Byla 2S-659-467/2012
Dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus pripažinimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria tenkintas iš dalies ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus pripažinimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas V. R. 2011 m. spalio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašydamas pripažinti ieškovo V. R. nuosavybės teises į 1/8 dalį žemės sklypų: namų valdos žemės sklypo Nr.734 (unikalus ( - )), esančio ( - ); asmeninio žemės ūkio sklypo Nr.734-1, esančio ( - ) (pažymėto 2007-09-21 UAB „Minorantė“ parengtame žemės reformos žemėtvarkos projekte); asmeninio žemės ūkio sklypo Nr.734-2 (unikalus ( - )), esančio ( - ) Šio ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti žemės sklypus: namų valdos žemės sklypą Nr.734 (unikalus ( - )), esantį ( - ); asmeninio žemės ūkio sklypą Nr.734-1, esantį ( - ). (pažymėtą 2007-09-21 UAB „Minorantė“ parengtame žemės reformos žemėtvarkos projekte); asmeninio žemės ūkio sklypą Nr.734-2 (unikalus ( - )), esantį ( - ). Nurodė, kad, patenkinus ieškinį, būtų pripažintos velionio J. R. turto paveldėtojo ieškovo V. R. teisės į bendro 2,88 ha ploto žemės sklypus. Ieškovui nėra žinoma, kokie veiksmai šiuo metu yra atliekami su žemės sklypais, bet du iš šių sklypų jau yra įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas galėtų be apribojimų disponuoti ginčo objektais, perleisti tretiesiems asmenims, apsunkinti juos prievolėmis, o trečiasis žemės sklypas, faktiškai priklausantis paveldėtojams, tačiau iki šiol neįregistruotas VĮ Registrų centre, galėtų būti be jokio teisinio pagrindo įregistruotas kitų asmenų vardu. Tai, kad atsakovams nėra normalių kliūčių perleisti arba apsunkinti minėtą nekilnojamąjį turtą, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog grėsmė įvykdyti teismo sprendimą egzistuoja.

5Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – areštavo atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nuosavybės teise priklausančias žemės sklypų dalis: 1/8 dalį sklypo (unikalus ( - )), esančio ( - )., bei 1/8 dalį sklypo (unikalus ( - )), esančio ( - ); kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas, atsižvelgęs į ieškinio pagrindą ir dalyką, konstatavo, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas, kadangi ieškovas reiškia reikalavimą dėl nuosavybės teisės į 1/8 dalį žemės sklypų pripažinimo. Teismas neareštavo asmeninio ūkio žemės sklypo Nr.734-1, esančio ( - )., nes jis nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl negalės būti įregistruoti ir daiktinių teisių į jį suvaržymai. Be to areštas gali būti taikomas tik atsakovui nuosavybės teise priklausančiam turtui. Teismas taip pat pažymėjo, kad, kol daiktas nėra įregistruotas registre, nėra grėsmės, kad jis bus perleistas tretiesiems asmenims.

6Atskiruoju skundu ieškovas V. R. prašo nutartį pakeisti ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti įregistruoti asmeninio žemės ūkio sklypo Nr.734-1, esančio ( - ). (pažymėto 2007-09-21 UAB „Minorantė“ parengto žemės reformos žemėtvarkos projekto pirmame lape), nuosavybės teises ne ieškovo V. R., o bet kurių kitų trečiųjų asmenų vardu. Nurodo, kad teismas pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį privalo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas neprivalo taikyti tik ieškovo prašomo pobūdžio priemones. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo, jog būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovo prašymą egzistuoja, tačiau nepagrįstai, nustatęs, jog namų valdos žemės sklypo atžvilgiu Nr.734-1 areštas negali būti taikomas, nesiėmė iniciatyvos parinkti kitą, alternatyvią laikinąją apsaugos priemonę. Teismas, matydamas būtinybę apsaugoti viešąjį interesą konkrečioje byloje, turėjo savo iniciatyva spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir/ar pakeitimo klausimą (CPK 144 str. 2 d., 146 str. 5 d.) ir parinkti alternatyvią, CPK 145 straipsnyje numatytą laikinąją apsaugos priemonę, pavyzdžiui, draudimą atlikti tam tikrus veiksmus - uždrausti įregistruoti asmeninio žemės ūkio sklypo Nr.734-1 nuosavybės teises ne ieškovo, o bet kurių kitų trečiųjų asmenų vardu.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka nei su teismo nutarties, nei su atskirojo skundo argumentais, nes nėra apskritai įvertinta grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės ar taps apskritai negalimu įvykdyti šioje byloje teismo sprendimas. Šiuo metu nėra jokių pagrįstų prielaidų ir požymių, kurie parodytų būtinybę taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovui Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr.3229-41 patvirtintame Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuoti trys žemės sklypai, patvirtintos ribos ir plotas, ribos vėliau patikslintos. Ieškovas klaidina teismą, kad suformuotas žemės sklypas Nr.734-1, yra namų valda, nes tai yra asmeniniam ūkiui skirta žemė, kurią ieškovas gali išsipirkti. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio viešojo intereso, o teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turėtų vadovautis teismų praktika.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ir apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.

10CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

11Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

12Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog ieškovas V. R. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo (ieškovo V. R.) nuosavybės teises į 1/8 dalį žemės sklypų: namų valdos žemės sklypo Nr.734, esančio ( - ), asmeninio žemės ūkio sklypo Nr.734-1, esančio ( - ). ir asmeninio žemės ūkio sklypo Nr.734-2, esančio ( - ). Taigi ieškinio patenkinimo atveju būtų pripažintos ieškovo teisės į bendro 2,88 ha ploto žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinio pagrindą ir dalyką bei konstatavęs, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – areštavo atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nuosavybės teise priklausančias 1/8 žemės sklypų, esančių ( - ) ir ( - ), dalis. Teismas neareštavo asmeninio ūkio žemės sklypo Nr.734-1, esančio ( - ), motyvuodamas tuo, kad jis nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl negalės būti įregistruoti ir daiktinių teisių į jį suvaržymai. Apeliantas atskirajame skunde šios teismo išvados neginčija, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas žemės sklypo Nr.734-1 atžvilgiu privalėjo imtis iniciatyvos parinkti kitą, alternatyvią laikinąją apsaugos priemonę, kadangi byloje yra ir viešas interesas. Teismas apelianto argumentus atmeta.

13Pagal CPK 144 straipsnio 2 dalį teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju tokias aplinkybes konstatuoti nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pasisakė, kad, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti įmanoma pagrįsti, jog, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Priešingu atveju kiltų pagrįsta abejonė, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikrųjų yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia įgyti nuosavybės teises į žemės sklypus, kas akivaizdžiai rodo jo privatų interesą, dėl ko apelianto argumentai dėl viešojo intereso buvimo yra nepagrįsti.

14Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš dalies taikęs laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė nei šalių interesų pusiausvyros, nei proporcingumo principų, nenukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir teismų praktikos.

15Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teismas

Nutarė

17Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai