Byla 2-127-744/2012
Dėl svarbių vykdomosios byloms Nr. 0163/11/02874 ir Nr. 0163/11/02875 aplinkybių nustatymo priėmimo klausimą

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręsdamas išieškotojo Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, prašymo suinteresuotiems asmenims S. N., R. N. ir antstolei Irmai Ežerskienei dėl svarbių vykdomosios byloms Nr. 0163/11/02874 ir Nr. 0163/11/02875 aplinkybių nustatymo priėmimo klausimą,

Nustatė

3Išieškotojas Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, kreipėsi į teismą su prašymu suinteresuotiems asmenims S. N., R. N. ir antstolei Irmai Ežerskienei dėl svarbių vykdomosios byloms Nr. 0163/11/02874 ir Nr. 0163/11/02875 aplinkybių nustatymo. Šiuo prašymu išieškotojas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 593 straipsniu, prašė nustatyti (išaiškinti), kad vykdomojoje byloje Nr. 0163/11/02875 dėl ūkininko R. N., a.k. ( - ) 1793,68 Lt skolos (Finansų ministerijos 2011 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. ((27.8-0306)-5K-1100929)-6K-1103245) ir vykdomojoje byloje Nr. 0163/11/02874 dėl ūkininko R. N., a.k. ( - ) 15237,67 Lt skolos (Finansų ministerijos 2007 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. (13.38-0702)-6K-0700817) išieškotojo Finansų ministerijos naudai atsako ir R. N. sutuoktinė S. N., a.k. ( - )

4Išieškotojo prašymą vykdymo procese atsisakytina priimti, nes jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

5Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui (fiziniam ir juridiniam), kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu (pareiškimu, prašymu) asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias privalo aiškintis gavęs ieškinį (pareiškimą, prašymą) teismas ex officio. Ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo, atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą), bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą) pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo metu teismui tenka pareiga patikrinti, ar asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (pareiškimą, prašymą), t.y., ar egzistuoja teisės pareikšti ieškinį (pareiškimą, prašymą) (teisės kreiptis į teismą) prielaidos, tarp jų, ar pareiškėjas turi civilinį procesinį teisnumą (CK 2.1 straipsnis), ar ginčas, kurį išspręsti kreipiamasi, priklauso teismo kompetencijai, ar egzistuoja kitos CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje numatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos.

6Išieškotojas prašo teismo pripažinti, kad sutuoktinių R. N. ir S. N. prievolė pagal Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2007 m. sausio 23 d. ir 2011 m. kovo 23 d. sprendimus dėl skolos išieškojimo yra bendra.

7Iš išieškotojo prašymo bei prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad antstolė Irma Ežerskienė vykdo Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2007 m. sausio 23 d. ir 2011 m. kovo 23 d. sprendimus dėl skolos išieškojimo iš ūkininko R. N., a.k. ( - ) kurie priimti Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pagal šią teisės normą tokius sprendimus antstoliai vykdo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, remiantis CPK 587 straipsnio 9 punktu, jie yra vykdomieji dokumentai. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas. Išieškotojas, vadovaudamasis CPK 593 straipsniu, kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti prievolės pobūdį.

8Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškino, jog išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui; išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėjusi, kad prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis visa apimtimi galės pasinaudoti teise pareikšti atsikirtimus į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų, tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams, plenarinė sesija išaiškino, jog tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas (2011 m. liepos 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje 3K-3-333/2011 ir kt.). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį vykdomąjį dokumentą, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko prievolės pobūdį. Kreiptis į teismą dėl skolininko prievolės pobūdžio nustatymo negali ir kiti vykdymo proceso dalyviai, tame tarpe ir išieškotojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 593 straipsnyje įtvirtintas vykdymo proceso metu teismo nagrinėjamų pareiškimų institutas skirtas užtikrinti sklandų vykdymo veiksmų atlikimą, bet negali būti naudojamas tikslu nustatyti teises ir pareigas asmeniui, nedalyvavusiam procese priimant sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas. Dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje arba, jeigu leidžia teisinis reguliavimas, tokia pat tvarka, kaip jos nustatytos sutuoktiniui, dėl kurio jau išduotas vykdomasis dokumentas, kai šis išduotas ne teismo sprendimo pagrindu (2011 m. liepos 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje 3K-3-333/2011).

9Kadangi prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas, išieškotojo Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, prašymą suinteresuotiems asmenims S. N., R. N. ir antstolei Irmai Ežerskienei dėl svarbių vykdomosios byloms Nr. 0163/11/02874 ir Nr. 0163/11/02875 aplinkybių nustatymo atsisakytina priimti, nes jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

10Išieškotojui išaiškintina, kad išieškotojui kilęs klausimas dėl prievolės, atsiradusios Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pagrindu, pobūdžio gali būti sprendžiamas neteismine tvarka, jei tai leidžiama Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu, o tokios galimybės nesant – pareiškus teisme savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui (CPK 137 str. 3 d.).

11Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., 3 d., 4 d., 5 d., teismas

Nutarė

12Atsisakyti priimti išieškotojo Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, juridinio asmens kodas 112021042, buveinė Vilnius, Kęstučio g. 45, prašymą suinteresuotiems asmenims S. N., R. N. ir antstolei Irmai Ežerskienei dėl svarbių vykdomosios byloms Nr. 0163/11/02874 ir Nr. 0163/11/02875 aplinkybių nustatymo.

13Išaiškinti išieškotojui, kad išieškotojui kilęs klausimas dėl prievolės, atsiradusios Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pagrindu, pobūdžio gali būti sprendžiamas neteismine tvarka, jei tai leidžiama Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu, o tokios galimybės nesant – pareiškus teisme savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui.

14Nutarties patvirtintą kopiją nedelsiant išsiųsti Valstybės įmonei Turto bankas.

15Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai