Byla 2S-969-560/2012
Dėl reikalavimo teisės pripažinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainiaus Rinkevičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltic Orthoservice“ ieškinį atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl reikalavimo teisės pripažinimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas „Baltic Orthoservice“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti ieškovui reikalavimo teisę gauti 19 402,50 Lt dydžio kompensaciją iš atsakovo Valstybinės ligonių kasos administruojamo Privalomojo sveikatos draudimo fondo pagal sutartis dėl reikalavimo gauti kompensaciją už pagamintą ortopedijos techninę priemonę perleidimo. Nurodo, kad toks reikalavimas grindžiamas pridedama 2010-01-04 tarp bylos šalių sudaryta sutartimi dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis Nr. 5 ir pridedamomis sutartimis dėl reikalavimo gauti kompensaciją už pagamintą ortopedijos techninę priemonę perleidimo. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-08-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. 1-2696-624/2011 nurodė, kad ieškovo byla, vadovaujantis ABTĮ 101 str. 1 punktu, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, kadangi nėra skundžiami atsakovės priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių ar galinčių daryti įtaką jos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, taip pat nurodė, kad ieškinyje pareikštas reikalavimas nepatenka į ABTĮ 15 str. nurodytą administracinių teismų kompetencijos apimtį, nes ginčas kilo ne dėl atsakovės priimtų sprendimų ar kitokių administracinio pobūdžio veiksmų, o dėl to, kad atsakovė nepripažįsta ieškovės teisės sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sandorius. Ieškovas ieškinyje akcentuoja, kad reikalavimo dalykas yra pačios ieškovės teisės, o ne atsakovės kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmai ar aktai. Ieškovas nesutiko, kad byla būtų perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

4Atsakovas Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos su ieškiniu nesutiko bei prašė bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, motyvuojant tuo, kas ginčas teismingas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. punkto pagrindu, kuriame nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, taip pat tų subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Nurodė, kad sutartys, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus ir kurios sudaromos dėl OTP kompensavimo, turi būti vertinamos kaip administracinės, nes teisiniai santykiai, kurių pagrindu kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai. Atsakovas nurodo, kad ginčas tarp šalių kilo iš aprašo 22-24, 42-44 punktų ir sutarties 1.3.2, 3.8, 3.9 ir 6.7 punktų, pasirašytos tarp VLK ir UAB „Baltic Orthoservise“ dėl apdraustųjų aprūpinimo OTP nuostatų. Nurodo, kad ši sutartis buvo sudaryta vadovaujantis LR sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. 4 punktu, t.y. teikiant valstybės paramą OTP apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu įsigyti. Mano, kad tik išsprendus administracinio teisinio pobūdžio klausimus dėl pareiškėjo veiksmų atitikimo aprašo ir sutarties nuostatų reikalavimams, bus galima spręsti dėl ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo. Sprendžiant teismingumo klausimą, prašo vadovautis Specialios teisėjų kolegijos 2011-01-03 nutartimi, kurioje nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčas teismingas administraciniam teismui.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-20 nutartimi atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašymo dėl bylos perdavimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal teismingumą netenkino. Nurodė, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl teisės gauti 19 402,50 Lt dydžio kompensaciją pagal perleidimo sutartis jam pripažinimo, todėl šiuo atveju nagrinėjant ginčą būtina aiškintis, kokių teisinių santykių pagrindu buvo perleistos reikalavimo teisės. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagal tą patį ieškovo reikalavimą 2011-08-26 nutartimi administracinėje byloje NR. I-2696-642/2011 procesą nutraukė, pripažinęs, kad reikalavimas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją. Teismas laikė, kad sprendžiant atsakovo prašymą dėl bylos perdavimo pagal teismingumą, vadovautis Specialios teisėjų kolegijos 2011-01-03 nutartimi byloje Nr. T-2011-01 negalima, kadangi kolegijai buvo pateiktas klausimas dėl bylos pagal ieškovo UAB „Baltic Orthoservice“ reikalavimo priteisti iš atsakovo Valstybinės ligonių kasos 90 928,25 Lt nuostolių ir 20 801,57 Lt palūkanų, atsiradusių dėl atsakovo netinkamo sutarčių dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis vykdymo, teismingumo. Nurodytoje byloje reikalavimas betarpiškai reiškiamas atsakovui ir ieškovo siejamas su atsakovo atitinkamais veiksmais (neveikimu), tuo tarpu ieškovas nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimą dėl teisės jam pripažinimo CK 1.138 str. pagrindu.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atsakovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą dėl bylos teismingumo iš esmės. Nurodo, kad sutartys sudarytos tarp VLK ir ortopedijos įmonių yra administracinės sutartys. Šioje byloje dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-04-01 buvo pagrįstai perdavęs analogišką bylą nagrinėti administraciniam teismui. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę santykiai vertintini kaip civiliniai, apelianto įsitikinimu, laikytini nepagrįstais, nes, pagal LVAT išaiškinimus, sutartys su ortopedijos įmonėmis turi būti vertinamos kaip administracinės, nes teisiniai santykiai, kurių pagrindu kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai, o pačios sutartys viešojo administravimo subjektų sudaromo viešosios teisės normų imperatyviojo reguliavimo pagrindais, ginant viešuosius interesus sveikatos apsaugos srityje. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-08-26 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. 1-2696-642/2011, nepaneigė to, kad, jeigu tinkamai būtų suformuluotas ginčo dalykas, šį ginčą galėtų nagrinėti administracinis teismas. Minimoje nutartyje nurodoma, kad aplinkybė, jog sprendžiant klausimą, ar pareiškėja turi teisę gauti pacientams skirtas kompensacijas, į kurias reikalavimo teisė jai perleista sudarytomis sutartimis, turės būti išspręstas klausimas dėl minėtų reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimo, ką jau reglamentuoja civilinė teisė, nedaro šio ginčo teismingu bendrosios kompetencijos teismui, kadangi minėtų sutarčių galiojimo klausimas būtų tik vienas tokio pobūdžio ginčui reikšmingų teisinių aspektų. Tai, pasak apelianto, rodo, kad ieškovui tinkamai suformulavus skundo dalyką, byla būtų išnagrinėta administraciniame teisme. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju negalima vadovautis Specialiosios teisėjų kolegijos 2011-01-03 nutartimi byloje Nr. T-2011-01. Taip pat mano, kad ieškovas sudarė sutartis nesilaikydamas teisės aktuose ir administracinėje sutartyje su VLK numatytų nuostatų, neįvertindamas, ar jų sudarymas neprieštarauja bendrajam viešosios teisės principui, nes nei OTP kompensavimo tvarka, nei administracinės sutartys tokios teisės bei pareigos ieškovui nenumato. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas nepripažindamas ieškovės teisės pagal reikalavimų teisės perleidimo sutartis, kas, pasak ieškovo, pažeidžia jo teises, rodo, kad yra skundžiami VLK veiksmai, o toks skundas nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

9Ieškovas UAB „Baltic Orthoservice“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad anksčiau jis buvo pareiškęs analogišką ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, kuris bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris bylą nutraukė, konstatuodamas, kad byla nepriskirtina administracinių bylų kompetencijai. Pažymėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę santykiai yra mišrūs, o tarp ieškovo ir pacientų sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys neturi teisinių santykių elemento. Spręsdamas ginčą šioje byloje, teismas pirmiausia turės aiškinti civilinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo teisės perleidimą. Pažymėjo, kad ieškinyje pareikštas reikalavimas nepatenka į ABTĮ 15 str. nurodytą administracinių teismų kompetencijos apimtį, nes ginčas kilo ne dėl atsakovės priimtų sprendimų ar kitokių administracinio pobūdžio veiksmų, o dėl to, kad atsakovas nepripažįsta ieškovo teisės sudaryti reikalavimo perleidimo sandorius. Ieškovas remiasi LR CK 1.138 str. 1 p. numatytu civilinių teisių gynimo būdu – teisių pripažinimu, t.y. reikalauja pripažinti ieškovės reikalavimo teisę į VLK administruojamas išmokas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, todėl ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismams.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

12Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-20 nutartis naikintina ir bylos proceso teisėtumo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 337 str. 2 d.)

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14Nesutiktina su apelianto Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teiginiais, jog nagrinėjama byla pagal ieškovo UAB „Baltic Orthoservice“ pareikštą reikalavimą dėl ieškovo teisės gauti 19 402,50 Lt dydžio kompensaciją pagal reikalavimo perleidimo sutartis pripažinimo turi būti nagrinėjama administraciniame teisme. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Ieškovė neskundžia atsakovo priimtų teisės aktų, atsakovo veiksmų (neveikimo) teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo nagrinėjamos bylos perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-08-26 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-2696-642/2011, kur buvo nagrinėjama byla pagal analogiškus UAB „Baltic Orthoservice“ reikalavimus bei konstatuota, kad tokia byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencija. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl bylos perdavimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

15Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ieškovo reikalavimą, ieškinyje išdėstytus argumentus, atsakovo atsikirtimus, mano, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

16LR CPK 337 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui, jei, nagrinėjant atskirąjį skundą nustatoma, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta. CPK 135 str. 1 d. 4 p. numatytas reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką, apima reikalavimą ieškovui nurodyti tiek CK ar kitame įstatyme įtvirtintą asmens subjektinę teisę, kurią ieškovo nuomone, pažeidė atsakovas, tiek ir pažeistosios teisės gynimo būdą. Tokie pažeistų teisių gynimo būdai yra nurodyti CK 1.138 str. (teisės pripažinimas, įpareigojimas įvykdyti prievolę natūrą, nutraukti arba pakeisti teisinį santykį ir kt. ). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog ieškovui nenurodžius jokio CK ar kituose įstatymuose numatyto pažeistų subjektinių teisių gynimo būdo, laikoma, kad ieškovas nenurodė ieškinio dalyko (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2003).

17LR CK 1.138 str. išvardinti civilinių teisių, kurias įstatymo nustatyta tvarka gina teismas, gynimo būdai. Asmuo, kurio subjektinės civilinės teisės pažeistos, turi teisę pasirinkti, kokiu iš civilinių teisių gynimo būdų teisme ginti pažeistas teises. Pagal CK 1.138 straipsnį teismas gina civilines teises, pripažindamas tas teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys), priteisdamas įvykdyti pareigą natūra, nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį, išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais - netesybas (baudą, delspinigius), pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, kitais įstatymų numatytais būdais.

18Ieškinys dėl teisės pripažinimo – tai ieškinys, kai ieškovas prašo, kad teismas patvirtintų, pripažintų tam tikrą jo teisę (pvz. ieškinys dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą pripažinimo) arba pripažintų tam tikrus materialiuosius teisinius santykius (pvz. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu). Kitaip tariant tokiu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti kokią nors savo subjektinę teisę arba pripažinti konkrečios pareigos nebuvimą, todėl tokio ieškinio patenkinimas sukelia ieškovui tiesiogines teises ar pareigas – ieškovas įgyja galimybę realizuoti savo teisę ar netenka pareigos vykdyti prievolę. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti jo reikalavimo teisę gauti 19 402,50 Lt dydžio kompensaciją iš atsakovo administruojamo Privalomojo sveikatos draudimo fondo pagal ieškovo ir ligonių pasirašytas reikalavimo perleidimo sutartis. Pažymėtina, kad pagal LR CPK 5 str. nuostatas teismine tvarka yra ginama pažeista ar ginčijama asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismo vertinimu, ieškovas ieškinyje nenurodė, kokias bei kokiu būdu atsakovas pažeidė ieškovo subjektines teises, kurias ieškovas siekia apginti pareikštu ieškiniu. Kaip minėta, ieškovas prašo pripažinti jo teisę į pinigines lėšas pagal galiojančias (nenuginčytas) reikalavimo perleidimo sutartis. Šitoks ieškinyje išdėstytas prašymas nėra ieškinio dalykas, kadangi iš esmės nenurodomas reikalavimas, kurio patenkinimas reikštų ieškovo realų teisių apgynimą, nes ieškovo reikalavimo teisės pagal sudarytas bei galiojančias reikalavimo perleidimo sutartis konstatavimas (pripažinimas) ieškovui jokių tiesioginių teisinių pasekmių nesukels. Tinkamas ieškinio dalykas galėtų būti reikalavimas priteisti iš atsakovo sumas, pagal pasirašytas reikalavimo perleidimo sutartis, arba įpareigoti atsakovą vykdyti sutartį, tačiau ieškovas tokių reikalavimų nereiškia. Pagal pareikštą ieškinį teismo sprendimas dėl reikalavimo teisių pagal galiojančias reikalavimo perleidimo sutartis pripažinimo savarankiškai jokių teisinių pasekmių nesukeltų, kadangi ieškovas nereiškia jokių kitų reikalavimų ir toks sprendimas nebūtų vykdytinas, tuo labiau, kai ieškovas prašo teismo pripažinti jo reikalavimo teises į pinigines lėšas pagal galiojančias (nenuginčytas) reikalavimo perleidimo sutartis, kurias pats ieškovas ieškinyje laiko galiojančiomis bei pripažįsta, kad atsakovė neginčija reikalavimų teisės perleidimo sutarčių, todėl neturi pagrindo jų nevykdyti. Kaip seka iš ieškinio teksto, ieškinys pareikštas tam, kad jį patenkinus, ieškovas įgys teisę reikalauti sumų išmokėjimo pagal pačios atsakovės nustatytus kompensacijų išmokėjimo terminus. Kaip minėta, reikalavimo perleidimo sutartys yra galiojančios, ieškovo teisė pagal reikalavimo perleidimo sutartis nėra paneigta, nuginčyta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ieškovo reikalavimo teises pagal šias sutartis papildomai konstatuoti teismine tvarka. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas atsakovui būtų pareiškęs turtinius reikalavimus, remiantis reikalavimo teisių perleidimo sutartimis, o atsakovas būtų atsisakęs vykdyti tokius reikalavimus, ginčytų šių reikalavimų perleidimo pagrįstumą ar teisėtumą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra pažeistos ar ginčijamos ieškovo teisės, teisėti interesai. Pažymėtina, kad ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-08-26 nutartyje nurodydamas, jog „aplinkybė, kad sprendžiant klausimą, ar pareiškėja turi teisę gauti pacientams skirtas kompensacijas, į kurias reikalavimo teisė jai perleista sudarytomis sutartimis, turės būti išspręstas klausimas dėl minėtų reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimo, ką reglamentuoja civilinė teisė, nedaro šio ginčo teismingu bendrosios kompetencijos teismui, kadangi minėtų sutarčių galiojimo klausimas būtų tik vienas iš tokio pobūdžio ginčui reikšmingų teisinių pasekmių“, iš esmės laikėsi pozicijos, kad pareikštas reikalavimas, ieškovui nereiškiant kitų materialinių reikalavimų (kaip pvz. sumų pagal reikalavimo perleidimo sutartis priteisimo), nenagrinėtinas nei administraciniame teisme, nei bendrosios kompetencijos teisme, su kuo atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas sutinka.

19Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-20 nutartis naikintina ir bylos proceso teisėtumo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 337 str. 2 d.)

20Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 2 d., 338 str.,

Nutarė

21Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti.

22Civilinės bylos pagal ieškovo UAB „Baltic Orthoservice“ ieškinį atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl reikalavimo teisės pripažinimo teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainiaus... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas „Baltic Orthoservice“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo... 4. Atsakovas Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-20 nutartimi atsakovo Valstybinės... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atsakovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos... 9. Ieškovas UAB „Baltic Orthoservice“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 12. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-20 nutartis naikintina ir bylos... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 14. Nesutiktina su apelianto Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos... 15. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą,... 16. LR CPK 337 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo... 17. LR CK 1.138 str. išvardinti civilinių teisių, kurias įstatymo nustatyta... 18. Ieškinys dėl teisės pripažinimo – tai ieškinys, kai ieškovas prašo,... 19. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 20. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 2 d., 338 str.,... 21. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti.... 22. Civilinės bylos pagal ieškovo UAB „Baltic Orthoservice“ ieškinį...