Byla AS-63-78-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Roma Sabina Alimienė (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims MG AB „Precizika“, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „ŽVC“ (toliau – ir pareiškėjas arba UAB „ŽVC“) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 4-170 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ (toliau – Įsakymas) 9 punktą, kuriuo paskirtas finansavimas mokslinės-gamybinės AB „Precizika“ projekto „Industrinė technologinė linija naujos kartos saulės elementų modulių gamybai (MODLINE)“ (toliau – ir Projektas) kapitalo formavimo išlaidoms iki 10 068 103,00 Lt padengti iš Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą (raštą) Nr. (24.13-02)-5K-1023477-5K-1023642)-6K-1010786, kuriuo atsisakyta siūlyti nutraukti sutartį dėl AB „Precizika“ Projekto finansavimo; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2010 m. spalio 11 d. raštą Nr. VR-1.7-1683, taip pat panaikinti ir Departamento 2010 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. VR-1.7-1887 bei 2010 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. VR-1.7-1833; 4) įpareigoti Departamentą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti atranką dėl PAV procedūrų taikymo AB „Precizika“ planuojamai įrengti industrinei technologinei linijai – saulės elementų modulių gamybai – pagal Projektą.

5Be to, teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. VR-1.7-1683, kuriame nurodyta, kad AB „Precizika“ nereikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) procedūrų tam, kad žemės sklype, esančiame Žirmūnų g. 139, Vilniuje, kurio unikalus Nr. 0101-0018-0035, įrengti industrinę technologinę liniją saulės elementų modulių gamybai pagal Projektą, 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. VR-1.7-1883 ir 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. VR-1.7-1887 (toliau – ir sprendimai) galiojimą ir uždrausti atsakovui teikti kitoms Lietuvos Respublikos viešosios valdžios institucijoms išvadas ar atsakymus dėl MG AB „Precizika“ žemės sklype, kurio unikalus Nr. 0101-0018-0035, planuojamos ūkinės veiklos.

6Pareiškėjas, pagrįsdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, jog šiuo metu egzistuoja visos sąlygos, remdamasis kurių nebuvimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. sausio 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nurodė, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo MG AB „Precizika“ jau yra pradėjęs vykdyti ūkinę veiklą pagal projektą „Industrinė technologinė linija naujos kartos saulės elementų modulių gamybai (MODLINE)“ ir pagal Finansavimo ir administravimo sutartį turi jį užbaigti iki 2011 m. gruodžio 31 d. Faktą, kad MG AB „Precizika“ jau vykdo ūkinę veiklą, pareiškėjo teigimu, patvirtina tai, kad 2011 m. vasario 1 d. MG AB „Precizika“ Projekto finansavimui jau yra išmokėta 2 573 026,51 Lt paramos suma. Tokiu būdu, dėl Departamento priimtų sprendimų pareiškėjui jau yra kilusios neigiamos pasekmės, t. y. patirti finansiniai nuostoliai, prarasti žmogiškieji ištekliai, o neigiamų pasekmių pareiškėjui atsiradimas suponuoja tolesnių ginčų tikimybę, kas reiškia, kad netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas. Pareiškėjo teigimu, MG AB „Precizika“ užbaigus pagal Projektą vykdomą veiklą, o teismui galimai konstatavus, kad Europos Sąjungos parama šiai bendrovei skirta neteisėtai, dėl įstatymų nustatyta tvarka nepatikrintos ūkinės veiklos padaryto neigiamo poveikio aplinkai, kurio pašalinimas būtų finansuojamas iš Lietuvos Respublikos biudžeto, kiltų didžiuliai ekonominiai nuostoliai.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi, pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

9Teismo vertinimu, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę prašant sustabdyti skundžiamų Departamento sprendimų galiojimą yra pagrįstas prielaidomis ir nepatvirtintas jokiais konkrečiais įrodymais. Vien tai, kad MG AB „Precizika” Projekto finansavimui jau yra išmokėta 2 573 026,51 Lt paramos suma nesudaro pagrindo spręsti, kad Projektas jau yra įgyvendinamas, nes, kaip LVAT nurodė 2011 m. sausio 28 d. nutartyje spręsdama iš esmės analogišką pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti sprendimo, kuriame nurodyta, kad MG AB „Precizika” nereikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, siekiant įgyvendinti Projektą, galiojimą. Todėl vien Departamento išvada, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros šiuo atveju nėra privalomos, nesudaro pagrindo pradėti planuojamą ūkinę veiklą, nes tokiai veiklai pradėti vykdyti turi būti atliekama eilė kitų veiksmų (pvz. būtina gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą). UAB „ŽVC” teiginiai, jog dėl Departamento priimtų sprendimų pareiškėjui jau yra kilusios neigiamos pasekmės, t. y. patirti finansiniai nuostoliai, prarasti žmogiškieji ištekliai, nepagrįsti jokiais įrodymais, nes prie prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pridėtas UAB „Asset Management Company” darbuotojo prašymas atleisti jį iš darbo dėl to, kad MG AB „Precizika” įrengė (ar įrenginėja) cheminių elementų pramoninio mąsto gamyklą bei UAB „ŽVC” darbuotojų pildytos anketos, kuriose pateikta nuomonė apie MG AB „Precizika” planuojamą įrengti saulėje elementų modulių gamyklą, nelaikytini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais UAB „ŽVC” prarastus žmogiškuosius išteklius, inter alia ir finansinius nuostolius.

10Įvertinusi šios bylos aplinkybes, ginčijamų sprendimų turinį, pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, kad pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti pareiškėjui galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl konstatavo, kad šios bylos kontekste nėra pagrindo tenkinti UAB „ŽVC“ prašymo ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

11III.

12Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo patenkinti.

13Pareiškėjas nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Mano, kad teismas, tinkamai neišnagrinėjęs Europos Sąjungos paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų, neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad Projektas nėra įgyvendinamas ir ginčijami atsakovo sprendimai nėra pagrindas pradėti Projekte numatytą ūkinę veiklą. Nesutinka su teismo išvada, kad vien tai, kad MG AB „Precizika“ Projekto finansavimui jau yra išmokėta 2 573 026,51 Lt paramos suma, nesudaro pagrindo spręsti, kad Projektas jau yra įgyvendinamas. Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 135, 136, 139 punktų nuostatomis, projekto vykdytojas (šiuo atveju – MG AB „Precizika“) pradeda įgyvendinti projektą iš projekto vykdytojo ir partnerio (-ių) lėšų ir projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytu periodiškumu teikia įgyvendinančią]ai institucijai (šiuo atveju – VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra) mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas, ir prideda išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų patvirtintas kopijas. Todėl taikant išlaidų kompensavimo būdą, Europos Sąjungos lėšos yra mokamos už jau projekto įgyvendintojo apmokėtus darbus, atliktus įgyvendinant projektą. Remiantis Taisyklių 142, 142.2 punktų nuostatas, taikant sąskaitų apmokėjimo būdą Europos Sąjungos lėšos yra pervedamos projekto vykdytojui, kuris privalo jas panaudoti projekto įgyvendinimui per 5 darbo dienas. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2011 m. vasario 4 d. raštas Nr. R4-2039(l .6), patvirtina, kad įgyvendinant Projektą MG AB „Precizika“ jau buvo išmokėta 2 573 026,51 Lt. Iš to seka, kad net taikant sąskaitų apmokėjimo būdą Projekto išlaidų apmokėjimui, nutarties priėmimo dieną MG AB „Precizika“ vykdydama ūkinę veiklą pagal Projektą buvo atlikusi darbų ir (ar) įsigijusi įrangos už 2 573 026,51 Lt. Nesutinka su teismo išvada, kad vien atsakovo išvada, kad PAV procedūros šiuo atveju nėra privalomos, nesudaro pagrindo pradėti planuojamą ūkinę veiklą, nes tokiai veiklai pradėti vykdyti turi būti atliekama eilė kitų veiksmų (pvz. būtina gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą). Pažymi, kad Taisyklių 70 punkte nustatyta, kad paraiška Europos Sąjungos paramai gauti tolesniam vertinimo etapui teikiama tik tada, kai ji atitinka visus administracinės atitikties vertinimo reikalavimus. Projektas yra finansuojamas pagal priemonę VP2-2.1-ŪM-01-K „Lyderis LT“ (toliau – ir Lyderis LT). Tuo tarpu, pagal Lyderis LT administracinės atitikties vertinimo metodikos, patvirtintos 2009 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-102, 19 punktą, teikiant paraišką gauti Europos Sąjungos paramą pagal priemonę Lyderis LT turi būti pateiktos, jei teisės aktų nustatyta tvarka privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (nuorašas) ir atsakingos institucijos sprendimo ar atrankos išvados kopijos arba pareiškėjo laisvos formos raštas, kad projektui netaikomas reikalavimas dėl poveikio aplinkai vertinimo (kai poveikio aplinkai vertinimo atlikti neprivaloma). Todėl nesant priimtiems atsakovo sprendimams MG AB „Precizika“ negalėtų gauti Europos Sąjungos paramos, nes jos paraiška neatitiktų aukščiau nurodytos Lyderis LT administracinės atitikties vertinimo metodikos nuostatos. Teismas taip pat nepagrįstai teigia, kad planuojamai ūkinei veiklai pradėti vykdyti turi būti atliekama eilė veiksmų (pvz. būtina gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą), tuo tarpu šią išvadą paneigia faktinė aplinkybė, kad planuojama ūkinė veikla pasai Projektą jau yra pradėta. Nesutinka, su teismo išvada, kad jog netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas yra ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnio reikalavimo įgyvendinimas yra apsunkinami nėra vienareikšmiškai patvirtinti bylos medžiaga, todėl negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pabrėžia, kad planuojama pagal Projektą ūkinė veikla jau yra pradėta įgyvendinti, o nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ji bus vystoma ir toliau. Tokiu būdu bus įsisavinama vis daugiau Europos Sąjungos paramos, atliekama vis daugiau darbų, dėl ko Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnio pagrindu reikalavimo įvykdymas taps vis sudėtingesnis. Be to, kuo ilgiau MG AB „Precizika“ turės galimybę vykdyti ūkinę veiklą, tuo didesnį poveikį aplinkai ir sveikatai ši veikla padarys. Tai, kad planuojama ūkinė veikla sukelia pareiškėjui tiesiogines pasekmes patvirtina turto vertintojo V. Č. turto vertės nustatymo pažyma Nr. 10-02-03a, kurioje aiškiai konstatuojamos neigiamos ekonominės pasekmės pareiškėjui, kilusios nuo tada, kai MG AB „Precizika“ pradėjo vykdyti ūkinę veiklą pagal Projektą.

