Byla e2-148-853/2019
Dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir atsakovo P. Č. priešieškinį ieškovei B. B. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo

1Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei, dalyvaujant ieškovei B. B., jos atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, atsakovui P. Č., jo atstovui advokatui Jurijui Malininui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. B. patikslintą ieškinį atsakovui P. Č. dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir atsakovo P. Č. priešieškinį ieškovei B. B. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė ieškiniu prašė pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) jos asmenine nuosavybe.

5Ieškinyje nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu P. Č. buvo įgytas minėtas nekilnojamasis turtas bei butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono apylinkės teismas 1996-08-20 sprendimu nutraukė jos ir P. Č. santuoką, su ja liko gyventi nepilnametės dukros. Santuokos nutraukimo metu turtas, įgytas santuokoje, liko nepadalintas. Šalių iki santuokos nutraukimo įgytas turtas po santuokos nutraukimo buvo naudojamas ir juo disponuojama bendru sutarimu. Šalys susitarė, kad ieškovei po santuokos nutraukimo atiteks nekilnojamieji daiktai, Nekilnojamojo turto registre registruoti jos vardu, t. y. gyvenamasis namas su statiniais bei karvidė, esantys ( - ), o atsakovui – jo vardu registruotas butas adresu (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių dukrų išlaikymo klausimas, nutraukiant šalių santuoką, taip pat nebuvo išspręstas. Ji atsisakė išlaikymo iš esmės atsižvelgiant į tai, jog nebūtų dalijami šalių santuokoje įgyti nekilnojamieji daiktai, esantys ( - ). Po santuokos nutraukimo jos buvęs sutuoktinis nepilnametėms dukroms jokio išlaikymo neteikė. Be to, po santuokos nutraukimo prie gyvenamojo namo, kuriame ji liko gyventi su dukromis, kitų prie namo esančių statinių, karvidės remonto, kitų pagerinimo darbų atsakovas neprisidėjo nei materialiai, nei savo darbu. Gyvenamasis namas po šalių santuokos nutraukimo buvo pagerintas iš esmės iš ieškovės asmeninių lėšų. 2003-02-12 ieškovė už asmenines lėšas įsigijo 0,4400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ant kurio yra pastatytai minėti gyvenamasis namas ir kiti statiniai. Karvidę, esanti (duomenys neskelbtini) ieškovė įsigijo 1994-07-15 už pajus iš Leckavos žemės ūkio bendrovės. Karvidė buvo perduota ieškovės nuosavybėn, nes būtent ji buvo šios žemės ūkio bendrovės narė. Kadangi karvidė Nekilnojamojo turto registre santuokos nutraukimo metu buvo registruota ieškovės vardu, aukščiau minėtu šalių susitarimu atiteko ieškovei. Atsakovas po santuokos nutraukimo šiuo pastatu nesinaudojo, nebuvo atvykęs pažiūrėti šio pastato būklės, kas taip pat rodo tarp šalių buvus susitarimui dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto pasidalijimo. 2014-08-19 atsakovas nutarė padovanoti jam atitekusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalių vyresniajai dukrai. Notarų biure jam atsisakė patvirtinti dovanojimo sutartį, nes vienas iš buvusių sutuoktinių negalėjo šiuo turtu laisvai disponuoti, kadangi jis buvo įgytas šalims gyvenant santuokoje, todėl šalys kartu pas notarą pasirašė buto dovanojimo sutartį.

6Atsakovas P. Č. priešieškiniu prašė padalinti santuokos su ieškove metu įgytą jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą ir pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esančius ( - ), asmenine ieškovės B. B. nuosavybe, o jam asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra karvidę, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ). Taip pat prašė priteisti jam 444,00 Eur kompensaciją iš ieškovės už jai atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, sumokant ją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

7Priešieškinyje nurodė, kad jo ir ieškovės B. B. santuoka buvo nutraukta Mažeikių rajono apylinkės teismo 1996-08-20 sprendimu. Minėtu sprendimu šalių santuokos metu įgytas turtas nutraukiant santuoką padalintas nebuvo, taip pat nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas nebuvo išspręstas. Nepilnametės dukros liko gyventi su motina šalių santuokos metu įgytame gyvenamajame name ( - ). Kadangi šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausė ir butas adresu (duomenys neskelbtini), jis išėjo gyventi į šį butą. Nei santuokos nutraukimo metu, nei vėliau santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas. Ieškovė, prašydama nepadalintą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe, nurodo, jog minėti statiniai iš esmės buvo pagerinti jos asmeninėmis lėšomis, bet ji jokių pagerinimo darbų su atsakovu, kaip šių statinių bendraturtė, nederino. Visas turtas iš Leckavos žemės ūkio bendrovės buvo įgytas iš bendrų šeimos lėšų, naudojant nekilnojamojo turto įsigijimui tiek jo, tiek ieškovės pajus. Dalintino turto nepadalinus teismo sprendimu, sutuoktiniai nepraranda nuosavybės teisės į santuokoje įgytą turtą.

8Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė patikslintą ieškinį tenkinti, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti jai nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro: gyvenamasis namas, tvartas, viralinė, tvartas, daržinė, garažas, kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei karvidė, esanti (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo ieškovės patikslintą ieškinį visiškai atmesti. Atsakovo priešieškinį patenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10Teismo posėdyje ieškovė B. B. ir jos atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog tarp šalių nebuvo padalintas nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu, todėl, kad ieškovė ir atsakovas buvo susitarę, kad kiekvieno iš jų nuosavybėn atitenka turtas jų vardu registruotas Nekilnojamojo turto registre ir tai, kad atsakovas ieškovei iki šiol dėl santuokoje įgyto turto padalijimo jokių pretenzijų nereiškė, akivaizdžiai rodo buvus tokiam šalių susitarimui. Be to, atsakovas nemokėjo nepilnametėms dukroms išlaikymo ir ieškovė nesikreipė į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo būtent todėl, kad šalys sutarė, jog ieškovei paliktina didesnė nekilnojamojo turto dalis užskaitant išlaikymo nepilnamečiams vaikams, likusiems gyventi su ieškove, išmokas.

11Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė priešinio ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais, ieškovės patikslintą ieškinį prašė atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad jokio žodinio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovo dėl santuokos metu įgyto turto pasidalijimo nebuvo. Atsakovas paaiškino, jog karvidė, veršidė buvo įgytos iš Leckavos žemės ūkio bendrovės už pajinius įnašus. Tiek jis, tiek ieškovė dirbo šioje žemės ūkio bendrovėje. Kai išsituokė, gyvenamajame name, įgytame taip pat už bendras su ieškove lėšas, liko gyventi ieškovė su nepilnametėmis dukromis, o jis išėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat paaiškino, kad nemokėjo išlaikymo nepilnametėms dukroms todėl, kad visas turtas liko ieškovei. Jis žinojo, kad karvidėje buvo kilęs gaisras ir remonto darbus atliko ieškovė asmeninėmis lėšomis, po santuokos nutraukimo karvidėje nesilankė.

12Teismo posėdžio metu liudytojas P. P. nurodė, kad iš apgriuvusios fermos ieškovė jam davė plytų, nes jis norėjo pasimūryti pečių. Iš sudegusios fermos liko tik galas. Sugriuvusią fermą šiek tiek padėjo aptvarkyti, tačiau viską tvarkė P. B. ir ieškovė.

13Teismo posėdžio metu Z. J. nurodė, kad ieškovui ir atsakovui išsituokus jie minėjo, kad turtą pasidalino draugiškai: atsakovas pasiėmė butą, mašiną ir santaupas, o ieškovei apgriuvusį dviejų kambarių namą, kuris šiai dienai ieškovės yra naujai sutvarkytas. Pažymėjo, kad ferma visa nudegusi, išdegęs galas. Butas padovanotas dukrai. Atsakovas išlaikymo dukroms nemokėjo. Fermas gavo iš kolūkio už investicinius čekius. Pažymėjo, kad ferma nugriuvo dar būnant ieškovei ir atsakovui santuokoje.

14Teismo posėdžio metu liudytoja V. B. nurodė, kad ieškovė ir atsakovas tarėsi skirtis draugiškai. Atsakovui atiteko butas, mašina ir banke pinigai, o ieškovei namas ir ūkiniai pastatai. Ieškovei buvo palikta avarinės būklės veršidė. Gyvulių ieškovė turėjo, bet kiek tiksliai nepamena – 4-5 kiaules ir keletą raguočių. Atsakovas padovanojo butą dukrai L. Š.. Ieškovė ir atsakovas turėjo automobilį, kurį pasiėmė atsakovas. Ieškovė susitvarkė namą po santuokos nutraukimo, kadangi namas buvo senas, reikėjo keisti stogą, palanges, langus. Karvidė buvo įgriuvusi, kai šalys dalinosi turtą. Po gaisro matė, kad ieškovė viską suremontavo. Iš griaunamos karvidės nieko nepardavinėjo.

15Teismo posėdžio metu liudytojas S. P. nurodė, kad dirba seniūnu Leckavoje. Ieškovę žino kaip seniūnaitę. Žino, kad buvo dvi fermos bei ūkiniai pastatai. Gaisras buvo 2000 metais. Ieškovės turtas gerinamas – žemė dirbama, aplinka tvarkoma, auginami gyvuliai. Po gaisro sutvarkytas ūkinis pastatas.

16Teismo posėdžio metu liudytojas B. M. nurodė, kad dirbo kolūkyje, fermos vedėju. Yra padėjęs griauti fermą. Atsakovas viską paliko ieškovei, nes ji išvarė atsakovą. Veršidė vis dar stovi, tačiau ferma yra nugriauta. Statybinės medžiagos iš sudegusios fermos parduotos. Nurodė, kad turto šalys nesidalino, nes atsakovas tiesiog viską paliko ieškovei.

17Teismo posėdžio metu liudytojas J. V. nurodė, kad kartu su atsakovu dirbo pieninėje. Ieškovė išvarė atsakovą iš namų. Pažymėjo, kad viena ferma atsakovui, kita – ieškovei. Fermas atsakovas įsigijo už pajus.

18Teismo posėdžio metu liudytoja L. Š. nurodė, kad yra ieškovės ir atsakovo dukra. Tėvas jai geranoriškai užrašė butą. Kai skyrėsi turto nebuvo pasidalinę. Tėvas žadėjo mamai perleisti jo turto dalį, tačiau vėliau atsisakė. Tėvas jokiu turtu nesirūpino. Mama rūpinosi namu, o ji butu, kuriame paskui ir gyveno, mokėjo už jį mokesčius. Tėvai turėjo karvidę ir veršidę. Karvidė sugriuvo. Veršidės sudegė daugiau nei pusė. Ją padėjo sutvarkyti mama ir patėvis. Plytas mama pardavė, kad galėtų nupirkti maisto.

19Teismo posėdžio metu liudytoja V. Š. nurodė, kad tėvai išsiskyrė ir draugiškai pasidalijo turtą: tėvui – butas, mašina ir santaupos banke, o mamai – namas kaime ir gyvuliai. Karvidę nugriovė mama, o veršidė sudegė, tačiau dar šiek tiek liko. Veršidę sutvarkė patėvis. Tėvas statiniais nesirūpino, nes paliko juos mamai. Po skyrybų namas paliktas mamai buvo be remonto, bet dabar mama susitvarkė namą. Tėvas išlaikymo nemokėjo, tačiau retkarčiais duodavo pinigų. Tėvas butą norėjo padovanoti seseriai, mama dėl to neprieštaravo. Patikslintas ieškinys bei priešieškinys tenkintini iš dalies

201996 m. spalio 10 d. ieškovė B. B. (buvusi Č.) ir atsakovas P. Č. nutraukė santuoką. Santuokos nutraukimas įregistruotas civilinės metrikacijos skyriuje 1996 m. spalio 10 d. 1996 m. rugpjūčio 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad šalys susituokė 1978 m. vasario 4 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Teismas patenkino B. Č. ieškinį P. Č.. Sprendime nurodyta, kad iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalių santuokiniai ryšiai faktiškai nutrūko dėl atsakovo dažnai naudojamo fizinio smurto, dėl to, kad atsakovas gyveno faktiškai kitoje šeimoje, o su ieškove nepalaikė santuokinių ryšių. Sprendime nebuvo sprendžiamas klausimas dėl turto, įgyto santuokoje, padalijimo.

211992 m. birželio 15 d. atsakovas P. Č. nusipirko butą, adresu (duomenys neskelbtini). už 10207 rublius. 2014 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartimi P. Č. ir B. B. padovanojo dukteriai L. Š. butą, adresu (duomenys neskelbtini). Dovanojamojo buto vertė nurodyta 40000 Lt.

22Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašo 2018 m. kovo 6 d. duomenimis žemės sklypas: unikalus Nr. ( - ), adresu (duomenys neskelbtini) įgytas 2003-12-02 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-8868 pagrindu (vidutinė rinkos vertė 1011 Eur, vertės nustatymo data 2014-09-16), nuosavybės teise nuo 2004-03-08 priklauso ieškovei B. B.; gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1911 Eur, vertės nustatymo data 2014-09-16), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 85 Eur, vertės nustatymo data 2014-09-16), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 66 Eur, vertės nustatymo data 2014-09-16), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 17 Eur, vertės nustatymo data 2014-09-16), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 133 Eur, vertės nustatymo data 2014-09-16), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 50 Eur, vertės nustatymo data: 2014-09-16), tvartas: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 165 Eur, vertės nustatymo data 2014-09-16), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 122 Eur, vertės nustatymo data 2014-09-16), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 83 Eur, vertės nustatymo data 2014-09-16) ir kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 23 Eur, vertės nustatymo data 2014-09-16), esantys adresu (duomenys neskelbtini) įgyti 1992-09-30 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-6349 pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, nuosavybės teise nuo 1992-12-22 priklauso ieškovei B. B..

23VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašo 2018 m. kovo 6 d. duomenimis karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1767 Eur, vertės nustatymo data 2011-04-18), adresu (duomenys neskelbtini) 1994-07-15 priėmimo - perdavimo akto pagrindu nuosavybės teise nuo 2011-11-21 priklauso ieškovei B. B.. 1994-07-15 perdavimo-priėmimo aktu Mažeikių r. Leckavos žemės ūkio bendrovė perdavė pilietei B. Č. bendrovei priklausantį turtą veršidę Leckavos kaime už pajinius įnašus sumoje - 2000 Lt. 1994-07-15 Nuosavybės teisės pažymoje nurodyta, remiantis Mažeikių r., Leckavos žemės ūkio bendrovės visuotinių narių susirinkimo, įvykusio 1994-07-15 protokolo Nr. 3 nutarimu už pajus bendrovės narei B. Č. privatinės nuosavybės teise priklauso veršidė Leckavos kaime. Dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo

24Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

25Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Tuo pačiu pasisakyta, kad santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

26Taigi, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, tai jis turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

27Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pripažįstama, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktiką). Rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017). Nors nurodyti išaiškinimai suformuluoti bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos piniginės kompensacijos dydis, yra tapatūs, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju kompensuojama už bendraturčiui priklausančią turto dalį. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

28Pagal nustatytą teisinį reguliavimą nutraukiant santuoką turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

29CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis - visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 235/2014).

30Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad „būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

31Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų – patikslinto ieškinio bei priešieškinio, šalys sutinka, kad didžioji dalis pastatų, t. y. gyvenamasis namas, sandėliai, tvartas, viralinė, tvartas, daržinė, garažas bei kiti inžineriniai statiniai, esantys adresu ( - ), natūra būtų priteisiami ieškovei, atsakovui priteisiant karvidę, esančią (duomenys neskelbtini) bei 444,00 Eur kompensaciją. Ieškovė pažymi, kad karvidė taip pat jai turėtų būti priteista neišmokant atsakovui kompensacijos.

32Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas vadovaujasi ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

33Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, sprendžia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina ieškovės aiškinamą aplinkybę, kad šalys žodžiu buvo sutarę nekilnojamojo turto tvarkymo klausimus spręsti atskirai, t. y. nutraukiant santuoką tarp šalių buvo susitarimas, kad kiekvieno iš jų vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas tam asmeniui ir atiteks. Tokiu būdu abi šalys ir disponavo turimu turtu.

34Bylos duomenimis teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad žodinis susitarimas dėl turto padalinimo buvo ir šalys buvo susitarusios, kad kiekvieno iš jų vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas tam asmeniui ir atitenka (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 34 min. 56 sek. iki 34 min. 58 sek.). Atsakovas nurodė, kad žodinis susitarimas nustojo galioti, kadangi po turto padalijimo ieškovė gali nebeleisti atvažiuoti (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 35 min. 20 sek. iki 35 min. 47 sek.). Atsakovas pripažino, kad viską paliko ieškovei ir nieko jam nereikėjo po skyrybų (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 33 min. 10 sek. iki 33 min. 34 sek.). Atsakovas pripažino, kad neprisidėjo prie karvidės stogo tvarkymo, šiam sudegus gaisro metu (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 46 min. 59 sek. iki 47 min. 37 sek.). Atsakovas sutiko, kad nemokėjo išlaikymo nepilnamečiams vaikams (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 45 min. 52 sek. iki 46 min. 02 sek.). Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad po skyrybų butą pardavė savo inciatyva, nesitaręs su ieškove (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 48 min. 13 sek. iki 48 min. 27 sek.).

35Byloje turimais duomenimis, ieškovė karvidę (veršidę) pirko už pajinius įnašus. Pajus (pajinis įnašas) žemės ūkio bendrovėje - bendrovės narių ar pajininkų turtinis ir neturtinis įnašas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad santuokai pasibaigus pajiniai įnašai buvo dalijami kaip bendroji jungtinė santuokinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493). Byloje turimais duomenimis ieškovė turėjo pajų už 9518 rublių, o atsakovas už 14277 rublių. Nagrinėjamu atveju, pajiniai įnašai laikytini santuokoje įgytu turtu. Ieškovei užregistravus už šiuos įnašus įgytą karvidę ir gyvenamąjį namą (dalį lėšų išmokant grynaisiais pinigais) nuosavybės teise, sutuoktinis pripažintinas bendraturčiu - bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviu ir turėtų turėti teisę prašyti atidalyti jam tenkančią bendro turto dalį, tas pats pasakytina ir apie atsakovo įsigytą butą. Vertinant aplinkybes, atkreiptinas dėmesį į tai, kad ieškovė nuosavybės teise žemės sklypą, ant kurio stovi gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) įsigijo 2003-02-12, t. y. po santuokos nutraukimo, už savo galimai asmenines lėšas, taip pat ieškovė nurodė, kad gyvenamajam namui, po santuokos nutraukimo, iš ieškovės asmeninių lėšų buvo atliktas kapitalinis remontas (pakeistas namo stogas, pakeisti namo langai, viduje padarytas kapitalinis remontas, įrengtas centrinis šildymas), taip pat ieškovė po gaisro už savo lėšas remontavo karvidės pastatą (gaisras fermoje kilo 2000-06-04 11.19 val. per gaisrą nudegė 100 m2 šiferinės stogo dangos, apie 80 m2 perdengimo, gegnių ir perdengimui skitų lentų). Atsakovas po santuokos nutraukimo nurodė, kad neprisidėjo nei prie gyvenamojo namo ir kitų statinių, nei prie karvidės išlaikymo ar remontų. Svarbu pažymėti ir tai, kad santuoka nutraukta dar 1996 m. spalio 10 d. ir turto padalijimo klausimai sprendžiami praėjus daugiau nei 22 metams.

36Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų, konstatuotina, kad nors atsakovas turėjo daugiau pajų – už 14277 rublių, o ieškovė už 9518 rublių, tačiau vertinant visą visumą bei atsižvelgiant į tai, kad iš pradžių egzistavo šalių žodinis susitarimas dėl turto padalijimo, kuriuo ieškovei buvo paliekamas visas nekilnojamasis turtas esantis ( - ), o atsakovui butas, taip pat į tai, kad ieškovė savo pastangomis ir lėšomis gerino gyvenamąjį namą ir kitus statinius, prie kurių gerinimo ar atstatymo atsakovas neprisidėjo, darytina pagrįsta išvada, kad turtas iš bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės atidalijamas natūra, pagal tarp bylos šalių nusistovėjusią naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką – ieškovei atidalijant ir priteisiant – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kurių bendra vertė – 2655,00 Eur, nustatyta 2014 m. rugsėjo 16 d. Taip pat, karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė – 1767 Eur, nustatyta 2011 m. balandžio 18 d. Kadangi atsakovei atidalinant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės atitenka visas turtas, kuriuo ji naudojosi nuo santuokos nutraukimo iki dabar, atitinkamai ieškovė įpareigojama kompensuoti atsakovui jo dalį pinigais.

37Teismas siekdamas tinkamai atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant nekilnojamąjį turtą ieškovei natūra, o atsakovui kompensaciją, norėjo nustatyti vertę, buvusią santuokos nutraukimo metu, t. y. 1996 m. spalio 10 d. Iš byloje esančio rašytinio įrodymo – mokėjimo pranešimo, matyti, kad gyvenamojo namo kaina pagal įkainojimo aktą yra 3311 rublių. Iš investicinių sąskaitų buvo nurašyta 2907 rubliai, grynaisiais pinigais – 404 rubliai. Karvidės įsigijimo kaina – 2000 Lt, įgyta už pajinius įnašus. Lietuvos banko duomenimis 100 rublių 1992 m. buvo prilyginama 100 talonų, 100 talonų – 1 litas, 1 litas – 0,29 euro centų. Šiandienai šis vertės nustatymas yra netinkamas, neadekvatus, kadangi keitėsi ne tik valiutos, bet ir aukso ar kitų valiutų vertė, kilo infliacija.

38Atkreiptinas dėmesys, kad šalys teikdamos procesinius dokumentus vadovavosi 2014 m. rugsėjo 16 d. Valstybės įmonės Registrų centro nustatytomis vidutinėmis rinkos vertėmis taikomoms turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. balandžio 18 d. Valstybės Registrų centro nustatyta vidutine rinkos verte taikoma turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) jų neginčydamos, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, vadovaujasi 2014 m. rugsėjo 16 d. nustatyta nekilnojamojo turto verte gyvenamojo namo su pastatais bendra vertė – 2655,00 Eur, karvidės – 1767,00 Eur, viso 4422,00 Eur suma. Kaip jau buvo minėta, atsakovui tenka kompensacija, kuri turi būti teisinga – atitinkanti daikto vertę. Vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo bei ekonomiškumo principais, atsakovui priteistina 1000,00 Eur kompensacija. Taip yra todėl, kad įvertinti 1992 m. rugsėjo 21 d. įsigyto gyvenamojo namo vertę santuokos nutraukimo metu (1996 m. spalio 10 d.) nėra įmanoma, nes keitėsi infliacija, valiutos, piniginė galia, o vadovautis 2014 m. rugsėjo 16 d. registrų centro nustatyta vidutine rinkos vertė taip pat nėra adekvatu, kadangi nuo 1996 metų iki 2014 metų namas bei statiniai buvo pagerinti, atnaujinti, suremontuoti, prižiūrėti, jais buvo rūpinamasi, ir šiuos veiksmus atliko tik ieškovė, o atsakovas prie pastatų pagerinimo neprisidėjo, todėl tikrai tokio dydžio kompensacija yra pagrįsta susiklosčiusiai situacijai. Pažymėtina, kad veršidės pastatas nėra išlikęs, o apgriuvęs buvo dar šalims esant santuokoje, kadangi atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tvartą statė iš griaunamos veršidės medžiagų, todėl jis nedalintinas ir apie jį plačiau nepasisakoma. Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Patikslintą ieškinį bei priešieškinį patenkinus iš dalies, teismas konstatuoja, jog šalys pasilieka kiekviena prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41ieškovės B. B. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovo P. Č. priešieškinį tenkinti iš dalies.

42Atidalinti ieškovei B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui P. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)

43Atsakovui P. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) kompensaciją, sumokant ją per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

44Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

45Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Ryšiai
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė ieškiniu prašė pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr.... 5. Ieškinyje nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu P. Č. buvo įgytas... 6. Atsakovas P. Č. priešieškiniu prašė padalinti santuokos su ieškove metu... 7. Priešieškinyje nurodė, kad jo ir ieškovės B. B. santuoka buvo nutraukta... 8. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė patikslintą ieškinį tenkinti,... 9. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo ieškovės patikslintą... 10. Teismo posėdyje ieškovė B. B. ir jos atstovė prašė patikslintą ieškinį... 11. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė priešinio ieškinio... 12. Teismo posėdžio metu liudytojas P. P. nurodė, kad iš apgriuvusios fermos... 13. Teismo posėdžio metu Z. J. nurodė, kad ieškovui ir atsakovui išsituokus... 14. Teismo posėdžio metu liudytoja V. B. nurodė, kad ieškovė ir atsakovas... 15. Teismo posėdžio metu liudytojas S. P. nurodė, kad dirba seniūnu Leckavoje.... 16. Teismo posėdžio metu liudytojas B. M. nurodė, kad dirbo kolūkyje, fermos... 17. Teismo posėdžio metu liudytojas J. V. nurodė, kad kartu su atsakovu dirbo... 18. Teismo posėdžio metu liudytoja L. Š. nurodė, kad yra ieškovės ir atsakovo... 19. Teismo posėdžio metu liudytoja V. Š. nurodė, kad tėvai išsiskyrė ir... 20. 1996 m. spalio 10 d. ieškovė B. B. (buvusi Č.) ir atsakovas P. Č. nutraukė... 21. 1992 m. birželio 15 d. atsakovas P. Č. nusipirko butą, adresu (duomenys... 22. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašo 2018 m. kovo... 23. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašo 2018 m. kovo 6 d. duomenimis... 24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3... 25. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo... 26. Taigi, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu... 27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės... 28. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą nutraukiant santuoką turi būti... 29. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės... 30. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad „būtina atidalijimo išmokant... 31. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų – patikslinto ieškinio bei... 32. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą,... 33. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal... 34. Bylos duomenimis teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad žodinis... 35. Byloje turimais duomenimis, ieškovė karvidę (veršidę) pirko už pajinius... 36. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų,... 37. Teismas siekdamas tinkamai atidalinti turtą iš bendrosios dalinės... 38. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys teikdamos procesinius dokumentus vadovavosi... 39. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 41. ieškovės B. B. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovo P. Č.... 42. Atidalinti ieškovei B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui P. Č.,... 43. Atsakovui P. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės B. B.,... 44. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...