Byla e2A-1144-601/2018
Dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys BUAB „Bioturgus“, UAB „Inex Baltic“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Inžinerinė mintis“ ieškinį atsakovui E. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys BUAB „Bioturgus“, UAB „Inex Baltic“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 8 700 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo BUAB „Bioturgus“ 2015 m. vasario 6 d. sudarė rangos sutartį Nr. 1, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo iškasti iš rezervuarų, nepažeidžiant jų konstrukcijų, išvežti ir išpilti ieškovės nurodytoje vietoje 50 000 kub. m. šlapio dumblo bei išpiltą dumblą išlyginti. Ieškovė įsipareigojo už rangos darbus sumokėti po 4,45 Eur be PVM už kiekvieną išvežtą kubinį metrą. Atsakovas tuo metu buvo trečiojo asmens akcininkas ir faktinis vadovas, todėl nors sutartį pasirašė direktorė L. L., tačiau visas bendradarbiavimas vyko su atsakovu. Dalį pinigų, atsiskaitant su trečiuoju asmeniu, atsakovas prašė perduoti grynais, kuriuos turėjo įnešti į trečiojo asmens sąskaitą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovė, atsižvelgdama į sėkmingą šalių bendradarbiavimą, bei atsakovui pažadėjus vėliau pateikti dokumentus, kad pinigai įnešti į trečiojo asmens sąskaitą, išrašė prašymus bankui paimti grynuosius pinigus, kuriuos bankui pateikė atsakovas. Iš viso atsakovui buvo išmokėta 21 500 Eur suma, tačiau atsakovas per daugiau nei vienerių metų laikotarpį nuo pinigų gavimo, nepateikė ieškovei nei buhalterinės apskaitos dokumentų, kad pinigai buvo įnešti į trečiojo asmens kasą, nei įgaliojimo atstovauti trečiąjį asmenį. Kadangi ieškovė neturėjo jokių prievolinių ar sutartinių įsipareigojimų atsakovui, atsakovas privalo grąžinti be pagrindo įgytas pinigines lėšas. 2017 m. sausio 20 d. atsakovas pateikė įrodymus dėl jam išmokėtų lėšų užpajamavimo atsakovo valdomos UAB „Kromita“ kasoje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovę ir atsakovo valdomas įmones siejo sutartiniai teisiniai santykiai, ir atsakovas pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentus pagrindė 12 800 Eur ieškovės sumokėtų panaudojimą atitinkantį ieškovės interesus, prašo iš atsakovo priteisti 8 700 Eur.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino.

  • Priteisė ieškovei UAB „Inžinerinė mintis“ iš atsakovo E. S. 8 700 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 700 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 990,96 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  • Priteisė iš atsakovo E. S. 26,41 Eur išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
  • Grąžino ieškovei UAB „Inžinerinė mintis“ 216 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. liepos 21 d., kurį grąžina VMI prie FM, remdamasi šia nutartimi.
Teismas nustatė, kad iš viso atsakovui laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. grynais buvo išmokėta 21 500 Eur suma atsiskaitymams už vykdant rangos sutartį atliktus darbus. Atsakovas trečiojo asmens UAB „Bioturgus“ vienasmeniu valdymo organu (direktoriumi) tapo po piniginių lėšų išmokėjimo – 2016 m. kovo 15 d. Darė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo nesiejo jokie sutartiniai ir/ar prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė 2015 m. vasario 6 d. sudariusi subrangos sutartį su trečiuoju asmeniu dėl dumblo kasimo, išvežimo ir išlyginimo, atsakovui veikiant kaip trečiojo asmens atstovui, bei atsižvelgdama šalių bendradarbiavimą bei pasitikėdama atsakovu, išrašė prašymus bankui išduoti grynuosius pinigus atsakovui. Iš viso atsakovui laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. grynais buvo išmokėta 21 500 Eur suma. Atsakovas užpajamavimo 12 800 Eur jo valdomos įmonės UAB „Kromita“ kasoje. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių 8 700 Eur panaudojimą ieškovės interesams. Ši suma atsakovo nebuvo užpajamuota ir įnešta į trečiojo asmens sąskaitą pagal 2015 m. vasario 6 d. sudarytą rangos sutartį. Ieškovei atsakovui perdavus pinigines lėšas, o pastarajam jų nepanaudojus atsiskaitymui su ieškovės kreditoriumi ieškovės turtas sumažėjo, o įsipareigojimai pagal rangos sutartį – ne. Atsakovas nei savo paaiškinimuose, nei posėdžio metu neginčijo, kad jam ieškovė perdavė piniginių lėšų 21 500 Eur sumai. 12 800 Eur atsakovas užpajamavo UAB „Kromita“ kasoje, o 8 700 Eur ieškovės duota suma, atsakovo teigimu, buvo skirta transporto priemonei savivarčiui MAN pirkti. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginius dėl 8 700 Eur perdavimo UAB „Gritomas“ savivarčio pirkimui. Priešingai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai paneigia poreikį UAB „Gritomas“ iš atsakovo imti pinigus savivarčiui įsigyti. Ieškovė 2015 m. rugsėjo 18 d. pervedė į UAB „Gritomas“ sąskaitą 16 990,35 Eur sumą už savivarčio pirkimą, o tą pačią dieną, t. y. 2015 m. rugsėjo 18 d. atsakovas paėmė iš ieškovės banko sąskaitos 8 700 Eur sumą grynais. 2015 m. rugsėjo 18 d. UAB „Gritomas“ pervedė 22 990 Eur UAB „Dorcas“ už savivartį. Taigi su pardavėju nebuvo atsiskaitoma grynais pinigais, už įsigytą savivartį atsiskaityta bankiniu pavedimu. Ieškovė paskolino UAB „Gritomas“ apie 16 000 Eur, o likusią pinigų sumą turėjo pati įmonė. Ieškovės vadovas rekomendavo UAB „Gritomas“ atsakovą, kuris gali surasti ir nupirkti savivartį, todėl UAB „Gritomas“ išdavė atsakovui įgaliojimą savivarčio pirkimui. Atsakovas surado reikiamą transporto priemonę, tačiau jokių pinigų atsakovas UAB „Gritomas“ neperdavė. Už savivartį sumokėjo UAB „Gritomas“ bankiniu pavedimu. Teismas kritiškai vertino atsakovo teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, jog trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą atsakovas nedisponavo įmonės dokumentais, todėl nurodė skirtingas aplinkybes. Nustačius, kad atsakovui buvo perduoti 8 700 Eur, šios pinigų sumos įgijimas atsakovo naudai nepagrįstas nei sandoriu, nei kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu, atsakovui neįrodžius pagal jo byloje pareikštų atsikirtimų į ieškinį pagrindą, piniginių lėšų panaudojimo nei atsiskaitymui su trečiuoju asmeniu nei piniginių lėšų perdavimo UAB „Gritomas“ atstovui savivarčiui įsigyti, teismas ieškinį tenkino, iš atsakovo ieškovei priteisdamas 8 700 Eur skolą ir paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą ir ieškinį atmesti – bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas teikė papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas 8 700 Eur suma praturtėjo be pagrindo ir nepagrįstai taikė CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą grąžinti kaip be pagrindo įgytą turtą, kurį atsakovas gavo pagal sutartį. Teismas neteisingai kvalifikavo susiformavusius teisinius santykius. Ieškovė atsakovui suteikė įgaliojimą surasti savivartį, atsakovas įvykdė jam pavestą pareigą ir surado perkamą transporto priemonę. Teismas nesiaiškino, kodėl atsakovui buvo išduota 8 700 Eur suma. Jis tik nustatė, kad 8 700 Eur suma nebuvo panaudota atsiskaitymui su trečiuoju asmeniu. Tarp ieškovės direktoriaus ir atsakovo buvo susiklostę pavedimo santykiai, grįsti pasitikėjimu. 8 700 Eur suma išduota savivarčio pirkimui; nebuvo atskleista ginčo ir bylos esmė. Svarbu nustatyti, kokiu pagrindu turtas buvo gautas. Teismas nesiėmė veiksmų, siekiant išsiaiškinti ir atskleisti aplinkybes, reikšmingas bylos esmei atskleisti, t. y. ar pagal tarp šalių susiklosčiusius santykius, įgaliojant atsakovą nupirkti transporto priemonę, 8 700 Eur piniginių lėšų suma atsakovui galėjo būti išduota savivarčio pirkimui. Teismas neatsižvelgė, kokiu tikslu atsakovui buvo išduota 8 700 Eur suma ir kad nurodyta suma duota savivarčio pirkimo dieną; teismas ignoravo išsamų bylos įrodymų vertinimo principą, klaidingai konstatavęs, jog lėšos nebuvo panaudotos pagal duotą pavedimą. Atsakovas suvokė, kad ieškovės direktoriaus jam skirtas pavedimas perduoti UAB ,,Gritomas“ atstovui D. P. 8 700 Eur sumą yra susijęs su perkama transporto priemone. Atsakovui buvo žinoma, kad tarp ieškovės direktoriaus ir UAB ,,Gritomas“ atstovo buvo susiformavę draugiški santykiai, o transporto priemonė buvo perkama su tikslu pradėti bendrą verslą, todėl atsakovui jokių įtarimų nekilo ir pinigus jis perdavė D. P. tiesiai į rankas. Atsakovas niekaip kitaip nesuvokė pinigų perdavimo D. P., kaip tik tai, kad perduoda pinigines lėšas fiziniam asmeniui – T. B. verslo partneriui, todėl lėšų perdavimas fiziniam asmeniui negali ir neturi būti patvirtintas buhalteriniais dokumentais, kadangi lėšų gavėjas fizinis, o ne juridinis asmuo. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo E. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-33-1043/2018 palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas apeliacinės instancijos proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nauji atsakovo pateikti įrodymai neturi jokios reikšmės šalių ginčo išsprendimui ir su byloje įrodinėtomis aplinkybėmis nėra susiję, todėl neprijungtini. Atsiliepimo argumentuose nurodė: teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus. Teismas nustatė, kad 8 700 Eur pinigai buvo perduoti tikslu atsiskaityti su atsakovo kontrahentu, ši išvada taikytina visai ginčo pradžioje prašytai 21 500 Eur sumai. Atsakovas pateikė tik 12 800 Eur sumos panaudojimą pagrindžiančius įrodymus, o dėl likusios 8 700 Eur sumos panaudojimo ieškovo interesais nebuvo įrodytas. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovo nesiejo jokie sutartiniai ir/ar prievoliniai teisiniai santykiai; atsakovas nepateikė įrodymų, jog turtas įgytas pagrįstai. Atsakovas neneigė, kad jam buvo perduotos 21 500 Eur lėšos, tačiau teikdamas paaiškinimus dėl jų panaudojimo jis nebuvo nuoseklus. Negalint pagrįsti 8 700 Eur sumos panaudojimo, buvo nurodyta, kad lėšos panaudotos MAN pirkimui. Teismas sprendime nei karto nepasisakė, kad ieškovas kokioje nors apimtyje, įskaitant bet neapsiribojant transporto priemonės nupirkimu, yra suteikęs atsakovui įgaliojimą atlikti tam tikrus veiksmus. Nustačius, kad atsakovui buvo perduoti 8 700 Eur, šios pinigų sumos įgijimas atsakovo naudai nepagrįstas nei sandoriu, nei kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu, atsakovui neįrodžius pagal jo byloje pareikštų atsikirtimų į ieškinį pagrindą, piniginių lėšų panaudojimo nei atsiskaitymui su trečiuoju asmeniu nei piniginių lėšų perdavimo UAB „Gritomas“ atstovui savivarčiui įsigyti, ieškinys pagrįstai tenkinamas; pozicija, kad ieškovas įgaliojo atsakovą nupirkti transporto priemonę, todėl juos siejo pavedimo teisiniai santykiai, yra nepagrįsta. UAB ,,Gritomas“ buvo transporto priemonės pirkėjas, o UAB ,,Dorcas“ pardavėjas. UAB ,,Gritomas“ nebuvo poreikio iš atsakovo imti pinigus transporto priemonės pirkimui, kadangi jis buvo pirkėjas, o ne pardavėjas, dalį sumos turėjęs savo sąskaitoje, o kitą dalį – pasiskolinęs iš ieškovo. Jei ieškovas būtų siekęs paskolinti UAB ,,Gritomas“ 8 700 Eur sumą, jis ją būtų pervedęs tiesiogiai UAB ,,Gritomas“. Nors pinigai perduoti tą pačią dieną, kaip pirkta transporto priemonė, tačiau neaiškus poreikis tokiam pinigų perdavimui; 2015-09-18 įvykęs atsakovo pinigų paėmimas iš ieškovo banko sąskaitos buvo ne vienkartinis, o pakartotinis įvykis, t. y. jau iki nurodytos datos atsakovas penkis kartus pagal ieškovo išrašytus prašymus bankui buvo pasiėmęs grynuosius iš ieškovo sąskaitos, kurių panaudojimo faktas ieškovo interesais buvo įrodytas. 8 700 Eur panaudojimo faktas skirta kitam tikslui, nei transporto priemonės įsigijimui. net jei atsakovas ir turėjo perduoti pinigus, tai jis negalėjo jų perduoti D. P., o tai turėjo padaryti UAB ,,Gritomas“ kaip juridiniam asmeniui per atstovą, kadangi būtent UAB ,,Gritomas“ nuosavybės teise įgijo transporto priemonę. Byloje nėra įrodymų, kad D. P. buvo įgaliotas atstovauti UAB ,,Gritomas“ santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Dėl pinigų perdavimo D. P. argumentus atsakovas nurodo tik apeliaciniame skunde. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo pavedimo teisiniai santykiai.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

13Dėl naujų įrodymų prijungimo ir teismo leidimo išdavimo Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo Autoplius.lt skelbimų portalo skelbimus, kuriais remiantis apeliantas siekia įrodyti, jog trečiojo asmens UAB „Gritomas“ 2015 m. rugsėjo 18 d. įsigyto sunkvežimio savivarčio MAN rinkos kaina buvo didesnė apie 8 000 Eur, negu už jį sumokėta pagal sutartį. Taip pat apeliantas 2018 m. birželio 25 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą – išduoti teismo leidimą, gauti informaciją iš elektroninio portalo www.autoplius.lt apie vidutinę triašio savivarčio MAN rinkos kainą nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. Taigi, apeliantas apeliaciniam teismui siekia pateikti naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti (teikiami) pirmosios instancijos teismui. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto nurodomus naujus įrodymus bei išduoti teismo liudijimą, nes apeliantas nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl šie įrodymai yra teikiami apeliacinės instancijos teismui, kodėl būtinybė juos pateikti iškilo tik šiuo metu, kai šie duomenys galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.). Be to, nėra nurodyta, kokią reikšmę šie duomenys turi teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegijos nuomone, norimi pateikti duomenys (apie automobilio rinkos vertę) neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes jie negali nei patvirtinti, nei paneigti ginčo pinigų panaudojimo pagrįstumo (t. y. kokiam tikslui pinigai buvo gauti, kur jie buvo panaudoti).

14Dėl apeliacinio skundo esmės Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisinius santykius (CK 6.237 str.) bei nenustatė ir neištyrė reikšmingų bylos aplinkybių, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė. Su apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo. Pažymėtina, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.2 str.). CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokiu pagrindu, kokiam tikslui apeliantas gavo pinigus iš ieškovės, ar šie pinigai buvo panaudoti tam, kam jie skirti. Byloje nėra ginčo, jog apeliantas per 6 kartus gavo 21 500 Eur grynais pinigais iš ieškovės, kuri, kaip teigia, pasitikėdama apeliantu (jo prašymu), kaip trečiojo asmens atstovu, išrašydavo prašymus bankui išduoti grynuosius pinigus, kad šie būtų panaudoti atsiskaitymams su įmonėmis už ieškovės naudai atliktus darbus. Nustatyta, kad visuose prašymuose paimti grynuosius pinigus nurodyta paskirtis – mokėjimams. Apeliantas bylos eigoje pateikė įrodymus, kad 12 800 Eur buvo įnešta (užpajamuota) į UAB „Kromita“ kasą, tačiau dėl likusių 8 700 Eur panaudojimo ieškovės interesais apeliantas nepateikė jokių įrodymų. Apeliantas teigia, jog šie pinigai buvo išduoti sunkvežimio savivarčio pirkimui, o tarp šalių buvo susiklostę pavedimo santykiai, kurių pagrindu apeliantas įvykdė ieškovės pavedimą perduoti pinigus sunkvežimio pirkėjos UAB „Gritomas“ atstovui D. P.. Pinigai buvo perduoti D. P., kaip fiziniam asmeniui, todėl neturi būti patvirtintas buhalteriniais dokumentais. Ieškovė teigia, kad šie pinigai nebuvo skirti sunkvežimio pirkimui, o skirti atsiskaitymams su įmonėmis už atliktus jos naudai darbus. Liudytojas D. P. nurodė, kad jo žmonos įmonė UAB „Gritomas“ verslo plėtrai susitarė su ieškove nusipirkti savivartį. Ieškovė paskolino UAB „Gritomas“ 16 990,35 Eur (bankiniu pavedimu), o likusią sumą įmonė turėjo pati ir bankiniu pavedimu (22 990 Eur) apmokėjo už savivartį MAN, kurį, pagal išduotą UAB „Gritomas“ įgaliojimą apeliantas surado, tačiau jokių pinigų apeliantas jam neperdavė. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vadovaudamasis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), jog įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas turtui gauti gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog tarp ieškovės ir jo buvo susitarimas gautus 8 700 Eur perduoti D. P. tikslu įsigyti savivartį MAN. Nustatyta, jog pinigai apeliantui buvo perduoti bendradarbiavimo ir pasitikėjimo pagrindu, atsiskaitymams su trečiaisiais asmenimis, o ne vykdant sutartinius įsipareigojimus, todėl apeliantui neįrodžius pagrįsto šių pinigų panaudojimo, laikytina, jog apeliantas nepagrįstai praturtėja. Taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad apeliantas šiuos pinigus perdavė D. P., kuris neigia juos gavęs, t. y. nėra įrodytas pinigų perdavimo faktas. Pažymėtina, kad apeliantas, būdamas apdairus ir rūpestingas, būdamas įmonių akcininkas ir vadovas, neabejotinai turėjo suprasti, jog paimtiems iš įmonės ir panaudotiems pinigams reikalingas pagrindimas (jų panaudojimą patvirtinantys dokumentai), t. y. perduodamas pinigus tretiesiems asmenims turėjo pasirūpinti tą patvirtinančiais dokumentais. Pažymėtina, kad apelianto nurodomas aplinkybes dėl pinigų perdavimo D. P., iš esmės paneigia ir tai, kad: 1) savivarčio MAN pirkėja UAB „Gritomas“ visus pinigus pardavėjai sumokėjo ne grynaisiais pinigais, o bankiniu pavedimu. Esant poreikiui, ieškovė galėjo 8 700 Eur pervesti savivarčio pirkėjai bankiniu pavedimu, kaip tai padarė pervesdama 16 990,35 Eur, 2) apeliantas savo prieštaravimuose (ginčo pradžioje) nurodė, kad gauti iš ieškovės pinigai buvo užpajamuoti įmonių UAB „Bioturgus“ ir UAB Inex Baltic“ kasose (popierinės bylos t. 1, b. l. 46-47), o ne perduoti D. P. savivarčio pirkimui. Apelianto pozicija dėl šių pinigų panaudojimo pasikeitė tik vėliau bylos eigoje (popierinės bylos t. 1, b. l. 104-105), t. y. tikėtina tuomet, kai nebuvo gauta visų pinigų (21 500 Eur) panaudojimą patvirtinančių dokumentų. Tai, kad 8 700 Eur apeliantui buvo išduoti 2015 m. rugsėjo 18 d., t. y. tą pačią dieną, kada buvo atsiskaitoma su savivarčio pardavėju, nėra pakankama aplinkybė pagrįsti, jog šie pinigai buvo panaudoti savivarčio pirkimui, juo labiau, kai jų paskirtis (kaip ir visais atvejais, kuomet išduoti pinigai buvo užpajamuoti UAB „Kromita“) prašyme paimti grynuosius pinigus nurodyta – „mokėjimams“, o ne savivarčio pirkimui. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantui perduotų 8 700 Eur įgijimas nepagrįstas nei sandoriu, nei kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (apeliantas tam pagrįsti nepateikė įrodymų) ir, kad apeliantas neįrodė šių piniginių lėšų panaudojimo nei atsiskaitymui su trečiaisiais asmenimis, nei piniginių lėšų perdavimo UAB „Gritomas“ atstovui savivarčiui įsigyti, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos už jai suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė prašo priteisti jai – 1 119,11 Eur už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Teismas sprendžia, kad nagrinėjama byla apeliacinėje instancijoje nėra didelės apimties ir nėra sudėtinga, joje nėra specialių žinių reikalingumo, nėra teisinių klausimų naujumo, ginčas apeliacinėje instancijoje tik dėl 8 700 Eur priteisimo, advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jo paslaugos apeliacinėje instancijoje apsiribojo nesudėtingo atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu, todėl prašomų priteisti išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas dydis mažintinas iki 500 Eur.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

17Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisi iš atsakovo E. S., a. k. ( - ) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerinė mintis“, j. a. k. ( - ), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

19Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai