškėjas turi teisę į nepriemokos priteisimą, kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki kreipimosi į teismą. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teismų praktika aiškinant minėtą situaciją pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01, nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A12-219-2004 (Administracinių teismų praktika, Nr. 5, 2004 m.). Šioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“.

29Be to, šioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintiems įstatymams taikyti reikšminga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis“. Toliau šioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad, žemesnės instancijos teismui priimant sprendimą, Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo būti taikomos. Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo sprendimas dėl pensijos ribojimo yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginčą teismas turi taikyti priimant sprendimą galiojančius įstatymus, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalį, teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

30Pažymėtina, kad reikalavimo priteisti nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 m. konstitucingumu.

31Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime Nr. KT15-N9/2015 pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

32Krašto apsaugos ministerija, apskaičiuodama pensijų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi, Krašto apsaugos ministerija veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, o 2015-05-14 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimo pratęsimas nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 neprieštaravo Konstitucijai, pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį 2010–2013 m. galėjo būti perskaičiuojama, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo. Pareiškėjas neišmokėtą pensijos dalį laiko turtine žala, tačiau remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, analogiškoje byloje tarp šalių yra susiklostę ne civiliniai prievoliniai, bet atitinkami valstybinių pensijų mokėjimo teisiniai santykiai. Civiliniame kodekse nėra įsakmiai nurodyta, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo teisiniams santykiams yra taikomos kurios nors šio kodekso normos. Ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turi būti pritaikytos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Aptarta Ž. V. skundo dalis atmetama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

33Ž. V. taip pat prašo panaikinti Krašto apsaugos ministerijos 2014-01-21 sprendimą Nr. 12-01-130. Kaip jau minėta, Krašto apsaugos ministerija 2014-01-21 sprendime Nr. 12-01-130 „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ nurodė, kad prašymo nenagrinės, kadangi kreipdamasis į Krašto apsaugos ministeriją su prašymu dėl negautos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, pareiškėjas praleido nustatytą trejų metų terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Krašto apsaugos ministerija nepagrįstai negrąžina pareiškėjui pensijos, sumažintos taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Krašto apsaugos ministerijos 2014-01-21 sprendimas Nr. 12-01-130 negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

34Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

35Skundą tenkinti iš dalies.

36Panaikinti Krašto apsaugos ministerijos 2014-01-21 sprendimą Nr. 12-01-130 „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“.

37Priteisti Ž. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, 3 087,6 Eur (tris tūkstančius aštuoniasdešimt septynis eurus ir šešiasdešimt euro centų) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

38Kitą skundo dalį atmesti.

39Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjas Ž. V. prašo: 1) panaikinti Krašto apsaugos... 4. Paaiškino, kad nuo 2010-10-07 Krašto apsaugos ministerijos sprendimu 5. Atsakovai Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama... 6. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 4... 7. Pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01,... 8. Pensija Ž. V. pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį buvo... 9. Pareiškėjas, Lietuvos valstybės bei Krašto apsaugos ministerijos atstovai... 10. Skundas tenkintinas iš dalies.... 11. Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Krašto... 12. Iš administracinėje byloje esančių pareigūnų ir karių valstybinės... 13. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą... 14. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apie pensijos sumažinimą... 15. Teismų praktikoje 3 metų kreipimosi į teismą terminas, kuris valstybinių... 16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad,... 17. Kadangi pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį sumažinta pareigūnų... 18. 1994-12-13 priimto Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12... 19. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir... 20. Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo... 21. 2010-02-11 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2010-03-01, Laikinojo įstatymo 5... 22. Nuo 2010-12-01 įsigaliojusioje 2010-10-26 įstatymu Nr. IX-1072 priimtoje... 23. Nurodyto teisinio reglamentavimo analizė rodo, kad asmenims, turintiems... 24. Nagrinėjamu atveju, remiantis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule,... 25. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių išmokų... 26. Iš pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo 27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje... 28. Byloje spręstinas klausimas, ar pareiškėjas turi teisę į nepriemokos... 29. Be to, šioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir... 30. Pažymėtina, kad reikalavimo priteisti nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl... 31. Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime Nr. KT15-N9/2015 pripažino, kad... 32. Krašto apsaugos ministerija, apskaičiuodama pensijų dydžius, vadovavosi... 33. Ž. V. taip pat prašo panaikinti Krašto apsaugos... 34. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88... 35. Skundą tenkinti iš dalies.... 36. Panaikinti Krašto apsaugos ministerijos 2014-01-21 sprendimą Nr. 12-01-130... 37. Priteisti Ž. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 38. Kitą skundo dalį atmesti.... 39. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...