Byla 2-4-424/2016
Dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir atsakovų G. M. ir D. T. priešieškinį dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-01-14 įsakymo Nr. 96-79 panaikinimo

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė, sekretoriaujant Elenai Plyševskajai, dalyvaujant ieškovės V. N. atstovėms adv. Redai Matuliūkštei ir adv. pad. Aušrai Rimšelienei, atsakovų G. M. ir D. T. atstovui adv. pad. Laurynui Vaičekauskui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Tomui Steponavičiui, trečiojo asmens UAB Korporacijos „Matininkai“ atstovui Kęstučiui Kristinaičiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovams G. M., D. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir atsakovų G. M. ir D. T. priešieškinį dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-01-14 įsakymo Nr. 96-79 panaikinimo ir

Nustatė

2ieškovė V. N. prašo pripažinti netekusiu galios Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-12-12 įsakymo Nr. 1934-79 „Dėl valstybinio žemės kadastro duomenų registro patikslinimo Trakų rajone“ 1.1 punktą dalyje dėl padidinto 0,3095 ha ploto;

3pripažinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio atsakovams G. M. ir D. T., kadastrinius matavimus, kuriuos 1996-09-08 atliko UAB Korporacija „Matininkai“, negaliojančiais dalyje dėl žemės sklypo ribų žemės sklypo plane pažymėtų taškais 6-7-8-9-10-11-1-2;

4nustatyti ieškovei V. N. nuosavybės teise priklausančio 2,64 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ),, ribas pagal UAB „Traksalis“ parengtą žemės skly[po planą schemą, kurioje ribos pažymėtos taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-B-A-18-19-20-21-22-1; atnaujinti ieškinio senaties terminą.

5Ieškovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso 2,6400 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ) (toliau – Ieškovės žemės sklypas). Šis 2,6400 ha bendro ploto žemės sklypas buvo suteiktas nuosavybėn ieškovės motinai V. T. pagal 1997-01-14 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymą Nr. 96-79, o vėliau –1997-02-10 - padovanotas ieškovei. Ieškovės žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovės žemės sklypas ribojasi su atsakovų G. M. ir D. T. ploto žemės sklypu unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), kurį jie paveldėjo iš G.O. L.. 1996-05-02 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 485-79 G.O. L. buvo neatlygintinai suteiktas naudotis 3,93 ha miško sklypas, esantis adresu ( - ). 1996-09-05 buvo sudaryta atsakovų Žemės geodezinių matavimų sklypo schema. 1996-09-06 buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kuriame sklypo plotas nurodytas 4,2395 ha. 1996-12-12 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakyme Nr. 1934-79 „Dėl valstybinio žemės kadastro duomenų registro patikslinimo Trakų rajone“ nurodyta, kad „... radus didesnį plotą įsakau: nustatyti, kad G.O. L. privataus miško žemės sklypas ( - ), yra 4,2395 ha ploto. Iki sklypo geodezinių matavimų jis buvo 3,9300 ha.“

62012-08-18 UAB „Traksalis“ atliko ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir buvo nustatyta, kad ieškovės ir atsakovų žemės sklypai persidengia.

7Nurodė, kad rengiant atsakovų žemės sklypo geodezinius matavimus buvo pažeistas 1996-03-11 Žemės sklypų planų rengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos 1.7 punktas, kuris numato, kad kai atliekami įregistruoto Valstybinio žemės kadastro duomenų registre privataus žemės sklypo geodeziniai matavimai, sklypo ribos vietovėje nekeičiamos. Šiam teisės aktui prieštarauja ir 1996-12-12 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymas Nr. 1934-79 „Dėl valstybinio žemės kadastro duomenų registro patikslinimo Trakų rajone“, pagal kurį buvo nustatyta, jog „... radus didesnį plotą įsakau: nustatyti, kad G.O. L. privataus miško žemės sklypas ( - ), yra 4,2395 ha ploto. Iki sklypo geodezinių matavimų jis buvo 3,9300 ha.“ Atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus, jiems priklausantis žemės sklypas buvo prailgintas 20 metrų, dėl ko padidėjo žemės sklypo plotas ir atsirado ieškovės žemės sklypo ir atsakovų žemės sklypo persidengimas. Iš 1996 m. atlikto UAB Korporacija „Matinininkai“ žemės sklypo plano ištraukos matyti, kad atsakovų žemės sklypo vakarinė riba yra pakeista dėl ko padidėjo sklypo plotas. Be to, 1996-05-02 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 485-79 G.O. L. buvo neatlygintinai suteiktas naudotis 3,93 ha miško sklypas, nebuvo suteiktos nuosavybės teisės į šį sklypą, taigi nuosavybė į šį sklypą negalėjo būti įregistruota.

8Ieškovė nurodo, kad pagal CK 1.127 str. 1 d., teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė apie žemės sklypų persidengimą ir pažeistas jos teises sužinojo 2012 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kai buvo pradėti daryti jai priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, todėl ieškinio senaties termino nepraleido, tačiau teismui nusprendus, kad ieškinio senatis praleista, prašo šį terminą atnaujinti.

9Atsakovai G. M. ir D. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jų žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 1996-09-06, kai ieškovė nebuvo gretimo sklypo savininkė, jos žemės sklypas net nebuvo pradėtas formuoti, taigi ir būsimos žemės sklypo savininkės V. T. interesai nebuvo ir negalėjo būti pažeisti. Atsakovų sklypo ribas nustatė ir ribų paženklinimo aktą pasirašė tuometinė atsakovų sklypo savininkė G.O L., gretimo sklypo nuomininkė M. M., ir valstybės atstovas, kadangi atsakovų žemės sklypo dalyje, kur dabar yra ieškovės žemės sklypas, buvo laisvos valstybinės žemės fondas. Atliekant atsakovų sklypo geodezinius matavimus buvo naudojami tikslesni prietaisai nei rengiant laikinąjį planą, todėl buvo nustatyta, kad tikrasis grąžinamo sklypo plotas yra 4,24 ha. Patikslintos ribos buvo suderintos su atsakingomis institucijomis, gretimų sklypų savininkai sutiko su sklypo ribomis. Tuo pagrindu buvo patikslinti kadastro duomenų įrašai, priimtas 1996-12-12 Vilniaus apskrities valdytojo įsakymas Nr. 1934-79. Šis įsakymas priimtas vadovaujantis LR Vyriausybės 1992-04-02 nutarimu Nr. 316 „Dėl kompensavimo už perkamą žemę ir mišką patvirtinimo“ 2.6 punktą ir 1993-12-06 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 909, pagal kuriuos asmenys turėjo teisę įsigyti po geodezinių matavimų padidėjusią sklypo dalį. Atsakovai atsiliepime pažymėjo, kad pagal 1996-03-11 ŽŪM įsakymu Nr. 98 patvirtintą metodiką, prieš dovanojimo sandorį, pradinė savininkė privalėjo atlikti geodezinius dovanojamo sklypo matavimus (1.4.4 p.), tačiau to nepadarė. Atitinkamai, pažeisdama galiojusius teisės aktus ir priimdama kaip dovaną preliminariai išmatuotą, prisiėmė visas iš to sekančias neigiamas pasekmes, įskaitant riziką, kad preliminariai suformuotas sklypas iš tikrųjų gali būti mažesnis. Ieškovė kreipiasi į teismą CK 4.45 str. pagrindu, tačiau šiuo straipsniu galima remtis tuomet, kai sklypų savininkai nesutaria dėl ginčitinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šiuo atveju žemė sklypų ribos yra aiškios – dar 1996 m. rugsėjo mėnesį buvo atlikti atsakovų sklypo geodeziniai matavimai, ribos pažymėtos vietovėje (riboženkliai išlikę iki šiol), suderintos su kaimyninių sklypų savininkais ir valstybės institucijomis. Todėl ieškinys CK 4.45 str. pagrindu negali būti tenkinamas. Ieškovei neįrodžius atsakovų nuosavybės teisės į sklypą (jo dalį) įgijimo neteisėtumo, jų sklypo plotas teismo sprendimu negali būti mažinamas. Atsakovų nuosavybės įgijimo pagrindo ginčijimui Ieškovė praleido senaties terminą. Apie riboženkliais pažymėtas atsakovų sklypo ribas ieškovei tapo (turėjo būti) žinoma dar 1997-02-10, kai ji dovanojimo sutarties pagrindu įgijo sklypą. 1964 m. CK 84 str. numatė bendrą 3 metų ieškininės senaties terminą. Administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo, o ieškovė prašo nuginčyti administracinį teisės aktą, reikšdama ieškinį po 17 metų. Ieškinio senatis įtvirtinta teisinių santykių stabilumui užtikrinti, todėl praleidus visus senaties terminus, jie neturėtų būti atnaujinti. Be to ieškovė pažeidė ikiteisminę ginčų nagrinėjimo procedūrą, kadangi tais atvejais, kai atliekant kadastrinius matavimus yra nustatoma, jog jo ribos nesutampa su anksčiau kadastriškai pamatuotų bei kadastro žemėlapyje įregistruotų gretimų sklypų ribomis ir kadastro tvarkytojas negali pažymėti sklypo ribų kadastro žemėlapyje, sprendimą dėl to, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini, turi priimti žemėtvarkos tarnyba. Šiuo atveju žemėtvarkos tarnyba sprendimo nepriėmė ir pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą CK 4.45 str. tvarka. Ieškovė šio sprendimo neskundė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, ieškinys paliekamas nenagrinėtu pagal CPK 296 str. 1 d. 1p., o nustačius, kad ikiteismine tvarka ginčui spręsti pasinaudoti negalima, byla turėtų būti nutraukta CPK 293 str. 2 p. pagrindu.

10Atsakovai pareiškė priešieškinį kuriuo prašo panaikinti 1997-01-14 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymą Nr. 96-79, kuriuo buvo suformuotas šiuo metu ieškovei priklausantis žemės sklypas. Šis įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jį priimant ir patvirtinant ieškovės žemės sklypo ribas pagal preliminarų žemėtvarkos projektą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad anksčiau, 1996-12-12 buvo suformuotas atsakovų sklypas su aiškiomis ribomis ir kad toks vėlesnis įsakymas prieštarauja anksčiau priimtam įsakymui. Ieškovė prašo šio atsakovų reikalavimo netenkinti, kadangi 1997-01-14 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymas Nr. 96-79 priimtas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, o ankstesnis įsakymas, priimtas 1996-12-12, priimtas neteisėtai, kadangi jis priimtas jau egzistuojant aplinkybei, kad atsakovams priklauso 3,93 ha ploto žemės sklypas. Todėl buvo priimtas pažeidžiant 1996-03-11 Žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr. 98 patvirtintos Metodikos reikalavimus.

11Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ieškinį ir priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad 1996-02-21 G.O L. pateikė Trakų rajono Rūdiškių agrarinės reformos tarnybai prašymą kompensuoti mišku turėtą žemę ( - ) apylinkėje. 1996-05-02 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 485-79 „Dėl miško suteikimo naudotis Trakų rajone už turėtą žemę“ G.O. L. suteikė naudotis neatlygintinai 3,93 ha miško sklypą. 1996-12-12 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 1934-79 buvo patikslintas G.O. L. privataus miško žemės sklypo plotas – 4,2395 ha. G.O. L. žemės sklypo ribos buvo nustatytos 1996-02-02 preliminariais matavimais. 1996-09-06 buvo atlikti šio sklypo kadastriniai matavimai, sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, žemės sklypo ribos buvo pažymėtos 7 riboženkliais. V. T. (šiuo metu - ieškovės) žemės sklypo ribos buvo nustatytos 1996-12-10, t.y. tuomet, kai atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos jau buvo nustatytos pagal geodezinius matavimus. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą galėjo ir turėjo žinoti žemės sklypo perleidimo jai metu, 1997 metais. Iškovė nenurodo svarbių priežasčių, kodėl praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, todėl prašo netenkinti ieškovės prašymo dėl ieškinio senaties atnaujinimo ir taikyti ieškini senatį.

12Tretysis asmuo UAB Korporacija „Matininkai“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad suprojektuotas žemės sklypas, dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims, pažymimas natūroje laikinaisiais riboženkliais pagal preliminarius matavimus. Atliekant sklypo geodezinius matavimus vėl kviečiami visi suinteresuoti asmenys, parodomos sklypo ribos, laikini riboženkliai keičiami pastoviais. Visiems suinteresuotiems asmenims sutikus su sklypo ribomis, atliekami matavimai. Atliekant geodezinius matavimus, matininkas nenustatinėja sklypo ribų, jų nekeičia, tik išmatuoja jau suformuotą sklypą, nustato jo koordinates. Ieškovės žemės sklypas buvo suformuotas vėliau, t.y. 1996-12-10, nei atsakovų žemės sklypas. Surašant ieškovės sklypo ribų paženklinimo aktą tuometinė atsakovų sklypo savininkė į ribų paženklinimą vietoje nebuvo kviečiama ir jame nedalyvavo, kadangi bendra sklypų riba buvo nustatyto anksčiau. Atsakovų žemės sklypo ribos buvo ženklinamos 1996-09-06, dalyvaujant tuometinei žemės sklypo savininkei G.O. L. ir gretimų sklypų savininkams. Vakarinėje pusėje buvo laisva valstybinė žemė, taigi dalyvavo Rūdiškių agrarinės reformos tarnybos viršininkas. Tais atvejais, kai atliekant sklypo kadastrinius matavimus jo ribos nesutampa su anksčiau kadastriškai pamatuotų ir kadastro žemėlapyje įregistruotų sklypų ribomis, sprendimą dėl kadastro duomenų tikslinimo turi priimti atitinkama žemėtvarkos tarnyba, kuri ir turėtų spręsti, kurie iš besiribojančių sklypų planai parengti teisingai, o kurie turi būti tikslinami. Taigi teisės aktuose numatyta administracinė tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo procedūra. Nors Trakų žemėtvarkos skyriuje šis klausimas buvo svarstytas, tačiau sprendimas nebuvo priimtas, o pasiūlyta kreiptis į teismą. Tokiu būdu Trakų žemėtvarkos skyrius nevykdė nustatytos pareigos išspręsti ginčą, taigi ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

13Teismo nustatyto aplinkybės ir motyvai.

14Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2,64 ha ploto žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), kurį ji 1997-02-10 dovanojimo sutartimi įgijo iš V. T. (1t.b.l.33). Šis žemės sklypas, ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 351 buvo suformuotas suteikiant V. T. kompensaciją mišku už valstybės išperkamą žemę. 1996-12-10 žemės sklypo ribos buvo parodytos ir paženklintos vietoje, sudarytas žemės sklypo abrisas (1t. b.l 9-11). 1997-01-14 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 96-79, ši žemės sklypas neatlygintinai suteiktas V. T. (1 t.b.l.12). Žemės sklypo kadastro duomenys įregistruoti pagal preliminarius matavimus.

15Atsakovams G. M. nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys, o D. T. – 1/3 dalis 4,24 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). G. M. nuosavybės teisė į jam priklausančią žemės sklypo dalį įregistruota 2007-05-02 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, o D. T. – 2006-02-02 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (1t.b.l.34-36). Šis žemės sklypas, ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 314 buvo suformuotas atkuriant nuosavybės teises G. O. L. į turėtą žemę. 1996-02-02 žemės sklypo ribos buvo parodytos ir paženklintos vietoje, sudarytas žemės sklypo abrisas (1t. b.l 14-16). 1996-05-02 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 485-79 3,93 ha žemės sklypas neatlygintinai suteiktas G. O. L. (1 t.b.l.17). 1996-09-06 buvo atlikti šio žemės sklypo geodeziniai matavimai, sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, sklypo planas (1t. b.l.21,22). Atlikus žemės sklypo geodeziniu matavimus ir nustačius didesnį plotą, 1996-12-12 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 1934-79 buvo nustatyta, kad G.O. L. žemės sklypo plotas yra 4,2395 ha, o ne iki geodezinių matavimų nustatytas 3,93 ha (1 t.b.l.27). Žemės sklypo kadastro duomenys įregistruoti pagal geodezinius matavimus. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, keitėsi daug šio sklypo savininkų ir šiuo metu jo savininkais yra atsakovai (1t. b.l.34-36).

16Ieškovės ir atsakovų G. M. ir D. T. žemės sklypai yra gretimi ir turi bendrą kraštinę, dėl kurios ir kilęs ginčas (b.l.10,37).

172012-08-18 UAB „Taksalis“ atliko ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir konstatavo ieškovės ir atsakovų sklypų persidengimą, kadangi atsakovų geodeziškai įregistruoto sklypo dalis užima ieškovės sklypo dalį (1t.b.l.29). Klausimas dėl žemės sklypų ribų nustatymo buvo nagrinėjamas 2012-12-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriuje. Kaip matyti iš šio posėdžio protokolo Nr.46PRT-43-(14.46.6) buvo konstatuota, kad atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribos 1996-02-08 parengtame teritorijų planavimo dokumente (laikinasis atsakovų žemės sklypo planas, 1t.b.l.16) persidengia su ieškovės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribom, kurios nustatytos 1996-12-10 laikinajame žemės sklypo plane (laikinasis ieškovės žemės sklypo planas 1t.b.l.11). Taip pat buvo pasiūlyta šalims persidengiantį plota pasidalinti proporcingai turimam plotui, pasidalinti po lygiai arba kreiptis į teismą dėl ribų nustatymo (1t.b.l.30). Analogiškas išvadas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius nurodė ir 2013-05-21 rašte Nr. 46SD-(14.46.104)-133 atsakovei, bei atsižvelgęs į tai, kad administracine tvarka ginčo išspręsti nepavyko, siūlė ieškovei kreiptis į teismą dėl sklypo ribų nustatymo (1 t. b.l.32). Ieškovė 2013-12-06 su ieškiniu kreipėsi į teismą.

18Nustačius, kad žymimo sklypo (šiuo atveju – ieškovės) ribos, nustatytos neatliekant kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkių taškus ir riboženklių koordinates, nesutampa su gretimų sklypų ribomis, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 125, 126, 127 punktai įpareigoja žemėtvarkos skyrių priimti sprendimus dėl to kurių sklypų planai parengti teisingai ir kurie tikslintini. Taigi atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, gavusi UAB „Taksalis“ raštą dėl nustatyto sklypų persidengimo turėjo pateikti išvadą, kurio sklypo planas yra teisingas ir kuris tikslintinas, o esant pagrindui – priimti sprendimą dėl būtinumo tikslinti kadastro duomenis. Tačiau to nepadarė ir apsiribojo nerezultatyviais svarstymais, bei siūlymu ieškovei kreiptis į teismą. Ta aplinkybė, kad įgaliota valstybės institucija nepriėmė sprendimo, kuriuo galėjo būti išspręstas ieškovei aktualus klausimas, neužketa jai kelio kreiptis į teismą. Nesilaikymas privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos konstatuojamas tuomet kai teisės aktai tiesiogiai numato asmenų pareigą, prieš kreipiantis į teismą, iškilusi ginčą spręsti tam įgaliotoje institucijoje. Įstatymas nenumato ikiteisminės ginčų dėl žemės sklypo ribų nustatymo nagrinėjimo tvarkos. Atsakovų nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 124, 125, 126, 127 punktai reglamentuoja žemėtvarkos skyriaus, kadastro tvarkytojo veiksmus ir jų eiliškumą, kai konstatuojamas žemės sklypų ribų neatitikimas, bet ne žemės sklypų savininkų ginčų nagrinėjimo tvarką. Todėl atsakovų ir trečiojo asmens prašymai palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu atmetami.

19Jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas (CPK 4.45 str.).

20Atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 1996-09-08 (b.l.21), t.y. tada, kai V. T. ne tik nebuvo dabar ieškovei priklausančio žemės sklypo savininke, bet ir jai skirtino žemės sklypo ribos nebuvo nustatytos. Nustatant šalių žemės sklypų ribas galiojo Žemės ūkio ministerijos 1996-03-11 įsakymu Nr. 98 patvirtinta Žemės sklypų parengimo atliekant geodezinius matavimus metodika, kurios 5.2 p. nustatė, kad jeigu žemės sklypo riba sutampa su anksčiau išmatuoto geodeziškai ir koordinuoto žemės sklypo riba, ši riba nekeičiama ir suinteresuoto asmens kviesti nereikia. T.y. šiuo punktu preziumuojama, kad geodeziškai išmatuoto sklypo riba yra aiški. Kad atsakovų sklypo riba buvo realiai aiški ir ženklinant vietoje V. T. suteiktiną žemės sklypą, matyti iš 1996-12-10 šio žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo akto, kuriame nurodyta, kad matavimo ženklai nestatyti gretimybėse su O. L. sklypu Nr.314, nes ribos buvo nustatytos anksčiau. Taip pat nurodyta, kad žemės sklypo ribos parodytos vietoje dalyvaujant būsimai sklypo savininkei V. T.. Byloje nėra duomenų, kad V. T. būtų nesutikusi su jai suformuoto sklypo ribomis ar būtų kėlusi klausimą dėl jų neaiškumo. Atsakovų žemės sklypas išmatuotas geodeziškai, jo ribos įregistruotos ir pažymėtos kadastro žemėlapyje, nuo atsakovų sklypo ribos buvo atmatuotas sklypas V. T., todėl teigti, kad bendra šalių sklypų riba yra neaiški, nėra pagrindo. Po geodezinių matavimų paaiškėjus, kad ieškovės žemės sklypo plotas yra mažesnis už įregistruotą nekilnojamojo turto registre, neduoda pagrindo teigti, kad sklypų ribos yra neaiškios ir tuo pagrindu reikalauti pakeisti kaimyninio sklypo ribas. Ieškovės teiginiai, kad atliekant atsakovų sklypo geodezinius matavimus buvo pakeistos sklypo ribos vietovėje, sklypo ribą ties ežero pakrante prailginant 20 metrų, nepagrįsti įrodymais. Tai, kad 2012-12-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius konstatavo sklypų persidengimą vertindamas laikinuosius šalių sklypų planus po to kai atsakovų sklypui jau buvo atlikti geodeziniais matavimai, gali būti vertinamas kaip sklypų ribų netinkamo pažymėjimo vietoje pripažinimas, bet ne kaip sklypų persidengimo patvirtinimas. Nesant pagrindo tenkinti šį reikalavimą, atmetamas ir reikalavimas dėl UAB Korporacija „Matininkai“ 1996-09-08 atliktų geodezinių matavimų dalies pripažinimo negaliojančiais, kaip išvestinis, ieškovė neteigia jokių matininkų neteisėtų veiksmų atliekant matavimus, UAB Korporacija „Matininkai“ reikalavimas nereiškiamas.

21CK 1.138 str. nustato, kad teismas pažeistas asmenų teises gina šiame straipsnyje nurodytais būdais neviršydamas savo kompetencijos. Todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą teisminės gynybos, turi įrodyti, kad jo teisė yra pažeista. Ieškovės ginčijamas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-12-12 įsakymas Nr. 1934-79 „Dėl valstybinio žemės kadastro duomenų registro patikslinimo Trakų rajone“, kuriuo atliktų geodezinių matavimų pagrindu buvo pakeisti O. L. žemės sklypo kadastro duomenys, nustatant, kad jo plotas yra 4,24 ha buvo priimtas tada, kai V. T. dar nebuvo savo žemės sklypo savininke, o atsakovų sklypo geodeziniai matavimai, kurių pagrindu ir buvo priimtas ginčijamas įsakymas buvo atlikti iki sklypo parodymo vietoje V. T.. Todėl šis įsakymas nepažeidė ir negalėjo pažeisti V. T. teisių į žemės sklypą, kurio ji neturėjo. Todėl tenkinti ieškinį ir šioje dalyje nėra pagrindo.

22Analogišku pagrindu atmetamas ir priešieškinis, kuris, kaip matyti iš jame išdėstytų motyvų yra pareikštas ne siekiant apginti savo pažeistas teises, bet kaip reakcija į ieškinį tam atvejui, jeigu teismas konstatuotų sklypų persidengimą ir nuspręstų tenkinti ieškinį. Patys atsakovai nurodė, ir tai patvirtina 1996-12-10 ieškovės žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo vietoje aktas bei abrisas, kad ieškovei suteiktas žemės sklypas buvo suformuotas ne ant atsakovų žemės sklypo, o šalia jo, todėl ginčijamas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1997-01-14 įsakymas Nr. 96-79, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę V. T. atsakovų teisių nepažeidė.

23Ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas per kurį garantuojamas asmens pažeistos teisės gynimas teisme (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda ir teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str.). Sprendžiant dėl ieškinio senaties taikymo ieškovų reikalavimams matyti, kad ieškovė apie tai, kad jos sklypo plotas faktiškai yra mažesnis negu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas jo plotas dėl galimo sklypų persidengimo, sužinojo UAB „Traksalis“ atlikus jos sklypo geodezinius matavimus, t.y. 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Civilinėje teisėje preziumuojama, kad visi teisinių santykių dalyviai elgiasi sąžiningai ir teisės aktų reikalavimų. Žemės ūkio ministerijos 2016-03-11 įsakymu Nr. 98 patvirtinta Žemės sklypų parengimo atliekant geodezinius matavimus metodikos 1.4.4. p. nustatė, kad žemės planų rengimas atliekant geodezinius matavimus privalomas dovanojant privačios žemės sklypus, suformuotus be geodezinių matavimų. Todėl V. T. prieš dovanodama sklypą ieškovei turėjo atlikti sklypo geodezinius matavimus, o ieškovė - prieš priimdama dovaną - tokių matavimų reikalauti. Nors šio teisės akto reikalavimo nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu, ieškovė, priimdama žemės sklypą neatlikus jo geodezinių matavimų, prisiėmė ir galimo sklypų ribų ir ploto įregistruotų žemės kadastro duomenų registre neatitikimo riziką. V. T. ir ieškovė, turėdamos žinoti savo sklypo tikslius kadastrinius duomenis jau sudarant dovanojimo sutartį 1997-02-10, ir jų pagrindu manydamos, kad jų ar atsakovų sklypo ribos gali būti nustatytos neteisingai turėjo galimybę ginti savo teises per CK (1964m) 84 str. 1 d. nustatytą bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą nepažeidžiant civilinių santykių stabilumo principo, o rūpindamosis savo teisių gynyba per 3 metų ieškinio senaties terminą turėjo sužinoti ir apie priimtą Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-12-12 įsakymą Nr. 1934-79 „Dėl valstybinio žemės kadastro duomenų registro patikslinimo Trakų rajone“, kuriuo buvo patikslintas atsakovų žemės sklypo plotas ir skųsti jį Žemės reformos įstatymo 18 ar 19 str. nustatytais terminais ir tvarka, priklausomai nuo to kokia Žemės reformos įstatymo redakcija galiojo teisiškai reikšmingu laikotarpiu. Ieškovė ieškinį padavė tik 2013-12-06, t.y. žymiai praleidusi ieškinio senaties terminą.

24Ieškovė, teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas, prašė šį terminą atstatyti, tačiau priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas, ir kurias galima būtų laikyti svarbiomis, nenurodė. Todėl atstatyti ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą nėra pagrindo, juo labiau, kad atmetus ieškinį dėl jo nepagrįstumo iš esmės, ieškinio senaties termino atstatymas netenka prasmės.

25Kitus proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko teisiškai nereikšmingais sprendžiant šį ginčą,todėl dėl jų nepasisako.

26Atmetus ieškinį ir priešieškinį šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, o valstybei iš ieškovės ir atsakovų G. M. ir D. T. lygiomis dalimis priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str., 96 str. 2 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str. teismas

Nutarė

27ieškinį ir priešieškinį atmesti. Priteisti iš V. N., G. M. ir D. T. po 3,9 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Proceso dalyviai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė, sekretoriaujant... 2. ieškovė V. N. prašo pripažinti netekusiu galios Vilniaus apskrities... 3. pripažinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ),... 4. nustatyti ieškovei V. N. nuosavybės teise priklausančio 2,64 ha ploto... 5. Ieškovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso 2,6400 ha ploto žemės... 6. 2012-08-18 UAB „Traksalis“ atliko ieškovės žemės sklypo kadastrinius... 7. Nurodė, kad rengiant atsakovų žemės sklypo geodezinius matavimus buvo... 8. Ieškovė nurodo, kad pagal CK 1.127 str. 1 d., teisė į ieškinį atsiranda... 9. Atsakovai G. M. ir D. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė,... 10. Atsakovai pareiškė priešieškinį kuriuo prašo panaikinti 1997-01-14... 11. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ieškinį ir priešieškinį... 12. Tretysis asmuo UAB Korporacija „Matininkai“ su ieškiniu nesutiko ir... 13. Teismo nustatyto aplinkybės ir motyvai. ... 14. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2,64 ha ploto žemės sklypas unikalus... 15. Atsakovams G. M. nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys, o D. T. – 1/3 dalis... 16. Ieškovės ir atsakovų G. M. ir D. T. žemės sklypai yra gretimi ir turi... 17. 2012-08-18 UAB „Taksalis“ atliko ieškovės žemės sklypo kadastrinius... 18. Nustačius, kad žymimo sklypo (šiuo atveju – ieškovės) ribos, nustatytos... 19. Jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų ribų ir jos nėra aiškios... 20. Atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 1996-09-08 (b.l.21),... 21. CK 1.138 str. nustato, kad teismas pažeistas asmenų teises gina šiame... 22. Analogišku pagrindu atmetamas ir priešieškinis, kuris, kaip matyti iš jame... 23. Ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas per kurį garantuojamas asmens... 24. Ieškovė, teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas,... 25. Kitus proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko teisiškai... 26. Atmetus ieškinį ir priešieškinį šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų... 27. ieškinį ir priešieškinį atmesti. Priteisti iš V. N., G. M. ir D. T. po...