Byla A-822-613-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

3dalyvaujant atsakovo atstovei Miglei Einorytei,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7 pareiškėjas skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 125 000 litų patirtai moralinei žalai atlyginti. Skunde bei patikslintame skunde (b. l. 2-3, 113-115) pareiškėjas nurodė, kad 2007-12-27 jis buvo etapuojamas iš Marijampolės pataisos namų į Kauno tardymo izoliatorių per Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą. Atvykus į Lukiškių TI-K pareigūnai jam paaiškino, kad duše nėra karšto vandens ir liepė pasirašyti į žurnalą, kad jis atsisako dušo. Jam paklausus, kada galės pavalgyti pietus, pareigūnai jam paaiškino, kad jis gaus pavalgyti tik vakarienę. Sandėlyje dirbantis nuteistasis jam išdavė purviną čiužinį, antklodę ir pagalvę, dvi metalines lėkštes ir šaukštą, o kitą inventorių atsisakė išduoti, paaiškinęs, kad toks yra kalėjimo administracijos nurodymas. Liepė jam pasirašyti, kad kitų daiktų jis atsisako, tačiau jis nesutiko ir atsisakė pasirašyti. Karantino kameroje, į kurią jis pateko, buvo netvarka ir nešvara, be to labai šalta, todėl teko miegoti su rūbais ir nuolatos šildytis prie radiatoriaus. 2007-12-28 iš šios kameros jis buvo perkeltas į kitą kamerą kitame kalėjimo korpuse. Prieš tai buvo nuvestas į sandėlį, kur jam vėl išdavė nepilną patalynės komplektą – jame nebuvo patalynės užvalkalo. Atėjęs į kamerą joje rado kitą nuteistąjį O. B. . Kameroje buvo labai šalta, pūtė vėjas. 2007-12-29 O. B. buvo išvežtas į Alytaus pataisos namus, o 2007-12-30 į kamerą buvo patalpintas kitas nuteistasis - R. J. . Nurodo, kad 2007-12-29 po pietų buvo vedamas į dušą praustis. Tame pačiame duše buvo įrengtas kampas nusirengimui, kuris nėra atskirtas nuo dušo, todėl jam besiprausiant jo rūbai sudrėko, todėl teko vilktis sudrėkusius rūbus. Nurodė, kad per buvimo Lukiškių TI-K laiką jo nepatikrino sveikatos priežiūros darbuotojai, nebuvo atnešama spauda, kuria jis privalėjo gauti. Nurodė, kad atvykus į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą jam nebuvo išduotos asmens higienos priemonės. Tai pat jis neturėjo galimybės išeiti pasivaikščioti iš kameros. Dėl visų šių aukščiau išdėstytų aplinkybių jis patyrė moralinę žalą, nes buvo žeminamas jo orumas, su juo buvo žiauriai elgiamasi, pareigūnai buvo nemandagūs ir nepaslaugūs. Todėl prašo iš atsakovo priteisti 125 000 Lt neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Atsakovai Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 26-29) nurodė, kad R. S. į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą atvyko iš Marijampolės pataisos namų 2007-12-27 ir buvo čia iki 2008-01-03. Nurodė, kad 2007-12-27 14:30 val. pareiškėjui atvykus į tardymo izoliatorių – kalėjimą jam buvo pasiūlyta nueiti į pirtį, tačiau pareiškėjas šios galimybės atsisakė, tai patvirtindamas savo parašu. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad persirengimo patalpos nėra atskirtos nuo dušinių, nes prie dušo kabinų esanti persirengimo patalpa yra padalinta į tris dalis, kurias skiria grotos. Lukiškių TI-K maitinimas vyksta tris kartus per dieną pagal įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintą suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę. Pietūs yra išdalijami nuo 12.30 iki 13.30. Pareiškėjas 2007-12-27 buvo atvežtas į Lukiškių TI-K apie 14.30 - t.y. jau po pietų, todėl 18 val. jis gavo vakarienę. Nurodo, kad jeigu pareiškėjas būtų kreipęsis su prašymu dėl maisto gavimo - jam būtų išduotas sausas davinys. Teigė, kad pareiškėjui buvo išduota visa jam priklausanti patalynė ir inventorius, tačiau kai kurių daiktų asmuo atsisakė. Pareiškėjui atsisakius pasirašinėti už nepaimtus daiktus, prižiūrėtojai šį faktą užfiksavo armatūrinėje kortelėje ir patvirtino tą savo parašais. Paaiškina, kad užvalkalas antklodei pareiškėjui nebuvo išduotas, nes pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas jis neprivalo būti išduodamas ir nėra įtrauktas į sąrašą. Vietoj jo yra išduodamos papildomos paklodės. Nesutinka su pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis, kad kamera Nr. 118 buvo pilna šiukšlių, netvarkinga. Nurodė, kad kameras tvarkyti privalo patys kalinamieji. Kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, kaliniai yra laikomi tik laikinai, kol jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei bus supažindinti su savo teisėmis bei pareigomis, todėl kaliniai jas nelabai ir tvarko, prižiūri bei tausoja jas. Nurodė, kad remiantis 2007 m. gruodžio mėn. bei 2008 m. sausio mėn. temperatūros patikros aktais oro temperatūra kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad laikotarpiu nuo 2007-12-27 iki 2008-01-03 dėl kalėjimo administracijos kaltės nė karto negavo laikraščių, nes šis laikotarpis buvo šventinis, o švenčių dienomis laikraščiai nėra spausdinami, todėl gali būti, kad nerealizuota spauda buvo pristatyta į įstaigą tik pasibaigus šventėms. Atsakovų manymu, pareiškėjo teiginiai, jog jis patyrė neturtinę žalą, nėra pagrįsti, kadangi jis nepateikė jokių įrodymų dėl padarytos jam žalos.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-06-26 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10Teismas nustatė, kad pareiškėjas R. S. atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. 2007-12-27 14:30 val. R. S. buvo etapu atvežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą iš Marijampolės pataisos namų. 2008-01-03 R. S. buvo etapuotas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Kauno tardymo izoliatorių. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-09-07 įsakymu Nr. 178 patvirtintų Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklių) XXII skyriaus 208 punkte numatyta, kad prižiūrėtojai pasiūlo naujai atvykusiems kalinamiesiems išsimaudyti pirtyje. Liudytojas R. J. teismo posėdyje parodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir 2007-12-28 atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. Jam atvykus pareigūnai paklausė, ar jis eis į dušą ir įspėjo, kad jame yra tik šaltas vanduo. Jis maudytis atsisakė ir pasirašė. Išanalizavęs atsakovo pateiktą nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo į pirtį žurnalą (b. l. 59-60), teismas nustatė, kad 2007-12-27 atvykusieji kalinamieji M. K. ir R. D. pasinaudojo galimybe nueiti į pirtį. Tuo tarpu kiti nuteistieji šios galimybės atsisakė ir tai patvirtino savo parašais. Minėtame žurnale yra užfiksuotas ir pareiškėjo atsisakymas pasinaudoti pirtimi, kuris patvirtintas jo parašu. Duomenų, kad pareiškėjas buvo prievarta verčiamas pasirašyti, nėra, be to, ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jį kas būtų vertęs pasirašinėti nuteistųjų išvedimo į pirtį žurnale. Liudytojo R. J. parodymus teismas vertino kritiškai, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos pažymos (b. l. 63) bei schemos (b. l. 64), patalpos, pažymėtos Nr. 1-9, 1-12 ir 1-19 (persirengimui skirtos patalpos) ir kabinos Nr. 1-6, 1-7, 1-8; 1-13, 1-14, 1-15; 1-16, 1-17,1-18 (dušinės) yra atskirtos vien nuo kitos. Persirengimo patalpose yra suoliukai ir ant sienų pritvirtinti kabikliai. Prie kiekvienos dušo kabinos yra izoliuotos nuo dušo patalpos, skirtos kalinamųjų drabužiams. Be to, maudimosi patalpose yra sumontuota ištraukiamoji ventiliacija. Šios nustatytos aplinkybės, leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo dušo patalpų įrengimo nepagrįsti. Be to, teismo manymu, pats pareiškėjas turi elgtis apdairiai, pagal situaciją, naudodamasis dušu susidėti rūbus taip, kad ant jų nepakliūtų vanduo, pasinaudoti maišeliu, rankšluosčiu ar kita priemone, galinčia apsaugoti rūbus nuo drėgmės duše. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas netinkamai užtikrino jo teisę pasinaudoti pirtimi, nepagrįsti. Pagal atsakovo paaiškinimus teismas nustatė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje maitinimas vyksta tris kartus per dieną pagal įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintą suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę. Pietūs yra išdalijami nuo 12.30 iki 13.30. Pareiškėjas buvo atvežtas į Lukiškių TI-K apie 14.30 - t.y. jau pasibaigus pietų laikui. 18 val. pareiškėjas gavo vakarienę. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007-05-23 įsakymas Nr. V-141 „Dėl kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2007-06-01 įsakymas Nr. 1-45 „Dėl sauso davinio išdavimo asmenims, atvykusiems į Lukiškių TI-K, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimą pagal dienotvarkę“ numato galimybę nuteistajam kreiptis dėl sauso davinio išdavimo, jei jis atvyko į kalinimo vietą pasibaigus pietų laikui. Pareiškėjas nenurodė, kad jis prašė jam išduoti sausą davinį, o atsakovas patvirtino, kad R. S. nesikreipė į kalėjimo administraciją dėl sauso davinio išdavimo. Todėl pareiškėjo argumentas, kad jam nebuvo suteikta galimybė pavalgyti pietus, nepagrįstas. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš Marijampolės pataisos namų išvyko 11:00, t.y. prieš pietus. Pareiškėjui išvykstant iš Marijampolės pataisos namų į Vilnių jam buvo suprantama, kad jis nespės atvykti į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą pietums, todėl norėdamas valgyti, jis galėjo paprašyti, kad jam būtų išduotas sausas maisto davinys išvykstant, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. R. S. skunde nurodė, kad 2007-12-27 jam atvykus į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą išdavimo sandėlyje jam nebuvo išduotas užvalkalas antklodei ir buvo liepta pasirašyti, kad jis kai kurių daiktų atsisako. Liudytojas R. J. teismo posėdyje parodė, kad jam atvykus į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą jam taip pat nebuvo išduotas užvalkalas antklodei. Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, užvalkalas antklodei nuteistiesiems nėra išduodamas ir nėra įtrauktas į sąrašą, vietoj jo yra išduodamos papildomos paklodės. Todėl pareiškėjui pagrįstai kartu su visa patalyne nebuvo išduotas užvalkalas antklodei. R. S. armatūrinėje kortelėje (b. l. 30) yra atžymos, kokie daiktai buvo išduoti pareiškėjui asmeniniam naudojimuisi 2008-12-27 jam atvykus į tardymo izoliatorių – kalėjimą ir 2007-12-28, prieš perkeliant jį į kitą kamerą. Armatūrinėje kortelėje užfiksuotas 2008-12-27 įrašas, kad gavėjui buvo pasiūlytas visas inventorius ir patalynė, tačiau R. S. nepaėmė kai kurių daiktų: rankšluosčių, puoduko, šakutės, arbatinio šaukštelio bei 2008-12-28 įrašas, kad R. S. atsisakė jam nereikalingų daiktų (b. l. 30). Pareiškėjas teigia, kad šie įrašai armatūrinėje kortelėje yra padaryti vėliau, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie leistų teismui abejoti šių įrašų autentiškumu. Pareiškėjui atsisakius pasirašinėti už nepaimtus daiktus, sandėlio tvarkytojas šį faktą užfiksavo armatūrinėje kortelėje ir patvirtino tą savo parašais. Pažymėjo, kad sandėlio tvarkytojas yra vienas iš nuteistųjų, kuris dalina kaliniams inventorių, todėl priešingai nei teigia pareiškėjas, jis neturi suinteresuotumo specialiai neišduoti kaliniams dalies inventoriaus. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad tardymo izoliatoriuje – kalėjime yra išduodamas prastos kokybės inventorius (puodeliai, šaukšteliai), todėl dalimi šių reikmenų jis pasirūpina pats, todėl, teismo manymu, tikėtina, kad pareiškėjas galėjo atsisakyti dalies jam siūlomų daiktų, nes juos buvo atsivežęs iš įstaigos, kurioje atliko bausmę. Asmens higienos priemonės kalinamiesiems yra išduodami vadovaujantis Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, patvirtintomis 2004-06-09 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-139. Šios priemonės yra išduodamos asmenims pagal kalinimo įstaigoje numatytą grafiką du kartus per mėnesį: mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje (b. l. 123). Ši tvarka galioja ir naujai atvykusiems asmenims, Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas į tardymo izoliatorių – kalėjimą atvyko tuo metu, kai pagal grafiką asmens higienos priemonių išdavimas jau buvo atliktas. Nuteistiesiems išreiškus pageidavimą, higienos priemonės gali būti išduodamos ir ne pagal grafiką. Pareiškėjas dalį asmens higienos priemonių atsivežė iš įstaigos, kurioje atliko bausmę, o jam trūkstamas higienos priemones galėjo gauti pareiškęs prašymą išduoti jam higienos priemones ne pagal grafiką. Todėl neatsiranda pagrindas teigti, kad atsakovas neišduodamas pareiškėjui higienos priemonių pažeidė teisės aktų reikalavimus. Išnagrinėjęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, dėl inventoriaus, patalynės ir higienos reikmenų neišdavimo nėra pagrįsti. R. S. skunde nurodo, kad kamera karantino kamera Nr. 118 bei II-ojo korpuso kamera 314 buvo nešvarios, nesutvarkytos. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 72 punktu, pareiga tvarkyti kameras kyla patiems nuteistiesiems. Tuo tikslu nuteistiesiems yra išdalinamas reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), išskyrus karantino kameras. Karantino kameroms priklausantis valymo inventorius yra laikomas atskiroje patalpoje ir nuteistiesiems paprašius jis yra išduodamas. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas pats nenurodė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kalėjimo administraciją su prašymu išduoti inventorių kameros tvarkymui. Pareiga susitvarkyti kamerą, kurioje atlieka bausmę, kyla pačiam nuteistajam, todėl, teismo manymu, jeigu kaliniai šios pareigos nevykdo (nesitvarko ir neprižiūri kamerų), tai negali būti laikoma atsakovo kalte. Byloje yra pateikti duomenys, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime nuolat atliekami vabzdžių, graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai pagal paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi“ (b. l. 51-58). Kenkėjų naikinimo darbų atlikimo profilaktikos periodiškumas fiksuojamas Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnaluose (b. l. 57-73). Tokiu būdu, teismo manymu, atsakovas vykdo pareigą pasirūpinti patalpų priežiūra. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose Nr. 118 (postas Nr. 8,1 korpusas, I aukštas) ir Nr. 314 (postas Nr. 18, II korpusas, I aukštas) buvo labai šalta. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešo naudojimo pastatų mikroklimatas“, šaltuoju metų laikotarpiu pakankamos šiluminės aplinkos parametrais, oro temperatūra turi būti nuo 18°C iki 26°C. Bylos duomenys patvirtina, kad oro temperatūra kamerose yra matuojama reguliariai atsitiktinai išrinktose kamerose ir duomenys yra fiksuojami temperatūros patikros aktuose. Remiantis 2007 m. gruodžio mėn. bei 2008 m. sausio mėn. temperatūros patikros aktais oro temperatūra minimose kamerose atitiko higienos normų reikalavimus (b. l. 62). Be to, kaip nurodė pareiškėjas, esant šaltesniam orui, jis šildėsi prie radiatoriaus, kuris buvo šiltas. Todėl pareiškėjo argumentus dėl to, kad jam teko kentėti didelį šaltį, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjas teigė, kad buvimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime metu 2007-12-27 iki 2008-01-03 nė karto negavo laikraščių. Nors patikslintame skunde (b. l. 115) pareiškėjas nurodė, kad atsiima savo teiginius dėl laikraščių neišdavimo, teismo posėdyje palaikė savo pirminę poziciją, teigdamas, kad jam nebuvo išduodami laikraščiai ir dėl to jis patyrė žalą. Teismas konstatavo, kad Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 232 punktas nustato, kad esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras kalinamiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas. Kalinamiesiems leidžiama už lėšas, esančias jų asmeninėse sąskaitose, įsigyti neribotą kiekį literatūros, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus, gauti banderoles su spauda. Prenumeruoti kalinamiesiems laikraščius bei žurnalus turi teisę jų giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Kaip matyti iš šios nuostatos, kalinimo įstaiga turi teisę, bet ne pareigą esant galimybėms aprūpinti kalinamuosius laikraščiais. Bylos duomenys patvirtina, kad Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas 2007 metais buvo sudaręs sutartį su UAB „Impress Teva“ dėl nerealizuotos spaudos platinimo (b. l. 66). Taigi, remiantis šia sutartimi nuteistiesiems buvo suteikta galimybė gauti spaudą. Pareiškėjo skunde minimas laikotarpis (nuo 2007-12-27 iki 2008-01-03) buvo šventinis laikotarpis, todėl tikėtina, kad šiuo laikotarpiu nerealizuota spauda nuteistiesiems nebuvo pristatyta, tačiau, kaip jau minėta, nerealizuotų laikraščių pristatymo negalima laikyti atsakovo pareiga, už kurios nevykdymą jam kiltų atitinkamos pasekmės. Todėl pareiškėjo argumentai, dėl laikraščių neišdavimo, teismo manymu, nepagrįsti. Pareiškėjas nurodė, kad 2007-12-28 jam būnant karantino kameroje, nebuvo pasiūlyta išeiti pasivaikščioti. Kaip matyti iš byloje esančio Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo pasivaikščioti žurnalo, 2007-12-28 kai kurie asmenys, tuo metu buvę karantino kamerose, ėjo pasivaikščioti, o kai kurie šios galimybės atsisakė. Tarp atsisakiusiųjų yra ir 118 kameroje buvęs pareiškėjas, kuris šį atsisakymą patvirtino savo parašu. Byloje nėra duomenų, kad tai pareiškėjas padarė verčiamas atsakovo darbuotojų. Kaip minėta, pareiškėjas yra aktyvus savo teisių gynimo srityje, nuolat nuosekliai rūpinasi, kad jo teisės nebūtų pažeidžiamos, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo suklaidintas ir išvedimo pasivaikščioti žurnale pasirašė nesuprasdamas už ką pasirašo. Tokiu būdu pareiškėjo argumentus, kad 2007-12-28 jam būnant karantino kameroje, nebuvo pasiūlyta išeiti pasivaikščioti, teismas atmetė kaip napagrįstus.

11Teismas pažymėjo, kad LR Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Be to būtina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. R. S. savo skunde teigė, jog dėl aukščiau aptartų Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis vertina 125 000 Lt. Išanalizavęs pareiškėjo teismui rašytus skundus ir kitus procesinius dokumentus, bylos medžiagą, teismas nustatė, kad pareiškėjas yra aktyvus savo teisių gynėjas ir žinovas, apie 20 metų atliekantis bausmę pataisos įstaigose ir išmanantis savo teises, gebantis jomis naudotis, todėl jo argumentai, kad jis buvo apgautas pataisos įstaigos darbuotojų, nes buvo verčiamas pasirašinėti už negautą inventorių, pasinaudojimą dušu ir kt., teismo vertintini kritiškai. Teismas patikrino visas pareiškėjo nurodomas aplinkybes, ištyrė jo pateiktus įrodymus ir iškeltas abejones dėl jo laikymo Lukiškių tardymo – izoliatoriuje sąlygų, apklausė liudytojus. Išanalizavus bylos medžiagą, nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalą pareiškėjui. Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas nuo 2007-12-27 iki 2008-01-03 buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime nepažeidžiant LR Kardomojo kalinimo įstatymo, LR Bausmių vykdymo kodekso, Kardomojo kalinimo vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo arba atsisakė pasinaudoti savo teisės aktuose numatytomis teisėmis, negali būti laikoma atsakovo neteisėtais veiksmais. Byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

12III.

13Pareiškėjas R. S. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-06-26 sprendimo panaikinimo.

14Teigia, kad teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 4 dalies, 81 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes į posėdį nebuvo iškviesti 2008-01-09 ir 2008-06-02 skunde bei patikslintame skunde nurodyti asmenys bei nebuvo išreikalauti dokumentai, kurie turi didelę įrodomąją galią. Dėl to apeliantas nesutinka su teismo įrodymų vertinimu.

15Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19LR Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Be to būtina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalą pareiškėjui, taip pat, kad pareiškėjas nuo 2007-12-27 iki 2008-01-03 buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime nepažeidžiant LR Kardomojo kalinimo įstatymo, LR Bausmių vykdymo kodekso, Kardomojo kalinimo vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų, o tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo arba atsisakė pasinaudoti savo teisės aktuose numatytomis teisėmis, negali būti laikoma atsakovo neteisėtais veiksmais. Apeliacinis skundas gindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 4 dalies, 81 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes į posėdį nebuvo iškviesti 2008-01-09 ir 2008-06-02 skunde bei patikslintame skunde nurodyti asmenys bei nebuvo išreikalauti dokumentai, kurie turi didelę įrodomąją galią. Šiuo pagrindu apeliantas nesutinka su teismo įrodymų vertinimu Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, o nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. S. nėra pateikęs konkrečių įrodymų dėl savo patirtos neturtinės žalos bei paaiškinimo, kodėl būtent 125 000 Lt suma kompensuotų teigiamą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

20Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija pažymi, kad bylai reikšmingos faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo nustatytos teisingai, byloje esantys įrodymai teismo įvertinti taip pat teisingai (ABTĮ 57 str. 6 d.), nepažeisti 81 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais ir padarytomis išvadomis įvertinat byloje esančius įrodymus bei nustatant jų reikšmę materialinės teisės normų taikymo požiūriu. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai