Byla 2A-174-516/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Egidijos Tamošiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ir atsakovų akcinės bendrovės DFDS Seaways ir DFDS A/S apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, priimto civilinėje byloje Nr. 2-419-513/2014, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „DFDS Seaways“ ir DFDS A/S, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl vežėjo ir jo agento civilinės atsakomybės už jūra gabenamo krovinio sugadinimą.

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs ir atsisakęs nuo 13 565,98 Lt reikalavimo, prašė priteisti iš atsakovų solidariai 198 967,85 Lt žalos atlyginimo, 7 213,07 Lt palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad atsakovas privalo kompensuoti draudimo išmokas, išmokėtas krovinio savininkui UAB „Vlantana“, už atsakovų kelte apgadintą krovinį, nes vežimo metu atsakovai neįvykdė vežėjo pareigos užtikrinti tinkamą krovinių pritvirtinimą prie denio, kelto reisų metu nebuvo naudojamos visos 6 transporto priemonių tvirtinimo kilpos. Atitinkamai, naudojamoms teko didesnė apkrova dėl to jos įtrūko ar visai nutrūko, transporto priemonių tvirtinimas prie denio atsilaisvino, jos pradėjo judėti ir buvo apgadintos bei apgadino greta esančias transporto priemones. Mano, kad ieškinio senaties nepraleido, bet, jeigu teismas manytų priešingai, prašo jį atnaujinti. Tvirtina, kad žalą turi atlyginti solidariai jūrinis vežėjas ir jo agentas, kuris dalį žalos jau atlygino.

6I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ 198 967,85 Lt žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų AB „DFDS Seaways“ ir DFDS A/S bei procesines palūkanas, ieškinio dalį dėl 7 213,07 Lt palūkanų priteisimo atmetė, kitoje dalyje bylą nutraukė.

8Teismas nurodė, kad ieškovas nepraleido vienerių metų termino ieškiniui pareikšti, nes ieškinys pateiktas 2012 m. spalio 29 d., žala trečiojo asmens turtui padaryta 2011 m. lapkričio 2 d. ir 2012 m. sausio 15 d. Kadangi teismo ekspertas neturėjo duomenų vienareikšmiškai atsakyti į pateiktus klausimus, teismas nesivadovavo specialistų ir ekspertų išvadų dalimis kaltei nustatyti. Konstatavo, kad prieš reisą nebuvo tinkamai įvertintas laivo tinkamumas plaukti ir dėl to kaltas yra jūrinis vėžėjas ir jo agentas, trečiojo asmens transporto priemonės buvo apgadintos, dėl ko ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui draudimo išmoką. Solidarią atsakovų atsakomybę teismas grindė 1924 m. tarptautinės Konvencijos dėl teisės normų suvienodinimo, susijusių su konosamentais (Hagos taisyklės), ją keičiančio 1968 m. Briuselio protokolo (Visbiu taisyklės) bei juos iš dalies pakeičiančio 1979 m. Briuselio protokolo (Protokolas SST) (toliau šių teisės aktų konsoliduotas tekstas vadinamas Hagos–Visbiu taisyklės) 1 ir 2 straipsniais bei Agentavimo sutarties 2.4, 3.1.4–3.1.5., 3.3.1–3.3.3, 3.3.9–3.3.10 punktais, pagal kuriuos tiek vėžėjas, tiek jo agentas privalo užtikrinti saugų krovinio gabenimą. Teismas pažymėjo, kad byloje buvo įrodyta, jog visos transporto priemonės turėjo saugiam vežimui jūra tinkamus įrengimus, skirtus pritvirtinti prie denio, nes šias transporto priemones vežėjo agentas priėmė pervežti, vadinasi, įsitikino, kad ratinė technika yra tinkamai paruošta jūriniam vežimui – turi tinkamus specialius įrengimus, kurie leistų tvirtinti ją prie keltų denių saugiam jos vežimui jūra (Ratinės technikos vežimo laivybos linijose Klaipėda–Kylis ir / ar Klaipėda–Sassnidz–Baltijskas ir / ar Klaipėda–Karishamnas ir / ar Klaipėda–Federacija–Kopenhaga sutarties Nr. 409 3.4. p.). Remdamasis Krovinio tvirtinimo instrukcijos taisyklėmis, nurodė, kad nustatydamas laivo tinkamumą plaukti vežėjas privalo įvertinti ne tik laivo tinkamumą plaukti įprastomis jūrinio reiso sąlygomis, bet ir laivo tinkamumą plaukti konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas numatytas ir galinčias kilti vežimo sąlygas, šiuo konkrečiu atveju – audros metu. Iš budėjimo žurnalų ir kapitono pranešimų, po išvykimo iš Kopenhagos, nustatė, kad buvo informacija, jog galima tikėtis nepalankaus oro kito reiso į Klaipėdą metu. Nurodė, kad faktas, jog audros metu trūko tvirtinimai, įrodo, kad prieš reisą nebuvo tinkamai apsispręsta dėl tvirtinimo taškų ir sutvirtinimų skaičiaus, kaip to reikalauja Krovinių tvirtinimo instrukcija. Pažymėjo, kad papildomų tvirtinimo priemonių buvo bandoma imtis tik tada, kai tvirtinimo kilpos nutrūko ir transporto priemonės pradėjo judėti.

9Teismas sprendė, kad ieškovui nepriklauso šešių procentų metinės palūkanos nuo žalos atsiradimo (padarymo) momento, nes žalos padarymo momentas ir draudimo išmokos išmokėjimas nesutampa, todėl negalima teigti, jog atsakovai praleido terminą mokėti konkrečią sumą pagal ieškovo pretenzijas, pareikštas įvairiais terminais, be to, palūkanos prašomos priteisti daugiau nei už šešis mėnesius, o atsakovai prašė taikyti senatį.

10II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

11Atsakovai AB DFDS Seaways ir DFDS A/S apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į didelę bylos apimti ir jos sudėtingumą, siekiant išsamiau išnagrinėti apeliacinio skundo argumentus, prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

121. Teismas nepagrįstai netaikė vienerių metų ieškinio pareiškimo senaties termino apeliantui DFDS A/S ir tuo pažeidė Hagos–Visbiu taisyklių 3 straipsnio 6 dalį, kurioje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas, bei CK 1.130 straipsnio 1 dalį. Ieškinys apeliantui DFDS A/S 190 221,19 Lt sumai turėjo būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino po transporto priemonių išdavimo trečiajam asmeniui šiomis dienomis: 2011 m. lapkričio 2 d., 2011 m. gruodžio 8 d., 2012 m. sausio 15 d. Sprendime klaidingai nurodoma, kad ieškinys apeliantui DFDS A/S pareikštas 2013 m. sausio 17 d., o ne 2012 m. spalio 29 d., nes iš pradžių ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui.

132. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas DFDS A/S neįvykdė vežėjo pareigų pagal Hagos–Visbiu taisyklių 4 straipsnio 1 dalį. Pagal šalių sudarytą 2008 m. spalio 1 d. sutartį apeliantas neturėjo pareigos tikrinti krovinį tokiu būdu, kad įsitikintų, jog transporto priemonių tvirtinimo prie denio kilpos yra pakankamai tvirtos. Ratinės technikos vežimo sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad klientas taip pat įsipareigojo užtikrinti, jog pateikta vežti ratinė technika bus tinkamai paruošta jūriniam vežimui. Teismas turėjo vadovautis ekspertų išvadomis (dr. V. Lukausko ir UAB „Klaipėdos Netas“), kuriuose be kitko konstatuota, kad tvirtinimo kilpos arba buvo pažeistos prieš reiso pradžią arba buvo per silpnos jūriniam vežimui. Be to, byloje nėra duomenų, kad konkretaus reiso atžvilgiu laivo įranga transporto priemonių tvirtinimui prie denio buvo netinkama, laivas buvo netinkamas plaukiojimui. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, kad vežėjas pademonstravo deramą kruopštumą, ruošiant laivą plaukiojimui.

143. Teismas nepagrįstai netaikė Hagos–Visbiu taisyklių 4 straipsnio 2 dalies q) punkto, nes nėra apelianto ar asmenų, už kuriuos jis atsako, kaltės dėl krovinio sužalojimo. Šiuos argumentus patvirtina aukščiau išdėstyti motyvai apie deramą vežėjo kruopštumą, ruošiant laivą tam, kad jis būtų tinkamas plaukiojimui.

154. Teismas nepagrįstai pripažino apelianto AB DFDS Seaways civilinę atsakomybę, tuo pažeidė CK nuostatas dėl civilinės atsakomybės (CK 6.245 straipsnio 1 ir 4 dalies bei 6.246-6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas), nes nebuvo įrodytos jos sąlygos. Visi šio apelianto pagal 2004 m. rugsėjo 1 d. Agentavimo sutartį atlikti veiksmai buvo teisėti.

16Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 7213,07 Lt palūkanų priteisimo ir šias palūkanas iš atsakovų DFDS Seaways ir DFDS A/S priteisti, taip pat atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo teisė reikalauti žalos atlyginimo atsirado subrogacijos pagrindais, todėl šalis sieję santykiai, atsiradę deliktinės prievolės pagrindais, išlieka – draudikas, įstojęs į pradinę prievolę, perima nukentėjusiojo asmens teises reikalauti tiek pagrindinės pinigų sumos, tiek kompensacinių palūkanų. Pažymėjo, kad palūkanos apskaičiuotos ne nuo žalos padarymo momento, o nuo pradinės prievolės įvykdymo momento (draudimo išmokos išmokėjimo dienos). Teigia, kad teismas netinkamai aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nes kompensacinėms palūkanoms taikytinas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Tuo atveju, jei teismas nutartų, jog turi būti taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, nėra pagrindo visiškai atmesti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, nes ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną, todėl skaičiuojamas paskutiniams šešiems mėnesiams.

17Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime prašo atsakovų DFDS A/S ir AB DFDS Seaways apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

181. Teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Ieškovo ieškinys pateiktas 2012 m. spalio 29 d., o žala trečiojo asmens turtui padaryta 2011 m. lapkričio 2 d. – 2012 m. sausio 15 d. Ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių nutraukia ieškinio senatį ir kito solidaraus bendraskolio atžvilgiu. Šiuo atveju, faktas, kad ieškinys vėliau buvo tikslinamas neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Tuo atveju, jeigu teismas spręs, kad ieškinio senaties terminas apelianto DFDS A/S atžvilgiu praleistas, yra pagrindas jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių, nes apeliantas AB DFDS Seaways neatskleidė atstovavimo fakto.

192. Teismas teisingai nurodė, kad nėra jokio pagrindo vežėjui taikyti atleidimą nuo atsakomybės (Hagos–Visbiu taisyklių 4 straipsnis), nes vežėjas neįrodė, jog ėmėsi visų jam prieinamų priemonių ir padarė viską, ką analogiškoje situacijoje būtų padaręs apdairus ir sąžiningas vežėjas. Hagos taisyklės numato vežėjo ir jo agento kaltės prezumpciją, nes pareigą įrodyti nebuvus kaltės ar aplaidumo turi vežėjas. Pažymėjo, kad oficialus puspriekabių gamintojo atstovas nurodė, kad standartiškai galima užsakyti 3 poras arba 4 poras kelto įtvirtinimo kilpų, 4 tvirtinimo kilpų įrengimo galimybė transporto priemonėse net nenumatyta, tuo tarpu apeliantai puspriekabes tvirtino tik už 4 kilpų ir bandė įrodyti, kad toks tvirtinimas yra pakankamas. Teismas pagrįstai nesivadovavo ekspertų pateiktais duomenimis kaltei nustatyti, nes jie vienareikšmiškų išvadų dėl įvykio priežasčių nepateikė.

203. Skirtingai nei teigia apeliantai, jų solidari atsakomybė grindžiama ne tik CK nuostatomis, bet ir Hagos–Visbiu taisyklėmis (CK 6.265 straipsnio 1 dalis, Hagos–Visbiu taisyklių 1 straipsnio a) punktas, 4 bis straipsnio 1, 2 dalys). Vežėjai yra abu apeliantai – tiek DFDS A/S, su kuriuo sudaryta sutartis dėl krovinių vežimo jūra, tiek AB DFDS Seaways, kuris atskirais atvejais DSP Netas išvadose nurodytas kaip krovinio frachtuotojas arba laivo valdytojas, be to, jis DSDF A/S agentas, todėl abiem apeliantams taikytina solidari atsakomybė už krovinio sugadinimą.

21Atsakovai DFDS A/S ir AB DFDS Seaways atsiliepime į ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Tvirtina, kad ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo negali būti tenkinamas, nes sumas, nuo kurių skaičiuojamos palūkanos, pirmosios instancijos teismas priteisė neteisėtai ir nepagrįstai.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant jų ribų.

24Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

25Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ su trečiuoju asmeniu UAB „Vlantana“ 2011 m. birželio 30 d. sudarė draudimo sutartį (Transporto priemonių parko draudimo liudijimas PZULT Nr. 1305936), kuria ieškovas apdraudė sutarties prieduose nurodytas UAB „Vlantana“ priklausančias transporto priemones savanorišku draudimu. Šios transporto priemonės buvo apgadintos 2011 m. lapkričio 2 d., gruodžio 8 d., 2012 m. sausio 15 d., vasario 5 d., vasario 18 d. ir kovo 3 d. pervežant jas keltu pagal atsakovo DFDS A/S, atstovaujamo agento atsakovo AB „DFDS Seaways“, ir UAB „Vlantana“ 2008 m. spalio 1 d. sudarytą ratinės technikos vežimui laivybos linijose Klaipėda–Kylis ir / ar Klaipėda–Sassnidz–Baltijskas ir / ar Klaipėda–Karishamnas ir / ar Klaipėda–Federacija–Kopenhaga sutartį Nr. 409. Šios sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad šalių tarpusavio atsakomybė nustatoma, vadovaujantis 2002 m. sausio 1 d. „Krovinių vežimo Šiaurės jūra sąlygomis“ ir jų Papildymais. Minėtų sąlygų 13 punkte nurodoma, kad vežėjo atsakomybė už prekių praradimą ar žalą joms, kai vežimas yra nuo uosto iki uosto, arba nuo vartų iki vartų, bus nustatoma pagal Hagos–Visbiu taisykles. Ieškovas pagal minėtą draudimo sutartį atlygino trečiojo asmens patirtą žalą dėl transporto priemonių apgadinimo vežimo jūra metu ir pareiškė pretenzijas atsakovui AB DFDS Seaways, kuris pripažino ir apmokėjo tik dalį ieškovo reikalavimų. Nors tarp šalių nebuvo ir nėra ginčo nei dėl sugadintų transporto priemonių, nei žalos dydžio ir jos padarymo mechanizmo, t. y. kad dėl audringo oro ir bangavimo reiso metu transporto priemonių tvirtinimo taškai (kilpos) neatlaikė veikiančių jėgų ir sulūžo, apeliantai (atsakovai) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

26Apeliaciniuose skunduose atsakovai sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą kvestionuoja iš esmės trimis aspektais, t. y. praleistu ieškinio senaties terminu reikalavimams atsakovui DFDS A/S pareikšti (Hagos–Visbiu taisyklių 3 straipsnio 6 dalis), jo kaltės nebuvimu (Hagos–Visbiu taisyklių 4 straipsnio 2 dalies q) punktas) bei tuo, kad nebuvo įrodytos jo agento atsakovo AB DFDS Seaways civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tuo tarpu ieškovas mano, kad teismas nepagrįstai netenkino jo reikalavimo dėl kompensacinių palūkanų priteisimo (CK 6.261 straipsnis).

27Dėl ieškinio senaties termino

28Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

29Apeliantų (atsakovų) teigimu, ieškovas praleido Hagos–Visbiu taisyklių 3 straipsnio 6 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio pareiškimo terminą reikalavimams atsakovui DFDS A/S pareikšti, nes patikslintas ieškinys teisme priimtas 2013 m. vasario 11 d.

30Nagrinėjamoje byloje ieškovas įstojo į civilinės atsakomybės santykius subrogacijos pagrindu, todėl reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnis). Šiuo atveju šalių tarpusavio atsakomybei taikytinos Hagos–Visbiu taisyklės numato tik ieškinio senaties terminą, tačiau jo nutraukimo ir sustabdymo tvarkos nereglamentuoja, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos CK nuostatos (Prekybinės laivybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis ir 76 straipsnio 1 dalis).

31CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties terminas nutrūksta, kai pareiškiamas ieškinys įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 straipsnio 1 dalis).

32Šioje byloje apeliantų atsakomybė yra solidari (apie tai toliau). Kaip minėta, žala trečiojo asmens turtui (kroviniui) padaryta nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. sausio 15 d. Teisme ieškinys solidariam bendraskoliui AB DFDS Seaways gautas 2012 m. spalio 31 d. CK 6.16 straipsnis nustato specialias ieškinio senaties terminų skaičiavimo, sustabdymo ir taikymo taisykles solidaraus reikalavimo ir solidarios prievolės atvejais. Pagal šio straipsnio 1 dalį veiksmai, kuriais nutraukiamas ieškinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių santykiams, turi tokią pat reikšmę to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais. Tai reiškia, kad ieškovui pareiškus ieškinį bendraskoliui AB DFDS Seaways, ieškinio senaties termino eiga tokiam pat reikalavimui pareikšti nutrūko ir atsakovui DFDS A/S. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas nepraleido vienerių metų termino ieškiniui pareikšti.

33Apelianto argumentai dėl ieškinio priėmimo momento ir jo tikslinimo šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės ieškinio senaties termino taikymui, nes jis nenutrūksta tik teismui atsisakius priimti ieškinį, palikus jį nenagrinėtą ar ieškovui jo atsisakius (CK 1.130 straipsnio 4 dalis).

34Dėl atsakovo DFDS A/S kaltės

35Hagos–Visbiu taisyklių 3 straipsnio 1 dalis nustato pareigas vežėjui paruošti laivą kelionei prieš reisą ir jo pradžioje, o pagal šio straipsnio 2 dalį, vadovaujantis tų pačių taisyklių 4 straipsnio nuostatomis, vežėjas turi tinkamai ir rūpestingai pakrauti, tvarkyti, vežti, prižiūrėti ir iškrauti vežamas prekes.

36Pagal Hagos–Visbiu taisyklių 4 straipsnio 2 dalies q punktą vežėjas neatsako už krovinio netekimą ar sužalojimą dėl bet kurios priežasties, jeigu nėra vežėjo faktinės kaltės ar dalyvavimo, taip pat nesant vežėjų agentų ar darbuotojų kaltės ar aplaidumo, tačiau įrodymo pareigą turi asmuo, reikalaujantis pripažinti tokią išimtį. Tai visų pirma reiškia, kad jei krovinys sugadintas ar prarastas vežimo metu, tai laikoma, kad dėl to kaltas vežėjas – nebent šis įrodo, jog krovinys prarastas ar sugadintas dėl jo atsakomybę pašalinančių aplinkybių įtakos. Jei krovinys yra prarandamas ar sugadinamas, svarbu išsiaiškinti, kurios rūšies pareigos yra pažeistos, nes atleidimo nuo atsakomybės pagrindai, nurodyti Hagos – Visbiu taisyklių 4 straipsnio 2 dalyje, gali būti taikomi tik jei yra pažeidžiamos pareigos, nurodytos 3 straipsnio 2 dalyje, o ne šio straipsnio 1 dalyje.

37Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti Hagos–Visbiu taisyklių 4 straipsnio 2 dalies q punktą, kuris eliminuoja vežėjo atsakomybę už kroviniui padarytą žalą nesant jo kaltės, nes žalos atsiradimo priežastis buvo transporto priemonių tvirtinimo prie denio kilpų nepakankamas tvirtumas (netinkamas saugiam vežimui), o ne nepakankamai saugus krovinio pritvirtinimas vežimui jūra.

38Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju vežėjas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, pademonstravo deramą kruopštumą, kuris galėtų paneigti jo kaltę už krovinio sugadinimą. Tiek iš Hagos–Visbiu taisyklių 3 straipsnio, tiek iš Krovinio tvirtinimo instrukcijos nuostatų matyti, kad vežėjo pareiga yra pasirūpinti saugiu krovinio pakrovimu ir pritvirtinimu (3 t., b. l. 117-118). Šias pareigas vežėjas turi atlikti prieš reisą ir jo pradžioje. Pažymėtina ir tai, kad vežėjas negali pažeisti ne tik įstatymų ir kitų teisės aktų, bet ir bendrųjų principų – protingumo, atidumo, rūpestingumo. Atsargumas reiškia tai, kad rūpestingas ir apdairus vežėjas turi numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti, konkrečiai imant, prarasti krovinį, todėl privalo imtis adekvačių priemonių jam išsaugoti. Iš pirmosios instancijos teismo įvertintų byloje esančių duomenų matyti, kad kiekviena transporto priemonė turėjo po 6 tvirtinimo taškus (kilpas), o krovinys buvo pritvirtintas tik prie 4 iš jų. Ieškovo pateiktas transporto priemonių oficialaus atstovo raštas patvirtina, kad mažiausiai puspriekabės turi 3 poras tvirtinimo kilpų, kurios yra sertifikuotos kaip ir kiti jų elementai, tokie kaip kėbulo tvirtumas, galinis buferis, žibintai ir pan. (4 t., b. l. 56). Tuo tarpu pareiga nuspręsti, kiek iš jų bus naudojama gabenant jas jūra, tenka krovinį transportuojančiai bendrovei pagal jų saugumo reikalavimus. Šie saugumo reikalavimai numatyti Krovinių vežimo instrukcijose, iš kurių turinio matyti, kad kapitonas turėtų apsispręsti dėl kiekvienam reisui naudojamų tvirtinimo taškų ir sutvirtinimo skaičiaus. Jeigu numatomas audringas oras, turi būti naudojamasi papildomais sutvirtinimais arba imtasi atitinkamų operatyvinių priemonių, tokių kaip plaukimo uždelsimas ar kurso pakeitimas tam, kad būtų sumažintos jėgos (1.5 punktas). Tuo tarpu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant apie krovinio tvirtinimo taškų skaičių ir tvirtumą turėjo būti įvertintos visos konkretaus vežimo sąlygos – šiuo atveju audra, o ne laivo tinkamumas plaukti įprastomis jūrinio reiso sąlygomis (1.2 punktas). Atsakovai apeliaciniame skunde remiasi argumentu, kad įprastai ratinės technikos priemonės tvirtinamos keturiomis kilpomis, tačiau bylos duomenys liudija, jog vežėjas buvo informuotas apie nepalankų orą planuojamo reiso metu, todėl jo argumentai dėl ratinės technikos tvirtinimo įprastai naudojant 4 sutvirtinimo taškus, įvertinus ir tai, kad minimalus montuojamų kilpų skaičius ginčo transporto priemonėse yra didesnis, nepaneigia teismo išvadų dėl atsakovo kaip vežėjo nepakankamo kruopštumo ir rūpestingumo tvirtinant krovinį prieš reisą bei jo pradžioje. Aplinkybė, kad vežėjas ėmėsi operatyvių veiksmų papildomai sutvirtinti jau atsilaisvinusias transporto priemones, negali būti vertinama kaip šalinanti atsakovų atsakomybę, nes, netgi jei šie veiksmai ir buvo adekvatūs susiklosčiusiai situacijai, nepakankamas transporto priemonių pritvirtinimas prieš reisą būtent ir lėmė poreikį imtis šių veiksmų, siekiant pašalinti ar sumažinti kilsiančias pasekmes.

39Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nebuvo pateikti įrodymai, jog trečiojo asmens UAB „Vlantana“ transporto priemonių taškai buvo netinkami išlaikyti apkrovas, galinčias veikti tvirtinimo taškus konkrečiu atveju, įvertinus transporto priemonės savybes. Nors atsakovai remiasi specialistų išvadomis, kuriomis, jų manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis, tačiau iš esmės jie ir patys pripažįsta, kad nei vienoje iš byloje esančių specialistų (dr. V. Lukausko, UAB „Klaipėdos Netas“, dr. V. Mitunevičiaus įmonės) išvadų nėra vienareikšmiško atsakymo dėl jų nutrūkimo priežasties, nes jos galėjo nutrūkti tiek dėl to, kad buvo naudoti 4, o ne 6 tvirtino taškai, tiek dėl jų netinkamumo saugiam vežimui, dėl to teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad teismas nepagrįstai nusprendė jomis nesiremti. Minėta, jog vežėjui atsikertant į pareikštą reikalavimą remiantis Hagos – Visbiu taisyklių 4 straipsnio 2 dalies q punktu, atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka vežėjui, taigi, atsakovai turėjo pateikti patikimus, bet ne tikimybinius įrodymus dėl tvirtinimo kilpų netinkamumo ir kad būtent tai, o ne tvirtinimo taškų nepakankamumas konkrečioje situacijoje, lėmė žalos atsiradimą.

40Atsakovų argumentus, kad reikalavimas vežėjams įsitikinti, ar tvirtinimo kilpos yra tinkamos jūriniam vežimui, yra neįgyvendinamas, paneigia byloje esančios Krovinių tvirtinimo instrukcijos nuostatos, kurios numato pareigą kapitonui įsitikinti, kad krovinio vienetai, įskaitant transporto priemonės, yra akivaizdžiai geros ir tinkamos būklės transportavimui jūra, ypač jų sutvirtinimo tikslams, bei teisę atsisakyti priimti transporto priemonę gabenimui, kai yra abejojama ar kelių transporto priemonė atitinka patvirtintus tvirtinimo taškų skaičiaus ar stiprumo kriterijus. Šiuo atveju trečiojo asmens ratinė technika buvo pakrauta į laivą; net ir turint duomenų apie nepalankias oro sąlygas, plaukimas nebuvo uždelstas, o tai leidžia spręsti, kad laivo kapitonui neiškilo abejonių dėl tvirtinimo taškų skaičiaus, jų patikimumo bei tinkamumo gabenti ją jūra. Šiame kontekste reikšminga yra tai, kad transporto priemonės turėjo daugiau tvirtinimo taškų, tačiau net ir turint duomenų apie nepalankias oro sąlygas, jie nebuvo panaudoti. Be to, pastebėtina, kad transporto priemonės buvo sugadintos ne vieno jūrinio reiso metu. Šios paslaugos žalos atsiradimo laikotarpiu trečiajam asmeniui buvo teikiamos bent kartą per mėnesį, tačiau, nepaisant transporto priemonių apgadinimo pirmojo vežimo metu fakto ir vėliau nebuvo imtasi jokių papildomų priemonių saugiai pritvirtinti krovinį. Šios aplinkybės paneigia atsakovų skundo argumentus apie pademonstruotą deramą (pakankamą) kruopštumą tvirtinant krovinį.

41Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju vežėjas negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės remiantis išimtimis, nustatytomis Hagos–Visbiu taisyklių 4 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis netinkamai įvykdė 3 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas.

42Dėl solidariosios atsakovų civilinės atsakomybės

43CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, kildinamos iš delikto teisinių santykių, kaip iš esmės yra nagrinėjamu atveju, aktualus yra CK 6.279 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

44Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė civilinę atsakomybę atsakovui AB DFDS Seaways, nes nebuvo įrodytos visos jos sąlygos, o visi šio atsakovo veiksmai pagal Agentavimo sutartį buvo teisėti.

45Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pažymi, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, ji egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006, ir kt.). Nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Teismų praktikoje pasisakyta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

46Nagrinėjamu atveju, nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas AB DFDS Seaways buvo tik vežėjo agentas (atstovas), tačiau iš bylos duomenų visumos matyti, kad jo veiksmai, teikiant agentavimo paslaugas, bendraujant su klientais ir organizuojant krovinių vežimą jūra, neapsiriboja vien tik atstovavimu, pasirašant vežimo paslaugų sutartį vežėjo vardu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovų pasirašytoje Agentavimo sutartyje yra nustatytos pareigos atsakovui AB DFDS Seaways organizuoti krovinių pakrovimą, užtikrinti visų reikalavimų bei apdairių ir naujausių saugos standartų laikymąsi bei kiek įmanomą geriausią DFDS A/S laivų aptarnavimą, rūpintis išvežamo krovinio pakrovimu, imtis visų reikiamų priemonių, siekiant išvengti galimos atsirasti žalos ir veikti glaudžiai ir reguliariai bendradarbiaujant su DFDS A/S (Agentavimo sutarties 3.1.4–3.1.5., 3.3.1–3.3.3, 3.3.9–3.3.10 punktai). Byloje neginčijama aplinkybė, kad krovinius vežti priėmė ir krovinio perdavimo aktus (konosamentus) išdavė atsakovas AB DFDS Seaways, kuris, kaip minėta, turėjo pareigą pasirūpinti saugiu bei tinkamu krovinio pakrovimu. Pažymėtina ir tai, kad Tarptautinių nepriklausomų ekspertų–siurvejerių apžiūros ataskaitoje šis atsakovas vienu atveju nurodomas kaip frachtuotojas, kitu kaip laivo Regina Seaways valdytojas (3 t., b. l. 72, 84). Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad abu atsakovus siejo bendri veiksmai, pakraunant krovinį į laivą, atsakovas AB DFDS Seaways turėjo pareigą pasirūpinti tinkamu ir saugiu krovinio pakrovimu į laivą, tačiau vykdydamas šias funkcijas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, dėl to savo veiksmais prisidėjo prie atsiradusios žalos trečiojo asmens kroviniui – ratinei technikai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino solidarią atsakovų atsakomybę.

47Nors atsakovai iš esmės teisingai apeliaciniame skunde nurodo, kad Hagos–Visbiu taisyklių 4 bis 2 straipsnis nėra atsakomybės taikymo pagrindas, o užtikrina vežėjo agento ir/ar darbuotojo teises pasinaudoti tomis pačiomis gynybos priemonėmis ir ribota atsakomybe, kuriuos turi vežėjai pagal minėtą Konvenciją, tačiau to paties straipsnio 4 dalis ššias teises riboja tuo atveju, kai žala atsiranda dėl darbuotojo ar agento veiksmų ar neveikimo, buvo padaryta tyčia arba neatsargiai, žinant, kad greičiausiais žala bus padaryta. Visgi šiuo atveju tai neturi lemiamos reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes net ir naudojantis minėtose taisyklėse numatytomis gynybos priemonėmis, atleidžiančiomis nuo atsakomybės, atsakovas AB DFDS Seaways neįrodė, kad buvo pakankamai atidus ir rūpestingas saugiai ir tinkamai pakraunant priimtą vežti krovinį.

48Dėl kompensacinių palūkanų

49Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo reikalavimo priteisti kompensacines palūkanas už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos.

50Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261straipsnis).

51Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovo teisė reikalauti žalos atlyginimo atsirado subrogacijos pagrindais (CK 6.1015 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas kompensacines palūkanas pradeda skaičiuoti nuo tos dienos, kai atsirado jo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. nuo pretenzijoje nurodytos datos, iki kurios buvo reikalaujama atlyginti žalą. Kadangi atsakovai atsisakė geranoriškai atlyginti žalą, būtent nuo šios dienos ieškovas patiria nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tiek kompensuojamos, tiek procesinės palūkanos savo prigimtimi atlieka tą pačią minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją – tik vienos iki bylos iškėlimo, kitos po bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012). CK 1.125 straipsnio 9 punktas numato, kad reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Kompensuojamoms palūkanoms ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutinį laikotarpį iki ieškinio dėl kompensacinių palūkanų išieškojimo pareiškimo šios palūkanos gali būti priteisiamos. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį reikalavimams dėl palūkanų priteisimo, nepagrįstai kompensacines palūkanas sutapatino su netesybomis ir taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą reikalavimui priteisti palūkanas, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Skundžiamas sprendimas dėl ieškinio priteisti palūkanas už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos atmetimo keistinas, tenkinant ieškovo reikalavimą priteiti 7213,07 Lt dydžio kompensacines palūkanas, apskaičiuotas nuo ieškovo pretenzijoje nurodytos pareikalavimo grąžinti išmokėtas draudimo išmokas datos iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

52Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

53Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nebuvo teisinio pagrindo taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Juolab, kad žodinio apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismui pakako byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantų AB DFDS Seaways ir DFDS A/S prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

54Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai kvalifikavo šalių santykius, pagrįstai konstatavo, kad atsakovai solidariai atsakingi už sugadintas transporto priemones jūrinio vežimo metu, tačiau spręsdamas dėl kompensacinių palūkanų, neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas ir tai yra pagrindas apeliacinės instancijos teismui skundžiamą sprendimą iš dalies pakeisti.

55Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 320 str. 1 d.).

56Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

57Nagrinėjamoje byloje patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, CPK 93 straipsnio 5 dalies pagrindu keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

58Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 5 395 Lt (1562,21 Eur) žyminį mokestį, 11 381,87 Lt (3296,42 Eur) advokato pagalbos išlaidų, 1 071 Lt (310,18 Eur) procesinių dokumentų vertimo išlaidų, taip pat jis sumokėjo 5 000 Lt (1448,10 Eur) užstatą už ekspertizę (1 t., b. l. 21; 4 t., b. l. 64-87; 6 t., b. l. 137-144).

59Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 23 171,50 Lt (6710,93 Eur) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, taip pat sumokėjo 5 000 Lt dydžio užstatą už ekspertizę (4 t., b. l. 90; 6 t., b. l. 137-144).

60Išlaidos ekspertizei sudarė 7500 Lt (2172,15 Eur), todėl šalims už ją įmokėjus po 5000 Lt (1448, 10 Eur), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui grąžino 2 200 Lt (637,16 Eur).

61Kadangi ieškovas atsisakė 13 565,98 Lt (3928,98 Eur) reikalavimo, jam grąžintina 29,5 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos išsprendimo rezultatą (patenkinta 94 procentai ieškovo reikalavimų), pagal proporcingumo principą paskirstytinos likusios šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

62Abiejų šalių bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įtvirtintus maksimalius dydžius (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2; 8.16; 8.17; 8.18; 10 punktai). Teisėjų kolegija įvertinusi šios bylos sudėtingumą, apimtį, šalių atstovų darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, kad teisingas ir protingas šioje byloje išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydis yra 10 000 Lt (2 896,20 Eur), todėl iš atsakovų ieškovui priteistina 2722,43 Eur išlaidų advokato pagalbai, 1483 Eur žyminio mokesčio, 291,70 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidos ir 761,4 Eur išlaidų dalis už ekspertizę, iš viso 5258,53 Eur (CPK 93 ir 98 straipsniai). Atitinkamai iš atsakovų priteistina 68,77 Lt (19,92 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

63Kadangi ieškovas atsisakė dalies reikalavimų ne dėl to, kad atsakovai patenkino šią jo reikalavimų dalį, o dėl atsakovų išdėstytų nesutikimo su ieškiniu argumentų, atsakovui AB DFDS Seaways iš ieškovo priteitina proporcinga atsisakytų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų suma – 173,77 Eur.

64Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 216 Lt (62,55 Eur) žyminį mokestį bei 13 820,02 Lt (4002,55 Eur) atstovavimo išlaidas (7 t., b. l. 27).

66Atsakovai turėjo 15835 Lt (4586,13 Eur) išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (7 t., b. l. 16-17).

67Bylos rezultatas apeliacinės instancijos teisme yra palankus ieškovui, todėl jam iš atsakovų priteistinas sumokėtas 62,55 Eur dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir, atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įtvirtintų maksimalius dydžius (8.9; 8.11 punktai) bei tai, kad ieškovas skunde ginčijo tik teismo sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo, taip pat pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriame kvestionuojant pirmosios instancijos teismo sprendimą nebuvo keliami itin sudėtingi teisiniai ar faktinių aplinkybių vertinimo klausimai, jam priteistina 1350 Eur advokato pagalbos išlaidų, iš viso 1412,55 Eur.

68Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

69Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

70Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti.

71Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

72„Ieškinį tenkinti.

73Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110057869) 57 625,07 Eur (198 967,85 Lt) žalos atlyginimo ir 2089,05 Eur (7213,07 Lt) palūkanų solidariai iš atsakovų akcinės bendrovės DFDS Seaways (juridinio asmens kodas 110865181) ir DFDS A/S (juridinio asmens kodas 14194711), 6 proc. metinių palūkanų nuo 59 712,12 Eur sumos nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

74Kitą bylos dalį nutraukti.

75Priteisti iš atsakovų akcinės bendrovės DFDS Seaways ir DFDS A/S lygiomis dalimis po 2629,27 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“.

76Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ 637,16 Eur užstato ir 29,5 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2012 m. spalio 26 d. akcinės bendrovės Šiaulių banko Vilniaus filiale mokėjimo nurodymu Nr. 10261443.

77Priteisti atsakovui akcinei bendrovei DFDS Seaways 173,77 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“.

78Priteisti iš atsakovų akcinės bendrovės DFDS Seaways ir DFDS A/S lygiomis dalimis po 9,96 Eur bylinėjimosi išlaidų Lietuvos valstybei.“

79Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ iš atsakovų akcinės bendrovės DFDS Seaways ir DFDS A/S lygiomis dalimis po 706,28 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl vežėjo ir jo agento civilinės atsakomybės už... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs ir atsisakęs... 6. I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad ieškovas nepraleido vienerių metų termino ieškiniui... 9. Teismas sprendė, kad ieškovui nepriklauso šešių procentų metinės... 10. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai... 11. Atsakovai AB DFDS Seaways ir DFDS A/S apeliaciniame skunde prašo pirmosios... 12. 1. Teismas nepagrįstai netaikė vienerių metų ieškinio pareiškimo senaties... 13. 2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas DFDS A/S neįvykdė vežėjo... 14. 3. Teismas nepagrįstai netaikė Hagos–Visbiu taisyklių 4 straipsnio 2... 15. 4. Teismas nepagrįstai pripažino apelianto AB DFDS Seaways civilinę... 16. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti... 17. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime prašo atsakovų DFDS A/S ir AB... 18. 1. Teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias... 19. 2. Teismas teisingai nurodė, kad nėra jokio pagrindo vežėjui taikyti... 20. 3. Skirtingai nei teigia apeliantai, jų solidari atsakomybė grindžiama ne... 21. Atsakovai DFDS A/S ir AB DFDS Seaways atsiliepime į ieškovo UAB DK „PZU... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 24. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių... 25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ su... 26. Apeliaciniuose skunduose atsakovai sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą... 27. Dėl ieškinio senaties termino... 28. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas... 29. Apeliantų (atsakovų) teigimu, ieškovas praleido Hagos–Visbiu taisyklių 3... 30. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įstojo į civilinės atsakomybės santykius... 31. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio... 32. Šioje byloje apeliantų atsakomybė yra solidari (apie tai toliau). Kaip... 33. Apelianto argumentai dėl ieškinio priėmimo momento ir jo tikslinimo šiuo... 34. Dėl atsakovo DFDS A/S kaltės... 35. Hagos–Visbiu taisyklių 3 straipsnio 1 dalis nustato pareigas vežėjui... 36. Pagal Hagos–Visbiu taisyklių 4 straipsnio 2 dalies q punktą vežėjas... 37. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo... 38. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo... 39. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nebuvo... 40. Atsakovų argumentus, kad reikalavimas vežėjams įsitikinti, ar tvirtinimo... 41. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju vežėjas negali būti... 42. Dėl solidariosios atsakovų civilinės atsakomybės... 43. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga... 44. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 45. Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pažymi, kad... 46. Nagrinėjamu atveju, nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas AB DFDS... 47. Nors atsakovai iš esmės teisingai apeliaciniame skunde nurodo, kad... 48. Dėl kompensacinių palūkanų... 49. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad... 50. Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo... 51. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovo teisė reikalauti žalos atlyginimo... 52. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą... 54. Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 55. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai yra teisiškai... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 57. Nagrinėjamoje byloje patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, CPK 93... 58. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė... 59. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 23 171,50 Lt (6710,93 Eur)... 60. Išlaidos ekspertizei sudarė 7500 Lt (2172,15 Eur), todėl šalims už ją... 61. Kadangi ieškovas atsisakė 13 565,98 Lt (3928,98 Eur) reikalavimo, jam... 62. Abiejų šalių bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija... 63. Kadangi ieškovas atsisakė dalies reikalavimų ne dėl to, kad atsakovai... 64. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 65. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi... 66. Atsakovai turėjo 15835 Lt (4586,13 Eur) išlaidų už advokato pagalbą... 67. Bylos rezultatas apeliacinės instancijos teisme yra palankus ieškovui, todėl... 68. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos jiems... 69. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 70. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti.... 71. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:... 72. „Ieškinį tenkinti.... 73. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU... 74. Kitą bylos dalį nutraukti.... 75. Priteisti iš atsakovų akcinės bendrovės DFDS Seaways ir DFDS A/S lygiomis... 76. Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU... 77. Priteisti atsakovui akcinei bendrovei DFDS Seaways 173,77 Eur bylinėjimosi... 78. Priteisti iš atsakovų akcinės bendrovės DFDS Seaways ir DFDS A/S lygiomis... 79. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU...