Byla e2A-1606-430/2018
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B., atstovaujamo įstatyminių atstovų J. Š. ir R. B., apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“ (toliau – UAB „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“) dėl draudimo išmokos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 390 Eur draudimo išmoką, 35,40 Eur išlaidų už ekspertų paslaugas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2.

7Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. gruodžio 6 d. ieškovas P. P. kadetų licėjuje nukrito ant grindinio ir patyrė kojos traumą. Įvykio metu ieškovas buvo apdraustas 2015 m. gegužės 29 d. draudimo sutartimi, todėl ieškovo tėvai kreipėsi į draudiką, prašydami išmokėti draudimo išmoką už įvykio metu patirtą traumą. Draudikas nesutiko išmokėti draudimo išmokos. Ikiteismine tvarka šalių ginčą išnagrinėjęs Lietuvos bankas 2017 m. gegužės 10 d. sprendime nustatė, kad dėl ieškovo sveikatos sužalojimo turi būti paskaičiuota 60 Eur draudimo išmoka už raiščio sužalojimą ir 150 Eur išmoka už šeivikaulio dešinio išorinio kulkšnelio lūžį, iš viso – 210 Eur. Atsakovė, atsižvelgusi į Lietuvos banko rekomendacijas, priėmė sprendimą išmokėti ieškovui nurodyto dydžio draudimo išmoką. Ieškovas mano, kad jam turėjo būti išmokėta didesnė draudimo išmoka, t. y. 450 Eur išmoka dėl blauzdos kaulų (1 sužalojimas). Teigė, kad jam lūžo blauzdos kaulas, todėl, skaičiuojant draudimo išmokos dydį, turėjo būti taikomas atsakovės Draudimo išmokų, mokamų dėl nelaimingų atsitikimų metų gautų traumų lentelės (toliau – Traumų lentelė) B 99 straipsnis, kuriame nustatyta draudimo išmokos dydis dėl blauzdos kaulų lūžio sudaro 15 procentų nuo draudimo sumos. Pažymėjo, kad išorinis kulkšnelis yra šeivikaulio dalis. Kauno klinikų 2017 m. sausio 30 d. medicinos dokumentų išraše įrašyta, kad ieškovui diagnozuotas išorinio kulkšnelio avulsinis lūžimas, pagrindinis ligos kodas pagal TLK-10-AM yra S82.88 (blauzdos kitų sričių lūžis). Ieškovo manymu, atsakovė nepagrįstai sureikšmino medicininiuose dokumentuose vartojamą sąvokas „galbūt“, „įtariamas“, bet neįvertino pagal diagnozę taikytos gydymo taktikos – kojos imobilizavimas gipso longete 55 dienas. Ieškovo pateiktoje 2017 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad ieškovas patyrė uždarus dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinių trečdalių lūžius (be dislokacijos, epifizėje) ir išorinės kulkšnies avulsinį lūžį, todėl dėl šios traumos jam turėjo būti išmokėta 450 Eur draudimo išmoka. Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl raiščio sužalojimo (2 sužalojimas) jam turėtų būti paskaičiuota 150 Eur draudimo išmoka pagal atsakovės taisyklių lentelės B 102 straipsnį kaip išmoka dėl čiurnos sąnario sužalojimo (5 proc. nuo 3000 Eur draudimo sumos). Iš viso atsakovė turėjo išmokėti ieškovui 600 Eur draudimo išmoką, tačiau draudimo bendrovė sutiko išmokėti tik 210 Eur išmoką, todėl ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės 390 Eur draudimo išmoką. 3.

8Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Traumų lentelės B Bendrųjų sąlygų 4 straipsnyje nustatyta, jog draudimo išmoka dėl kaulų lūžių, išnirimų, panirimų, sindesmolizių (sąvaržų plyšimų) mokama, jeigu šie kūno sužalojimai (traumos) matomi rentgenogramose, kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso nuotraukose. Ieškovo pasirinktas medicinos specialistas A. S. nevertino rentgeno nuotraukų, todėl jo išvada neįrodo, kad ieškovo sužalojimai matomi pirmiau įvardytose nuotraukose. Atsakovės pateikta 2017 m. vasario 15 d. medicinos specialisto išvada parengta ištyrus rentgenogramas ir tuomet nustatyta, kad jose nėra duomenų apie ieškovo blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinių dalių Salter-Haris lūžius. Atsakovės manymu, dėl to ji neturi pareigos išmokėti draudimo išmokos pagal atsakovės taisyklių lentelės B 99 straipsnio c punktą, kuriuo remiasi ieškovas. Atsakovas taip pat nesutinka, kad kita apdraustojo trauma turi būti vertinama pagal Traumų lentelės B 102 a punktą, nes ieškovo medicininiuose dokumentuose nenurodyta, kad dešinio išorinio kulkšnelio kaulinio fragmento atskilimas – avulsinis lūžis – vertinamas kaip sąnario lūžis. Traumų lentelės B 102 straipsnyje nenustatyta išmokos dėl kaulinių fragmentų atskilimo.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

104.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. 5.

12Teismas nustatė, kad pagal 2015 m. gegužės 29 d. gyvybės draudimo sutartį atsakovė suteikė ieškovui gyvybės draudimo, draudimo nuo traumų ir draudimo nuo kritinių lygų apsaugą. Šiai sutarčiai galiojo Investicinio gyvybės draudimo taisyklės Nr. 301, Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės Nr. 402 ir Papildomo draudimo vaikams nuo kritinių ligų taisyklės Nr. 404. 2016 m. gruodžio 6 d. ieškovas patyrė kojos traumą ir pateikė atsakovei prašymą išmokėti jam draudimo išmoką. Įvertinusi pateiktus medicininius dokumentus, atsakovė išmokėjo ieškovui 210 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, nesutikęs su nustatytu draudimo išmokos dydžiu, kreipėsi į teismo medicinos gydytoją A. S., kuris 2017 m. birželio 28 d. pateikė išvadą dėl ieškovo patirtų traumų pobūdžio. Dėl ieškovo patirtų traumų pateikė 2017 m. vasario 15 d. išvadą ir kitas teismo medicinos gydytojas P. P.. 6.

13Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad rentgenogramose ir kompiuterinėse tomografijos dokumentuose nematyti, jog dėl 2016 m. gruodžio 6 d. traumos ieškovas patyrė blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius. Medicininių tyrimų nuotraukose užfiksuotas tik avulsinis lūžis (atlūžęs kaulo kraštas), dėl to pagal atsakovės taisyklių lentelės 4 punktą, atsakovė neturėjo pareigos išmokėti draudimo išmokos dėl blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžių pagal Traumų lentelės c punktą. Atsakovė sutiko sumokėti ieškovui 150 Eur draudimo išmoką pagal atsakovės taisyklių lentelės 99 straipsnio a punktą (blauzda, šeivikaulio lūžimas, kaulinių fragmentų atplyšimas), todėl šalims neginčijant šio draudimo išmokos dydžio, teismas dėl jo detaliau nepasisakė, nes šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas reikalauja iš atsakovės tik ginčijamos draudimo išmokos dalies. 7.

14Teismas konstatavo, kad ieškovui taip pat buvo pažeisti raiščiai. Nors ieškovas norėjo, kad už šią traumą jam būtų paskaičiuota draudimo išmoka ne 60 Eur, o 150 Eur pagal Traumų lentelės 102 straipsnį kaip išmoka dėl čiurnos sąnario sužalojimo (5 proc. nuo 3 000 Eur draudimo sumos), tačiau šis atsakovės taisyklių straipsnis nustatė draudimo išmokų dydžius dėl čiurnos sąnario pažeidimų. Draudimo išmokų dydžio dėl raiščio sužalojimų nustatyti kitame atsakovės taisyklių lentelės 63 straipsnyje. Pagal Traumų lentelės 63 straipsnio b punktą, dėl trauminio raiščio sužalojimo, kai imobilizuota gipso tvarsčiu (įtvaru) ne trumpiau kaip 3 savaičių laikotarpiui, mokama 2 proc. nuo nelaimingų atsitikimų draudimo sumos draudimo išmoka, todėl nagrinėjamu atveju ši suma lygi 60 Eur (2 proc. x 3000 Eur : 100 proc. = 60 Eur).

15III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai

168.

17Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės 390 Eur draudimo išmoką, 35,40 Eur turėtas išlaidas dėl ekspertų paslaugų, 6 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 9.

18Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nesprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų pakankamumo, nepagrįstai rėmėsi vien tik medicininių tyrimų nuotraukomis ir rentgenogramomis, nesivadovavo teismo medicinos gydytojo A. S. 2017 m. rugpjūčio 3 d. išvada, teismo medicinos gydytojo P. P. 2017 m. vasario 21 d. išvada, šalių parodymais ir Lietuvos banko sprendimu. 10.

19Teigė, kad šiuo atveju ieškovas patyrė sužalojimą, kuris turi būti vertinamas kaulo lūžiu, o ne tik kaip kaulinio fragmento atitrūkimas nuo pagrindinio kaulo. Todėl draudimo išmoka turėtų būti skaičiuojama pagal Traumų lentelės 99 straipsnio c punktą, ir didinama iki 15 procentų nuo draudimo sumos (nuo 150 iki 450 Eur). 11.

20Apeliantas kritiškai pasisako dėl gydytojų ir draudimo bendrovės negalėjimo sutarti dėl ieškovo sužalojimo vertinimo, nors buvo atlikti keli rentgenologiniai tyrimai, o koja mobilizuota 55 dienų laikotarpiui. Dėl šių aplinkybių ieškovas savo iniciatyva po teismo sprendimo priėmimo kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę ir gavo gydytojų pakartotinę radiologų komisijos išvadą, kurioje nurodyta, kad surinktų duomenų visuma rodo buvusį Salter-Harris II tipo lūžį be dislokacijos. Ieškovas prašo naujus įrodymus prijungti prie apeliacinės bylos, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo. 12.

21Teigė, kad teismas, draudimo bendrovė ir Lietuvos bankas neteisingai vertino ieškovo sužalojimą tik kaip raiščių plyšimą, tačiau realiai toks sužalojimas susijęs ir turi būti priskiriamas prie čiurnos sąnario sužalojimų, dėl to, skaičiuojant draudimo išmokos dydį, turėjo būti taikytinas Traumų lentelės 102 straipsnio a. punktas. Šias aplinkybes pagrindžia teismo eksperto išvada. Ekspertas P. P. teisme pateikė paaiškinimą, kad ieškovui nustatytas avulsinis lūžis – fragmento atskilimas ir raiščio plyšimas – čiurnos sąnario lūžis. Sprendime nenurodomi motyvai, kodėl šiais gydytojo parodymais nesivadovaujama ar kodėl jie vertinami kritiškai. Taigi, šiuo atveju ieškovui įvyko vienos kulkšnies lūžimas ir papildomai už šį sužalojimą turėjo būti priteista 150 Eur. 13.

22Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su ieškovo skundu, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą. 14.

23Nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų vertinimą neteisingai, nes teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai ištyrė visus įrodymus, pasitelkęs ir kvalifikuotus specialistus. 15.

24Pažymėjo, kad, kaip paliudijo ir pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas teismo medicinos gydytojas P. P., nesant nuotraukos (rentgenogramos, kompiuterinės tomografijos tyrimo) nėra galimybės vienareikšmiškai patvirtinti esant uždarą lūžį. Todėl būtina sąlyga draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką dėl kaulo lūžio atsirasti yra aiškus lūžio vaizdas nuotraukoje. Kilus ginčui su draudėju, draudikas kreipėsi į teismo medicinos specialistą P. P., kuris padarė išvadą apie dešinio išorinio kulkšnelio kaulinio fragmento atskilimą. Šias išvadas specialistas žodžiu patvirtino ir teismo posėdyje. Ieškovas nesutikdamas su šio specialisto išvadomis, kreipėsi į kitą teismo medicinos ekspertą A. S., kuris pateikė savo išvadą, įvardindamas dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinių dalių lūžius epifizinėje ir išorinės kulkšnies avulsinį lūžį. Šias išvadas ekspertas padarė remdamasis tik įrašais medicininiuose dokumentuose, tačiau pačių rentgeno ir kompiuterinės tomografijos nuotraukų nevertino. Šį faktą patvirtino ir pats į teismo posėdį iškviestas ekspertas, todėl ši specialisto išvada negali būti vertinama, kaip įrodanti vizualiai matomus sužalojimus rentgenogramose, kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso nuotraukose. 16.

25Pažymėjo, kad byloje apklaustas teismo medicinos specialistas P. P. teismo posėdžio metu ne tik pasisakė dėl jo pateiktos 2017 m. vasario 15 d. išvados, bet ir paaiškino posėdžio dalyviams apie blauzdos kaulų sandarą ir lūžių klasifikaciją, pabrėždamas, kad pateiktoje ieškovo kompiuterinėje tomografijos nuotraukoje matomas dešinio išorinio kulkšnelio fragmento atskilimas (avulsinis lūžis) yra šeivikaulio galo fragmento atskilimas, o šeivikaulio galas patenka į čiurnos sąnarį, todėl toks lūžis prilyginamas sąnariniam lūžiui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog tokiam sąnariniam lūžiui taikoms taisyklių lentelės 99 straipsnio a punktas. Nesant jokiems kitiems vizualiems lūžio įrodymams, atsakovė neturi pareigos išmokėti draudimo išmoką dėl blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžių pagal atsakovės taisyklių lentelės B 99 straipsnio c punktą ir teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą išmokėti papildomą 150 Eur draudimo išmoką. 17.

26Nesutinka su apelianto skundo argumentais, jog teismas neteisingai įvertino aplinkybes ir kitą apelianto traumą. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad kita apelianto trauma yra susijusi su raiščių pažeidimu ir atitinka atsakovės taisyklių lentelės B 63 straipsnio b punkto sąlygas, pagal kurias atsakovė paskaičiavo ieškovui mokėtiną 60 Eur draudimo išmoką. 18.

27Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas pateikė prie bylos papildomus įrodymus nesavalaikiai. Be to, šie įrodymai niekaip nepagrindžia apelianto reikalavimų, kadangi jo turinys atkartoja pirminio Radiologijos klinikos 2017 m. sausio 12 d. atlikto tyrimo išvados turinį. Kaip ir pirminiame dokumente, taip ir pakartotinėje išvadoje nurodomas vienintelis matomas lūžis – avulsinis lūžimas ties priekiniu šokikaulinio šeivikaulio raiščiu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 19.

28Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. 20.

29CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka. 21.

30Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė teismui papildomus įrodymus: pakartotinį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos gydytojų radiologų komisijos atliktą ieškovo (atlikto 2017 m. sausio 12 d.) dešinės čiurnos ir blauzdos įvertinimo išvadą su užklausimo informacija. 22.

31Naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis), o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nagrinėjamu atveju ieškovas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, paprašė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos gydytojų radiologų komisijos pateikti pakartotinai išvadą, ir šie ją pateikė, todėl šį įrodymą prašoma prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai akivaizdžiai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina ir tai, kad šis įrodymas iš esmės atkartoja pirminio radiologijos klinikos 2017 m. sausio 12 d. padarytas pagrindinės išvados turinį, tik pirminėje išvadoje naudota kitokia formuluotė – „galima įtarti blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinių galų S. H. I tipo buvusius lūžimus“, o naujoje pakartotinėje išvadoje naudojama formuluotė – „daugiausia duomenų už buvusį S. H. II tipo lūžį be dislokacijos“, tačiau kartu prierašas, jog „šeivikaulio distalinio galo epifizinės linijos aiškaus lūžimo požymių nematyti“. Šeivikaulio distalinio galo epifizės (lateralinio maleolo) priekinėje dalyje matomas 11x5x2 mm dydžio kaulinis fragmentas – avulsinis lūžis priekinio talofibinio raiščio (ATFL) insercijos srityje, aplinkiniai minkštieji audiniai paburkę“. Taigi, pakartotinėje išvadoje, nors formuluotė kita, bet vėl teigiama apie tikėtinai buvusį S. H. lūžimą, bet kartu išvadoje pažymėta, kad šeivikaulio distalinio galo epifizinės linijos aiškaus lūžimo požymių nematyti, t. y. nėra aiškaus lūžio vaizdo ir kategoriškų išvadų. Todėl šiuos įrodymus atsisakytina priimti kaip pateiktus nesavalaikiai ir neturinčius reikšmės pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms (CPK 314 straipsnis). 23.

32Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl didesnės draudimo išmokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. 24.

33Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo motina J. Š. ir atsakovė UAB „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“ 2015 m. gegužės 29 d. sudarė gyvybės draudimo sutartį Nr. PZULIC011181 pagal Investicinio gyvybės draudimo taisykles Nr. 301, Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles Nr. 402 ir Papildomo draudimo vaikams nuo kritinių ligų taisykles Nr. 404. Pagal nurodytą sutartį atsakovė suteikė ieškovui gyvybės draudimo, draudimo nuo traumų ir draudimo nuo kritinių ligų apsaugą, draudimo suma – 3 000 Eur (tomas I, e. b. l. 5). Ieškovas 2016 m. gruodžio 6 d. patyrė kojos traumą. 2017 m. sausio 12 d. Lietuvos sveikatos mokyklų universiteto ligoninės Kauno klinikos gydytojas radiologas pateikė išvadą dėl ieškovo patirtos traumos, nurodęs, kad galima įtarti blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinių galų S. H. I tipo buvusius lūžimus (tomas I, e. b. l. 28). Ieškovo motina kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos gavimo. 2017 m. vasario 6 d. draudimo bendrovė pateikė atsakymą (sprendimą), kuriuo dėl įvykio apskaičiavo 60 Eur draudimo išmoką (tomas I, e. b. l. 6). Ieškovo tėvai nesutiko su atsakovės apskaičiuota draudimo išmoka ir pareikalavo draudiko teisingai apskaičiuoti draudimos išmokos dydį (tomas I, e. b. l. 7). Atsakovė 2017 m. vasario 24 d. atsakymu atsisakė keisti savo pirminį sprendimą dėl draudimo išmokos dydžio (tomas I, e. b. l. 8–9). Ieškovo motina 2017 m. kovo 8 d. pateikė prašymą Lietuvos bankui, kad šis išspręstų tarp šalių kilusį ginčą (tomas I, e. b. l. 10). Lietuvos bankas 2017 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą Nr. 242-191, kuriuo nusprendė patenkinti pareiškėjos reikalavimą ir rekomenduoti atsakovei išmokėti apdraustajam 210 Eur draudimo išmoką, kurią sudarytų 150 Eur draudimo išmoka dėl šeivikaulio dešinio išorinio kulkšnelio lūžio ir 60 Eur draudimo išmoka dėl trauminio raiščio sužalojimo (tomas I, e. b. l. 11–17). 2017 m. birželio 2 d. ieškovo motina pateikė atsakovei pasiūlymą dėl taikos sutarties, prašydama geranoriškai išmokėti 450 Eur draudimo išmoką dėl blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinių galų Salter-Haris I tipo buvusius lūžimus ir 60 Eur draudimo išmoką dėl trauminio raiščio sužalojimo (tomas I, e. b. l. 19). Atsakovė nesutiko su ieškovo motinos pasiūlymu ir sutinka sumokėti tik Lietuvos banko nurodytą draudimo išmokos dydį (tomas I, e. b. l. 20). 2017 m. birželio 28 d. ieškovo tėvų prašymu specialisto išvadą Nr. G1774/2017 (02) pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus medicinos ekspertas Ą. S., kuris padarė išvadą, jog ieškovas V. B. 2016 m. gruodžio 6 d. patyrė uždarus dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinių trečdalių lūžius (be dislokacijos, epifizėje) bei išorinės kulkšnies avulsinį lūžį (tomas I, e. b. l. 23–25). 2017 m. vasario 15 d. ieškovo atsakovės prašymu specialisto išvadą Nr. 0031/17 pateikė Teismo medicinos specialistas P. P., kuris padarė išvadas, jog V. B. atliktuose tyrimuose matomas dešinio išorinio kulkšnelio kaulinio fragmento atskilimas – avulsinis lūžis ir kaulinio fragmento atskilimas. Avulsinis lūžis būdingas fragmentų atplėšimui dėl raiščių pažeidimo (tomas I, e. b. l. 26–27). 25.

34Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). 26.

35Vertinant ginčo šalių paaiškinimus, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje yra numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Pagal CK 6.156 straipsnio nuostatas, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). 27.

