Byla A-756-873-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui A. B. , trečiajam suinteresuotam asmeniui ir trečiojo suinteresuoto asmens T. G. atstovei advokatei V. G. ,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. G. , V. G. , dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjos prašymo grąžinti 18,00 ha žemės, esančios Senosios Varėnos kaime, Senosios Varėnos apylinkėje, Varėnos rajone, Alytaus apskrityje, kurią iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė jos tėvas A. G. . Nurodė, kad A. G. iki žemės nacionalizavimo Senosios Varėnos kaime nuosavybės teise valdė 36,00 ha žemės. Prašymą atkurti nuosavybes teises į tėvo žemę padavė E. B. , kuriai 2002 m. birželio 12 d. sprendimu buvo grąžinta 18,00 ha žemės, perduodant neatlygintai lygiavertį žemės sklypą Aukštųjų Bezdonių kaime, Vilniaus rajone, Į kitus 18,00 ha nuosavybės teises pretendavo atkurti žemės savininko sūnaus V. G. , mirusio 1988 m., buvusi žmona T. G. . Tačiau, pareiškėjos nuomone, tokią teisę ji prarado 1994 m. balandžio 2 d., kai Senosios Varėnos Šv. Arkangelo bažnyčioje sudarė bažnytinę santuoką su kitu asmeniu. Pareiškėja dar 2005 m. spalio mėnesį kreipėsi į Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama išspręsti likusios žemės dalies grąžinimo klausimą, tačiau atsakovas be teisėto pagrindo sprendimo priėmimą vilkina ir nuosavybės teisių neatkuria.

6Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija pareiškėjos skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėja 1994 m. spalio 4 d. pateikė prašymą tuometinei Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnybai, prašydama atkurti nuosavybės teises į savo tėvo A. G. iki žemės nacionalizavimo turėtą žemę Senosios Varėnos kaime, Varėnos rajone. Prašyme kaip pretendentę nurodė ir savo mirusio brolio V. G. sutuoktinę T. G. . Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. sausio 28 d. sprendimu T. G. kartu su V. G. , kuriai T. G. 2001 m. gruodžio 19 d. sutartimi perleido teisę atkurti nuosavybės teises į 0,078 ha žemes, buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį (0,17 ha ) žemės, o į kitą jai tenkančią 17,83 ha žemės valdos dalį nuspręsta atkurti nuosavybės teises vėliau, įgyvendinant žemes reformos žemėtvarkos projektą. 2005 m. spalio 13 d. Varėnos rajono žemėtvarkos skyriuje buvo gautas pareiškėjos prašymas išbraukti T. G. iš pretendentų sąrašo, kadangi ji po V. G. mirties 1994 m. balandžio 2 d. sudarė bažnytinę santuoką su kitu asmeniu ir tokiu būdu prarado teisę būti pretendente pagal įstatymą. Patikrinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jos prašyme nurodyti faktai nepasitvirtino, todėl spręsti pareiškėjai likusios žemės dalies grąžinimo klausimą nėra pagrindo.

7Tretieji suinteresuoti asmenys T. G. ir V. G. pareiškėjos skundą prašė atmesti. Nurodė, kad tiek pagal naujojo Civilinio kodekso normas, tiek anksčiau galiojusias teisės normas, reguliuojančias santuokos registraciją, civilines teisines pasekmes sukuria tik įstatymų nustatyta tvarka civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruota santuoka. Byloje nėra jokių duomenų, kad T. G. po savo vyro V. G. mirties civilinės metrikacijos įstaigoje būtų įregistravusi antrąją santuoką. Nuosavybės teisės jai atkurtos teisėtai.

8II.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

10Teismas nurodė, kad bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjos E. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens T. G. mirusio vyro V. G. tėvas A. G. iki žemės nacionalizavimo Senosios Varėnos kaime, Varėnos rajone nuosavybės teise valdė 36,00 ha žemės sklypą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 41-12896 nuosavybės teisės į pretendentui tenkančią ½ tėvo turėtos žemės dalį atkurtos pareiškėjai, o dėl likusios 18,00 ha žemės gražinimo trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai yra priimtas atsakovo 2005 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 38-19752. Priėmus sprendimus, kurie piliečiams sukuria tam tikras teises, naikinti jų administracine tvarka atsakovas negali. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl 18,00 ha žemės grąžinimo, kai tuo klausimu jau priimtas sprendimas, nenuginčytas teismine tvarka, nepagristas.

11Teismas taip pat nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, ... - į mirusiajam išlikusio nekilnojamojo turto dalį. T. G. yra buvusio turto savininko vaiko V. G. , mirusio 1988 m. gegužės 30 d., sutuoktinė. Jų santuoka buvo įregistruota 1953 m. kovo 5 d. Varėnos rajono CMS, akto įrašo Nr. 20.

12Pagal Civilinio kodekso 3.24 straipsnio 2 dalies 3 punktą santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu santuokos sudarymas bažnyčios nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą šio kodekso 3.304 straipsnio nustatyta tvarka. Panaši tvarka, kai bažnytinė santuoka turėjo būti perregistruojama (įtraukiama į apskaitą) civilinės metrikacijos skyriuje, buvo taikoma ir iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad duomenų, jog T. G. po savo vyro V. G. mirties būtų sudariusi bažnytinę santuoką arba ši santuoka įstatymo nustatyta tvarka būtų apskaityta civilinės metrikacijos įstaigoje, nėra. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog T. G. turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal įstatymą.

13III.

14Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjos skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151) Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. sausio 28 d. sprendimu T. G. ir V. G. atkurta nuosavybės teisė tik į 0,078 ha žemės sklypą. Jokio sprendimo atkurti nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims į 17,83 ha žemės plotą nėra ir nebuvo.

162) Teismo pasisakymas dėl T. G. bažnytinės santuokos sudarymo ir Civilinio kodekso 3.24 straipsnio 2 dalies 3 punkto aiškinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimui.

173) Teismas tinkamai nesiaiškino aplinkybių dėl T. G. antros santuokos sudarymo, neišsireikalavimo visų reikiamų įrodymų.

184) Teismas neatkreipė dėmesio, kad į prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. G. kaip pretendentė įtraukta ne pareiškėjos valia.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Be argumentų, išdėstytų paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad pareiškėja turėjo galimybę ginčyti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. sausio 28 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims, tačiau ja nepasinaudojo.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji suinteresuoti asmenys T. G. ir V. G. prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Pažymi, kad naujos bažnytinės santuokos sudarymas, nesant jos registracijos civilinės metrikacijos įstaigoje, nėra juridinę reikšmę turintis faktas, panaikinantis buvusio sutuoktinio teisę į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepadarė procesinės teisės pažeidimų, dėl kurių teismo sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu (ABTĮ 57, 81, 86 str.).

25Įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte (1992 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. I-2200 redakcija) buvo numatyta galimybė, mirus buvusio savininko vaikui (įvaikiui), nuosavybės teises į jam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį atkurti jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Todėl T. G. turėjo teisę pretenduoti į mirusiam vyrui V. G. tenkančią jo tėvo A. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį. Alytaus apskrities viršininko administracija 2005 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 38-19752 atkūrė nuosavybės teises į T. G. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,092 ha (grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su V. G. ), nurodant, kad nuosavybės teisės į jai tenkančią 17,83 ha žemės bus atkurtos įgyvendinant žemės reformos žemėtvarkos projektą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks sprendimas sukūrė tretiesiems suinteresuotiems asmenims teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į likusią dalį žemės sklypo (t. y. tą dalį, kuri iš karto nebuvo grąžinta) pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Šis atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, priimtas individualus teisės aktas nenuginčytas ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, tad turi būti vykdomas. Pareiškėja dėl šio sprendimo panaikinimo teismine tvarka, nesikreipė. Atsakovui įstatymas nesuteikia galimybės panaikinti savo priimtus sprendimus, kuriais piliečiams sukurtos tam tikros teisės. Tad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl 18 ha žemės grąžinimo E. B. , kai dėl šio žemės sklypo jau yra priimtas minėtas 2005 m. sausio 28 d. sprendimas, ir jis nėra nuginčytas, yra nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo sprendimu atmestas pagrįstai. Šiuo atveju apeliantės argumentas, kad į prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. G. kaip pretendentė įtraukta ne pareiškėjos valia, nenagrinėtinas, nes teismas šioje byloje neturi pagrindo svarstyti minėto Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, priešingu atveju teismas išeitų už skunde keliamų reikalavimų ribų.

26Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos ,,Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 3 punkto nuostatą, kai santuoka baigėsi dėl turto savininko vaiko mirties, sutuoktiniui nuosavybės teisės į turtą atkuriamos, jeigu jis nesudarė naujos santuokos.

27Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Tačiau tam, kad bažnytinės santuokos registracija būtų pripažinta, būtinos tam tikros sąlygos, t. y. valstybė gali pripažinti ne bet kurios bažnyčios ar religinės organizacijos registruotą santuoką, o tiktai valstybės pripažįstamos ir oficialiai veikiančios bažnyčios ar religinės organizacijos nustatyta tvarka ir nepažeidžiant įstatymuose nustatytų reikalavimų bei draudimų registruotą santuoką. Valstybė, įgyvendindama Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalies nuostatą, pripažįsta bažnyčių (konfesijų) registruotas santuokas, įtraukdama jas į oficialius ir viešus registrus. Bažnytinės santuokos įregistravimo į apskaitą tvarkos teisinis reglamentavimas yra valstybės prerogatyva. Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalies turinys leidžia daryti išvadą, jog sutuoktinių teisės ir pareigos atsiranda nuo bažnytinės santuokos registracijos dienos. Tačiau Konstitucinis Teismas šiuo nutarimu pripažino ir tai, kad valstybė įstatymu turėtų nustatyti aiškią ir nuolatinę bažnytinės santuokos registracijos oficialios apskaitos, šios santuokos pagrindu atsiradusių teisinių pasekmių realizavimo, ginčų dėl jų sprendimo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. vasario 28 d. nutartyje (Civilinė byla Nr. 3K-3-107/2005) išaiškino, kad nuostata, jog sutuoktinių teisės ir pareigos atsiranda nuo bažnytinės santuokos registravimo dienos, sietina su įstatymuose nustatytų reikalavimų dėl bažnytinės santuokos registravimo įtraukimo į oficialią ir viešą apskaitą tvarkos įvykdymu. Tokius santykius šiuo metu reglamentuoja naujasis Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų 13 straipsnio nuostatomis sutarta, kad kanoninė santuoka nuo pat religinio jos sudarymo momento sukels civilines pasekmes pagal Lietuvos Respublikos aktus, jei yra išlaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyti reikalavimai. 1994 metais buvo taikoma laikinoji bažnytinių santuokų oficialios apskaitos tvarka, pagal kurią bažnytinė santuoka dar turėjo būti perregistruojama (įtraukiama į apskaitą) civilinės metrikacijos skyriuje. Konstitucinis Teismas šios laikinosios tvarkos nepripažino neteisėta, todėl nepaneigta nuostata, kad civilinės metrikacijos skyriuje oficialiai neįtraukta į apskaitą bažnytinė santuoka nesukelia teisinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. birželio 19 d. nutartyje (Civilinė byla Nr. 3K-7-430/2001) konstatavo, kad Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalies nuostata taikoma santuokoms, sudarytoms bažnytine tvarka po 1992 m. lapkričio 2 d. ir įtrauktoms į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.

28Pareiškėja, teigdama, jog T. G. 1994 m. balandžio 2 d. Senosios Varėnos Šv. Arkangelo bažnyčioje sudarė bažnytinę santuoką su kitu asmeniu (Bogdanovu), nepateikė nei įrodymų, patvirtinančių, jog tokia bažnytinė santuoka įstatymų nustatyta tvarka buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje, nei patvirtinančių, kad ji iš viso buvo sudaryta. Tokių įrodymų nepavyko surinkti ir pirmosios instancijos teismui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir kitus pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus.

29Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos E. B. apeliacinį skundą atmesti.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija ... 4. I.... 5. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą priimti... 6. Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija pareiškėjos skundą... 7. Tretieji suinteresuoti asmenys T. G. ir V. G. pareiškėjos skundą prašė... 8. II.... 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 18 d. sprendimu... 10. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjos E. B. ir... 11. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į... 12. Pagal Civilinio kodekso 3.24 straipsnio 2 dalies 3 punktą santuokos sudarymas... 13. III.... 14. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Kauno apygardos administracinio teismo... 15. 1) Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. sausio 28 d.... 16. 2) Teismo pasisakymas dėl T. G. bažnytinės santuokos sudarymo ir Civilinio... 17. 3) Teismas tinkamai nesiaiškino aplinkybių dėl T. G. antros santuokos... 18. 4) Teismas neatkreipė dėmesio, kad į prašymą dėl nuosavybės teisių... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Alytaus apskrities viršininko... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji suinteresuoti asmenys T. G. ir V.... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Apeliacinis skundas atmestinas.... 24. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai,... 25. Įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį... 26. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.... 27. Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybė pripažįsta ir... 28. Pareiškėja, teigdama, jog T. G. 1994 m. balandžio 2 d. Senosios Varėnos... 29. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 31. Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimą palikti... 32. Nutartis neskundžiama....