14Be to, teismui pateikti pareiškėjo darbuotojų apklausos rezultatai, o taip pat VšĮ „Žiniukas“ 2011 m. gegužės 12 d. raštas Nr. 11- 021 „Dėl sudarytos nuomos sutarties peržiūrėjimo“, kuris parodo, kad dėl MG AB „Precizika“ vykdomos pagal Projektą ūkinės veiklos pareiškėjui kyla neigiamos pasekmės – prarandamas pagrindinis patalpų nuomos verslu užsiimančio įmonės pajamų šaltinis. Dėl to teismo nutarties išvada, kad pareiškėjas nepatiria tiesioginių nuostolių dėl vykdomos ūkinės veiklos, yra nepagrįsta ir neteisėta.

15Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

16Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio nuostatomis, teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai taikė teisės normas. Pareiškėjas nepateikia jokių konkrečių įrodymų ar naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atskirajame skunde pateikti argumentai negali būti tinkamu pagrindu prašomų priemonių taikymui, kadangi pareiškėjas remiasi ne konkrečiais įrodymais, o prielaidomis, neturinčiomis įrodomosios galios. Kadangi ginčijami raštai yra informacinio pobūdžio, jie negali niekaip apsunkinti pareiškėjui galimai palankaus sprendimo vykdymo.

17Trečiasis suinteresuotasis asmuo MG AB „Precizika“ atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad VP2-2.1-ŪM-01-K priemonės „Lyderis LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau — ir Aprašas) 1 priedo 19 punktu, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau - PAV įstatymas) 7 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsniu, trečiojo suinteresuoto asmens pagal Projektą planuojama vykdyti ūkinė veikla (saulės elementų surinkimas) nėra įrašyta į PAV įstatymo 1 priede nurodytą sąrašą. Be to, ši veikla nėra vykdoma saugomose teritorijose, todėl objektyviai negali daryti poveikio Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijoms. Taip pat pažymi, kad trečiojo suinteresuoto asmens planuojama vykdyti veikla nėra įrašyta ir į PAV įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, o niekas iš planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių iki paramos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo nereiškė reikalavimo atsakovui ar kitai atsakingai institucijai dėl atrankos šiai veiklai atlikimo, todėl nei atsakovas, nei kita kompetentinga institucija neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nuspręsti dėl atrankos atlikimo pagal PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. Todėl darytina išvada, kad skiriant paramą trečiojo suinteresuoto asmens Projektui pakako jo laisvos formos rašto, kad šiam Projektui netaikomas reikalavimas dėl poveikio aplinkai vertinimo (kurį trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė Lietuvos verslo paramos agentūrai nustatyta tvarka) ir jokių atsakovo patvirtinimų, kad poveikio aplinkai vertinimas trečiojo suinteresuoto asmens planuojamai vykdyti ūkinei veiklai neturi būti atliekamas, gauti ir (ar) pateikti Lietuvos verslo paramos agentūrai ir (ar) kitoms institucijoms nereikėjo. Todėl atsakovo raštai, kuriuose tiesiog konstatuojamas dar iki jų išdavimo žinomas faktas, kad trečiojo suinteresuoto asmens planuojamai vykdyti veiklai poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos procedūros netaikomos, jokios įtakos paramos skyrimui, o tuo pačiu ir trečiojo suinteresuoto asmens ūkinei veiklai, numatytai Projekte, neturi, todėl nėra jokių faktinių ir (ar) teisinių pagrindų stabdyti jų galiojimą. Šias išvadas patvirtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas iki paramos skyrimo nesikreipė nei į atsakovą, nei į teismą dėl atrankos atlikimo trečiojo suinteresuoto asmens planuojamai vykdyti veiklai. Šį reikalavimą pareiškėjas pareiškė tik nagrinėjamoje byloje, remdamasis PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, nurodančia, kad esant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių reikalavimui, atsakinga institucija (šiuo atveju atsakovas), atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nusprendžia, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į PAV įstatymo sąrašus. Tokiu būdu pareiškėjas akivaizdžiai pripažino, kad trečiojo suinteresuoto asmens ūkinė veikla nėra įrašyta į PAV įstatymo sąrašus, todėl poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos procedūros jai nėra taikytinos. Be to, pareiškėjo reikalavimas grindžiamas PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, todėl laikytina, kad yra nukreiptas į veiksmų atlikimą ateityje, t. y. tol, kol nėra priimto atsakingos institucijos (atsakovo) ar įsiteisėjusio teismo sprendimo, kad atranka turi būti atlikta, laikytina, kad poveikio aplinkai procedūros planuojamai vykdyti ūkinei veiklai netaikytinos, nes tam nėra jokių teisinių ir faktinių pagrindų. Todėl atsakovo raštai, kurių galiojimą prašo sustabdyti pareiškėjas, PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytini atsisakymu įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį atlikti atrankos procedūras, nes jie pateikti į interesantų (trečiojo suinteresuoto asmens, Lietuvos verslo paramos agentūros ir pareiškėjo) paklausimus, kuriuose nebuvo keliami reikalavimai atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras į PAV įstatymo sąrašus neįtrauktai ūkinei veiklai. Atsižvelgiant į tai, šių raštų galiojimo sustabdymas jokios įtakos galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui neturi, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus ir stabdyti jų galiojimą. Vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo įsisavina vis daugiau paramos, nereiškia, kad pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, t. y. pareiškėjas neįrodė, kad panaikinus Ūkio ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 4-170 9 punktą, trečiasis suinteresuotas asmuo negalės grąžinti įsisavintos paramos. Be to, pažymėtina ir tai, įsisavintos paramos grąžinimo klausimas, teismui priėmus galimai Pareiškėjui palankų sprendimą, nėra susijęs su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, t. y. santykiai dėl paramos grąžinimo susiklostytų išimtinai tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir Ūkio ministerijos bei Finansų ministerijos ir Lietuvos verslo paramos agentūros. Pareiškėjas neįrodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens ūkinė veikla darys tokį poveikį aplinkai, kurio, priėmus jam galimai palankų teismo sprendimą, negalima bus pašalinti. Be to, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti, kad trečiojo suinteresuoto asmens ūkinė veikla gali daryti būtent reikšmingą poveikį aplinkai. Pareiškėjo teiginius apie tariamai didelį trečiojo suinteresuoto asmens poveikį aplinkai ir sveikatai paneigia ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras, padaręs išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas šiai veiklai neprivalomas bei tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens planuojama ūkinė veikla nesukels fizikinės, cheminės ir biologinės taršos; ūkinės veiklos vykdymo metu triukšmo lygiai nebus viršijami (Trečiojo suinteresuotojo asmens atsiliepimo į atskirąjį skundą Priedas Nr. 2). Be to, pareiškėjas neindividualizuoja tariamai trečiojo suinteresuoto asmens ūkinės veiklos daromo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, t.y. nenurodo, kaip konkrečiai šis tariamas poveikis pažeidžia jo teises ar interesus, tuo tarpu įgaliojimų ginti viešąjį interesą jis neturi. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad dėl trečiojo suinteresuoto asmens planuojamos vykdyti veiklos jam tariamai kyla neigiamos ekonominės pasekmės, remiasi V. Č. turto vertės nustatymo pažymą Nr. 10-02-03a, kuri parengta dar iki trečiajam asmeniui pradedant vykdyti Projektą, t. y. 2010 m. vasario 28 d., kai tuo tarpu Ūkio ministro įsakymas, kuriuo nuspręsta skirti paramą trečiojo suinteresuoto asmens Projektui, priimtas 2010 m. kovo 5 d., todėl ši pažyma neįrodo ir objektyviai negali įrodyti jokių neigiamų ekonominių padarinių. Pareiškėjas tariamai jam daroma neigiamą poveikį taip pat grindžia teismui pateiktomis anketomis, kurios negali būti vertinamos kaip objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys šį tariamą poveikį, nes jas parengė pats pareiškėjas, anketose užduodami menami klausimai ir jas pildė pareiškėjo darbuotojai, o dalį anketų yra užpildę ne pareiškėjo, o kitos bendrovės — UAB „Asset Management Company“ darbuotojai. Pareiškėjas tariamai jam daromą neigiamą trečiojo suinteresuoto asmens ūkinės veiklos poveikį taip pat grindžia VšĮ „Žiniukas“ direktorės raštu, kuris neįrodo, kad pareiškėjui trečiojo suinteresuoto asmens veikla sukelia kokias nors realias neigiamas pasekmes, kadangi jame pateikiami tik niekuo nepagrįsti ir akivaizdžiai klaidingi pasvarstymai apie tai, kad neva trečiojo suinteresuoto asmens veikla „darys reikšmingą neigiamą įtaką“ VšĮ „Žiniukas“ veiklai, kad neva trečiasis suinteresuotas asmuo planuoja vykdyti „chemijos pramonės gamyklos“ veiklą, bei tai, kad bus svarstomos „nuomos sutarties tolesnio vykdymo sąlygos“. Todėl šiuo raštu nėra nutraukiama ar keičiama nuomos sutartis ir todėl šis ratas neįrodo, kad pareiškėjas praranda pagrindinį veiklos šaltinį.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Atskirasis skundas atmestinas.

21Šios bylos nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. VR-1.7-1683, 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. VR-1.7-1883 ir 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. VR-1.7-1887 galiojimą.

22Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšį – ginčijamo akto (šiuo atveju ginčijamų sprendimų) galiojimo laikiną sustabdymą.

23Skundžiamuose atsakovo 2010 m. spalio 11 d. rašte Nr. VR-1.7-1683, 2010 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. VR-1.7-1883 ir 2010 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. VR-1.7-1887 nurodyta, kad AB „Precizika“ nereikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūrų tam, kad žemės sklype, esančiame Žirmūnų g. 139, Vilniuje, kurio unikalus Nr. 0101-0018-0035, įrengti industrinę technologinę liniją saulės elementų modulių gamybai pagal projektą „Industrinė technologinė linija naujos kartos saulės elementų modulių gamyba“ (T. V, b. l. 6, 9, 82).

24Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra aiškiai suformuluotos ir nuosekliai vadovaujamasi tokiomis pagrindinėmis taisyklėmis: 1) sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis); realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5‑155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011, kt.); 2) sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006; 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006; 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

25Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad remiantis bylos medžiaga nėra pagrindo daryti išvadą, jog, nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo vykdymas. Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašyme teismui nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo jokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog, nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą (T. IX, b. l. 60-84). Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių apie trečiojo suinteresuotojo asmens daromą poveikį aplinkai ir sveikatai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo kartu su skundu pateiktos darbuotojų anketos, kuriose pateikiama pareiškėjo darbuotojų subjektyvi nuomonė dėl galimo įrengtos saulės elementų modulių gamyklos poveikio sveikatai, nelaikytini pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjo argumentus (T. IX, b. l. 70-84). Be to, siekdamas pagrįsti galimų finansinių padarinių atsiradimą, pareiškėjas remiasi V. Č. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 10-02-03a, kuri yra parengta 2010 m. vasario 28 d., t.y. po to, kai buvo priimtas Ūkio ministro įsakymas dėl paramos skyrimo trečiajam suinteresuotajam asmeniui MG AB „Precizika“ (2010 m. kovo 5 d.), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu galimus neigiamus finansinius padarinius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad finansiniai sunkumai gali būti aplinkybe, į kurią atsižvelgiama, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, bet tokios aplinkybės egzistavimas turi būti įrodytas, t. y. turi būti įrodyta, kad konkretaus ūkio subjekto patiriami finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, jog jie sudaro pagrindą stabdyti ginčijamo akto galiojimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-215/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose yra taip pat konstatavęs, jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti neabejotinai patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz. pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011; 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-638/2010; 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-632/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju nepateikė jokių duomenų apie jo galimai patiriamų nuostolių, dydį, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas dėl finansinių sunkumų grėsmės yra šiuo atveju būtinas.

26Teisėjų kolegija taip pat sutinka su trečiojo suinteresuotojo asmens pateikta pozicija, kad atsakovo raštai, kurių galiojimą prašo sustabdyti pareiškėjas yra atsakymai į trečiųjų suinteresuotųjų asmenų AB „Precizika“ ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros bei pareiškėjo paklausimus, kuriuose atsakovas išreiškia savo nuomonę dėl to, ar trečiajam suinteresuotajam asmeniui AB „Precizika“ reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras tam, kad nurodytame žemės sklype, galėtų įrengti industrinę technologinę liniją saulės elementų modulių gamybai pagal Projektą. Iš šių raštų turinio darytina išvada, kad jų galiojimo sustabdymas jokios įtakos galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui neturės, kadangi jie surašyti ne pareiškėjo, o trečiojo suinteresuotojo asmens atžvilgiu. Net ir tuo atveju, jei trečiasis suinteresuotas asmuo negalės grąžinti įsisavintos paramos, neįrodo, kad pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, kadangi šis klausimas nėra susijęs su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, t. y. santykiai dėl paramos grąžinimo susiklostytų išimtinai tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir Ūkio ministerijos bei Finansų ministerijos ir Lietuvos verslo paramos agentūros.

27Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos. Būtent šios faktinės aplinkybės ir lemia konkrečių teisės normų pritaikymą. Pareiškėjo teiginiai apie galimus neigiamus finansinius padarinius ir galimybę, jog tuo atveju, jei MG AB „Precizika“ įrengs cheminių elementų pramoninio mąsto gamyklą, bus prarandamas pagrindinis patalpų nuomos verslu užsiimančio įmonės pajamų šaltinis, yra nukreipti į ateitį, grindžiami prielaidomis, spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį 2011 m. balandžio 1 d. administracinėje byloje Nr. AS63-269/2011). Be to, pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma tais atvejais, kai priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, tuo tarpu pareiškėjas byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimų. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami ir atmestini (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-922/201; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63 – 799/2011; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-242/2009). Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės jokių konkrečių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo nenurodė ir įrodymų, kodėl turėtų būti naikinama skundžiama teismo nutarties dalis, nepateikė.

28Kaip minėta, pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgdama į šią norma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šia nutartimi pareiškėjui neužkertamas kelias ateityje pakartotinai prašyti ginčijamo sprendimo atžvilgiu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodant motyvus ir aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo užtikrinimo faktinį pagrindą, bei pateikiant pirmosios instancijos teismui reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą pagrindžiančius įrodymus.

29Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, konstatuoja, kad negalima daryti išvados, jog byloje yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliktina nepakeista.

30Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Pareiškėjo UAB „ŽVC“ atskirojo skundo netenkinti.

32Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „ŽVC“ (toliau – ir... 5. Be to, teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę:... 6. Pareiškėjas, pagrįsdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi,... 9. Teismo vertinimu, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę prašant... 10. Įvertinusi šios bylos aplinkybes, ginčijamų sprendimų turinį, pateiktus... 11. III.... 12. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 13. Pareiškėjas nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl... 14. Be to, teismui pateikti pareiškėjo darbuotojų apklausos rezultatai, o taip... 15. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono... 16. Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu į pareiškėjo... 17. Trečiasis suinteresuotasis asmuo MG AB „Precizika“ atsiliepimu į... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Atskirasis skundas atmestinas. ... 21. Šios bylos nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo... 22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 23. Skundžiamuose atsakovo 2010 m. spalio 11 d. rašte Nr. VR-1.7-1683, 2010 m.... 24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl reikalavimo... 25. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, sutinka su... 26. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su trečiojo suinteresuotojo asmens... 27. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo... 28. Kaip minėta, pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti... 29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas... 30. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1... 31. Pareiškėjo UAB „ŽVC“ atskirojo skundo netenkinti.... 32. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį... 33. Nutartis neskundžiama....