Byla e2A-679-569/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Verslo daira“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-689-883/2015 pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Verslo daira“ bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ ieškinį atsakovui L. K. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas bankrutavusi UAB „Verslo daira“, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo L. K. 6838,76 Lt žalos. Nurodė, kad UAB „Verslo daira“ 2014-03-03 Šiaulių apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla. Nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjus, bendrovės vadovas turėjo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus, tačiau įmonės valdymo organai įpareigojimo tinkamai neįvykdė ir perdavė tik dalį dokumentų. Bankroto administratorius pagal viešuose registruose esančius duomenis nustatė, kad įmonės vadovas neperdavė įmonei nuosavybės teise priklausančios areštuotos transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. ( - ) Neperduotas automobilis vertintinas 1000 Lt ir ši suma kaip žala priteistina iš atsakovo. Įmonė veiklos nuo 2012-01-01 nevykdė, pajamų negavo, tačiau darbuotojai nebuvo atleisti ir buvo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Atsakovas ( - ) pareigas ėjo nuo 2012-11-26, jis buvo atsakingas už darbuotojų samdymą, todėl atsakovui netinkamai vykdant savo pareigas ir blogai organizuojant darbą atsirado įmonei 5838,76 Lt žala.

6Atsakovas L. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad, atsakovui pradėjus dirbti į ( - ), jokia transporto priemonė jam nebuvo perduota, dokumentų taip pat nebuvo, tačiau atsakovas sutiko atlyginti likutinę balansinę transporto priemonės vertę – 146 Lt. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, bendrovėje privalo būti valdymo organas, pagal bankrutavusios UAB „Verslo daira“ įstatus – direktorius, nepilną darbo dieną bendrovėje dirbo tik direktorius ir buhalterė, todėl skolos VSDFV susidarymas buvo neišvengiamas, o kitokių įstatymo pažeidimo ar konkrečių neveikimo faktų ieškovas nenurodė.

7II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui bankrutavusiai UAB „Verslo daira“ iš atsakovo L. K. 42,28 Eur žalos; priteisė atsakovui L. K. iš ieškovo bankrutavusios UAB „Verslo daira“ 5 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlyginant šias išlaidas iš bankrutavusios UAB „Verslo daira“ bankroto administravimo išlaidų; priteisė iš atsakovo L. K. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei .

9Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. ( - ) atsakovui pradėjus dirbti įmonėje direktoriumi jam buvo perduota. Vertino pagrįstais atsakovo argumentus, kad minėtas automobilio vertė – 146 Lt, todėl iš atsakovo ieškovui priteisė 42,28 Eur (146 Lt) žalos. Teismas nurodė, kad atsakovo L. K. kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2014-05-20 nutartimi. Todėl vertino, kad bankroto administratorius pripažino ir teismas patvirtino, jog ne atsakovas skolingas įmonei, o būtent įmonė skolinga atsakovui. Teismas vertino, kad atsakovo L. K. ir VSDFV kreditoriniai reikalavimai kilę iš to paties teisinio santykio – socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolės, todėl bankroto administratoriui pripažinus ir teismui patvirtinus, kad dėl nesumokėto atsakovui darbo užmokesčio atsakinga yra įmonė, įmonei nagrinėjamu atveju tenka atsakomybė ir už įmokų VSDFV nesumokėjimą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra pagrindo jo civilinei atsakomybei atsirasti.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11Apeliaciniu skundu ieškovas bankrutuojanti UAB „Verslo daira“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-06 sprendimą ir priteistiną iš atsakovo žalos dydį padidinti iki 1980,64 Eur (6838,76 Lt).

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

131. Neteisingi pirmosios instancijos teismo motyvai dėl priskaičiuotų socialinio draudimo išmokų, kaip žalos priteisimo. Šiaulių apygardos teismas 2014-05-20 nutartimi tvirtindamas atsakovo kreditorinį reikalavimą nesprendė žalos klausimo. Kreditorinis reikalavimas buvo tvirtinamas atsižvelgiant tik į paskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dydį. Minėtoje byloje nebuvo vertinami atsakovo kaip vadovo veiksmai ir jų įtaka dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio susidarymo.

142. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, kad 2013 metais buvo atliktos šios ūkinės operacijos: 2013-12-31 iš UAB „Talša“ priimta 2800 Lt skolos dengimui; 2013-12-30 UAB „Talša“ parduota prekių už 1600 Lt. Įmonėje dirbo tik vadovas ir buhalterė, jų atlyginimas buvo po 500 Lt per mėnesį, darbuotojams buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, taip pat paskaičiuotos ir socialinio draudimo įmokos. Apelianto nuomone, šios aplinkybės nepatvirtina fakto, jog įmonė būtų vykdžiusi ūkinę veiklą, priešingai, patvirtina tai, kad, esant įmonei nemokiai, buvo parduotas įmonės turtas ir taip išvengta atsiskaitymo su kreditoriais. Paskutinio turto pardavimas negali būti prilyginamas ūkinės komercinės veiklos vykdymui.

153. Teismas nevertino aplinkybės, jog nepaisant to, kad įmonė veiklos nevykdė, tiek atsakovui, tiek buhalteriai buvo mokamas (priskaičiuojamas) didesnis valandinis atlyginimas, nei LRV nustatytas MMA. Taip pat teismas nevertino aplinkybės, jog nors įmonė veiklos nevykdė, atsakovas, kaip įmonės vadovas, ne tik, kad neatleido buhalterės, bet buhalterei 2013-01-02 darbo užmokestį pakėlė nuo 200 iki 500 Lt.

164. Teismas nepagrįstai priteistiną žalą už automobilio neperdavimą sumažino nuo 1000 Lt iki 42,28 Eur. Apelianto nuomone, buhalterinė automobilio vertė neatspindi jo rinkos vertės. Be to, ir atsakovas teikė į bylą duomenis, jog ginčo automobilio rinkos vertė yra didesnė nei balansinė.

17Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas L. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Atsakovo nuomone, apeliantas ginčija tik automobilio vertės objektyvumą, tačiau visiškai neginčija teismo motyvo dėl „automobilio neperdavimo“ teisėtumo ir tokio motyvo teisinės reikšmės. Neįrodžius fakto, jog atsakovas valdė ar galėjo valdyti turtą, nėra visų reikalingų deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų. Apeliantė šioje byloje neįrodė neteisėtų veiksmų ir kaltės sąlygų. Pažymi, kad atsakovas negalėjo perduoti automobilio dėl to, kad buvęs vadovas jam jo neperdavė. Mano, kad byloje yra tik vienas įrodymas, kuris leidžia teismui spręsti apie būtent to automobilio vertę, tai yra buhalterinės apskaitos dokumentai. Dėl žalos, kuri atsidaro dėl įmokų VSDF, ieškovas neįrodė „neteisėtų veiksmų“ sąlygos, t.y. neįrodė, kad „priskaitydamas“ darbo užmokestį bendrovėje dirbantiems darbuotojams atsakovas elgėsi neteisėtai. Atsakovas pažymi, jog šiuo atveju prašoma atlyginti žalą kurios faktiškai nėra. Pagal CK 6.249 str. 1 d. nuostatas, žala yra negautos pajamos arba turėtos išlaidos. Tačiau apeliantas išlaidų VSDF neturėjo, apskaitoma tik jų skola, kuri neaišku, ar bus kada nors realiai sumokėta. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei savo skunde nenurodė nė vieno teisės akto, kurį pažeidė ar bent jau menamai galėjo pažeisti atsakovas.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

19ir teisiniai argumentai

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

22Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės

23Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas.

24Kaip jau buvo minėta, įmonės vadovo kaltė preziumuojama tik nustačius jo neteisėtus veiksmus. Iš bylos duomenų matyti (b.l. 24-28), kad atsakovas direktoriumi paskirtas nuo 2012-11-26, įmonės vadovo pareigas ėjo iki bankroto bylos iškėlimo įmonei – 2014-03-03. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo žalą, nurodo, kad atsakovas, įmonei dirbant nuostolingai, iš darbo neatleido vadovo ir buhalterio. Kadangi už šiuos darbuotojus buvo mokamos įmokos VSDFV, ieškovo teigimu, įmonei buvo padaryta žala. Taigi, kaip žalos atsiradimo pagrindą ieškovas nurodo atsakovo neveikimą – vadovo pareigos atleisti darbuotojus nevykdymą. Tačiau atsakovas pagrįstai nurodo, jog ieškovas neįvardijo, kokius teisės aktus jis pažeidė. Atsakovas taip pat pagrįstai teigia, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19str. įmonė privalo turėti vienasmenį valdymo organą - direktorių. Akcinų bendrovių įstatymo 37str. numato, jog bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Todėl, nors bendrovė ir nevykdo veiklos, vadovas privalo vykdyti pagal įstatymą nustatytas pareigas. Akivaizdu, jog tokių pareigų vykdymas susijęs ir su buhalterio įdarbinimu bendrovėje. Bendrovė negali nevykdyti jai numatytų pareigų, už kurių įgyvendinimą yra atsakingas vadovas, kol nėra likviduota arba jai nėra iškelta bankroto byla. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovas neatleido vadovo ir buhalterio iš nuostolingai veikiančios įmonės, nesudaro pagrindo kontatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Nesant vienos iš cvilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Šiuo atveju atsakovo, kaip įmonės vadovo, atsakomybė gali kilti kitais pagrindais. Tačiau teisė nurodyti ieškinio pagrindą priklauso ieškovui, o ieškovas kitų žalos atsiradinimo pagrindų – atsakovo neteisėtų veiksmų – nenurodė ir jų neįrodinėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) dėl įmonei padarytos žalos, kurias sudaro įmokos VASDF, nėra.

25Dėl bankroto administratoriui neperduoto automobilio vertės

26Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu žalos atlyginimo dydžiu 146 Lt (42,28 Eur), kuri atsirado ieškovo įmonei todėl, kad atsakovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės automobilio VW Golf, valst. Nr. ( - ) pagaminto 1988 metais. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalą, nepagrįstai vadovavosi automobilio balansine verte, o ne rinkos verte, kuri yra 1000 Lt. Pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 str.). CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu bylos šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra išaiškinęs, kad ši teisės norma reiškia, jog, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2010). Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovavosi byloje esančiais įrodymais apie žalos dydį.

27Ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, pateikė teismui skelbinus apie parduodamus analogiškus automobilius, kurių pardavimo kaina yra nuo 800 Lt iki 1950 Lt. Ieškovo teigimu, neperduoto automobilio vertė galėjo būti 1000 Lt. Atsakovui nesutikus su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, ieškovas kitų įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą žalos dydį, nepateikė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad priteisti 1000 Lt žalos atlyginimo už neperduotą automobilį nėra pagrindo. Automobilis pagamintas 1988 metais, Transporto priemonių draudikų biuro 2015-01-30 pažymoje nurodyta, kad duomenų apie šios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą nėra (duomenys saugomi 7 metai), Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos ,,Transeksta’’2015-01-30 pažyma patvirtina, kad paskutinė privalomoji apžiūra atlikta 2005-06-21 ir galiojo iki 2007-06-02. Nors apeliantas nurodo, kad automobilio buhalterinė vertė – 146 Lt – neatspindi jo rinkos vertės, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, įvertino ne tik jo balansinę vertę, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesant duomenų apie automobilio sugadinimą ar utilizavimą, yra pagrindo manyti, jog automobilis buvo perduotas tretiesiems asmenims. Tačiau ši aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia, kad automobilio reali vertė yra 1000 Lt.

28Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantų apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

30Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą buvo pareiškęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų apie jų dydį teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo svarstyti prašymo dėl šių išlaidų priteisimo.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Šiaulių apylinkės teismo 2015m. kovo 6d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas bankrutavusi UAB „Verslo daira“, atstovaujama bankroto... 6. Atsakovas L. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad, atsakovui pradėjus dirbti... 7. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 9. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog transporto priemonė VW GOLF,... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas bankrutuojanti UAB „Verslo daira“ prašo... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:... 13. 1. Neteisingi pirmosios instancijos teismo motyvai dėl priskaičiuotų... 14. 2. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, kad 2013 metais buvo atliktos šios... 15. 3. Teismas nevertino aplinkybės, jog nepaisant to, kad įmonė veiklos... 16. 4. Teismas nepagrįstai priteistiną žalą už automobilio neperdavimą... 17. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas L. K. prašo pirmosios... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 19. ir teisiniai argumentai... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK)... 22. Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės... 23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą... 24. Kaip jau buvo minėta, įmonės vadovo kaltė preziumuojama tik nustačius jo... 25. Dėl bankroto administratoriui neperduoto automobilio vertės ... 26. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu žalos atlyginimo... 27. Ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, pateikė teismui skelbinus apie... 28. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes,... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 32. Šiaulių apylinkės teismo 2015m. kovo 6d. sprendimą palikti nepakeistą....