Byla Ik-2223-331/2012
Dėl sprendimo dalies panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ dėl sprendimo dalies panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas viešoji įstaiga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir pareiškėjas, Direkcija) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2012 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 4S-469 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria Direkcija įpareigota sustabdyti atviro konkurso „Krantinių Nr. ( - ) nauja statyba. I statybos etapas – krantinių Nr. ( - ) nauja statyba (papildymas)“ likusiems darbams atlikti, vadovaujantis techniniu projektu ( - ) „Krantinių Nr. ( - ) nauja statyba. I statybos etapas – krantinių Nr. ( - ) nauja statyba (papildymas) (laida C)“ procedūras.

6Paaiškino, kad skundžiamas įpareigojimas yra nepagrįstas, neproporcingas, nemotyvuotas ir nustatytas neteisėtai. Pirkimo objekto – krantinių Nr. ( - ) – statyba buvo pradėta pasirašius 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį Nr. ( - ) su objekto statybos rangovu AB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“, veikiančiais pagal jungtinės veiklos sutartį. Pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį Nr. ( - ) statybos darbų trukmė (po aikštelės statybai perdavimo ir statybos leidimo gavimo) – 20 mėnesių, sutartinė statybos kaina – 74 168 754,23 Lt. Nurodė, jog statoma krantinė turi būti pradėta eksploatuoti 2012 metų rugsėjo mėnesį, o tai reiškia, kad visi objekto statybos darbai turi būti užbaigti iki 2012 metų liepos mėnesio. Pažymėjo, kad teisė tam tikromis aplinkybėmis stabdyti pirkimo procedūras, numatyta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas, VPĮ) 82 straipsnio 2 dalies 6 punkte, yra savarankiška teisė, kuria, esant tam tikroms sąlygoms, Tarnyba gali, tačiau neprivalo, pasinaudoti. Pareiškėjo vertinimu, Tarnyba, iš anksto sustabdydama pirkimo procedūras, t. y. nesusipažinusi ir bent preliminariai neįvertinusi dokumentų, kuriuos sprendimo pagrindu pareiškėjas turi pateikti Tarnybai, piktnaudžiavo VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 dalyje suteikta teise. Teigė, jog Tarnyba pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nustatytus objektyvumo, proporcingumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus.

7Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu prašė skundą atmesti ir bylą nutraukti.

8Dėl VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytos atsakovo teisės stabdyti viešojo pirkimo procedūras taikymo nurodė, kad, siekiant tinkamai ir veiksmingai įgyvendinti priskirtas funkcijas, VPĮ 82 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos atsakovo teisės. Viena iš jų – „<...> įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą <...>“. Vadovavosi Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių, patvirtintų atsakovo direktoriaus 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1S-189, (toliau – ir Taisyklės) 15.6 punktu. Nurodė, jog atsakovas, vadovaudamasis VPĮ 8 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio nuostatomis, turėtų rekomenduoti nutraukti neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, o tai ne tik neužtikrintų VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto tikslo pasiekimo (sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų darbų, racionaliai naudojant tam skirtas valstybės biudžeto lėšas), bet pažeistų viešąjį interesą bei teisėtus laimėjusio tiekėjo lūkesčius. Taip pat pažymėjo, kad įpareigojimas buvo nustatytas iki tol, kol atsakovas pareiškėjui „<...> nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo“. Nurodė, jog atsakovas pateikė pareiškėjui pirkimo vertinimą 2012 m. vasario 29 d. raštu Nr. ( - ) „Dėl viešojo pirkimo Nr. ( - ) „Dėl viešojo pirkimo Nr. ( - ) vertinimo“ (toliau – ir Vertinimo išvada), kurį taip pat viešai paskelbė savo interneto tinklalapyje www.vpt.lt. Manė, jog 2012 m. vasario 29 d. atsirado aplinkybės, kurios lėmė įpareigojimo išnykimą, t. y. pareiškėjas toliau galėjo tęsti pirkimo procedūras. Teigė, kad nebeliko administracinio ginčo objekto, sukeliančio pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl tolesnis bylos nagrinėjimas netenka prasmės ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu, administracinė byla turėtų būti nutraukta.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ (toliau – ir LKAB „Klaipėdos Smeltė”) atsiliepimu sutiko su pareiškėjo skundu.

10Paaiškino, kad skundžiama Sprendimo dalis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, nes Tarnyba nenurodė jokių motyvų ir objektyvių duomenų (faktų), leidžiančių spręsti, kad yra VPĮ ar kitų teisės aktų galimi pažeidimai, t. y. nepateikė jokių faktų ar objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pirkimo procedūros stabdomos teisėtai. Tarnyba neįvertino įpareigojimo galimų neigiamų ir nepateisinamų pasekmių. Manė, jog Tarnybos pritaikytas reikalavimas gali lemti ne tik LKAB „Klaipėdos Smeltė“ didžiulių nuostolių atsiradimą ir jos teisių bei teisėtų interesų pažeidimą, bet ir nepagrįstų nuostolių atsiradimą valstybei, nes yra sutrukdytas Direkcijai perduoto valstybės turto, uosto žemės, infrastruktūros efektyvus panaudojimas.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinę bylą pagal viešosios įstaigos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl 2012 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 4S-469 panaikinimo nutraukė.

13Teismas darė išvadą, jog skundo reikalavimo nagrinėjimo momentu Tarnyba pateikė Direkcijos skelbto atviro konkurso pirkimo vertinimą, kuris lėmė pirkimo procedūrų sustabdymo išnykimą, t. y. pareiškėjas toliau galėjo tęsti pirkimo procedūras. Nurodė, jog kitokių valinio pobūdžio patvarkymų pareiškėjas neginčija, kurie gali ar galėtų sukelti realias teisines pasekmes Direkcijai, teismas jų taip pat nenustatė. Konstatavo, jog Tarnybos ginčo Sprendimo įvykdymas patvirtina, kad nebeliko administracinio ginčo objekto, Direkcijai atsakovo Tarnybos 2012 m. vasario 1 d. raštas Nr. 4S-469 nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl tolesnis bylos nagrinėjimas netenka prasmės, ir, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, administracinę bylą nutraukė.

14III.

15Pareiškėjas viešoji įstaiga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; netenkinus pirmojo pareiškėjo prašymo, prašo panaikinti teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 4S-469, kuriuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įpareigota sustabdyti atviro konkurso „Krantinių Nr. ( - ) nauja statyba. I statybos etapas – krantinių Nr. ( - ) nauja statyba (papildymas)“ likusiems darbams atlikti, vadovaujantis techniniu projektu ( - ) „Krantinių Nr. ( - ) nauja statyba. I statybos etapas – krantinių Nr. ( - ) nauja statyba (papildymas) (laida C)“ procedūras, neteisėtu; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde išdėstyti šie argumentai:

  1. Tarnybos Sprendimo teisinės pasekmės išlieka, nes buvo užvilkinta pirkimo procedūra. Nurodo, jog pirkimo procedūra buvo sustabdyta neteisėtai, nes procedūrą stabdyti galima tik tada, kai yra įtariamas VPĮ ir (ar) kitų teisės aktų pažeidimas. Tuo tarpu Tarnybos Sprendime nepateikta jokių motyvų ar duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad buvo įtariami minėti pažeidimai. Todėl net ir pareiškėjui atnaujinus pirkimo procedūras, padarytų pažeidimų konstatavimo pagrįstumo klausimas išlieka aktualus. Teismo sprendimas nutraukti bylą dėl to, kad pareiškėjas nebeturi materialinio suinteresuotumo, yra nepagrįstas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Tarnybos nepagrįstas Sprendimas neužtikrina viešojo intereso, o nustačius, kad Tarnyba veikė neteisėtai ir taip sutrukdė laiku užbaigti strategiškai svarbaus objekto vystymo darbus, ateityje gali būti keliamas žalos atlyginimo klausimas.
  2. Tarnybos Sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo. Pažymi, kad Tarnybos teisė tam tikromis aplinkybėmis stabdyti pirkimo procedūras, numatyta VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punkte, yra savarankiška teisė, kuria, esant tam tikroms sąlygoms, Tarnyba gali, tačiau neprivalo pasinaudoti. Tai reiškia, kad vertinti pirkimą Tarnyba turi teisę ir nestabdydama pirkimo procedūrų. Teigia, jog pareiškėjo teisė reikšti skundą nagrinėjamos bylos atveju yra akivaizdi. Mano, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad įpareigojimo sustabdyti pirkimo procedūras įvykdymo faktas jokiu būdu nereiškia, kad pareiškėjas sutinka, kad įpareigojimas buvo nustatytas teisėtai ir pagrįstai. Nurodo, jog nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas toliau vykdo pirkimą, tačiau mėnesį užtęsti jo vykdymo terminai jau šiuo metu yra pagrindas ginčyti procedūrų vilkinimą ir suinteresuoti asmenys gali bet kada pareikšti reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo laiku neužbaigus perkamo objekto vystymo darbų.
  3. Teismas, nuspręsdamas nutraukti bylą tuo pagrindu, kad skundžiamas Tarnybos Sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių, užkerta pareiškėjui kelią ginti savo pažeistas teises ir interesus, siekiant įrodyti, kad pirkimas buvo neteisėtai ir nepagrįstai užvilkintas.

16Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie argumentai:

  1. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nutartyje pagrįstai konstatavo, jog „<...> Direkcijai atsakovo Tarnybos 2012 m. vasario 1 d. raštas Nr. 4S-469 nesukelia jokių teisinių pasekmių, dėl šios priežasties byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. ši byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai“.
  2. LVAT 2011 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS442-640/2011 konstatavo, jog „<...> laikomasi pozicijos, kad administracinės bylos nagrinėjimo dalykas gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmai, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes <...>; bylos nagrinėjimo administraciniame teisme metu nustačius, kad skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmai nesukelia jokių teisinių pasekmių, administracinė byla turi būti nutraukiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu“.
  3. Pareiškėjas manipuliuoja deklaratyviais teiginiais apie galimai atsirasiančią žalą, nepateikia jokių konkrečių žalos atsiradimo įrodymų, todėl tokie teiginiai neturėtų būti vertinami kaip teisiškai reikšmingi ir neturi sudaryti pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.
  4. Pažymėtina, kad ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių – ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Vadinasi, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu tokią priemonę taikyti, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV.

19Atskirasis skundas tenkintinas.

20Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 4S-469 dalies, kuria viešoji įstaiga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įpareigota sustabdyti atviro konkurso „Krantinių Nr. ( - ) nauja statyba. I statybos etapas – krantinių Nr. ( - ) nauja statyba (papildymas)“ likusiems darbams atlikti, vadovaujantis techniniu projektu (duomenys neskelbtini) „Krantinių Nr. ( - ) nauja statyba. I statybos etapas – krantinių Nr. ( - ) nauja statyba (papildymas) (laida C)“ procedūras, kol Tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimą.

21Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Tarnyba pateikė Direkcijos skelbto atviro konkurso pirkimo vertinimą, darė išvadą, kad Direkcijai atsakovo Tarnybos 2012 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. 4S-469 nesukelia jokių teisinių pasekmių, ir administracinę bylą nutraukė.

22Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

23Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (pvz., LVAT 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1195/2012).

24Taigi pareiškėjui Direkcijai teisės aktais yra suteikta Sprendimo apskundimo teisė (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis) ir pareiškėjas ja pasinaudojo. Pažymėtina, jog, pareiškėjui apskundus Sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pastarajam kyla pareiga išnagrinėti pareiškėjo skundą, vertinant skundžiamo Sprendimo dalies pagrįstumą ir teisėtumą, tokiu būdu suteikiant pareiškėjui galimybę realizuoti jam įstatymu suteiktą apskundimo teisę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas buvo priimtas ir pradėtas nagrinėti, nes atsakovo Sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas atlikti veiksmus. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas skundą dėl skundžiamos Sprendimo dalies padavė iškart po Sprendimo priėmimo, o ne po jo įvykdymo, Tarnybai pateikus vertinimą.

25Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, jog Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę, įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus.

26Pareiškėjas skunde teigė, jog pirkimo procedūra buvo sustabdyta neteisėtai, nes procedūrą stabdyti galima tik tada, kai yra įtariamas VPĮ ir (ar) kitų teisės aktų pažeidimas, o Tarnybos Sprendime nepateikta jokių motyvų ar duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad buvo įtariami minėti pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl šių pareiškėjo argumentų, nesprendė Sprendimo teisėtumo klausimo, neaiškino VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto teisinio reguliavimo.

27Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų. Taip pat yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų tarnybos kompetenciją priimti teisės aktus viešojo administravimo srityje reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas (2010 m. gruodžio 23 d. Įstatymo Nr. XI-1255 redakcija), kurio 8 straipsnio 3 dalies 4-6 punktuose numatytos neigiamo poveikio priemonės, kurių gali imtis Tarnyba, nustačiusi Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje AS63-129/2012; kt.). Viešųjų pirkimų įstatymo (2010 m. gruodžio 23 d. Įstatymo Nr. XI-1255 redakcija) 8 straipsnio 3 dalies 5 punkte buvo įtvirtinta tokia pat atsakovo teisė, kuri 2012 m. vasario 1 d. buvo įtvirtinta Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (pvz., LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007, kt.). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-447/2010). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra susiformavusi pozicija, jog materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (LVAT 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2010 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-447/2010, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012, kt.).

29Dėl pirmiau nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti ir įvertinti visus pareiškėjo argumentus, susijusius su ginčijamu Sprendimu, nustatyti ir įvertinti, ar atsakovo Sprendimas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Tinkamai neišanalizavus išvardytų aplinkybių, negalima daryti išvados, jog skundžiamas Sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teismas, nustatęs, jog skundžiamas Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, pareiškėjo skundą turėjo atmesti, o ne bylą nutraukti. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atskirąjį skundą tenkinti.

32Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

33Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo VĮ... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas viešoji įstaiga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija... 6. Paaiškino, kad skundžiamas įpareigojimas yra nepagrįstas, neproporcingas,... 7. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu prašė skundą atmesti ir... 8. Dėl VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytos atsakovo teisės stabdyti... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos... 10. Paaiškino, kad skundžiama Sprendimo dalis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, nes... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi... 13. Teismas darė išvadą, jog skundo reikalavimo nagrinėjimo momentu Tarnyba... 14. III.... 15. Pareiškėjas viešoji įstaiga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija... 16. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu prašo Vilniaus apygardos... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV.... 19. Atskirasis skundas tenkintinas.... 20. Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl Viešųjų pirkimų... 21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Tarnyba pateikė Direkcijos... 22. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos... 23. Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo... 24. Taigi pareiškėjui Direkcijai teisės aktais yra suteikta Sprendimo apskundimo... 25. Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, jog... 26. Pareiškėjas skunde teigė, jog pirkimo procedūra buvo sustabdyta... 27. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi... 28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad,... 29. Dėl pirmiau nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių darytina išvada, kad... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 31. Pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto... 32. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį... 33. Nutartis neskundžiama....