36Sudarydama draudimo sutartį, ieškovo motina siekė apsaugoti apdraustąjį nuo nelaimingų atsitikimų, o draudikas įsipareigojo apdraustajam išmokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. Galiojantys teisės aktai leidžia draudikui nustatyti prisiimamos draudimo rizikos ir teikiamos draudimo apsaugos ribas – atvejus, kada mokama draudimo išmoka, kaip apskaičiuojama draudimo išmoka. Sudarydamas draudimo sutartį draudikas pasiūlo sąlygas, kurios apibrėžia jo prisiimamą riziką, ir pagal tai apskaičiuoja draudimo įmoką. Nagrinėjamu atveju draudėjo ir draudiko sutartis buvo sudaryta pagal Investicinio gyvybės draudimo taisykles Nr. 301, Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles Nr. 402 ir Papildomo draudimo vaikams nuo kritinių ligų taisykles Nr. 404, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Vadovaujantis Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 402 (galiojančiu nuo 2013 m. kovo 1 d.) 7.1 punktu, draudimo išmokos dydis nustatomas pagal draudėjo pasirinktą ir galiojančią draudimo sutartį Traumų lentelę, kuri yra sudedamoji papildomo draudimo dalis. Sudarydama gyvybės draudimo sutartį Nr. PZULIC011181, draudėja pasirinko Draudimo išmokų, mokamų dėl nelaimingų atsitikimo metu gautų traumų, lentelę B (Traumų lentelė) (galiojančią nuo 2007 m. kovo 1 d.). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad įvyko draudžiamasis įvykis, tačiau tarp šalių yra ginčas dėl ieškovo patirtų traumų sužalojimų pobūdžio ir jų vertinimo pagal minėtos Traumos lentelės straipsnius. 28.

37Sprendžiant dėl pirmojo ieškovo sužalojimo ginčui aktualus šios Traumų lentelės 99 straipsnis (dėl blauzdos kaulų lūžimo, kurio a punktas numato 5 proc. nuo draudimo sumos jeigu yra šeivikaulio lūžimas, kaulinių fragmentų (dalelių, skeveldrų) atplyšimas; b punktas numato 10 proc. nuo draudimo sumos jeigu yra blauzdikaulio lūžimas; c punktas jeigu yra blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimas numato 15 proc. nuo draudimo sumos. 29.

38Ieškovui prašant priteisti didesnę draudimo išmoką ir teigiant, kad šiuo atveju turėjo būti taikomas Traumų lentelės 99 straipsnio c punktas, šias aplinkybes jis turėjo teisme įrodyti. Pažymėtina, kad minėtame Traumų lentelės 4 straipsnyje yra įtvirtintas nurodytų draudžiamojo įvykio padarinių (draudimo išmoka dėl kaulų lūžių, išnirimų, panirimų, sideamolizių (sąvaržų plyšimų) nustatymo kriterijus – draudžiamojo įvykio padarinių užfiksavimas rentgenogramose, kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso nuotraukose). Pagal lentelės 6 straipsnį, dėl kaulinių fragmentų atskilimų (atplyšimų), liestinų kaulo paviršiaus vientisumo pažeidimų draudimo išmoka nemokama. 30.

39Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su byloje esančiais įrodymais, iš jų matyti, jog pirmasis medicininis dokumentas, kuriuo byloje rėmėsi ieškovas, t. y. 2017 m. sausio 12 d. Lietuvos sveikatos mokyklų universiteto ligoninės Kauno klinikos gydytojas radiologo išvada, kurioje nurodyta, jog dėl ginčo įvykio galima įtarti buvus ieškovo blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinių galų Salter Halter I tipo buvusius lūžimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada nėra kategoriška, joje tik nurodyta, jog galima įtarti tokius lūžimus, tačiau esant tokiai išvadai, šias aplinkybes turėjo patvirtinti kitų įrodymų visuma. Byloje buvo pateiktos dviejų medicinos specialistų išvados (A. S. ir P. P.), kurie pateikė skirtingas medicinines išvadas. Specialistas A. S. padarė išvadą, jog ieškovas patyrė uždarus dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinių trečdalių lūžius (be dislokacijos, epifizėje) bei išorinės kulkšnies avulsinį lūžį, o P. P. padarė išvadą, jog V. B. atliktuose tyrimuose matomas dešinio išorinio kulkšnelio kaulinio fragmento atskilimas – avulsinis lūžis ir kaulinio fragmento atskilimas. Avulsinis lūžis būdingas fragmentų atplėšimui dėl raiščių pažeidimo. 31.

40Abu medicinos specialistai, kurie pateikė išvadas, buvo apklausti 2017 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismui perklausius šį teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad specialistas P. P. teisme patvirtino savo išvadas (jog ieškovas patyrė dešinio išorinio kulkšnelio (kulkšnies) kaulinio fragmento atskilimą – avulsinį lūžį, kulkšnelio (kulkšnies) kaulinio fragmento atskilimą). Paaiškino, kad kulkšnis laikoma šeivikaulio blauzdos kaulu, kuris įeina į čiurnos sąnarį. Ieškovui nustatytas avulsinis lūžis. Tai laikoma raiščio plyšimu, tačiau jis atplyšta nuo sutvirtinimo vietos. Tokia trauma prilyginama čiurnos sąnario pažeidimui. Teigė, kad tokias išvadas padarė remdamasis rentgenogramos nuotraukomis ir kompiuterinės tomografijos duomenimis. Specialistas A. S. teisme paaiškino, kad rėmėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atsiųstais medicininiais dokumentais. Tarp šių dokumentų buvo rentgenologiniai tyrimai ir kompiuterinė tomografija, kuriuos vertino kiti gydytojai, bet pats specialistas nėra radiologas ir tokių vaizdų mediciniškai vertinti negalėjo (neturi reikiamos kompetencijos). Paaiškino, kad aiškaus lūžimo medicininiai dokumentai nerodė, rentgenogramose nematyti aiškių kaulų lūžių, bet požymiai rodė, jog galima įtarti minėtą diagnozę – blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinių galų S. H. I tipo buvusius lūžimus, todėl specialistas padarė išvadas, kad tokie lūžimai faktiškai buvo. 32.

41Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vertinant Lietuvos sveikatos mokyklų universiteto ligoninės Kauno klinikos gydytojo radiologo 2017 m. sausio 12 d. išvadas, juose nėra pateikta galutinių išvadų (diagnozių), o medicinos specialisto A. S. išvada, kaip, jis pats patvirtino teismo posėdyje, padaryta remiantis tais pačiais Lietuvos sveikatos mokyklų universiteto ligoninės Kauno klinikos gydytojo radiologo vertinimais. Medicinos specialistas A. S. pripažino ir paaiškino teismo posėdyje, kad neturėjo reikiamos kompetencijos vertinti rentgenologinių tyrimų ir kompiuterinės tomografijos duomenų, vertino tik ieškovo traumos istoriją ir kitų gydytojų įrašus. Kaip jau nustatyta ir įtvirtinta Traumų lentelės 4 straipsnyje, pagrindinis draudžiamojo įvykio padarinių nustatymo kriterijus – draudžiamojo įvykio padarinių užfiksavimas rentgenogramose, kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso nuotraukose, kurių vertinti A. S. reikiamos kompetencijos neturėjo. Tuo tarpu kitas medicinos specialistas P. P., su radiologo pagalba apžiūrėjęs rentgenogramas ir kompiuterines tomografijas, kategoriškai nurodė, jog šiuo atveju nėra blauzdikaulio ir šeivikaulio (S. H.) lūžio, o ieškovui nustatytas avulsinis lūžis su kulkšnelio (kulkšnies) kaulinio fragmento atskilimu. Tai laikoma raiščio plyšimu, tačiau jis atplyšta nuo sutvirtinimo vietos. Šio medicinos specialisto išvados nėra nuginčytos kitais tikėtinais įrodymais, ieškovas neprašė byloje atlikti teismo ekspertizės. 33.

42Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad ieškovas neįrodė, jog ieškovas patyrė blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius, o draudimo išmoka turėjo būti sumokėta dėl blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžių pagal Traumų lentelės 99 straipsnio c punktą. Byloje nepaneigtos medicinos eksperto P. P. išvados (dėl tokių lūžimų nebuvimo), kurios padarytos laikantis Traumų lentelės 4 straipsnio reikalavimų. 34.

43Kitas apelianto argumentas, kad dėl antrosios nurodytos ieškovo traumos draudimo išmoka turėjo būti paskaičiuota pagal Traumų lentelės 102 straipsnio a punktą (t. y. kaip čiurnos sąnario pažeidimas), o ne pagal Traumų lentelės 63 straipsnį (kaip raiščių pažeidimas). Apeliantas nurodė, kad ekspertas P. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovo patirti sužalojimai, nors laikomi raiščio plyšimu, tačiau turi būti vertinami kaip čiurnos sąnario srities sužalojimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais iš dalies sutinka, nes teismo posėdžio metu apklaustas medicinos specialistas P. P. gana detaliai papasakojo apie ieškovo patirtas traumas ir iš tiesų paaiškino (paliudijo), kad ieškovo sužalojimai, jog nors laikomi raiščio plyšimu, tačiau turi būti vertinami kaip čiurnos sąnario srities sužalojimas. Tačiau pažymėtina, kad Traumų lentelės 102 straipsnio a punktas nustatė, jog nors šis straipsnis taikomas čiurnos sąnario sužalojimo atvejais, tačiau tik tada, kai įvyko vienos kulkšnies lūžimas, blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimas, blauzdikaulio-šeivikaulio distalinės raištinės jungties (sindesmozės) plyšimas (sindesmolizė). Nagrinėjamu atveju nenustatyta minėtų lūžimų ar galimas sindesmozės buvimas. Avulsiniai lūžimai (atlūžę kaulo fragmentai) šiame straipsnyje neminimi. Byloje nėra duomenų, kad minimas avulsinis lūžis turi būti vertinamas kaip kulkšnies lūžimas. Teismo posėdyje apklausto P. P. vertinimu, šis avulsinis lūžis turi būti vertinamas kaip kulkšnelio (kulkšnies) kaulinio fragmento atskilimas, raiščio plyšimas nuo sutvirtinimo vietos, tačiau ne kaip kulkšnies lūžis. Ieškovas byloje neįrodė, kad šis avulsinis lūžtis galėtų realiai atitikti Traumų lentelės 102 straipsnio a punkto nuostatas (sąlygas). Todėl nors šis Traumų lentelės 102 straipsnis skirtas čiurnos sąnario srities sužalojimams, bet draudimo išmoka pagal šio Traumų lentelės 102 straipsnio a punktą negalėjo būti paskaičiuota, nes neįrodytas šio straipsnio sąlygų egzistavimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo atveju nurodė Traumų lentelės 63 straipsnio b punktą, kuris susijęs su raiščio sužalojimu, dėl kurio koja imobilizuota gipso tvarsčiu (įtvaru) ne trumpiau kaip 3 savaičių laikotarpiui ir buvo nedarbingas ilgiau negu 3 savaites, nes šiuo atveju ieškovo koja buvo imobilizuota gipso įtvaru daugiau nei 3 savaitės, o pats sužalojimas, nors laikomas čiurnos sąnario pažeidimu, tačiau susijęs su raiščio sužalojimu. 35.

44Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. 36.

45Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino bylos įrodymus ir dėl šių aplinkybių padarė pagrįstas išvadas.

46Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

47Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 7. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. gruodžio 6 d. ieškovas P. P. kadetų... 8. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 4.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas nustatė, kad pagal 2015 m. gegužės 29 d. gyvybės draudimo sutartį... 13. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad... 14. Teismas konstatavo, kad ieškovui taip pat buvo pažeisti raiščiai. Nors... 15. III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. 8.... 17. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto... 18. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą,... 19. Teigė, kad šiuo atveju ieškovas patyrė sužalojimą, kuris turi būti... 20. Apeliantas kritiškai pasisako dėl gydytojų ir draudimo bendrovės... 21. Teigė, kad teismas, draudimo bendrovė ir Lietuvos bankas neteisingai vertino... 22. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su ieškovo skundu,... 23. Nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos... 24. Pažymėjo, kad, kaip paliudijo ir pirmosios instancijos teismo posėdyje... 25. Pažymėjo, kad byloje apklaustas teismo medicinos specialistas P. P. teismo... 26. Nesutinka su apelianto skundo argumentais, jog teismas neteisingai įvertino... 27. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas pateikė prie bylos papildomus įrodymus... 28. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 29. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 30. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė teismui papildomus įrodymus:... 31. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra ribojamas (CPK 314... 32. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 33. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo motina J. Š. ir atsakovė UAB... 34. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių... 35. Vertinant ginčo šalių paaiškinimus, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos... 36. Sudarydama draudimo sutartį, ieškovo motina siekė apsaugoti apdraustąjį... 37. Sprendžiant dėl pirmojo ieškovo sužalojimo ginčui aktualus šios Traumų... 38. Ieškovui prašant priteisti didesnę draudimo išmoką ir teigiant, kad šiuo... 39. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su byloje esančiais įrodymais,... 40. Abu medicinos specialistai, kurie pateikė išvadas, buvo apklausti 2017 m.... 41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas... 42. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 43. Kitas apelianto argumentas, kad dėl antrosios nurodytos ieškovo traumos... 44. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo... 45. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad... 46. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 47. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimą palikti...